- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-07
- Bylos Nr.
- eB2-218-940/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00116-2025-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. P.
- Atsakovas
- UAB Dubingiai diamond resort
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė,
bankrutuojančios uždarosios akcinė bendrovės „Dubingiai diamond resort“ atstovui nemokumo administratoriui R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl D. P. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Dubingiai diamond resort“ nemokumo (bankroto) byloje, suinteresuotas asmuo A. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio apygardos teismas 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dubingiai diamond resort“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė R. B. (toliau – ir nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2026 m. sausio 9 d.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. P. (toliau – Kreditorė, pareiškėja) prašo patvirtinti 202 000 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą UAB „Dubingiai diamond resort“ bankroto byloje. Susidariusį įsiskolinimą grindžia 2014 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartimi, kurios pagrindu pareiškėjos teigimu ji paskolino UAB „Dubingiai diamond resort“ (toliau – Bendrovė) nurodytas pinigines lėšas dalimis sumokėdama į Bendrovės kasą: 2015 m. sausio 14 d. 60 000 Eur (KPO serija XXX Nr. 2); 2015 m. vasario 18 d. 60 000 Eur (KPO serija XXX Nr. 8); 2015 m. kovo 18 d. 60 000 Eur (KPO serija XXX Nr. 11) ir 22 000 Eur (KPO serija XXX Nr. 16).
Paaiškino, kad ji savo kreditorinį reikalavimą įrodinėja visais leistinais (tiesioginiais ir netiesioginiais) įrodymais, kuriais ji turi galimybę disponuoti. Kreditorė tuo tikslu teikia paskolos sutartį, kasos pajamų orderius ir viešai skelbiamus Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius, kurių visetas patvirtina, jog paskola realiai buvo suteikta Bendrovei. Pažymi, kad negali pateikti daugiau Bendrovės dokumentų, nes jais nedisponuoja nuo to laiko, kai jie buvo paimti teisėsaugos institucijų kratų metu. Paskola buvo suteikta prieš 12 metų, todėl užtruko kol dokumentų archyvuose surado paskolos sutartį ir prie jos esančius priedus – kasos pajamų orderius.
Bendrovės nemokumo administratorius teikdamas teismui prašymą dėl Bendrovės kreditorinių reikalavimo tvirtinimo nurodė, jog tariamai neturi galimybės patikrinti paskolos sutarties pagrindu piniginių lėšų gavimo fakto, kadangi neturi jokių duomenų ar dokumentų apie šių lėšų gavimą ir panaudojimą. Pasak nemokumo administratoriaus, jam nebuvo perduoti jokie Bendrovės buhalterinės apskaitos registrai, sąskaitų apyvartos žiniaraščiai bei kiti duomenys ar dokumentai patvirtinantys paskolos gavimą, jos būtinybę, tikslą ir panaudojimo faktą. Su tokiais Bendrovės nemokumo administratoriaus argumentais kategoriškai nesutinka, kadangi Bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai, kaip tai yra nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje yra pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui ir išviešinti, todėl nemokumo administratorius turėjo galimybę patikrinti kreditorės teikiamo kreditorinio reikalavimo pagrįstumą patikrindamas viešuose registruose esančią informaciją, susijusią su Bendrovės finansiniais duomenimis.
Papildomai pažymi, jog kreditorės paskolos suteikimą patvirtina ir kasos pajamų orderiai (toliau – KPO), kurie yra pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys grynųjų pinigų priėmimą į Bendrovės kasą. Nesutinka su nemokumo administratoriaus prašyme nurodytu argumentu, jog pareiškėja negali turėti savo žinioje KPO, nes šie dokumentai turėjo likti Bendrovėje.
