- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-26
- Bylos Nr.
- 2-178-400/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05493-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Šimbelytė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- J. K., R. K.
Sekretoriaujant Elonai Klemkienei, Justinai Kuncienei, Viktorijai Stalioraitienei
dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui adv. Arvydui Paneliui, atsakovams J. K., R. K., atsakovo J. K. atstovui adv. Rolandui Vaitekūnui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams J. K., R. K. ir atsakovų J. K., R. K. priešieškinį ieškovui A. K. dėl skolos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. ( toliau tekste- ieškovas) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų J. K. ir R. K. (toliau tekste- atsakovai) 23 000 Lt skolos už atliktą iš atsakovų nuomojamų patalpų remontą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2012-05-10 Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad atlikti nėra kokybiški, reikės perkloti grindinio plytelių dalį, todėl sutiko, kad jam atsakovai sumokėti 20 000 Lt skolos už atliktą iš atsakovų nuomojamų patalpų remontą. Nurodo, kad atsakovai jam išnuomojo negyvenamąsias patalpas, išsinuomotose patalpose jis savo lėšomis jas atremontavo, įrengė turgelį. Su atsakovais sutarė, kad jie jam remonto išlaidas padengs. Su priešieškinio reikalavimais nesutinka ir nurodo, kad jis atsakovams priklausančiomis patalpomis nesinaudojo, patalpas atremontavo ir 2011-06-29 perdavė atsakovui J. K.. Atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovai jiems priklausantį nuomos mokestį yra gavę. Be to atsakovai nepagrįstai nuomos mokestį skaičiuoja 1200 Lt., nes šalys susitarė, kad remonto išlaidų dengimui mokės tik 50 proc. t.y. po 600 Lt. Išsinuomotų patalpų remonto išlaidos nėra padengtos,todėl atsakovai turėtų skaičiuoti po 600 Lt. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje tiesiogiai nenumatyta, kad nuomininkas turi apmokėti žemės nuomos mokestį, nes žemės jis nenuomavo. Ieškovo nuomone, šalys susitarė, kad nuomininkas apmokės proporcingai nuomojamų patalpų daliai tenkančius valstybės nustatytus mokesčius.Atsakovų reikalavimas apmokėti nekilnojamojo turto mokestį nepagrįstas, nes jis nuomojamose patalpose komercinės- ūkinės veiklos nevykdė, tik jas atremontavo ir perdavė atsakovams. Nesutinka mokėti fizinių asmenų mokesčio, nes jam patalpos buvo išnuomotos kaip fiziniam asmeniui ir jis jokios ūkinės- komercinės veiklos nevykdė. Prašė priešieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovai J. K. ir R. K. (toliau tekste- atsakovai) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl remonto darbų kainos ieškovas derėjosi tik su vienu iš nuomotoju J. K., atsakovei nei apie remonto darbų kainą, nei atliktų darbų pridavimą, nei atliktų darbų apmokėjimą iki taip bylos iškėlimo teisme nebuvo žinoma. Be to atsakovas įsiskolino, netinkamai mokėdamas nuomos mokestį, nevykdė kitų įsipareigojimų apmokėti žemės mokestį, nekilnojamojo nuomojamų patalpų nuomos mokestį, įsiskolino už sunaudota elektros energija, neapmokėjo fizinių asmenų pajamų mokesčio. 2012-05-10 Teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovui išnuomotose patalpose buvo atlikti remonto darbai, tačiau nurodė, kad ieškovas atlikdamas išnuomotų patalpų remontą darbus atliko nekokybiškai, reikalinga perkloti 90 proc. grindinio plytelių, išardė priešgaisrinės signalizacijos daviklius, todėl sutiko ieškovui apmokėti 20 000 Lt už atliktus 249,9 kv.m. bendro ploto negyvenamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). 2012-10-08 teismo posėdyje pareiškė, kad nesutinka ieškovui už atliktus remonto darbus išnuomotose patalpose, nes darbai atlikti nekokybiškai nesilaikant reikalavimų, ir šiuo metu ieškovo nuomotose patalpose atliekami patalpų remonto darbai.Pareiškė priešieškinį ir 2012-10-08 Teismo posėdžio metu teismui pateikė patikslinus reikalavimus, ir paaiškino, kad užpildžius nekilnojamojo turto deklaracija, buvo sutikslinti duomenis, todėl iš dalies atsisako nuo ieškinio reikalavimų ir prašė pripažinti 2011-06-29 Kapitalinio remonto ir atliktų darbų suderinimo aktą, priteisti 17 372,50 Lt nuomos mokesčio, 592,44 Lt žemės mokesčio, 1503,00 Lt nekilnojamojo turto mokesčio, 2067,00 Lt fizinių asmenų mokesčio. Kitų priešieškinio reikalavimų dėl ieškovo iškeldinimo iš nuomotų patalpų, mokesčio už sunaudotą elektros energiją atsisakė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies (CK 4.20 str., 4.37 str. 1d., 4.34.1d., 2 d., 4.35 str. 1., 4.95 str., 6.6 str., 6.499 str. 3 d., CPK 12 str., 178 str., 185 str.).
