- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-19
- Bylos Nr.
- 1-299-477/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39981-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimvydas Žukauskas
- Kaltinamasis
- J. J.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.4; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.5; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 2.1.10.1
2018 m. liepos 19 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2016-02-02 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. (4 veikos), 1 metų ir 2 mėn. laisvės apribojimu; 2) 2017-07-04 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., 8 mėn. laisvės apribojimu; 3) 2017-07-26 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., 70 parų arešto; 4) 2017-08-28 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., 7 mėn. laisvės atėmimo; 5) 2017-10-17 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 145 str. 1 d., 1 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d., 281 str. 7 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. 2017-06-06, apie 21.07 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. V., būdamas apsvaigęs nuo alko-holio, t. y. jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,59 ‰ (promilės) etilo alkoholio.
Be to, J. J. kaltinamas tuo, kad 2017-06-06, (duomenys neskelbtini), iš V. V. namo kiemo, pagrobė V. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas nukentėjusiajam V. V. 800 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis J. J. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino iš dalies.
J. J. prisipažino, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas neblaivus, tačiau šio automobilio nepavogė, o jį jam davė vairuoti V. V.. Parodė, kad 2017-08-06 jis kartu su V. V. pastarojo bute vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau jie dviese važiavo nusipirkti alkoholio. Nusipirkę alkoholio nuvažiavo pas G., V. V. draugą. Po to, jis vienas, leidus V. V., važiavo dar pirkti alkoholio. Kaip atsidūrė Zarasuose, nepamena. Zarasuose jį sustabdė policijos pareigūnai. V. V. pats padavė jam raktus nuo automobilio. V. V. automobilio pats nevairavo, nes bijojo prarasti teises. V. V. žinojo, kad jis (J. J.) yra nepilnametis ir neturi teisės vairuoti transporto priemones.
Nukentėjusysis V. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. J. pažįsta, jis yra jo kaimynas. J. J. jis automobilio neperdavė vairuoti. J. J. savavališkai paėmė automobilio raktelius ir išvažiavo. 2017-08-06 jis su J. J. alkoholio nevartojo, net nebuvo susitikę ir automobiliu nevažinėjo, tą dieną jis pats vartojo vaistus ir alkoholį.
Liudytoja R. F. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. V. ir J. J. yra jos kaimynai. 2017-08-06 ji buvo lauke ir matė kaip V. V. ir J. J. kartu išvažiavo automobiliu. J. J. buvo prie automobilio vairo, o V. V. sėdėjo šalia jo. Ar jie buvo neblaivūs pasakyti negali. Santykiai su jais kaimyniški, neturi pagrindo juos apklabėti.
Liudytoja S. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. V. ir J. J. yra jos kaimynai. 2017-08-06 ji sėdėjo ant laiptų ir matė kaip V. V. su J. J. kartu išvažiavo automobiliu. Už vairo buvo J. J., o V. V. sėdėjo šalia. Santykiai su jais kaimyniški, neturi pagrindo juos apkalbėti. Ar jie tuo metu buvo neblaivūs, ji pasakyti negali.
Liudytojas A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. V. ir J. J. pažįsta, jie yra jo kaimynai, be to J. J. yra jo sūnėnas. 2017-08-06 matė kaip jo sūnėnas su V. V. išvažiavo automobiliu. Už vairo buvo J. J., o V. V. sėdėjo šalia. Jie išvažiavo kartu. Ne pirmą kartą jie abu važinėja. V. V. automobilį sūnėnui perdavė ne pirmą kartą. Ar buvo jie blaivus nežino.
Liudytojas V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. V. ir J. J. pažįsta, jie yra jo kaimynai, santykiai geri. 2017-08-06 matė kaip V. V. ir J. J. būdami neblaivūs išvažiavo automobiliu, kas vairavo automobilį nežino.
Liudytojai A. S. ir G. M. apklausti teisiamojo posėdžio metu reikšmingų bylai parodymų nepateikė.
Dėl kaltinimo pagal BK 281 str. 1 d.( automobilio vairavimas esant neblaiviam).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis J. J. dėl šio jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais.
Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato vyr. patrulio R. D. ir vyr. patrulės J. P. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2017-08-06 apie 21.07 val., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavusiam J. J. buvo nustatytas 2,99 prom. girtumo (neblaivumo) laipsnis. J. J. buvo pristatytas į VšĮ Zarasų ligoninės priėmimo skyrių, kur iš jo buvo paimtas kraujas (1 t., b. l. 18, 19).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdymo vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-30).
Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2017-08-06, 21.08 val., J. J. nustatyta 2,99 prom. girtumo (neblaivumo) laipsnis (1 t., b. l. 40-42).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2017-08-09 specialisto išvada Nr. T-A 8130/2017(01) patvirtina, jog J. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra 2,59 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 44).
Remiantis surinktų įrodymų visuma darytina išvada, kad J. J. 2017-08-06, apie 21.07 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. jo kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija yra 2,59 ‰ (promilės), todėl jo veika pagal LR BK 281 str. 7 d. kvalifikuota teisingai.
Dėl kaltinimo pagal BK 178 str. 2 d. (automobilio vagystė).
Pagal BK 2 str. 3 d. asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžia-majame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y suvoktas sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – bau-džiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Kaltinamasis J. J. teismui atiduotas kaltinat jį padarius nusikalstamą veiką, numa-tytą BK 178 str. 2 d. J. J. yra kaltinamas tuo, kad 2017-08-06, (duomenys neskelbtini), iš V. V. namo kiemo, pagrobė V. V. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas nukentėjusiajam V. V. 800 eurų turtinę žalą.
Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automo-bilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.
Kaltinamasis J. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl šio jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 178 str. 2 d., nepripažino ir nurodė, jog V. V. automobilio negrobė. Automobilį jam perdavė vairuoti V. V., kuris kartu su J. J. važiavo pirkti alkoholinių gėrimų. Taip V. V. pasielgė todėl, kad buvo neblaivus ir bijojo prarasti teisę vairuoti transporto priemones.
Valstybinis kaltintojas kaltinimą J. J. grindė iš esmės vien tik nukentėjusiojo V. V. parodymais, kuris nurodė, kad J. J. savavališkai paėmė jam priklausantį automo-bilį ir juo važinėjosi, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. F., S. M., A. J. ir V. M. nurodė, kad įvykio dieną, t. y. 2018-08-06 matė, kaip kaltinamasis J. J. ir V. V. išvažiavo kartu nuo A. V. namų, esančių (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu. Teismas remiasi šių liudytojų parodymais, kadangi jais netikėti neturi pagrindo. Minėti liudytojai yra nukentėjusiojo kaimynai, anksčiau tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių liudytojai galėtų duoti tikrovės neatitinkančius parodymus. V. V. teisme patvirtino, kad teisme apklausti liudytojai, neturi pagrindo jį apkalbėti.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, V. V. nurodė, kad 2017-08-06 vartojo raminamuo-sius vaistus bei alkoholį, dėl ko neprisimena visų tos dienos įvykių (1 t., b.l.64-65). Be to, kaip matyti iš liudytojų ir J. J. parodymų, V. V. veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos ir administracinio nusižengimo požymių, todėl duodamas parodymus, jis galėjo duoti neteisingus parodymus, ir taip siekti išvengti atsakomybės. V. V. parodymus, teismas laiko nepatikimus, nes jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, juos paneigia teisme apklaustų liudytojų parodymai, todėl teismas V. V. parodymais nesivadovauja.
Minėtus liudytojų parodymus patvirtina ir Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato vyr. patrulio R. D. ir vyr. patrulės J. P. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2017-08-06 apie 21.07 val., (duomenys neskelbtini), sustabdžius automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį vairavusiam asmeniui J. J. nustačius sunkų neblaivumo laipsnį, dėl automobilio, mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo susisiekta su savininku V. V., kuris paaiškino, kad automobilį J. J. davė jis pats (1 t., b. l. 18, 19).