Kreditorės nuomone, vien tai, kad KPO yra Kreditorės (paskolos davėjos) dispozicijoje, nepaneigia pinigų perdavimo fakto, kadangi pats dokumentas patvirtina pinigų įnešimą į kasą ir yra pasirašytas atitinkamų asmenų. KPO turi būti vertintinas kartu su kitais dokumentais – paskolos sutartimi, finansinių ataskaitų duomenimis ir bendrovės turto struktūra. Pažymi, kad KPO duomenys koreliuoja su Bendrovės finansinių ataskaitų rodikliais, t. y. balanse atsispindintis turto padidėjimas ir reikšminga įsipareigojimų dalis patvirtina realų paskolos lėšų įtraukimą į Bendrovės apskaitą ir jų panaudojimą veikloje. Iš Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio už 2015 m. matyti, kad Kreditorės suteiktos paskolos lėšos buvo faktiškai panaudotos Bendrovės veikloje – turto įsigijimui.
Kreditorė papildomai pateikia istorinius duomenis apie Bendrovės nuosavybės teise ar kitu būdu valdytą nekilnojamąjį turtą, kurie patvirtina realų paskolos suteikimą Bendrovei ir lėšų panaudojimą Bendrovės veikloje – įsigyjant nekilnojamąją turtą Bendrovės naudai, kuris atsispindi balanse.
Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys patvirtina realų Bendrovės vykdytos veiklos pobūdį ir Kreditorės paskolos lėšų panaudojimą. Bendrovė už 2015 m. gavo 628 079 Eur pardavimo pajamų, patyrė 586 654 Eur pardavimo savikainą ir uždirbo 41 425 Eur bendrąjį pelną. Įvertinus veiklos sąnaudas (36 559 Eur), bendrovė uždirbo 4 866 Eur tipinės veiklos pelną, o galutinis grynasis pelnas sudarė 4 000 Eur. Šie rodikliai patvirtina, kad Bendrovė vykdė realią komercinę veiklą, generavo pajamas ir veikė pelningai, todėl darytina išvada, kad jos (akcininkės) suteiktos paskolos lėšos buvo faktiškai panaudotos Bendrovės veiklai finansuoti, įskaitant atsargų įsigijimą ir apyvartinių lėšų užtikrinimą, o ne buvo formalaus pobūdžio.
Nemokumo administratorius R. B. su pareikštu reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad neturi galimybės patikrinti paskolos sutarties pagrindu piniginių lėšų gavimo fakto, kadangi neturi jokių duomenų ar dokumentų apie šių lėšų gavimą ir panaudojimą. Nemokumo administratoriaus teigimu pateiktų duomenų nepakanka išvadai apie paskolos suteikimą Bendrovei.
Pažymi, kad nemokumo administratoriui nebuvo perduoti jokie bendrovės buhalterinės apskaitos registrai, sąskaitų apyvartos žiniaraščiai bei kiti duomenys ar dokumentai patvirtinantys paskolos gavimą, jos būtinybę, tikslą ir panaudojimo faktą. Kaip matyti iš pateiktų kasos pajamų orderių, šie dokumentai turėjo būti perduoti nemokumo administratoriui kaip bankrutuojančios bendrovės dokumentai, nes jie privalo būti saugomi bendrovės buhalterinėje apskaitoje, o ne pas paskolos davėją, kuri suteikusi paskolą turėjo išsaugoti kasos pajamų orderių kvitus (šakneles). Be to, finansinis reikalavimas pateiktas praleidus visus įstatyme numatytus terminus, nors apie bankroto bylos iškėlimą žinojo anksčiausiai. Nenurodyta svarbių priežasčių, dėl kurių paminėtas terminas savo finansiniams reikalavimams pareikšti yra praleistas, neprašoma atnaujinti šio termino.
Nemokumo administratorius atkreipė teismo dėmesį, kad neturi galimybės patikrinti paskolos sutarties pagrindu piniginių lėšų gavimo fakto, kadangi neturi jokių duomenų ar dokumentų apie šių lėšų gavimą ir panaudojimą.
Paskolintos piniginės lėšos nebuvo deklaruotos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), buvusi vadovė neišsaugojo ir neperdavė nemokumo administratoriui bendrovės kasos knygų ir kitų sąskaitų apyvartos žiniaraščių, kurie jau labai seniai pildomi elektronine forma, teikiamos deklaracijos VMI prie FM ir pan. Jokių duomenų apie tai niekur nėra, jų negali pateikti ir pati D. P.. Nepateikė nei teismui nei nemokumo administratoriui jokių poėmio protokolų ar kitų aktų, kurių pagrindu ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir kada iš jos paėmė bei kokius konkrečiai UAB „Dubingiai diamond resort“ dokumentus.
D. P. teismui pateikti įrodymai susiję su finansinėmis ataskaitomis už 2014 ir 2015 m. ir jų palyginimu, nesudaro pagrindo tikėti jog paskola buvo suteikta, kadangi finansuoti Bendrovę per metus laiko galėjo bet kas, kaip ir bet kada susigrąžinti paskolintas pinigines lėšas tuo ir kitais ateinančiais laikotarpiais. Apie konkrečiai suteiktos paskolos faktą nėra atlikta jokių apskaitymų buhalterinėje apskaitoje, jų nemokumo administratorius neturi ir perduota jam nebuvo. Nemokumo administratoriaus gautais duomenimis iš AB „SEB“ banko, UAB „Dubingiai diamond resort“ banko sąskaitoje 2015 – 2017 m. nevyko joks piniginių lėšų judėjimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. P., D. P. sutuoktinis, prašo prašymą tenkinti. Paaiškino, kad paskola buvo suteikta, nes lėšų reikėjo verslo planams vykdyti, SPA centro statybai, architektūriniams sprendimams finansuoti. Tikėjo įmone, jos sėkme, todėl buvo investuotos šeimos piniginės lėšos. Tuo laikotarpiu turėjo virš milijono lėšų grynųjų pinigų. Šios lėšos buvo deklaruotos VMI prie FM. Suteiktos paskolos jie (A. P. ir D. P.) nedeklaravo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Esminės faktinės aplinkybės
Panevėžio apygardos teismas 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi UAB „Dubingiai diamond resort“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė R. B.. Nustatyta, kad Bendrovė buvo įregistruota 2014 m. rugpjūčio 18 d. Nuo 2014 m. m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. liepos 30 d. įmonės vadovas buvo S. P., o nuo iki bankroto bylos iškėlimo pareiškėja D. P., kuri buvo ir įmonės akcininkė. D. P. ir A. P. yra sutuoktiniai, S. P. tėvai. Pareiškėja savo finansinį reikalavimą grindžia: 2014 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartimi (toliau – Paskolos sutartis), kurios pagrindu D. P. teigimu ji paskolino UAB „Dubingiai diamond resort“ Paskolos sutartyje nurodytas 202 000 Eur pinigines lėšas, jas dalimis sumokėdama į Bendrovės kasą: 2015 m. sausio 14 d. 60 000 Eur (KPO serija XXX Nr. 2); 2015 m. vasario 18 d. 60 000 Eur (KPO serija XXX Nr. 8); 2015 m. kovo 18 d. 60 000 Eur (KPO serija XXX Nr. 11) ir 22 000 Eur (KPO serija XXX Nr. 16). Paskolos sutartį pasirašė D. P. ir tuometinis Bendrovės vadovas S. P.. Paskolos sutartyje šalys sutarė, kad Paskolos sutartis neatlygintina, o Paskola suteikiama pervedant lėšas į banko sąskaitą arba įnešant grynais į kasą. Paskolos sutartyje numatyta, kad paskola bus grąžinama per 7 dienas nuo pareikalavimo, tačiau ne anksčiau nei 2024 m. Nemokumo administratoriaus vertinimu pareiškėjos pateikti duomenys nėra pakankami pagrįsti pareiškėjos finansinį reikalavimą, todėl jis teismo prašo netvirtinti pareikšto finansinio reikalavimo Bendrovės bankroto byloje. Pažymi, kad pareiškėjai neperdavus nemokumo administratoriui Bendrovės buhalterinės apskaitos registrų, nėra galimybės patikrinti jos finansinio reikalavimo pagrįstumo.
