Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės E. S. ieškinį atsakovams A. T. ir A. T. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pagrindo atsisakyti priimti ieškinį (ne)buvimo

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės ieškinį, nustatęs, kad ji nepašalino aplinkybių, kurios sukliudė priimti analogiškus ieškinius anksčiau siektose inicijuoti civilinėse bylose. Teismas pažymėjo, kad anksčiau teikti ieškiniai buvo grąžinti ar atsisakyti priimti ne vien dėl nesumokėto žyminio mokesčio, bet ir kitų nustatytų trūkumų. Teismo įvertinimu, tik 2026 m. kovo 24 d. pateiktas ieškinys buvo pakankamai aiškus, kad būtų galima įvertinti jo reikalavimų pobūdį ir teisinę kvalifikaciją, tačiau Kauno apygardos teismas 2026 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-895-894/2026 buvo konstatavęs, jog dalis reikalavimų pareikšta neturint materialiojo teisinio suinteresuotumo, kita reikalavimų dalis – nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, o pagrindiniai reikalavimai dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir 57 744,62 Eur žalos atlyginimo nėra teismingi apygardos teismui, dėl jų ieškovė turėtų kreiptis į atsakovų gyvenamosios vietos apylinkės teismą. Teismas padarė išvadą, kad apeliantės siekiamas pareikštas ieškinys yra iš esmės tapataus turinio, kaip ir anksčiau atsisakytas priimti ieškinys, o papildomi paaiškinimai ir naujas 15 565 Eur reikalavimas nepakeitė reikalavimų esmės bei teismingumo, todėl ginčas teismingas apylinkės teismui.

Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino ieškinio trūkumų ir atsisakymo priimti ieškinį institutus, netinkamai pritaikė CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatas, be to, nenurodė konkrečių nepašalintų ieškinio trūkumų. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis dėl ieškovės materialiojo teisinio suinteresuotumo, reikalavimų teisinės kvalifikacijos ir bylos teismingumo. Apeliantės įsitikinimu, visi pareikšti reikalavimai kyla iš tų pačių sutartinių teisinių santykių ir atsakovų A. T. ir A. T. veiksmų, todėl turi būti vertinami kaip vienas ginčas, o teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, iš anksto apribojo galimų reikalavimų apimtį ir nepagrįstai suvaržė apeliantės teisę į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusią procesinę situaciją, neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas; 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024, 27 punktas).

Pagal kasacinio teismo praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas). Nustatęs, kad nėra įvykdytos kreipimosi į teismą sąlygos, t. y. procesiniai reikalavimai, susiję su teisės kreiptis į teismą tinkamu įgyvendinimu, teismas turi taikyti trūkumų šalinimo procedūrą (CPK 138 straipsnis).

Taigi, civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir sąlygos. Priklausomai nuo jų (ne)buvimo, civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įvardyti atvejai, kai civilinis procesas pagal paduotą ieškinį (pareiškimą) negali būti pradedamas, todėl teismui nustačius nors vieną iš šių atvejų ieškinį atsisakoma priimti.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Konstatuoti, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, galima tais atvejais, kai ginčas dėl savo teisinio pobūdžio apskritai negali būti civilinės bylos nagrinėjimo objektu bendrosios kompetencijos teisme (pavyzdžiui, suklysta dėl ginčo rūšinio teismingumo, ginčo klausimas įstatymų leidėjo priskirtas ne teismo, bet kitos institucijos kompetencijai, ieškiniu pareikštas reikalavimas, nesukeliantis materialiųjų teisinių padarinių). Aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 23 punktas).

CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad apeliantė E. S. į teismą su ieškiniu dėl iš esmės to paties ginčo kreipiasi ne pirmą kartą.

Kauno apygardos teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1298-775/2025 ieškinį, kuriame buvo reiškiami reikalavimai dėl 2019 m. vasario 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir 57 744,62 Eur, 16 609,91 Eur, 3 337,50 Eur bei 25 373,99 Eur turtinės žalos atlyginimo, laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, nes apeliantė nepašalino ieškinio trūkumų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu ir nepakankamai pagrįstu prašymu atidėti jo mokėjimą. Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-653-775/2026 laikė ieškinį nepaduotu, konstatavęs, kad apeliantė nepašalino ieškinio turinio trūkumų – neindividualizavo kiekvieno atsakovo veiksmų, neatskleidė civilinės atsakomybės sąlygų, nepagrindė solidariosios atsakomybės, nepateikė aiškaus ir dokumentais pagrįsto žalos apskaičiavimo. Kauno apygardos teismas 2026 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-895-894/2026 atsisakė priimti ieškovės ieškinį, nustatęs, kad reikalavimas dėl 25 373,99 Eur žalos atlyginimo negali būti reiškiamas ieškovės vardu, nes ginčo turtas priklausė UAB „Šv. Luko medicinos centras“, reikalavimai dėl 16 609,91 Eur ir 4 337,50 Eur sumų negali būti nagrinėjami iš naujo, nes yra susiję su įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir vykdymo procesu, o likę reikalavimai dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir 57 744,62 Eur žalos atlyginimo nėra teismingi apygardos teismui. Analogiškas teismo procesinis sprendimas priimtas ir Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-914-1043/2026, kuria konstatuota, kad naujai pateiktas ieškinys iš esmės nesiskiria nuo anksčiau pareikšto ieškinio. Visos įvardytos nutartys yra nebuvo skundžiamos ir yra įsiteisėjusios.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-17530-1045/2026 atsisakė priimti ieškovės E. S. ieškinį, motyvuodamas tuo, kad bendra ieškinio suma viršija 100 000 Eur, todėl ginčas teismingas apygardos teismui, ir nurodė ieškovei kreiptis į Kauno apygardos teismą. Šios nutarties ieškovė taip pat neskundė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartyje padaryta išvada dėl bylos pagal ieškovės ieškinį teismingumo apygardos teismui savaime nelemia, jog ieškovės Kauno apygardos teismui 2026 m. balandžio 14 d. paduotas ieškinys turi būti priimtas ir nagrinėjamas apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme. Dėl ieškinio priėmimo ir bylos teismingumo kiekvienu atveju sprendžiama pagal konkretaus ieškinio turinį, vadovaujantis civilinio proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis ieškinio priėmimo prielaidas ir sąlygas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės E. S. 2026 m. balandžio 14 d. pateikto ieškinio turiniu, pažymi, kad jame suformuluoti keli savarankiški reikalavimai, kylantys iš skirtingų materialiųjų teisinių santykių ir sukeliantys skirtingas teisines pasekmes. Apeliantė prašo pripažinti negaliojančia akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, be to, priteisti 57 744,62 Eur žalos, kuri, jos teigimu, kilo dėl atsakovų A. T. ir A. T. nesąžiningų veiksmų vykdant nurodytą sutartį, atlyginimą. Be to, apeliantė reiškia reikalavimus dėl 25 373,99 Eur žalos už negrąžintą UAB „Šv. Luko medicinos centras“ priklausiusį kilnojamąjį turtą, 16 609,91 Eur žalos, kurią ji sieja su vykdymo procese iš jos išieškotomis palūkanomis ir kitomis sumomis, 4 337,50 Eur žalos, kurią grindžia bylinėjimosi išlaidomis, patirtomis ankstesniame teismo procese, atlyginimo, taip pat suformulavo papildomą reikalavimą dėl 15 565 Eur žalos, grindžiamos materialaus turto ekonominės vertės praradimu, atlyginimo. Apeliantės įsitikinimu, visi šie reikalavimai kyla iš tų pačių atsakovų nesąžiningų veiksmų ir sudaro vieną ginčą. Apeliacinės instancijos teismas tokią apeliantės poziciją pripažįsta stokojančia pagrįstumo.