Kaip matyti, byloje nėra jokių patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad J. J. slapta pagrobė V. V. automobilį.
V. V. pats perdavė automobilį vairuoti kaltinamajam J. J. prie savo namų, ir pats kartu su juo išvažiavo.
Pažymėtina, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K-540/2013).
Nenustačius akivaizdžių kaltinamojo kaltę dėl nurodytos veikos (V. V. automobilio pagrobimo) patvirtinančių įrodymų, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, ar nepatikimais nukentėjusiojo V. V. parodymais.
Byloje neįrodyta, kad buvo pagrobtas V. V. automobilis, todėl J. J. pagal BK 178 str. 2 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
J. J. būdamas nepilnamečiu padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. J. J. ankščiau teistas 5 kartus už įvairius nusikaltimus, šį nusikaltimą padarė neiš-nykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus (1 t., b. l. 83-112), tai rodo jo didesnį pavojingumą, nenorą taisytis. J. J. ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus susijusius su transporto priemonių vairavimu, esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti (2016-05-31 baustas pagal LR ATPK 129 str., 2017-02-28 baustas pagal LR ATPK 130² str., 127 str. 3 d.) (1 t., b. l. 113-130). Šiuo metu J. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį teismo nuosprendį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikals-tamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Atsižvelgiant į visas baudžiamosios bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę jam parinktina ir paskirtina laisvės atėmimo bausmė, artima vidurkiui, numatyta 281 str. 7 d. sankcijoje, nes švelnesnės kitos rūšies bausmės skyrimas kaltinamajam neturės realaus auklėjamojo poveikio.
Iš bylos medžiagos matyti, jog J. J. atžvilgiu yra įsiteisėjęs Anykščių rajono apy-linkės teismo 2017-10-17 nuosprendis, baudžiamojoje byloje N1-102-266/2017, kuriuo J. Juknevi-čius pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 145 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., ir nuteistas subendrinta bausme laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., J. Juknevičiaui paskirta bausmė sumažin-ta 1/3 ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., ši bausmė subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-08-28 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Minėtas nuosprendis 2017-11-07 įsiteisėjo ir šiuo metu yra vykdomas. Nustatyta, kad J. J. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 7 d., padarė iki 2017-10-17 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-10-17 nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. – visiško sudėjimo būdu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai pada-romas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (LAT nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, Nr. 2K-599/2012, Nr. 2K-383/2013).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis J. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas daugiau kaip 2,59 promilių girtumas. Kaip matyti kaltinamasis padarė BK 281 str. 7 d. numatytą nusikaltimą neturėdamas (nebuvo įgi-jęs), teisės vairuoti transporto priemonės. Pagal teismų praktiką, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartis byloje Nr. 2K-122/2012). Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti trans-porto priemones. J. J. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kritiškai vertina padarytą veiką, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, tačiau praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus susijusius su transporto priemonių vairavimu, esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti. Šį kartą jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, J. J. skirtina BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant maksimalų terminą.
Dėl kardomųjų priemonių.
J. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-08-06, 21.10 val. iki 2017-08-07, 16.17 val. (1 t. b. l. 172). Vadovaujantis LR BK 66 str. 1 d., 2 d., į bausmės laiką įskaitytinas J. J. laikino sulaikymo laikas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu J. J. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 169-170), kuri panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str. – 298 str., 301 str. – 302 str., 303 str. 5 d. 2 p.,
nusprendžia:
J. J. pagal LR BK 178 str. 2 d. (V. V. automobilio vagystė) išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7 d., ir nuteisti – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su 2017-10-17 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti pagal 2017-10-17 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmės dalį.
Į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 66 str. 1 d., 2 d., įskaityti J. J. laikino sulaikymo laiką: nuo 2017-08-06 21.10 val. iki 2017-08-07 16.17 val. (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Uždrausti J. J. 3 (trejų) metų terminui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.