- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-09
- Bylos Nr.
- 2-1752-151/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Ulejevienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, V. K., N. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Advokatai
- Tautvydas Tomkaus
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Ninai Linartienei, dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovui advokato padėjėjui Tautvydui Tomkui, suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei Laurai El Ostai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei Jolantai Garniuvienei, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovui, suinteresuotiems asmenims V. K., V. K., N. K., viešame teismo posėdyje, žodinio bylos nagrinėjimo proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Nacionalinės žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, V. K., V. K., N. K. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintu pareiškimu prašo nuosavybės teisės pripažinimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas, A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teise 43,64 kv. m. (patalpos pažymėtos indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6) dalį gyvenamojo namo 1A1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, jog A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) kartu su šeima nuolat gyvena 43,64 kv. m. (patalpos pažymėtos indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6) dalyje gyvenamojo namo lAlm, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas. Pareiškėjo seneliai kaip repatriantai dar 1941 m. atsikėlė gyventi iš Lenkijos j minėtą namą. Jie buvo beraščiai, vyko karas, jokie dokumentai nebuvo tvarkomi, tačiau šeima mokėjo mokesčius už namą, privalomąjį draudimą už statinius. Nuo to laiko minėto namo dalyje nuolat gyvena pareiškėjas, mirus pareiškėjo seneliui V. K., senelei S. V. ir motinai F. F. jis vienas visą laiką moka mokesčius už žemę, privalomąjį draudimą už statinį, tačiau nuosavybės teisės į šį statinį iki šiol nėra niekam įregistruotos. Nurodė, kad 43,64 kv. m. (patalpos pažymėtos indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6) dalį gyvenamojo namo lAlm, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), A. K., sąžiningai bei nepertraukiamai valdo nuo 1949 m., t. y. 61 metus. Minėta statinio dalis visą laiką buvo naudojama tik pareiškėjo asmeninei veiklai. Niekas kitas be pareiškėjo šio statinio neeksploatavo, jo neprižiūrėjo, nesirūpino. Visi aplinkiniai žmonės pareiškėją laiko minėtos pastato dalies teisėtu savininku. Jokių pretenzijų laikotarpiu nuo 1949 m. iki 2010 m. dėl šio pastato valdymo, naudojimo ir disponavimo juo iš trečiųjų asmenų nesulaukė. Daiktas gali būti privačios nuosavybės objektu, jei jis valdomas daugiau kaip 10 metų. Kadangi minėtą pastatą valdo daugiau nei 10 metų, todėl nėra jokių apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovė paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė duomenų patvirtinančių, sąžiningo įgijimo faktą užvaldant nekilnojamą daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę. Mano, kad nepagrįstas yra pareiškėjo argumentas, jog nuo 19949 iki 2009 pareiškėjas sąžiningai nepertraukiamai valdo ginčo objektą, nes pareiškėjo valdymo teisėtumo pagrindas buvo nuginčytas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo panaikintos 0,2344 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo 1A1m su priestatu 1a1ž ir kiemo statiniais, ūkinių pastatų 51Iž, 61Iž, garažo 71Ig (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės teisines registracijas A. K. ir P. F. vardu. Šį sprendimą paliko galioti Aukščiausiasis teismas. Atstovė taip pat paaiškino, kad jei turtas nėra įregistruotas nekilnojamo turto registre, turtas negali būti įgyjamas nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį.
Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė prašo pareiškimą atmesti bei nurodo, kad pareiškėjas turtą valdė nesąžiningai, nes buvo turtą paveldėjęs be teisinio pagrindo, todėl namo, kad neatitinka visų CK 4.68 str. numatytų reikalavimų.
Kiti suinteresuoti asmenys į posėdį neatvyko apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuoti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.
Nustatyta, kad pareiškėjo senoliai C. V. (b.l. 10) ir S. V. bei mama F. F. (b.l. 11), kaip repatriantai, 1942m. atsikėlė gyventi į namą (duomenys neskelbtini), kur jie ir visą laiką iki savo mirties gyveno. Pareiškėjas nuo savo gimimo iki šiol taip pat gyvena minėtame name. Nekilnojamo turto registre (b.l. 7) nurodoma, kad nuosavybės teisės nėra įregistruotos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad turtas priklauso Lietuvos Respublikai, ar kitiems asmenims, taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiškėjas turtu naudojosi nuomos pagrindais. Nuo 1945 m. nuosavybės teisės į ginčo pastato dalį nebuvo įregistruotos, nepateikta duomenų, kad turtas buvo nacionalizuotas. Tretieji asmenys taip pat dėl turt nuosavybės teisių pretenzijų nepareiškė.
Suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius dėl turto nuosavybės teisių į šio pastato dalį nereiškė, tik ginčijo pareiškėjo patį valdymo faktą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas.
Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi nustatomas esant šių sąlygų visetui:
1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai). Daikto valdymas kitu pagrindu, neatitinka nurodytos įstatymo sąlygos. Pareiškėjas nėra daikto savininkas ir niekada nemanė, kad namo savininkas yra kitas asmuo, nes per visą namo valdymo laikotarpį niekas pretenzijų dėl nuosavybės teisių nepareiškė.
2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai). Pareiškėjo, senoliams bei motinai kaip repatriantams iš Lenkijos buvo suteiktas gyvenamasis plotas, kur jie visą laiką pragyveno, jiems niekada nebuvo trukdoma ginčo turto valdyti. Suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, mano, kad pareiškėjas daiktą valdė nesąžiningai, nes buvo šį turtą įsigijęs nuosavybėn, tačiau LA teismas 2006 01 30 nutartyje Nr. 3k-3-67/2006 nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šeima nuosavybės teisių neįgijo, todėl gal galima preziumuoti apie nesąžiningus senolių ar motinos veiksmus, tačiau negalima teikti, kad turto paveldėtojas buvo nesąžiningas. Tai, kad pareiškėjo senoliai įstatymo nustatyta tvarka neįgijo nuosavybės buvo nustatyta tik teismui išsamiai išanalizavus ir įvertinus pateiktus byloje įrodymus bei priėmus sprendimą. Tai, kad buvo panaikinti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, nenuginčija pareiškėjo sąžiningo valdymo fakto.
3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Antai pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. Pareiškėjas šį turtą valdė teisėtai, niekas per visą pareiškėjo šeimos namo dalies valdymo laikotarpį pretenzijų dėl valdymo ar nuosavybės nepareiškė.
4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Pareiškėjas tame turte gyveno, mokėjo mokesčius, už žemę, už namo draudimą. Būtent mokesčių mokėjimas ir patvirtina, kad pareiškėjas turtą valdė atvirai nuo nieko nesislapstydamas.
5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Ieškovas prašomame nustatyti įgyjamosios senaties būdu nuosavybę name gyveno nuo gimimo dienos, t.y. nuo 1949 metų, prieš tai turtą valdė jo senoliai bei mama, taigi ieškovas (bei (duomenys neskelbtini) šeima) nepertraukiamai turtą valdė daugiau kaip 60 metų.
Pareiškėjas yra netitulinis daikto valdytojas, tačiau per visą šį laikotarpį niekas jo teisės valdymo teisės neužginčijo, nei daikto savininkas ar kiti asmenys, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį.
Vienas iš nustatytų reikalavimų yra turto valdymo terminas – jis turi būti ne trumpesnis kaip dešimt metų. Galiojant 1964 m. CK. pagal nustatytą reglamentavimą nebuvo normų, kurios nustatytų nuosavybės teisės įgijimą daikto valdymu pagal įgyjamąją senatį. Tačiau tokių normų nebuvimas nereiškia, kad daikto valdymas, prasidėjęs iki 2000 m. CK, nesukelia teisinių pasekmių. Tokių pasekmių atsiradimą lemia Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 33 straipsnio norma, kurioje nustatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.
Vertinant daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 m. CK įsigaliojimo ir jo valdymą, kuris tęsėsi jam įsigaliojus, būtina atsižvelgti į Įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Ši įstatymo norma reiškia, kad tuo atveju, kai valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo ir CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, netaikoma. Tokiu atveju daikto valdymo pagrindu pagal įgyjamąją senatį jau buvo įgytos nuosavybės teisės į valdomą daiktą, todėl pareiškėjui nebuvo būtina išviešinti daikto valdymą įregistruojant jį viešame registre CK ė.68 str. ir 4.27 str. 2 dalyje nurodyta prasme.
Apibendrinus išdėstytą nustatytina, kad pareiškėjas savo pareiškimą įrodė (CPK 178 str.), todėl prašymas, nuosavybės teisės pripažinimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas, A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teise 43,64 kv. m. (patalpos pažymėtos indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6) dalį gyvenamojo namo 1A1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį, tenkintinas.
Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str. teismas
Rezoliucinė dalis
Nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškaiNustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas, A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teise 43,64 kv. m. (patalpos pažymėtos indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6) dalį gyvenamojo namo 1A1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatįSprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.