Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-09-02 · Civilinė byla Nr. 2S-771-642/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-02
Bylos Nr.
2S-771-642/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Pareiškėjas
V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-771-642/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03166-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.4.5.11; 3.3.2.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolis Jonas Petrikas Klaipėdos apylinkės teismui persiuntė pareiškėjos V. P. skundą dėl antstolio veiksmų, juo pareiškėja prašė teismo pripažinti neteisėtu 2021 m. vasario 26 d. antstolio atliktą piniginių lėšų išskaitymą iš pareiškėjos banko sąskaitos ir įpareigoti antstolį grąžinti nepagrįstai išskaitytus pinigus. Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. vasario 26 d. iš pareiškėjos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Swedbank“, pagal antstolio Jono Petriko patvarkymą buvo nurašyta 3 063,88 Eur piniginių lėšų suma. 2021 m. vasario 28 d. antstoliui buvo išsiųstas pareiškėjos prašymas dėl pinigų grąžinimo, jame pareiškėja nurodė, kad antstolis nepagrįstai nurašė pinigines lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tad, pagal esamą teisinį reglamentavimą, antstolis turėjo pareigą per 5 darbo dienas, skaičiuojamas nuo prašymo gavimo dienos, grąžinti pareiškėjai nepagrįstai iš jos banko sąskaitos išskaitytas pinigines sumas. Tačiau laiškas su 2021 m. vasario 26 d. prašymu dėl pinigų grąžinimo 2021 m. balandžio 17 d. buvo grąžintas pareiškėjai, kadangi registruoto laiško nepavyko įteikti adresatui – antstoliui. Pažymėjo tai, kad minėtą prašymą AB „Lietuvos paštas“ darbuotojai mėgino įteikti 2021 m. kovo 5 d., tačiau laiško su prašymu niekas nepriėmė, vėliau, per siuntos atsiėmimui skirtą laiką nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. balandžio 7 d. laiškas taip pat neatsiimtas. Tokiais savo veiksmais antstolis pažeidė pareiškėjos interesus ir galiojantį teisinį reglamentavimą. Antstolis, nepriimdamas pastarajam adresuoto laiško su pareiškėjos prašymu, elgėsi aplaidžiai, nevykdė antstoliui tenkančių pareigų. Pareiškėja, nesulaukusi pinigų grąžinimo, 2021 m. kovo 18 d. paskambino į antstolio kontorą, antstolio padėjėjas patikino pareiškėją, kad pinigai bus sugrąžinti pareiškėjai, tačiau pinigai nebuvo grąžinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja pakartotinai 2021 m. balandžio 12 d. paskambino į antstolio kontorą, tačiau pareiškėjos reikalavimai liko neįgyvendinti.

2. Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad antstolis 2021 m. vasario 5 d. surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-172-3839, juo nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas, pateksiančias į skolininkės banko sąskaitas, nustatė 780 Eur mėnesinę piniginių lėšų sumą, kuria V. P. turi teisę disponuoti. AB „Swedbank“, vykdydamas antstolio nurodymą, 2021 m. vasario 26 d. iš skolininkės banko sąskaitos į antstolio banko sąskaitą pervedė 3 063,88 Eur sumą. Antstolis 2021 m. kovo 26 d. surašė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo gautas 3 063,88 Eur pinigines lėšas paskirstė išieškotojams. Pažymėjo, kad lėšos buvo nurašytos pagrįstai, kadangi nurašytų lėšų kilmė antstoliui nebuvo žinoma, o skolininkė V. P. per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš jos banko sąskaitos nepateikė antstoliui jokių dokumentų, įrodančių, kad buvo nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių negali būti daromos išskaitos. Antstolis tik 2021 m. kovo 26 d. paskirstė išieškotas lėšas, t. y. po 28 dienų, skaičiuojamų nuo lėšų nurašymo dienos. Šiuo atveju skolininkė savo neveikimu prarado teisę reikalauti grąžinti pinigines lėšas, kurių antstolio depozitinėje sąskaitoje jau nebėra. Pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas dėl lėšų sugrąžinimo antstolio kontoroje nebuvo gautas. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos siųstas laiškas antstoliui nebuvo įteiktas, kadangi ant laiško buvo užrašytas tik antstolio kontoros adresas, tačiau nenurodytas laiško gavėjas. Patvirtino, kad pareiškėja bendravo su antstolio kontoros darbuotojais, tačiau pastarieji pareiškėjos prašė pateikti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjos teiginius dėl piniginių lėšų kilmės, bei prašymą dėl lėšų grąžinimo, tačiau pareiškėja tokių antstolio darbuotojų prašymų neįgyvendino. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėja anksčiau ne kartą kreipėsi į antstolį dėl piniginių lėšų sugrąžinimo ir tokie pareiškėjos prašymai buvo patenkinti, todėl šiuo atveju skolininkė dėl savo aplaidumo nepasinaudojo jai tenkančiomis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjos V. P. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skolininkė, antstoliui išsiuntusi 2021 m. vasario 26 d. prašymą dėl piniginių lėšų grąžinimo, turėjo pareigą aktyviai domėtis šio prašymo įteikimo procesu, t. y. (laiško įteikimu). AB „Lietuvos paštas“ darbuotojams neįteikus laiško antstoliui, pastaroji turėjo galimybę prašymą su priedais antstoliui pateikti antstolio kontoros elektroninio pašto adresu, tačiau duomenų apie alternatyvius prašymo įteikimo antstoliui būdus pareiškėja teismui nepateikė.

