Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas

2026-04-02 · Byla Nr. e2AT-14-489/2026

Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Data
2026-04-02
Bylos Nr.
e2AT-14-489/2026
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Tomas Šeškauskas
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoBaudžiamųjų bylų skyriaus teisėjO tOMO ŠEŠKAUSKO

atskiroji nuomonė ATNAUJINTOJE aDMINISTRACINIO nUSIŽENGIMO byloje Nr. e2AT-14-489/2026

2026 m. balandžio 2 d.

1. Mano manymu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. Užmedzkienės prašymas netenkintinas.

Dėl ANK 489 straipsnio 2 dalies taikymo

2. Institucijos pareiškime nepagrįstai teigiama, kad apygardos teismas neteisingai suprato atskiras Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, dėl to E. I. nepagrįstai nutraukė administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 489 straipsnio 2 dalį.

3. ANK 489 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą. ANK 489 straipsnyje nustatyta teisės norma yra blanketinė, t. y. tiesiogiai nukreipianti į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kurio pažeidimas padaromas atlikus ANK 489 straipsnio dispozicijoje nurodytas dvi alternatyvias veikas, t. y. kai piktnaudžiaujama smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų teisėmis arba nesilaikoma apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų.

4. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, mano nuomone, konstatuotina, kad būtent apygardos teismas teisingai nusprendė dėl ANK 489 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo E. I. veikoje. Šis teismas, nutraukdamas E. I. bylą, nors ir tiesiogiai nenurodė, kokio konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymio neįžvelgė E. I. veikoje, tačiau teisingai atkreipė dėmesį į svarbią bylai aplinkybę, kad pažeidimo fiksavimo dieną E. I. nedarė jokios pavojingos ir neteisėtos veikos, nes apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis su jame nurodytais įpareigojimais teismo nuo pat jo priėmimo dienos pripažintas „netikslingu“, tai yra, kitais žodžiais tariant, priimtas policijos pareigūno nepagrįstai. Svarbu tai, kad orderis teismo pripažintas neteisėtu ne dėl procedūrinių pažeidimų, o todėl, kad buvo priimtas nepagrįstai, t. y. dėl neteisingai policijos pareigūnų 2025 m. vasario 26 d. įvertintos pavojaus rizikos situacijos artimoje aplinkoje, vertinant nustatytus E. I. veiksmus (nesutarimas artimoje aplinkoje dėl gyvenamosios vietos). Įpareigojimai E. I. buvo nustatyti netinkamai įvertinus tiek jo veiksmų pavojingumo pobūdį, tiek ir šio asmens ketinimus, kad jis gali ateityje naudoti smurtą. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartyje nustatė, kad dėl E. I. veiksmų „nebuvo kilusi kokios nors rūšies smurto grėsmė“, nebuvo ir „pakankamos rizikos, jog bus panaudotas smurtas“. Taigi 2025 m. vasario 26 d. 9.15 val., kai E. I. buvo rastas gyvenamojoje vietoje ir nesilaikė jam 15 dienų laikotarpiui paskirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. 0725000002917 įpareigojimų laikinai išsikelti iš smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens (toliau – PPA) gyvenamosios vietos, jis nebuvo nei tą dieną, nei anksčiau pavojingas, ketinantis smurtauti asmuo, darantis kokius nors teisės pažeidimus rastoje gyvenamojoje vietoje. Nebuvo nustatyti ir kiti asmenys, kurie galėtų patirti pavojų nuo jo galimų ateityje veiksmų.