Dėl faktinių aplinkybių
2010-07-01 ieškovas A. K. ir atsakovai J. K., R. K. pasirašė 249,9 kv.m. bendro ploto Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 210/1 (toliau tekste- Sutartis) (1 t. b.l. 5-7). Prie šios Sutarties, kaip jos priedas Nr. 1, yra dokumentas, kur ieškovas ir atsakovai 2010-07-01 pasirašė Darbų ir remonto (preliminarią) sąmatą, iš kurios matyti kad šalys preliminariai susitarė, kad ieškovas (nuomininkas) įsipareigojo kokybiškai atlikti 249,9 kv.m. bendro ploto negyvenamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remonto darbų už 20 000 Lt (Sutarties 1 ir 2 punktais). Savo jėgomis ir lėšomis pašalinti dėl savo kaltės padarytus darbo trūkumus (Sutarties 3.4. punktas) (1 t., b.l. 60-61). Iš byloje esančios Prekyvietės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomojamos vietos sutarties Nr. 2010/ 11;12 ir Panevėžio maisto veterinarijos tarnybos rašto matyti, kad ieškovas 2010-10-05 baigė remonto darbus ir iš atsakovų nuomojamose patalpos atidarė prekyvietę EKO turgelį ( 1 t. b.l. 108-111, 2 t. b.l. 80)). 2011-05-03 Ieškovas ir atsakovas J. K. pasirašė susitarimą, kad nutraukia 2010-07-01 249,9 kv.m. bendro ploto Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 210/1 (1 t. b.l. 8). Ieškovas nuomojamų patalpų atsakovams neperdavė. Atsakovai 2011-09-05 kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK, kad ieškovas neatlaisvina nuomojamų patalpų, nesumoka mokesčių (2 t., b.l. 38). Ieškovas, išsivežė jam priklausančias šaldymo vitrinas ir išnuomotas Negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atsakovai priėmė 2011-12-22 ( 2 t. b.l. 29). Atsakovai pateikė Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), statybinio stovio įvertinimo aktą ir foto nuotraukas, fiksuojančias ieškovo atremontuotų patalpų būklę 2011-12-22, kur specialisto E. V. užfiksuoti nekokybiškai atlikti statybos, remonto darbai (2 t. b.l. 31- 35). Atsakovai pateikė Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), statybinio stovio įvertinimo aktą ir foto nuotraukas, fiksuojančias ieškovo atremontuotų patalpų būklę 2012-05-14, kur specialisto A. R. užfiksuoti nekokybiškai atlikti statybos, remonto darbai (2 t. b.l. 111—115).
Dėl ieškinio reikalavimų.
Iš byloje esančių duomenų, teismas nustatė, kad ieškovas atliko iš atsakovų nuomotose 249,9 kv.m. bendro ploto negyvenamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savo lėšomis ir darbu atliko remonto darbus.2012-05-10 Teismo posėdžio metu atsakovai pripažino, kad darbai buvo atlikti, tačiau nekokybiškai, reikalinga perkloti 90 proc. grindų plytelių 249,9 kv.m., sutvarkyti priešgaisrinę signalizaciją, todėl sutiko ieškovui sumokėti už atliktus darbus 20 000 Lt. 2012-05-10 Teismo posėdžio metu, ieškovas pripažino atsakovų pretenzijas dėl nekokybiškų darbų atlikimo pagrįstomis, ištaisyti trūkumų nesutiko, tačiau sutiko, kad jam atsakovai už remonto darbus sumokėtų 20 000 Lt. 2012-10-08 Teismo posėdžio metu, nurodė, kad prašo ieškinį tenkinti ir priteisti pagal Kapitalinio remonto ir atliktų darbų suderinimo aktą, kuriuo atsakovas J. K. sutinka užskaityti atliktus darbus 23 000 Lt sumai, nurodydamas, kad atsakovai iki priešieškinio pareiškimo jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nereiškė, atsakovas J. K. atliktus darbus priėmė ir įsipareigojo sumokėti 23 000 Lt. Iš byloje esančių apmokėjimo už nuomą dokumentų matyti, kad tiek atsakovai J. K. ir R. K. priimdami iš ieškovo patalpų nuomos mokestį po 600 Lt dengė patalpų remonto išlaidas ieškovui ( t. 1., b.l. 95-96).Šią aplinkybę teismas vertina, kad atsakovai priėmė patalpų remonto darbus pagal 2011-06-29 Kapitalinio remonto ir atliktų darbų suderinimo aktą, ir sutiko už juos apmokėti ieškovui 23 000 Lt.
Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462).
Ieškovo reikalavimas įrodytas prie ieškinio esamais dokumentais, 2012-06-29 Darbų priėmimo aktu ieškovo sudaryta 2010-11-01 išsinuomotų patalpų remonto sąmata, statybinių medžiagų pirkimo dokumentais, apmokėjimo už nuomą dokumentų matyti, kad tiek atsakovai J. K. ir R. K. priimdami iš ieškovo patalpų nuomos mokestį po 600 Lt dengė patalpų remonto išlaidas ieškovui (1 t., 7, 94, 29-31, t.2., 47-78, t. 1., b.l. 95-96). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37, 6.210 str. 2 d.).Teismui nustačius nurodytas aplinkybes, ieškovo ieškininis reikalavimas tenkintinas dalinai, priteisiant iš atsakovų ieškovo naudai 21 800 Lt už patalpų remontą .
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atmeta atsakovų argumentus, kad ieškovui nuomotose atlikti patalpų remonto darbai atlikti nekokybiškai ir atsakovams nebuvo priduoti, nes byloje esantis 2011-06-29 Kapitalinio remonto ir atliktų darbų suderinimo aktą patvirtintos kopijos ir originale atsakovas J. K. sutiko užskaityti atliktus darbus 23 000 Lt sumai (t. 1., b.l. 7, 94). Teismas laiko nepakankamu įrodymų atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis neprisimena, kad būtų pasirašęs 2011-06-29 Kapitalinio remonto ir atliktų darbų suderinimo aktą, nes teismui 212-06-20 Teismo posėdyje pasiūlius atlikti rašysenos ekspertizę, atsakovas J. K. atsisakė. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovui išnuomotos patalpos yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. K. ir R. K. nuosavybė, šalys pripažino, kad ieškovui išnuomotų patalpų remonto darbais rūpinosi atsakovas J. K., kuris nuomotojų vardu pasirašė 2011-06-29 Kapitalinio remonto ir atliktų darbų suderinimo aktą ir tai kad abu atsakovai J. K. ir R. K. dengė patalpų remonto išlaidas (Sutarties 1.5.p).
Teismas nesutinka su atsakovų argumentu, kad ieškovas remontą atliko nekokybiškai ir šiuo metu ieškovo nuomotos patalpos yra naujai remontuojamos, nes 2012-05-12 Teismo posėdyje nurodė, kad jis patalpas remontuoja , nes ketina jas išnuomoti prekybai (b.l. t. 2, b.l. 99-108).
Kiti Šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako ir atmeta.
Ieškovas pateikė teismui patvirtinančius įrodymus, kad du mėnesius mokėjo po 600 Lt nuomos mokesčio (t.1., b.l. 95-96), o tai reiškia kad atsakovai ieškovui padengė 1 200 Lt remonto išlaidų (Sutarties 1.5.p.), todėl teismas priteisdamas iš atsakovų patalpų remonto išlaidas įskaito 1 200 Lt dengimą ir ieškinį tenkindamas iš dalies priteisia 21 800 Lt (23 000Lt – 1 200 Lt).
Dėl priešieškinio reikalavimų įpareigoti ieškovą išsikelti iš nuomojamų patalpų ir iš ieškovo išieškoti mokestį už elektros energiją.
Atsakovai nuo ieškinio reikalavimų dėl ieškovo įpareigojimo išsikelti iš nuomojamų patalpų, mokesčio už elektros energiją išieškojimo atsisakė (t. 3., b.l. 20), atsisakymą teismas priima, todėl minėtoje dalyje civilinė byla nutrauktina (CPK 140 str. 1d.).
Dėl priešieškinio reikalavimų išieškoti iš ieškovo patalpų nuomos mokestį.