5. Teismas pažymėjo, kad antstolio kontoroje ne vieną kartą buvo gauti pareiškėjos prašymai dėl lėšų grąžinimo, pavyzdžiui, 2021 m. sausio 21 d. prašymas, 2021 m. sausio 27 d. prašymas, prie kurių skolininkė pridėdavo savo banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius prašomų grąžinti lėšų kilmę. Teismo vertinimu, pareiškėja, net du kartus susisiekusi su antstolio kontoros darbuotojais, aiškiai suprato ir iš jau turimos patirties puikiai žinojo, kad prašant grąžinti antstolio išieškotas sumas, tokį prašymą reikia pagrįsti – antstoliui pateikti duomenis, patvirtinančius grąžintinų piniginių lėšų kilmę. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkė antstoliui būtų pateikusi dokumentus, patvirtinančius skolininkės prašomų grąžinti piniginių lėšų kilmę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėja V. P. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Apeliantė pažymėjo, kad iš registruoto laiško, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), siuntos sekimo kelio matyti, kad buvo bandytą laišką įteikti kovo 5 d., tačiau niekas jo nepriėmė, ir vėliau pašto skyriuje per tam skirtą laiką, nuo kovo 5 d. iki balandžio 7 d., jo neatsiėmė. Tokiais savo veiksmais antstolis pažeidė įstatymus ir užkirto pareiškėjai galimybę laiku pateikti dokumentus. Apeliantės vertinimu, antstolio J. Petriko veiksmuose, nepriimant laiško su dokumentais, įžvelgiamas aplaidus pareigų vykdymas.

6.2. Apeliantė nurodo, kad nesulaukusi grąžintų pinigų, kovo 18 d. pasiskambino į antstolio J. Petriko kontorą, antstolio padėjėjui paaiškino situaciją, kad tai tie patys pinigai, kurie jau buvo antstolio J. Petriko nurašyti iš jos sąskaitos 2020 m. gruodžio 17 d. ir grąžinti atgal į sąskaitą 2021 m. sausio 28 d., kadangi negalima išskaičiuoti įsiskolinimo iš išmokų, mokamų už vaikus. Antstolio padėjėjas pažadėjo artimiausiu laiku pinigus sugrąžinti. Balandžio mėnesį pinigai dar nebuvo sugrąžinti, todėl balandžio 12 d. vėl skambino į antstolio kontorą. Ji buvo informuota, kad pinigų jau nebėra, jie jau paskirstyti išieškotojams.

