- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-03
- Bylos Nr.
- e2S-340-544/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00603-2026-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- V. Z., A. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė Artea, UAB "Artea lizingas“
- Kategorijos
- 1.1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. (V. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-10924-599/2026 pagal pareiškėjų V. Z. (V. Z.) ir A. Z. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė Artea lizingas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai V. Z. ir A. Z. (toliau – kartu pareiškėjai) kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2026 m. vasario 27 d. imtinai trūkumams pašalinti. Nurodė, kad teismui pateikta prašymo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopija yra su skenuotais pareiškėjų parašais, prašymą ir sutartį teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė pareiškėjo atstovė advokatė. Pareiškėjos atstovavimo teisė šiai advokatei nėra suteikta, o pareiškėja tinkamai teikiamų procesinių dokumentų nepasirašė. Remiantis tuo, pareiškėjams nurodyta pateikti šių procesinių dokumentų originalus arba pateikti tinkamai abiejų pareiškėjų elektroniniais parašais pasirašytus (įkeltus į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą) prašymą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjai nėra pateikę santuokos liudijimo originalo, todėl nurodyta jį pateikti. Nurodė, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką turi būti pateikiami kreditorinius įsipareigojimus patvirtinantys įrodymai (kredito sutartis, pažyma apie kredito likutį) bei duomenys, kad kreditoriai yra informuoti apie santuokos nutraukimo bylą. Atkreipė dėmesį, kad teismui pateiktoje sutartyje pareiškėjai susitarė dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio turto padalinimo, tačiau nenurodė kiekvienam iš pareiškėjų atitenkančio turto rinkos verčių, tokiu būdu teismas neturi galimybės spręsti, ar toks sutartyje numatytas turto padalijimo būdas atitinka sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą bei teisinį reglamentavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjams.
Šalies argumentai
Nutartyje teismas nurodė, kad šalindami trūkumus pareiškėjai esminių teismo 2026 m. vasario 20 d. nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino: pareiškėjų pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasirašytas tik pareiškėjos elektroniniu parašu, o sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašyta skenuotais pareiškėjų parašais, procesinių dokumentų originalai teismui nepateikti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. Z. (toliau – ir apeliantas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-10924-599/2026, panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Nurodė, kad santuokos liudijimo originalas buvo gautas teisme 2026 m. vasario 24 d. Pareiškėjai įvykdė visus 2026 m. vasario 19 d. nutarties nurodymus ir 2026 m. vasario 27 d. per EPP pareiškėjo atstovė įkėlė patikslintą procesinių dokumentų (prašymo nutraukti santuoką bendru sutarimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių) skenuotą versiją (su skenuotais pareiškėjų parašais) su priedais – pranešimu kreditoriams, AB SEB banko ir UAB Artea lizingas likučių informaciją. Nurodė, kad 2026 m. kovo 2 d. paskelbta, kad EPP sistema susidūrė su trikdžiais, dėl ko dokumentai buvo užregistruoti 2026 m. kovo 2 d. vakare. Originalius santuokos nutraukimo dokumentus su originaliais pareiškėjų parašais pareiškėja išsiuntė teismui registruotu paštu 2026 m. vasario 27 d. nepažeidžiant nutartyje dėl trūkumų pašalinimo nustatyto termino.
Nurodė, kad 2026 m. kovo 2 d. jau buvo priimta nutartis, kad pareiškėjai trūkumų nepašalino, nors prie prašymo dėl trūkumų šalinimo buvo įrašyta rezoliucija „prašymas dėl trūkumų šalinimo atsisakytinas priimti, nes 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimas atsisakytas priimti kaip nepašalinus trūkumų“.
Originalūs dokumentai teismą pasiekė 2026 m. kovo 3 d., tačiau jie nebebuvo priimti dėl 2026 m. kovo 2 d. nutarties. Nurodė, kad patikslinti santuokos nutraukimo dokumentai buvo pasirašyti maksimaliai skubiai pagal galimybes – 2026 m. vasario 27 d.
