Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1536-260/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-20
Bylos Nr.
2S-1536-260/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07727-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1536-260/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07727-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės, dėl nuosavybės teisių nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. K. 2017 m. balandžio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame teismo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos nuosavybės teises ir Kauno miesto savivaldybės turto patikėjimo teises į 52/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad VĮ Registrų centrui buvo pateiktas užklausimas, kokiu pagrindu 52/100 dalys pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu. Gavus atsakymą tapo žinoma, kad nuosavybės teisės į gyvenamojo namo dalį buvo registruotos 2003 m. vasario 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-761/2003, 2004 m. lapkričio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-3256/2004, 2006 m. sausio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2006 bei 2011 m. kovo 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1752-151/2011 pagrindais. Lietuvos Respublika šių teismų sprendimų pagrindu nuosavybės teisių į namo dalį neįgijo, todėl ieškovas, neturėdamas kitos išeities, su ieškiniu kreipėsi į teismą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. K. ieškinį dėl nuosavybės teisių nustatymo.

Teismas nurodė, jog, patikrinęs informacinę teismų sistemą LITEKO, jis nustatė, kad 2015 m. gegužės 28 d. Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje byloje Nr. I-1987-422/2015 buvo išnagrinėtas pareiškėjo A. K. skundas atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, Kauno miesto savivaldybei ir Aplinkos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo. Nurodė, kad šioje byloje buvo keliamas klausimas dėl ginčo namo 52/100 dalių teisinės registracijos Lietuvos Respublikos vardu panaikinimo. Iš skunde išdėstytų aplinkybių, bei ieškinyje nurodytų aplinkybių teismas nustatė, kad ieškovas kelia tuos pačius klausimus, dėl kurių jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo išnagrinėtas ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas yra tapatus. Kauno apygardos administracinis teismas skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, jog įsiteisėjus teismo sprendimui šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių nebegali ginčyti kitose bylose (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 96 straipsnio 4 dalis). Kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-761/2003 ir Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. A2-3256/2004 motyvuojamose dalyse buvo konstatuota, kad ginčo namas nuosavybės teise priklausė vokiečiui A. U., vėliau buvo paimtas valstybės nuosavybėn, teismas sprendė, jog šis faktas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir minėta aplinkybė buvo pakankamas pagrindas atsakovui atlikti Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių registraciją į ginčo namo 52/100 dalis (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas).

Teismas ieškinį laikė tapačiu ir išaiškino, jog aplinkybė, kad ieškovas pateiktame teismui ieškinyje atsakovu įvardija Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Kauno miesto savivaldybės bei vartojamos skirtingos lingvistinės formuluotės nesudaro pagrindo pripažinti, kad reikalavimas iš esmės yra skirtingas, nei jau išnagrinėtas pagal ieškovo skundą kitoje byloje.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išspręsti ieškovo A. K. ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, priimta netinkamai aiškinant ir taikant procesinės teisės normas, sąlygojusias skubotos, deklaratyvios ir nepagrįstos nutarties priėmimą. Vertinant, ar ginčas yra tapatus ginčui, kuris jau buvo spręstas teisme, nepakanka nustatyti atskirų ieškiniui elementų lingvistinių formuluočių tapatumo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nustatė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, kadangi Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėtoje byloje nebuvo sprendžiamas Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į ginčo pastatą įregistravimo teisėtumo klausimas. Įstatymas nedraudžia ieškovui reikšti tokį reikalavimą, siekiant apginti pažeistas jo teises. Priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ginčas administraciniame teisme vyko pagal jo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą įformintą raštu Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. birželio 25 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta įregistruoti Lietuvos Respublikos nuosavybės teises ir Kauno miesto savivaldybės turto patikėjimo teises į 52/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2014 m. lapkričio 7 d. VĮ Registrų centras centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą, įformintą raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta palikti galioti Kauno filialo 2014 m. birželio 25 d. ir 2014 m. rugsėjo 18 d. priimtus sprendimus. Skundo pagal kurį vyko byla administraciniame teisme materialusis santykis buvo kildinamas iš VĮ Registrų centro priimtų sprendimų, kurie ir buvo ginčijami administraciniame teisme. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio pagrindas yra tas, kad nuosavybės teisės į ūkinį pastatą buvo įregistruotos, tačiau neteisėtai. Administracinis teismas pagal skundo pagrindą ir dalyką sprendė tik dėl to, ar atsakovo VĮ Registrų centro sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, tačiau nesprendė ginčo dėl Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į ginčo turtą įregistravimo teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai ieškovo pareikštą ieškinį laikė tapačiu jau išnagrinėtam.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neturėjo pagrindo konstatuoti, jog šioje civilinėje byloje pareikštas ieškinys yra taptus jau išnagrinėtoje administracine tvarka byloje, kadangi nors Kauno apygardos administraciniame teisme atsakove buvo Lietuvos Respublika, tačiau jos interesus byloje atstovavo VĮ Registrų centras, o šioje civilinėje byloje pareikštas ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės, kuriai priklauso ginčo pastato dalis. Nors skundo, pareikšto administraciniame teisme, ir ieškinio, pareikšto šioje civilinėje byloje, pagrindas turi bendrų elementų, tačiau šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindas yra Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių ir Kauno miesto savivaldybės turto patikėjimo teisių į 52/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) panaikinimas, kadangi nuosavybės teisės buvo įregistruotos į ūkinį pastatą ir neteisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kaip tapatų atsisakyta priimti ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės, dėl nuosavybės teisių nustatymo.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims yra privalomas. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2012; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės, dėl nuosavybės teisių nustatymo, kuriame prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos nuosavybės teises ir Kauno miesto savivaldybės turto patikėjimo teises į 52/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sprendė, kad ieškovas teismui pateiktame ieškinyje tam pačiam atsakovui ir tuo pačiu pagrindu kelia tuos pačius reikalavimus, dėl kurių jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas Kauno apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1987-422/2015 pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, Kauno miesto savivaldybei ir Aplinkos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo, todėl ieškovo pateiktą ieškinį atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad administracinėje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl ginčo namo 52/100 dalių teisinės registracijos Lietuvos Respublikos vardu panaikinimo, t. y. reikalavimas savo esme tapatus šioje civilinėje byloje pareikštam ieškinio reikalavimui. Todėl teismas nutartimi ieškovo ieškinį dėl nuosavybės teisių nustatymo atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovas atskiruoju skundu su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovo pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas yra tapatūs administracinėje byloje Nr. I-1987-422/2015 pareikšto ir jau išnagrinėto skundo pagrindui ir dalykui, be to, reikalavimas pareikštas ne tam pačiam atsakovui.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo pareikštų reikalavimų tapatumo yra pagrįsta.

Remiantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktu kiekviename ieškinyje turi būti nurodytas ieškinio dalykas, t. y. ieškovo atsakovui reiškiamas reikalavimas. Sprendžiant, ar dviejų ieškinių dalykas yra tapatus, yra svarbus ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Kauno apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1987-422/2015 ieškovo skundu pareikštą reikalavimą, taip pat naujai pareikšto ieškinio reikalavimą, sprendė, kad minėtų ieškovo reikalavimų materialinis teisinis santykis yra tas pats, t. y. nekilnojamojo daikto priklausomybė. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, vertina, kad abiem atvejais reikalavimas yra pareikštas tam pačiam atsakovui – Lietuvos Respublikai, ginčo pagrindas ir dalykas yra tapatūs, kadangi tiek išnagrinėtoje administracinėje byloje, tiek ir pareikštu ieškiniu reikalavimas yra tas pats – panaikinti ginčo namo 52/100 teisinę registraciją Lietuvos Respublikos vardu, kuris ginčijamas tomis pačiomis aplinkybėmis, tik šiek tiek skiriasi jų lingvistinės formuluotės, kurios nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovas reiškia naują reikalavimą ir grindžia jį naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo kreipimosi faktinis ir juridinis pagrindas sutampa, taip pat reikalavimas pareikštas tam pačiam atsakovui. Ieškovas tiek skundu, pareikštu administracinėje byloje, tiek šioje byloje pareikštu ieškiniu prašo panaikinti ginčo namo 52/100 dalių teisinę registraciją Lietuvos Respublikos vardu, nurodydamas, jog Lietuvos Respublika jokių nuosavybės teisių į ginčo namo dalį neįgijo ir neturėjo jokio pagrindo jų įsiregistruoti savo vardu. Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1987-422/2015 įsiteisėjusiu 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu, nustatęs, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-761/2003 ir Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. A2-3256/2004 motyvuojamose dalyse buvo konstatuota, kad ginčo namas nuosavybės teise priklausė vokiečiui A. U., vėliau buvo paimtas valstybės nuosavybėn, todėl sprendė, jog šis faktas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir buvo pakankamas pagrindas atsakovui atlikti Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių registraciją į ginčo namo 52/100 dalis, todėl pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą atmetė. Ieškovas naujai pateiktame ieškinyje dėsto tapačias aplinkybes, kurios jau buvo išnagrinėtos ir dėl kurių yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas apelianto nurodomą aplinkybę, jog ginčo namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nėra gyvenamasis namas, o ūkinio pastato dalis, laiko nepagrįsta ir dėl jos nepasisako, kadangi įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, kad tai yra ginčo namas, kuris nuosavybės teise priklausė vokiečiui A. U., ir vėliau buvo paimtas valstybės nuosavybėn.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis