Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. vasario 23 d. nutarimu E. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 489 straipsnio 3 dalį administracine nuobauda – 600 Eur dydžio bauda. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2026 m. sausio 23 d. 14.40 val., (duomenys neskelbtini), nesilaikė orderio Nr. (duomenys neskelbtini) taisyklių – buvo adresu, kuriuo lankytis negali. Pažeidimą padarė pakartotinai.Skundžiama nutartimi apylinkės teismas netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. skundo dėl Institucijos 2026 m. vasario 23 d. nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos jam nutraukimo. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. prašo dar kartą peržiūrėti jo bylą ir jam nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Esminiai apeliacinio skundo argumentai:Priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas apsiribojo tik byloje esančio vaizdo ir garso įrašo vertinimu, tačiau nepasisakė dėl dalies administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. skundo argumentų (dėl R. K. elgesio kviečiant policiją, kai jis būna neblaivus, dėl jo 6 skambučių Bendrajam pagalbos centrui 2026 m. sausio 23 d. ir t. t.), todėl šios nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta. Taip pat skundžiamoje nutartyje netiksliai buvo nurodytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio numeris. Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. buvo nubaustas tris kartus už tą pačią veiką, kadangi 2026 m. sausio 23 d. jam buvo surašyti iš esmės vienodi administracinių nusižengimų protokolai ir vėliau šių protokolų pagrindu jam buvo paskirtos baudos, kurių suma iš viso sudaro 1460 Eur. Be to, kad E. K. 3 kartus buvo nubaustas už tą patį įvykį patvirtina ir tai, jog apylinkės teismo prieš jį priimtų nutarčių turinys yra tapatus. E. K. ir R. K. gyvena skirtingose gyvenamojo namo dalyse, kurios atskirtos kapitalinėmis sienomis. Tai patvirtina ir 2026 m. sausio 21 d. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo E. K. metu policijos pareigūnės nurodytos aplinkybės, jog broliai gyvena atskirai. Nepaisant to, E. K. vis tiek buvo išduotas minimas orderis. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad 2026 m. sausio 21 d. E. K. buvo formaliai išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, keliami klausimai dėl šio orderio pagrįstumo, Institucijos bei teismo šališkumo.Kadangi 2026 m. sausio 23 d. E. K. policijos pareigūnų buvo rastas savo gyvenamojo namo dalyje, todėl jis nepagrįstai buvo nubaustas už tai, kad buvo rastas adresu, kuriuo lankytis negali. Be to, R. K. realios grėsmės E. K. nekėlė. Tai, kad E. K. pasirašė administracinio nusižengimo protokole, nulėmė policijos pareigūnių jam darytas psichologinis spaudimas perspėjant dėl galimo jo laikino sulaikymo. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė J. A. prašo šio skundo netenkinti. Nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visų byloje reikšmingų aplinkybių visumą.Apeliacinis skundas netenkinamas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. prašo jam nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 489 straipsnio 3 dalį, kadangi jis buvo savo gyvenamojoje vietoje, kurioje turėjo teisę būti. Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nepagrįstai buvo nubaustas už 3 analogiškus 2026 m. sausio 23 d. padarytus administracinius nusižengimus pagal ANK 489 straipsnio 3 dalį, teigia apie šališką procesą tiek policijos pareigūnėms atvykus į įvykio vietą, tiek Institucijoje bei apylinkės teisme. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais nesutinka. ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą, o minėto straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai. ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. administraciniam nusižengimui kvalifikuoti ir administracinei atsakomybei kilti nebūtinos pasekmės, pakanka kalto asmens veikos. Be to, šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi žinoti, jog jo atžvilgiu yra priimtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuriame yra numatyti jam taikomi įpareigojimai ar draudimai, ir sąmoningai juos pažeisti.Byloje nustatyta, kad 2026 m. sausio 21 d. E. K., kaip pavojų keliančiam asmeniui, 15 dienų buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuriuo jis buvo įpareigotas: 1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini); 2) nesilankyti pavojų patiriančio asmens R. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); 3) nesiartinti 100 m atstumu prie pavojų patiriančio asmens R. K.; 4) nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu R. K. Šis orderis E. K. buvo paskirtas iki 2026 m. vasario 4 d. 23.59 val. Byloje nustatyta ir tai, kad 2026 m. sausio 23 d. apie 14.40 val. policijos pareigūnėms pagal pranešimą nuvykus į R. ir E. K. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), E. K. buvo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), ten vyko išgertuvės su kitais asmenimis. Visa tai patvirtina policijos pareigūnės mobilia kamera darytas vaizdo ir garso įrašas, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kiti byloje surinkti įrodymai. Įvertinęs visas šias nustatytas įvykio aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad E. K., kaip pavojų keliantis asmuo, nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje jam nurodyto įpareigojimo laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo išvada, administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo jam priklausančioje gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalyje, o ne broliui R. K. priklausančioje namo dalyje. Dėl šių apelianto argumentų apylinkės teismas gan išsamiai pasisakė skundžiamoje nutartyje ir pagrįstai juos atmetė kaip nepaneigiančius jo kaltės padarius ANK 489 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Su apylinkės teismo motyvais sutiktina. Visų pirma, pažymėtina tai, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis gali būti skundžiamas, tačiau duomenų, kad E. K. jam išduotą orderį būtų skundęs, nėra. O šio orderio pagrįstumo ar teisėtumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo apskųstas, panaikintas ar pripažintas kaip išduotas nepagrįstai, nesudaro pagrindo pripažinti, jog šio orderio įpareigojimų asmuo neturėjo laikytis jo galiojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-14-489/2026). Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1-4 punktuose yra aiškiai įtvirtinta, kad skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas; nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu; nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus; nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu su juo gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais. Sistemiškai aiškinant aptartą teisinį reglamentavimą ir įvertinus teismų formuojamą praktiką bylose dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimo, yra akivaizdu, jog aplinkybė, ar E. K. jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu buvo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininku, ar ne. Tai aptariamu atveju neturi esminės reikšmės kvalifikuojant jo veiką pagal ANK 489 straipsnio 3 dalį, kadangi smurto artimoje aplinkoje patiriančio asmens (šiuo atveju – R. K.) gerovė ir interesai visada turi prioritetą prieš smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens (šiuo atveju – E. K.) interesus, nors ir galbūt susijusius su jo teise į nuosavybę. Todėl apylinkės teismo motyvai, susiję su E. K., kaip būsto (gyvenamojo namo) bendrasavininko, turtiniais interesais, šioje administracinio nusižengimo byloje jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą negali pašalinti.Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2026 m. sausio 23 d. E. K. buvo savo gyvenamojo namo dalyje ir jokios grėsmės R. K. nekėlė bei žalos pastarajam nepadarė, su juo nebendravo. Tokie argumentai irgi nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. kaltės pagal ANK 489 straipsnio 3 dalį. Kaip jau minėta, šioje byloje E. K. buvo nubaustas už tai, kad nesilaikė vieno iš jam paskirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų – laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra, šioje byloje jis nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad bendravo su pavojų patiriančiu asmeniu R. K., lankėsi jo gyvenamojo namo dalyje ar pan. Atmetami apeliacinio skundo teiginiai, kad E. K. veiksmai 2026 m. sausio 23 d. turėjo būti kvalifikuojami kaip vienas tęstinis administracinis nusižengimas pagal ANK 489 straipsnio 3 dalį. Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Taigi, tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra: eilė tapačių ar vienarūšių veiksmų, tie veiksmai turi būti pažeidimas, vieninga tyčia (vieninga kaltė), vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas, vienas objektas, vienas dalykas, tas pats kėsinimosi šaltinis, veiksmų tęstinumas, neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas. Bylos duomenimis, E. K. už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą 2026 m. sausio 23 d. 14.10 val., 2026 m. sausio 23 d. 14.40 val. ir 2026 m. sausio 23 d. 16 val. buvo surašyti 3 administracinių nusižengimų protokolai bei jų pagrindu priimti 3 nutarimai skirti jam administracines nuobaudas pagal ANK 489 straipsnio 3 dalį. Nors šiuos E. K. padarytus administracinius nusižengimus sieja išties nedidelis laiko tarpas (keliasdešimt minučių ar kelios valandos) bei E. K. elgesys kiekvienu atveju buvo tapatus (jis nesilaikė vieno iš jam paskirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų), tačiau tokios aplinkybės šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo jo veiką pripažinti kaip tęstinę. Kaip pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, kiekvieną iš šių atvejų pranešėjas paskambindavo Bendrajam pagalbos centrui, pranešdavo apie E. K. daromą pažeidimą – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimo nesilaikymą, o atvykusios policijos pareigūnės išvesdavo E. K. iš gyvenamojo namo, įspėdavo jį, jog jis ten negali būti orderio galiojimo laikotarpiu, surašydavo jam administracinio nusižengimo protokolą. Taigi, kiekvieną kartą policijos pareigūnėms nutraukus E. K. daromą administracinį nusižengimą, jis nepaisydavo nei jam paskirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimo, nei policijos pareigūnių perspėjimų apie teisines pasekmes, todėl jis pats yra atsakingas už tokį savo pasirinkto elgesio variantą. Tokia jo veika negali būti pripažinta tęstine. Apeliaciniame skunde dėstoma, jog tiek į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės buvo šališkos bei darė jam psichologinį spaudimą, tiek visas procesas Institucijoje bei teisme buvo šališkas, ignoruojant jo pateiktus duomenis apie R. K. bei kitas aplinkybes. Tai nėra tiesa. Kaip pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Byloje nėra objektyvių duomenų, jog procesas prieš E. K. vyko šališkai, siekiant jį nubausti. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, skundžiama apylinkės teismo nutartis nėra grindžiama išimtinai ir vien tik byloje esančiu vaizdo ir garso įrašu, nors jame aiškiai yra užfiksuotos E. K. administracinio nusižengimo aplinkybės. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas gan išsamiai atsakė į visus E. K. skundo esminius argumentus, susijusius su nagrinėjamu įvykiu. Vien tai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl E. K. skundo teiginių, susijusių su jo brolio R. K. galimu piktnaudžiavimu alkoholiu ir polinkiu nurodyti melagingą informaciją, kad jis savęs ir brolio nelaiko šeima, kad anksčiau (prieš 5 metus), jo vertinimu, jis nepagrįstai buvo nubaustas administracine tvarka bei kitų aplinkybių, nesudaro pagrindo teigti, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo šališkai ir paviršutiniškai. Tokių duomenų byloje nėra ir dėl E. K. bylos nagrinėjimo Institucijoje metu bei policijos pareigūnėms pagal iškvietimą nuvykus į įvykio vietą. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad E. K. administracinio nusižengimo protokole pasirašė, jog sutinka su jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo aplinkybėmis dėl jam policijos pareigūnių daryto spaudimo. Policijos pareigūnių E. K. įspėjimas, kad jei jis nesilaikys jam išduoto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų, jam gali būti taikoma ANK 597 straipsnyje numatyta administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonė (administracinis sulaikymas), negali būti vertinamas kaip jam išreikštas grasinimas, dėl kurio jis jautė psichologinį spaudimą pasirašyti administracinio nusižengimo protokole. Kiti apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodytu apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio numeriu, yra rašymo apsirikimai, kurie nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį.Kaip matyti iš Institucijos 2026 m. vasario 23 d. nutarimo, E. K. buvo paskirta šiek tiek didesnė už ANK 489 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkį atitinkanti bauda – 600 Eur. Šiame nutarime buvo nurodyta, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Todėl laikytina, kad administracinė nuobauda E. K. buvo paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.Apibendrindamas apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,