Atsakovai nurodė, kad sutinkamai su Sutarties 1.6 p. buvo atleistas nuo nuomos mokesčio ne ilgiau kaip du mėnesius. Todėl ieškovas jiems liko skolingas už patalpų nuomą nuo 2010-09-10 iki 2011-11-01 16 800 Lt ( 14 mėn. x 1 200 Lt = 16 800 Lt) ir 2011-11-02 iki 2011-12-22 (patalpų perdavimo dienos) t.y. (50 d. x 39,45 Lt = 1972,50 Lt) (1200 Lt x 12 mėn. : 365 d. = 39,45 Lt/d.). Viso 17 372,50 Lt (18772,50 Lt – 1400 Lt (ieškovo apmokėta suma)). Sutarties 1.5. p. numatė, kad atsakovai dengs ieškovui remonto išlaidas kiekvieną mėnesį po 50 procentų nuomos mokesčio t.y. po 600 Lt (1200 Lt – 600 Lt ) iki pilno atsiskaitymo. Iš byloje esančio pakvitavimo ir mokestinio pavedimo matyti, kad atsakovams yra apmokėtas patalpų nuomos mokestis už 2010m.rugsėjo ir 2010 m. spalio mėnesius bendroje sumoje 1 200 Lt ( t 1, b.l. 95-96), tokiu būdu patalpų nuomos skola turėtų būti skaičiuojama nuo 2010-11-01 iki 2011-12-22 ir tai sudarytų 16 172,50 Lt (12 mėn. x 1 200 Lt = 14 400 Lt + 1972,50 Lt (50 d. x 39,45 Lt ) = 16 372,50 Lt – 200 Lt )(atsakovai pripažįsta, kad ieškovas jiems sumokėjo 1400 Lt, teismui įskaičius 1200 Lt nuomos mokestį už du mėnesius lieka 200 Lt, kurie įskaitomi į apmokėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atmeta ieškovo argumentą, kad jis yra pilnai atsiskaitęs su atsakovais, nurodydamas, kad atsakovams yra sumokėjęs nuomos mokestį už 6 mėnesius, tačiau tai patvirtinančius įrodymus pateikė tik 1 200 Lt, kuriuos teismas pripažino, kaip atsiskaitymą už 2 mėnesius, atsakovai pripažino, kad yra iš ieškovo yra gavę 1400 Lt patalpų nuomos mokesčio, kuriuos teismas mažindamas atsakovų ieškinį įskaitė į nuomos mokesčio sumokėtas sumas.
Teismas atmeta ieškovo argumentą, kad 2010-07-01 Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 210/1, šalys bendru sutarimu nutraukė (t. 1 b.l. 100) nuo minėtos datos patalpomis nesinaudojo, jo nuomone, atsakovai nepagrįstai jam skaičiavo patalpų nuomos mokestį iki 2011-12-22. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, 2011-12-22 Teismo posėdžio metu, ieškovas pripažino, kad nuomojamose patalpose yra jam priklausantis turtas, šaldymo vitrinos, kurias ieškovas išsivežė 2011-12-22 ir atsakovams perdavė nuomotas patalpas ( t. 1., b.l.107, t. 2., 28-30). Todėl ieškovas privalo mokėti nuomos mokestį už visą tą laiką po Sutarties nutraukimo, kurį buvo pavėluota perduoti nuomojamas patalpas (CK 6.449 str.). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių privalo elgtis sąžiningai, šios įstatymų numatytos pareigos šalys panaikinti negali (CK 6.158 str.).
Dėl priešieškinio reikalavimų apmokėti atsakovams gyventojų pajamų mokestį (fizinių asmenų pajamų mokestį).
Atsakovai nurodė, kad šalys susitarė, kad ieškovas jiems sumokės gyventojų pajamų mokestį (fizinių asmenų pajamų mokestį), kurį jie privalo mokėti valstybei (LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 str., 22 str.tvarka ), proporcingai nuomotų patalpų daliai per visą nuomos laikotarpį (Sutarties 4.2 p.).2012-10-09 atsakovai patikslino reikalavimus ir prašo iš ieškovo išieškoti 2 067 Lt (t. 3 b.l. 20). Iš byloje esančios Panevėžio apskrities VMI pateiktos informacijos matyti, kad atsakovų reikalavimas išieškoti 2 067 Lt pagrįstas, nes nuo 2010-09-01 iki 2011-12-22 atsakovas J. K. nuo gautų turto nuomos mokesčių pajamų turės papildomai sumokėti 762 Lt, atsakovė R. K.- 1305 Lt (t. 3, b.l. 18).