6.3. Pagrįsdama piniginių lėšų kilmę, apeliantė nurodė, kad jos vaikų E. P. ir U. P. tėvas dirba ir gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje, todėl išmokas už vaikus moka Vokietijos Respublikos B. N. Šeimos kasa (duomenys neskelbtini). Nuo liepos mėnesio mokėjimai buvo sustabdyti, kadangi vaikų tėvas A. P. laiku nepristatė dokumentų iš darbo vietos. Pristačius reikalingus dokumentus, gruodžio 17 d. jai buvo išmokėta visa suma už liepos–gruodžio mėnesį imtinai. Tai sudarė 2 448 Eur, plius papildomas mokėjimas dėl COVID-19 situacijos po 300 Eur už vieną vaiką. Apeliantė pažymėjo, kad visa ši informacija buvo pateikta antstoliui prašyme grąžinti lėšas.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

7.1. Pažymima, kad skolininkė nagrinėjamu atveju iš principo nesinaudojo skolininko teise pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius vaiko išmokų gavimą į skolininkės sąskaitą, kuriai antstolio nurodymu taikomi apribojimai. Skolininkė, protingai ir rūpestingai elgdamasi, galėjo pateikti antstoliui sprendimo skirti išmoką vaikui kopiją, tačiau savo teisėmis visiškai nepasinaudojo. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėja dokumentus, patvirtinančius į jos sąskaitą gautų lėšų kilmę, antstoliui pateikė tik su 2021 m. balandžio 19 d. skundu dėl antstolio veiksmų, t. y. praleidusi Sprendimų vykdymo instrukcijos 16.2 punkte nurodytą 14 dienų terminą.

7.2. Antstolis nurodo, kad kritiškai vertintini skolininkės skundo teiginiai, kad ji skambino į antstolio Jono Petriko kontorą ir telefonu bendravo su antstolio Jono Petriko kontoros darbuotojais, todėl antstolis privalėjo grąžinti per PLAIS į antstolio depozitinę sąskaitą parvestas pinigines lėšas. Antstolio kontoros darbuotojai kiekvieną kartą, paskambinus V. P., išaiškindavo skolininkei, kad ji, norėdama susigrąžinti nurašytas lėšas, turi pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius piniginių lėšų kilmę, tačiau V. P. jokių dokumentų neteikė.

7.3. Pažymima, kad pareiškėja V. P. nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos pačios, kaip skolininkės, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes, duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog tik antstolis yra neteisus, o skolininkė dėjo visas pastangas domėtis vykdymo proceso eiga, laiku be papildomų raginimų teikė dokumentus, įrodančius į jos sąskaitą banke pateksiančių piniginių lėšų kilmę. Nagrinėjamu atveju skolininkė pati visiškai nebuvo rūpestinga, atidi ir tinkamai nesidomėjo vykdymo eiga, visiškai ir laiku nesinaudojo įstatymo jai suteiktomis teisėmis.

7.4. Antstolis atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis, negavęs iš skolininkės dokumentų dėl piniginių lėšų kilmės, ir vykdydamas Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkto reikalavimus, priėmė 2021 m. kovo 26 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išieškotas lėšas paskirstė išieškotojams (paskirstytos lėšos pervestos išieškotojams).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

11. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad antstolio Jono Petriko žinioje yra šios vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. 0172/09/00232, vykdoma pagal 2009 m. sausio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-763-622/2009 dėl 41 256,37 Eur skolos ir 24 344,74 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. P. išieškotojui V. D.; vykdomoji byla Nr. 0172/16/01221, vykdoma pagal 2016 m. birželio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. 0172/16/01221 dėl 454,82 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. P. išieškotojai UAB „N. G.“. 2021 m. vasario 5 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-172-3839 antstolis nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patenkančias į skolininkės V. P. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, ir šias lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Minėtu nurodymu skolininkei V. P. nustatyta mėnesinė 780 Eur suma, kuria skolininkė gali laisvai disponuoti. 2021 m. vasario 26 d. į antstolio depozitinę sąskaitą iš prieš tai paminėtos skolininkės banko sąskaitos buvo pervesta 3 063,88 Eur suma. 2021 m. kovo 26 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis paskirstė iš skolininkės 2021 m. vasario 26 d. išieškotą sumą išieškotojams – V. D. ir UAB „N. G.“. Vykdomosiose bylose nėra duomenų apie tai, kad antstolio Jono Petriko kontoroje būtų gautas ir užregistruotas pareiškėjos V. P. 2021 m. vasario 26 d. prašymas. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė 2021 m. vasario 26 d. prašymą, kuris adresuotas antstoliui Jonui Petrikui ir kuriuo prašoma grąžinti antstolio išskaitytą 3 063,88 Eur sumą į pareiškėjos vardu atidarytą banko sąskaitą. Iš pareiškėjos banko sąskaitos išrašo matyti, kad pareiškėjai į jos banko sąskaitą yra pervedamas išlaikymas, skirtas nepilnamečiams vaikams. Iš prie skundo pridėtos laiško (voko), kuriuo buvo siųstas 2021 m. vasario 26 d. prašymas antstoliui, kopijos matyti, kad ant laiško yra nurodytas adresatas „antstoliui J. Petrikui, (duomenys neskelbtini)“ ir pašto žymoje pažymėta, kad adresatas siuntos neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Vykdomojoje byloje esantis AB „Lietuvos paštas“ elektroninis pranešimas, adresuotas antstolio J. Petriko kontorai, patvirtina, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini) (kuria pareiškėja siuntė prašymą antstoliui dėl lėšų grąžinimo) grąžinta siuntėjui, kadangi ant korespondencijos buvo nurodytas tik adresas, tačiau nepažymėtas gavėjas. Byloje esanti pareiškėjos telefoninių skambučių išklotinė patvirtina, kad skunde nurodytais laikotarpiais pareiškėja susisiekė su antstolio kontoros darbuotojais, šią aplinkybę patvirtino ir antstolis savo 2021 m. gegužės 3 d. patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą.

12. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

13. Apeliantė savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad ji laiku pasinaudojo įstatymo jai suteikta teise ir 2021 m. vasario 28 d. registruota pašto siunta (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė antstoliui Jonui Petrikui prašymą grąžinti 2021 m. vasario 26 d. iš jos sąskaitos nurašytas pinigines lėšas, iš kurių pagal CPK 739 str. negalima išskaičiuoti įsiskolinimo, tačiau piniginės lėšos jai grąžintos nebuvo, nes laiškas su minėtu prašymu grįžo neįteiktas, o antstolis teigė neturėjęs duomenų apie piniginių lėšų kilmę, t. y. apie tai, kad pinigai buvo skirti vaikų išlaikymui ir išieškojimas iš šių lėšų yra negalimas.

14. Pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas, numato CPK 739 straipsnis. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.

15. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1R-219 redakcija) 100 punktu, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.

16. Antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad nežinojo apie piniginių lėšų kilmę, kurios buvo nurašytos iš pareiškėjos sąskaitos 2021 m. vasario 2 d. ir pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, o pati pareiškėja dokumentus, pagrindžiančius minėtų lėšų kilmę, pateikė tik kartu su skundu dėl antstolio veiksmų, kai piniginės lėšos jau buvo paskirstytos išieškotojams. Antstolis nurodo, kad antstoliui laiku nebuvo pateikti įrodymai apie iš pareiškėjos sąskaitos nurašytų lėšų kilmę, kad pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi ir nesidomėjo vykdomosios bylos eiga.

17. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais antstolio argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys (detali siuntos kelionės informacija) patvirtina, kad registruota siunta Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųsta 2021 m. vasario 28 d., t. y. praėjus tik dviem dienoms nuo piniginių lėšų nuskaitymo nuo iš pareiškėjos sąskaitos, nepraleidus sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte nurodyto 14 d. termino. Siunta pristatymui perduota 2021 m. kovo 5 d., tačiau jos pristatyti nepavyko, todėl nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. balandžio 7 d. siunta palikta saugoti pašte, paliekant pranešimą: „Kviečiame atvykti į paštą atsiimti siuntos. Atvykdami turėkite siuntos numerį ir asmens dokumentą. Kitas asmuo siuntą gali atsiimti tik su įgaliojimu“. Antstolis per minėtą terminą siuntos neatsiėmė, todėl 2021 m. balandžio 17 d. siunta buvo grąžinta siuntėjui. Kaip matyti iš ant voko paliktos pašto aptarnavimo specialistės žymos, siuntos grąžinimo priežastis – „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į antstolio argumentus, jog visiškai klaidingas pareiškėjos teiginys, kad antstolis nepriėmė jos 2021 m. vasario 26 d. siųsto laiško, pažymėdamas, jog (duomenys neskelbtini) pašto vadovė I. P. raštu nurodė, kad siunta, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grąžinta siuntėjai, nes ant korespondencijos buvo užrašytas tik adresas (duomenys neskelbtini). Tokius antstolio argumentus teismas vertina kritiškai, nes, kaip jau minėta, ant byloje pateikto voko kopijos, pašto aptarnavimo specialistės žymoje nurodyta siuntos grąžinimo priežastis – „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, žymoje nėra jokių duomenų apie netikslų adresą (adresatą). Ant laiško yra nurodytas tikslus adresatas ir adresas – „antstoliui J. Petrikui, (duomenys neskelbtini)“.