Dėl kreditorinio reikalavimo (ne)tvirtinimo
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022 17 punktas).
Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Paskolos sutarties sudarymo metu iki 2015 m. sausio 1 d. galiojęs CK 6.871 straipsnis nenumatė, privalomos paskolos sutarties notarinės formos. Nagrinėjamu atveju Paskolos sutartis buvo sudaryta 2014 m. gruodžio 19 d. paprasta rašytine forma. Sutartį pasirašė pareiškėja ir Bendrovės vadovas S. P., tai yra artimais giminystės ryšiais susiję asmenys (CK 3.135 straipsnis).
Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Buvusios įmonės vadovės bei akcininkės reikalavimas bankrutuojančiai įmonei nėra susijęs su viešuoju interesu, todėl procesinė pareiga įrodyti šio reikalavimo pagrįstumą (tiek reikalavimo egzistavimą, tiek konkretų dydį), nagrinėjamu atveju teko pačiai pareiškėjai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis). Šios pareigos teismo vertinimu pareiškėja tinkamai nevykdė.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. VA-172 patvirtintų Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D pildymo bei teikimo taisyklių (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) 4 punktas numatė, kad juridiniai asmenys, kurie per kalendorinius metus iš fizinių asmenų gavo ir fiziniams asmenims suteikė paskolas, kuriems paskolą ar jos dalį fiziniai asmenys per kalendorinius metus grąžino, taip pat tie, kurie grąžino paskolą ar jos dalį fiziniams asmenims, privalo AVMI, kurios veiklos teritorijoje juridinis asmuo yra registruotas Mokesčių mokėtojų registre, iki kitų kalendorinių metų balandžio 1 dienos pateikti tinkamai užpildytą FR0711 formą „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas“ ir jos priedus. Minėtų taisyklių 5.3 papunktis numatė pareigą deklaruoti apie per kalendorinius metus iš fizinių asmenų gautas paskolas, kurių kiekvienos suma yra lygi arba didesnė kaip 2 000 Lt (2014 m. ir ankstesniu mokestiniu laikotarpiu) arba 600 Eur (2015 m. ir vėlesniu mokestiniu laikotarpiu). Taigi, Bendrovės paskola, gauta pagal Paskolos sutartį iš pareiškėjos, privalėjo būti deklaruota, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Nei tuo metu buvęs įmonės vadovas liudytojas S. P., nei pati pareiškėja D. P. negalėjo objektyviai paaiškinti ir pagrįsti, kodėl paskola nebuvo deklaruota, taip pat negalėjo nurodyti, kas tuo metu Bendrovėje tvarkė buhalterinę apskaitą. Pareiškėja, suinteresuotas asmuo A. P. nurodė, kad lėšos buvo skolinamos įmonės veiklai, pradėtiems projektams finansuoti. Tačiau Bendrovės gautų lėšų apyvartinėms lėšoms papildyti nedeklaravimas kaip paskolos, sustiprina teismo išvadą, jog byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų pripažinti, kad pareiškėją ir Bendrovę siejo paskolos teisiniai santykiai, kadangi pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą paskola privalėjo būti deklaruota. Šios aplinkybės sustiprina teismo įsitikinimą dėl įrodymų nepakankamumo ginčo santykių faktui konstatuoti. Pareiškėjos pateiktos 2014 – 2015 m. finansinės ataskaitos, duomenys apie įmonės valdytą nekilnojamąjį turtą nėra pakankami įrodymai paskolos suteikimo / gavimo faktui pagrįsti. Priešingai nei teigia pareiškėja, nors 2014 – 2015 m. finansinėse ataskaitose atsispindi turto padidėjimas ir padidėję įsipareigojimai (2015 m. Bendrovė turėjo ilgalaikio turto už 278 188 Eur, iš kurių materialusis turtas – 278 188 Eur; bei trumpalaikio turto už 762 435 Eur, iš kurių atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 571 350 Eur; per vienus metus gautinos sumos – 133 284 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 2 896 Eur; atitinkamai 2014 m. Bendrovė ilgalaikio turto neturėjo, trumpalaikio turto turėjo už 2 941 Eur, iš kurių per vienus metus gautinos sumos – 45 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 8 701 Eur, 2014 m. per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 40 Eur, o 2015 – 1 033 722 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai), tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pagal Paskolos sutartį buvo faktiškai gauta ir panaudota paskola Bendrovės veikloje.