Dėl priešieškinio reikalavimų apmokėti atsakovams nekilnojamojo turto mokestį.
Atsakovai nurodė, kad šalys susitarė, kad ieškovas jiems sumokės nekilnojamojo turto mokestį, kurį jie privalo mokėti valstybei (LR Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 str., tvarka ), proporcingai nuomotų patalpų daliai per visą nuomos laikotarpį (Sutarties 4.2 p.).2012-10-09 atsakovai patikslino reikalavimus ir prašo iš ieškovo išieškoti 1 503 Lt (t. 3 b.l. 20). Iš byloje esančios Panevėžio apskrities VMI pateiktos informacijos matyti, kad atsakovų reikalavimas išieškoti 1 503 Lt pagrįstas, nes nuo 2010-09-01 iki 2011-12-22 atsakovai 249,90 kv.m. patalpų nuomojo fiziniam asmeniui. Nekilnojamojo turto mokesčio suma už šių patalpų dalį nuomos laikotarpiu sudaro 1 503 Lt. (t. 3, b.l. 18).
Dėl priešieškinio reikalavimų apmokėti atsakovams žemės nuomos mokestį.
Fizinių ir (ar) juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, laikomi sandoriais. Viena iš sandorio rūšių yra sutartis. Sutartis įstatymo apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kada vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų ar daugiau šalių tarpusavyje suderinta valia, kuria siekiama tam tikro bendro rezultato.
Šiuolaikinėje sutarčių teisėje visų pirma galioja sutarties laisvės principas, kuris reiškia tai, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Taigi sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Konsensualizmo (lot. consensus – sutarimas, vienybė, harmonija) principas reikalauja, kad būtų atskleisti šalių tikrieji ketinimai, tai reiškia, kad, kilus poreikiui išaiškinti sutartį, sutartis visų pirma turi būti aiškinama sąžiningai ir neapsiribojant vien pažodiniu sutarties teksto (taip pat ir pavadinimo) aiškinimu. Esant ginčui, būtina nustatyti, ko sutarties šalys, sudarydamos sutartį, siekė ir kaip suderino savo valią. Tikrąją šalių valią galima nustatyti aiškinantis bei vertinant sutarties sudarymo metu egzistavusias aplinkybes. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą. Aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines aplinkybes, nors jos sutartyje gali būti ir nenurodytos. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama ir į šalių tarpusavio santykių praktiką, derybas dėl sutarties, galimus kitus, nepatenkančius į aiškinamos sutarties turinį, tačiau turėjusius įtakos sutarties šalių ketinimų turiniui, susitarimus. Šios sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnio nuostatose bei išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-7-438/2002, Nr. 3K-3-1167/2003, Nr. 3K-3-421/2006 ir kt.).
Šioje byloje šioje byloje šalys skirtingai aiškina 2010m. liepos 1d. sudarytos Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 210/1 dėl žemės nuomos mokesčio, o šių sąlygų vertinimas reikšmingas išvadoms padaryti dėl sutarties vykdymo ir atsakovo J. K. teisės reikalauti ieškovą apmokėti dalį žemės nuomos mokesčio, kurį ieškovas J. K. privalo mokėti valstybei pagal 2008-11-04 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N27/08-0048 (t. 1, b.l. 56-58).