19. Aplinkybę, kad pareiškėja domėjosi vykdomąja byla, patvirtina ir tai, kad antstolė net kelis kartus skambino į antstolių kontorą (2021 m. kovo 18 d., 2021 m. balandžio 12 d.), domėjosi, kodėl nurašytos lėšos nėra grąžinamos į jos sąskaitą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja nevykdė savo pareigos bendradarbiauti su vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose teisės normose nustatytomis teisėmis.

20. Tiek teismas skundžiamoje nutartyje, tiek antstolis patvarkyme netenkinti pareiškėjos skundo ir atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuoja, kad skolininkė pati visiškai nebuvo rūpestinga, atidi ir tinkamai nesidomėjo vykdymo eiga, visiškai ir laiku nesinaudojo įstatymo jai suteiktomis teisėmis. Tačiau pažymėtina yra tai, jog pačiam antstoliui, be kita ko, taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).

21. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip nurodo apeliantė, antstolis J. Petrikas iš pareiškėjos sąskaitos pinigus jau buvo nuskaitęs 2020 m. gruodžio 17 d., o pareiškėjai informavus, kad pinigai skirti vaikų išlaikymui, jie buvo grąžinti į sąskaitą 2021 m. sausio 28 d. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat konstatavo, jog antstolio kontoroje ne vieną kartą buvo gauti pareiškėjos prašymai dėl lėšų grąžinimo, pavyzdžiui, 2021 m. sausio 21 d. prašymas, 2021 m. sausio 27 d. prašymas, prie kurių skolininkė pridėdavo savo banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius prašomų grąžinti lėšų kilmę. Taigi antstolis, turėdamas duomenų, kad į pareiškėjos sąskaitą yra pervedami pinigai, skirti ir vaikų išlaikymui, tuo labiau, kad tokią informaciją, kaip teigia apeliantė, ji buvo nurodžiusi ir 2021 m. kovo 18 d. telefonu antstolio padėjėjui, privalėjo būti aktyvus, atsižvelgti į pareiškėjos telefonu nurodytas aplinkybes, į vykdomojoje byloje esančius duomenis, įsitikinti, ar į depozitinę sąskaitą pervestos lėšos yra nurašytos pagrįstai, taip pat ir patikrinti, ar yra gavęs visą jam adresuotą pašto siuntą.

22. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, netinkamai taikė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį. Todėl nutartis naikintina ir apeliantės pateiktas atskirasis skundas tenkinamas. Antstolis Jonas Petrikas įpareigotinas grąžinti iš skolininkės V. P. sąskaitos nuskaičiuotas ir į antstolio depozitinę sąskaitą 2021 m. vasario 26 d. pervestas pinigines lėšas – 3 063,88 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, taikoma ypatingosios teisenos bylose, numatanti, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Minėtoje įstatymo nuostatoje taip pat nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

24. Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas – už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

25. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos atskirasis skundas yra tenkinamas, antstolio Jono Petriko patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Apeliantės V. P. skundą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Įpareigoti antstolį J. Petriką grąžinti iš skolininkės V. P. sąskaitos nuskaičiuotas ir į antstolio depozitinę sąskaitą 2021 m. vasario 26 d. pervestas pinigines lėšas – 3 063,88 Eur.

Vykdomąsias bylas Nr. 0172/09/00232 ir Nr. 0172/16/01221 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Teisėja Danutė Žvinklytė