Teismas sprendžia, kad finansinė, pelno (nuostolio) ataskaita, duomenys apie įmonės valdytą nekilnojamąjį turtą, nagrinėjamos bylos kontekste neįrodo, kad būtent pagal Paskolos sutartį buvo faktiškai gautos lėšos ir jos buvo panaudotos įmonės veikloje, turto įsigijimui.
Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (redakcija galiojusi ginčo objektu esančių KPO išrašymo metu) reglamentavo juridinių asmenų (išskyrus Lietuvos banką, kredito ir pašto įstaigas), užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių (toliau vadinama – ūkio subjektai) kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką. Taisyklėse buvo numatyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas (3 punktas). Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius (4¹ punktas).
Pagal Paskolos sutarties sudarymo ir KPO išrašymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio nuostatas ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus mažosios bendrijos ir individualios įmonės apskaitą (10 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys). Pagal pareiškėjos, suinteresuoto asmens A. P. ir liudytojo S. P. paaiškinimus ginčo objektu esančios piniginės lėšos buvo perduodamas ne pervedant lėšas į įmonės banko sąskaitas, bet perduodant grynuosius pinigus. Nustatyta, kad Kasos pajamų orderiai pasirašyti tik direktoriaus S. P. (vietoje vyriausiojo buhalterio) ir D. P.. Taigi, ties vyriausiojo buhalterio grafa yra pasirašęs tuometinis įmonės vadovas, nors, kaip minėta, uždarosios akcinės bendrovės vadovui galimybė tvarkyti pačiam buhalterinę apskaitą teisės aktais nebuvo numatyta. Šių piniginių lėšų įnešimas į bendrovės kasą taip pat nėra patvirtintas jokiais kitais byloje esančiais duomenimis. Pateikti AB SEB banko Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai patvirtina, kad UAB „Dubingiai diamond resort“ sąskaitoje 2015 – 2017 m. piniginių lėšų judėjimas nevyko. Į. S. P., A. P. ir D. P. artimus ryšius, taip pat tai, kad nei vienas jų negalėjo konkrečiai nurodyti, kas tuo metu tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, šių asmenų nurodomos aplinkybės dėl paskolos suteikimo bei pateikti KPO, kelia teismui pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo.