2010m. liepos 1d Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 210/1, šalys susitarė, kad ieškovas sutartyje vadinamas nuomininku, atsakovai sutartyje vadinami nuomotojai, kad naudojimasis Negyvenamomis patalpomis apima ir naudojimąsi prie Negyvenamųjų patalpų esančia kiemo aikštele ir dalį žemės, kurios unikalus Nr. 4400-1215-2442 pažymėtas sklypo plane ABCDEK, proporcingai Nuomininko nuomotų patalpų ir statinio, kuriame yra nuomojamos Negyvenamos patalpos daliai (Sutarties 1.2 p.). Atsakovai nurodė, kad už minėtą proporcingai paskaičiuotą žemės plotą ieškovas Sutarties 4.3. p. įsipareigojo jiems sumokėti žemės mokestį, kaip valstybės nustatytą mokestį. Ieškovas neigia, kad jis prisiėmė įsipareigojimą sumokėti atsakovams dalį valstybinės žemės nuomos mokesčio, nurodė, kad, jis iš atsakovų žemės nenuomojo, o kiemo aikštele ir žeme po nuomojamais pastatais naudojosi panaudos pagrindais. Šalys pripažino, kad žemės nuomos sutartis sudaryta nebuvo. Be to atkreipė teismo dėmesį, kad valstybinės žemės nuomos mokestis negali būti priskiriamas prie valstybės nustatytų kas mėnesį mokamų mokesčių. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2012 m. birželio 20d. Teismo posėdyje, šalys pripažino, kad 2010m. liepos 1d. sudarytos Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 210/1 ruošė atsakovai, ieškovas ją pasirašė prisijungiant (CK 6.160 str. 2 d.) ir priimant standartines sutarties sąlygas, kurias vienašališkai nustatė kita šalis (CK 6.184, 6.185 str.). Tokiu būdu atsakovai, nuomodami patalpas, privalėjo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų abiejų šalių interesus. Teismas įvertinęs byloje esančias faktines aplinkybes nustatė, kad atsakovai nuomodami patalpas, nebuvo pakankamai apdairūs, atidūs ir rūpestingi, todėl teismas mano, kad atsakovai nepagrįstai Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas reikalaudami išieškoti žemės mokestį, aiškina savo naudai (CPK 178 str.).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.552 straipsnio 2 dalį valstybinės žemės nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalį Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“, 1.4 papunktyje nustatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba ir apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.7 p. nustatyta, kad nuomos mokesčio mokėjimo terminus taip pat nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba ir apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas.
Esant tokioms aplinkybėms atsakovų reikalavimas išieškoti iš ieškovo žemės nuomos mokestį nepagrįstas ir teismo netenkintinas.
Kiti Šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako ir atmeta (CPK 185 str.).
Nagrinėjamuoju atveju bylos šalis sieja abipusės teisės ir pareigos, kylančios iš Sutarties. Ieškovas yra atsakovo kreditorius dėl reikalavimo sumokėti už atliktus patalpų remonto darbus, o atsakovas – ieškovo kreditorius dėl reikalavimų sumokėti patalpų nuomos mokestį, gyventojų pajamų mokestį, nekilnojamojo turto mokestį. Šalių reikalavimai laikytini vienarūšiais pagal prievolės objektą, todėl nepriklausomai nuo jų atsiradimo pagrindo, įskaitymui kliūčių nėra. Šalių reikalavimai pripažintini priešpriešiniais, t.y. nukreiptais vienas kitam, taip pat dengiantys vienas kitą. Todėl ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, įskaičius teismo patenkintus atsakovų priešieškinio reikalavimus sumoje 16 172,50 Lt skolos ir 485,17 Lt žyminio mokesčio, priteisiant solidariai iš atsakovų J. K. ir R. K. 5 142,33 Lt. už atliktus nuomotų patalpų remonto darbus (CK 6.6 str.) ir 654 Lt žyminio mokesčio.
Esant šioms aplinkybėms, ieškovo ieškinys tenkintinas 93,3 proc., atsakovų- 75 procentais. Iš šalių proporcingai patenkintų reikalavimų ribose priteistinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88, 92, 93, 98 straipsniai). Kadangi atsakovai nuo dalies priešieškinio reikalavimų atsisakė, todėl jiems grąžintina dalis žyminio mokesčio, įskaičius 42 Lt.procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumoje 138,44 Lt. Iš ieškovo priteistina 10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Ieškovui A. K. pritiestina 1500 Lt. atstovavimo išlaidų solidariai iš J. K. ir R. K. ir atsakovams J. K. ir R. K. po 750 Lt kiekvienam pritiesiant iš ieškovo A. K. išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas A. K. prašo priteisti 1 900 Lt. atstovavimo išlaidų. Atsakovai J. K. ir R. K. prašo priteisti 2 500 Lt atstovavimo išlaidų. Šios sumos mažintinos iki 1 500 Lt. vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš J. K., a.k(duomenys neskelbtini) ir R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 5 142,33 Lt. (penkis tūkstančius šimtą keturiasdešimt du litus 33 ct.) už atliktus nuomotų patalpų remonto darbus, 654 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-08-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 10 Lt (dešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5660, valstybei sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB Swedbank , banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5630.
Grąžinti bendraatsakovui J. K., a.k(duomenys neskelbtini) 138,44 Lt (šimtą trisdešimt aštuonis litus 44 ct.), žyminio mokesčio, sumokėto 2011-10-28 AB SEB banke, pagal mokėjimo nurodymą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.