Apeliantas yra įsitikinęs, jog teismo rezoliucija patvirtina, jog nutartis laikyti procesinius dokumentus nepaduotais ir grąžinti juos pareiškėjams buvo priimta anksčiau, nei teismas galėjo ir turėjo įsitikinti, kad pareiškėjai teismo nustatytu terminu tikrai nepašalino esminių trūkumų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjų prašymą laikė nepaduotu, nes pareiškėjai nustatytu terminu nepašalino prašymo ir jo priedų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Teismas 2026 m. vasario 20 d. teismo nutartimi nustatė procesinio dokumento trūkumus ir nustatė terminą jiems pašalinti iki 2026 m. vasario 27 d. (įskaitytinai). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. vasario 24 d. gautas pareiškėjų santuokos liudijimo originalas (DOK-28669). 2026 m. vasario 27 d. 16:48:09 Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale „Liteko“ (toliau – ir Liteko) pareiškėjos atstovė advokatė Asta Skujytė pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo su priedais (registruotas 2026 m. kovo 2 d. DOK-31635), kuriame nurodoma, kad pareiškėjai teikia duomenis apie kreditorius, kredito likučius, taip pat naują prašymą nutraukti santuoką ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atkreipė dėmesį, kad procesinių dokumentų originalai išsiųsti teismui registruotu paštu, pridėjo pašto kvitą, patvirtinantį, kad pašto siunta išsiųsta 2026 m. vasario 27 d. 14:02 val., siuntos Nr. RP000294914LT. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs viešoje erdvėje esančią akcinės bendrovės Lietuvos paštas siuntų paieškoje nurodytą siuntos numerį, nustatė, kad siunta buvo įteikta 2026 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjų prašymą laikė nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 3 d. rezoliucija prašymą dėl trūkumų šalinimo (DOK-31635) atsisakė priimti, nes 2026 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimas atsisakytinas priimti, kaip nepašalinus trūkumų. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. kovo 3 d. užregistruoti gauti pareiškėjų teikiamų dokumentų originalai (DOK-32104), kuriuos teismas rezoliucija 2026 m. kovo 3 d. atsisakė priimti, nes 2026 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimas atsisakytas priimti nepašalinus trūkumų.
Vienas svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti – teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, patikrina, ar nėra procesinio dokumento formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo nutarčių trūkumų pašalinimo klausimais turinį, spręstina, kad pareiškėjai 2026 m. vasario 20 d. teismo nutartimi nustatytus esminius trūkumus pašalino nutartyje nustatytu terminu iki 2026 m. vasario 27 d., todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad esminiai procesinio trūkumai nustatytu terminu nepašalinti. Tiek 2026 m. vasario 27 d. prašymą dėl trūkumų šalinimo (DOK-31635), tiek 2026 m. kovo 3 d. dokumentų originalus (DOK-32104), kurie buvo išsiųsti paštu nustatytu terminu, teismas atsisakė priimti tik dėl to, kad jau priimta skundžiama 2026 m. kovo 2 d. nutartis, nors pats teismas nutartį galėjo pakeisti (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes iš pateiktų dokumentų buvo pakankamai akivaizdu, jog esminiai procesinio dokumento ir jo priedų trūkumai pašalinti teismo nustatytu terminu pagal 2026 m. vasario 20 d. nutarties nurodymus.
Minėta, kad pareiškėjams Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti iki 2026 m. vasario 27 d. įskaitytinai.
Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita (CPK 73 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai šis veiksmas turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos 24.00 val. <...>. Pagal CK 1.122 straipsnio 2 dalį, visi rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, įteikti paštui arba perduoti ryšio priemonėmis iki paskutinės termino dienos 24.00 val., laikomi atliktais laiku. Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. <...>. Jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu (CPK 74 straipsnio 7 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą skaičiuojant terminus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados apie tai, kad pareiškėjai teismo nustatytu terminu nepašalino procesinio dokumento ir jo priedų trūkumų, yra nepagrįstos. Minėti bylos duomenys rodo (9 nutarties punktas), kad pareiškėjai pateikė patikslintą prašymą su sutartimis apie kreditorius, juos nurodė, pateikė santuokos liudijimo originalus, pareiškėjo atstovė Liteko sistemoje pateikė kitus dokumentus teismo nustatyto termino ribose. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro remdamasis tiek termino ribose (2026 m. vasario 27 d.) kartu su prašymu dėl trūkumų šalinimo (DOK-31635) (kurį pirmosios instancijos atsisakė priimti) pateikto pašto kvito, tiek teisme 2026 m. kovo 3 d. gautų dokumentų voko duomenimis, kuriuose yra nurodytas pašto siuntos sekimo numeris ir kuriuos patikrinus nustatyta, kad pašto siunta buvo priimta pašte 2026 m. vasario 27 d., t. y. pirmosios instancijos teismo nutartyje trūkumams pašalinti nustatyto termino ribose.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų (ne)ištaisymo teisines pasekmes, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, todėl klausimą dėl pareiškėjų prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių priėmimo klausimą išsprendė neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas dėl pareiškėjų pareiškimo priėmimo perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjų prašymo priėmimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.