Vien tai, kad siekiamus pareikšti reikalavimus ieškovė sieja su tuo pačiu faktiniu kontekstu ir atsakovais įvardija tuos pačius asmenis, bei tai, jog apeliantė visus reikalavimus išdėstė viename procesiniame dokumente, nesudaro pagrindo vertinti juos kaip vieną nedalomą reikalavimą, nustatant bylos teismingumą apylinkės ar apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieškinio suma būtų nustatoma tik pagal procesiniame dokumente išdėstytų reikalavimų aritmetinę sumą, tai bylos teismingumą apylinkės ar apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas) iš esmės nulemtų ieškovo pasirinkimas, kiek reikalavimų sujungti į vieną ieškinį. Suteikimas tokiu būdu ieškovui pasirinkti rūšinį bylos teismingumą neatitiktų įstatymų leidėjo įtvirtinto teisinio reglamentavimo, pagal kurį apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, bylas nagrinėja išimtiniais atvejais, kai tai nulemia materialiojo ginčo pobūdis, jo sudėtingumas. Dėl to, sprendžiant dėl bylos teismingumo pagal ieškinio sumos kriterijų (CPK 27 straipsnio 1 punktas), turi būti įvertinama, kaip viename procesiniame dokumente pareikšti keli reikalavimai yra susiję tarpusavyje, ar jie nėra savarankiški, kurie, atsižvelgus į atskiro reikalavimo sumą, pagal bendrąją taisyklę turėtų būti nagrinėjami apylinkės teisme (CPK 26 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės (ieškovės) suformuluoti reikalavimai dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir 57 744,62 Eur žalos, kuri ieškovės grindžiama atsakovų A. T. ir A. T. nesąžiningais veiksmais vykdant nurodytą sutartį, atlyginimo yra susiję, kildinami iš tų pačių sutartinių santykių, turtinių reikalavimų bendra suma – 66 313,62 Eur (8 569 Eur restitucijos suma + 57 744,62 Eur žalos atlyginimo suma). Apeliantės (ieškovės) reikalavimas dėl 25 373,99 Eur žalos, grindžiamos negrąžintu UAB „Šv. Luko medicinos centras“ priklausiusiu kilnojamuoju turtu, atlyginimo pagrįstai vertintas atskirai, nes pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes ieškovė žalą kildina iš negrąžinto kilnojamojo turto, kuris priklausė juridiniam asmeniui (UAB „Šv. Luko medicinos centras“), ne apeliantei asmeniškai. Reikalavimai dėl 16 609,91 Eur ir 4 337,50 Eur žalos atlyginimo, susiję su ankstesnių teismo procesų ir vykdymo proceso pasekmėmis, teismo teisingai nurodyti kaip savarankiški, jų vertinimas priklauso nuo įsiteisėjusių teismo sprendimų procesinių padarinių ir atsakovų civilinės atsakomybės už tokius padarinius sąlygų. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad visų aptartų reikalavimų sujungimas į vieną ieškinį nėra pagrindas priimti šį ieškinį kaip teismingą apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir ieškovės papildomai suformuluotą reikalavimą dėl 15 565 Eur žalos, grindžiamos materialaus turto ekonominės vertės praradimu, atlyginimo, skundžiama nutartimi padarė pagrįstą išvadą, kad šio papildomo reikalavimo pareiškimas nekeičia bylos teismingumo, nes, atsižvelgus į ieškinio reikalavimų pobūdį ir jų vertę, ginčas išlieka teismingas apylinkės teismui (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas). Dėl to teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo, susijusio su kitam asmeniui priklausiusiu turtu, iš anksto išsprendė ginčą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju neturi pagrindo pritarti tokiai apeliantės pozicijai.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinio reikalavimo dėl 25 373,99 Eur žalos, grindžiamos negrąžintu UAB „Šv. Luko medicinos centras“ priklausiusiu kilnojamuoju turtu, atlyginimo nevertino iš naujo, bet pasirėmė ankstesne teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti analogiškai suformuluotą ir tokiais pačiais argumentais grindžiamą ieškinio reikalavimą, t. y. Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-895-894/2026. Jau nurodyta, kad ankstesnės nutarties ieškovė neskundė, ji yra įsiteisėjusi. Ieškovei iš naujo paduotame ieškinyje neišdėsčius naujų aplinkybių, susijusių su reikalavimu atlyginti žalą, grindžiamą kitam asmeniui (UAB „Šv. Luko medicinos centras“) priklausiusio kilnojamojo turto neperdavimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo šio ieškinio reikalavimo priėmimo klausimo išspręsti kitaip, nei jį išsprendė teismas 2026 m. kovo 27 d. nutartimi, kurios ieškovė neskundė ir kuri yra įsiteisėjusi.

Analogiška išvada darytina ir dėl reikalavimų priteisti iš atsakovų 16 609,91 Eur bei 4 337,50 Eur žalai, kurią ieškovė kildina iš ankstesniuose teismo procesuose ir vykdymo procese sumokėtų sumų. Dėl atsisakymo priimti šiuos ieškinio reikalavimus pasisakyta Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-895-894/2026, kurios ieškovė neskundė ir kuri yra įsiteisėjusi, o iš naujo paduotame ieškinyje ieškovė neišdėstė naujų aplinkybių ir argumentų, kurie suponuotų pagrindą aptariamus reikalavimus vertinti kaip naujus, dėl kurių priėmimo nėra išspręsta įsiteisėjusia teismo nutartimi.

Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suskaidė ginčą į atskiras dalis ir taip apribojo jos teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje procesinėje situacijoje tinkamai pritaikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias atsisakymo priimti ieškinį pagrindus. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį. Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis, pašalinus aplinkybes, sukliudžiusias priimti aptartą ieškinį, neužkerta kelio apeliantei kreiptis į teismą dėl, jos manymu, pažeistų teisių gynimo, iš naujo ir aiškiai suformulavus siekiamų pareikšti ieškinio reikalavimų faktinį pagrindą ir dalyką, paduodant ieškinį atsakovų gyvenamosios vietos apylinkės teismui – Kauno apylinkės teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.