Nagrinėjamos bylos kontekste įvertintina ir tai, kad Panevėžio apygardos teismas tenkindamas nemokumo administratoriaus prašymą Bendrovės bankroto byloje 2026 m. kovo 13 d. nutartimi skyrė bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dubingiai diamond resort“ buvusiai vadovei D. P. 384 Eur baudą. Panevėžio apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, kad D. P. nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad įmonės visi dokumentai, kurie yra reikšmingi bankroto procesui ir kuriuos reikalavo pateikti nemokumo administratorius, buvo paimti ir šiuo metu yra teisėsaugos institucijų žinioje dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-12-817/2026 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Pažymėtina, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas nemokumo byloje gali būti patvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta pakankamai pagrįstų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos finansinį reikalavimą, o būtent, kad mokėjimai pagal kasos pajamų orderius tarp D. P. ir Bendrovės realiai būtų įvykę. Tokią išvadą teismas daro, nes: (1) D. P. teismui pateikti įrodymai susiję su finansinėmis ataskaitomis už 2014 ir 2015 m., įmonės valdytu nekilnojamuoju turtu nepagrindžia paskolos suteikimo fakto; (2) nėra konkrečių duomenų, kad suteiktos paskolos faktas buvo apskaitytas Bendrovės buhalterinėje apskaitoje; (3) UAB „Dubingiai diamond resort“ banko sąskaitoje 2015 – 2017 m. piniginių lėšų judėjimas nevyko; (4) Bendrovės pasiskolintos piniginės lėšos nebuvo deklaruotos VMI prie FM; (5) D. P. nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad įmonės visi dokumentai, kurie yra reikšmingi bankroto procesui ir kuriuos reikalavo pateikti nemokumo administratorius, buvo paimti ir šiuo metu yra teisėsaugos institucijų žinioje; (6) Paskolos sutartis buvo sudaryta tarp artimais ryšiais susijusių asmenų, o KPO išrašyti nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).
Pagal JANĮ 41 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių finansinius reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, o taip pat po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių finansinius reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
Sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą, turėtų būti nustatyta, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar nemokumo administratorių su finansiniu reikalavimu. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertintinos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmus ir jų įtaką tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat, ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012; 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018). Sužinojimas apie procesinėms teisėms įgyvendinti reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla. Minėta nutartimi, kuri įsiteisėjo 2026 m. sausio 9 d., be kita ko, išaiškinta, kad kreditoriai per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo AVNT interneto svetainėje dienos gali paskirtam nemokumo administratoriui pateikti reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodydami, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Terminas pateikti finansinius reikalavimus pasibaigė 2026 m. vasario 10 dieną (https://nemokumas.avnt.lt/public/case/edit/info?uuid=0a641918-8e5f-18eb-818e-f8a2c4a308a9).
Pareiškėja į Bendrovės nemokumo (bankroto) bylą nagrinėjantį teismą dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti ir finansinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi 2026 m. kovo 16 d. Pareiškėja prašymo atnaujinti terminą neformulavo, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad terminas finansiniam reikalavimui pareikšti praleistas dėl objektyvių priežasčių, visi dokumentai buvo paimti teisėsaugos institucijų, todėl radusi dokumentus nedelsdama kartu su prašymu patvirtinti kreditorinį reikalavimą pateikė nemokumo administratoriui. Teismas šiuos argumentus vertina kritiškai. Pareiškėja, kuri buvo įmonės vadovė bankroto bylos iškėlimo metu, nors nurodė, kad visus dokumentus paėmė teisėsaugos institucijos, tačiau jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų neteikė (kratų, dokumentų poėmių protokolų ir pan.), tai yra konstatuota ir minėtoje 2026 m. kovo 13 d. Panevėžio apygardos teismo nutartyje priimtoje Bendrovės bankroto byloje (šios nutarties 28 punktas). Teismas sprendžia, kad termino praleidimas, nesant pagrindo jo atnaujinti, yra savarankiškas pagrindas atsisakyti tvirtinti pareiškėjos kreditorinį reikalavimą (JANĮ 41 straipsnis).
Vadovaujantis nurodytais motyvais ir argumentais pareiškėjos prašymas patvirtinti 202 000 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Dubingiai diamond resort“ bankroto byloje netenkinamas (CPK 185 straipsnis, JANĮ 41 – 42 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos D. P. prašymą dėl 202 000 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Dubingiai diamond resort“ bankroto byloje atmesti. Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims (jų atstovams). Nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nutarčiai įsiteisėjus, šią bylą pridėti prie Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. eB2-112-940/2026 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dubingiai diamond resort“ bankroto. Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.