Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-08-26 · Civilinė byla Nr. e2-11232-155/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-26
Bylos Nr.
e2-11232-155/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04984-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Krušnienė
Atsakovas
J. R.
Kategorijos
  • 2.1.17Laikinosios apsaugos priemonės
Civilinė byla Nr. e2-11232-155/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04984-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 2.1.17.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant atsakovo J. R. atstovui advokatui D. F., nedalyvaujant ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui, nedalyvaujant atsakovui J. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui J. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo: 1) 261,95 EUR negrąžinto kredito 2) 469,21 EUR palūkanų 3) 113,19 EUR delspinigių 4) 220 EUR išlaidų už teisinę pagalbą 5) 75 procentus sutartinių palūkanų nuo 261,95 EUR kredito sumos nuo 2016-02-11 iki visiško prievolės įvykdymo 6) 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo 7) 24 EUR sumokėtą žyminį mokestį.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2013-05-22 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 5393 pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 463,39 EUR kreditą 6 mėnesių laikotarpiui per kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas. Atsakovas savo sutartinių prievolių tinkamai nevykdė – kredito negrąžino, nemokėjo palūkanų, nereagavo į ieškovo raginimus, todėl 2013 m. ieškovas jau kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Teismo įsakymu iš atsakovo buvo priteista dalis skolos, tačiau šiai dienai yra neatlyginta likusi atsakovo 1064,35 EUR skola, kurią sudaro 261,95 EUR negrąžintas kreditas, 469,21 EUR palūkanos, 113,19 EUR delspinigiai, 220 EUR išlaidų už teisinę pagalbą, todėl ieškovas prašo ieškinį tenkinti.

Teisme gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriame ieškovas laikosi ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytos savo pozicijos, tačiau pažymėjo, jog ieškovas 2013-08-28 kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą tik dėl dalinės skolos priteisimo, todėl atsakovas nepagrįstai tikėjosi, jog ieškovas kreipdamasis į teismą dėl dalinės skolos priteisimo, nutraukė su atsakovu sutartį ir neprašys sumokėti kitų mokėjimų. Sutarties galiojimas pasibaigia tik tada, kai visos įmokos pagal sutartį būna įmokėtos, o šiuo atveju ieškovas kreipėsi į teismą 2013 metais tik dėl dalies įmokų priteisimo. Konkrečiai 2013-05-22 pasirašyta vartojimo kredito sutartimi Nr. 5393 atsakovui buvo suteiktas 1600 Lt (463,40 EUR) kreditas. Pagal 2013-08-30 teismo įsakymą iš atsakovo buvo išieškota 177,88 EUR kredito dalis, o likusi nepadengta kredito suma yra 285,52 EUR. Taip pat per visą laikotarpį atsakovui susikaupė 781,06 EUR palūkanų suma, ir kadangi teismo įsakymu skolininkas jau padengė 303,30 EUR palūkanų dalį, tai likusi nepadengta sutartinių palūkanų dalis yra 477,76 EUR. Taip pat per visą laikotarpį atsakovui susikaupė 74,15 EUR delspinigių suma, ir kadangi teismo įsakymu skolininkas jau padengė 41,37 EUR delspinigių dalį, tai likusi nepadengta delspinigių dalis yra 32,78 EUR. Todėl ieškovas įsitikinęs, kad šiuo atveju nebuvo kreiptąsi į teismą antrą kartą dėl to paties ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, kadangi anksčiau į teismą buvo kreipiamasi tik dėl dalinės skolos priteisimo, o šiuo atveju prašoma priteisti likusią skolos sumą.

Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriuo atsakovas nesutiko su ieškiniu. Atsakovas patvirtino, jog 2013-05-22 su ieškovu sudarė greitojo vartojimo sutartį Nr. 5393, pagal ją gavo iš ieškovo 463,39 EUR greitąjį kreditą, kurį privalėjo ieškovui grąžinti iki 2013-11-21. Dėl finansinių sunkumų atsakovas nepajėgė laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovas 2013-08-30 kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą su prašymu išduoti teismo įsakymą. Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-08-30 išdavė teismo įsakymą Nr. L2-35520-934/2013 pagal kurį priteisė iš atsakovo 1140,80 Lt (330,40 EUR) skolą, 9,34 Lt (2,70 EUR) delspinigių, 129,94 Lt (37,63 EUR) palūkanų, 5 procentus procesinių palūkanų. Šis teismo įsakymas įsiteisėjo ir šią sumą skolininkas ieškovui sumokėjo. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad ieškovas, 2013-08-30 kreipdąmasis į teismą dėl skolos priteisimo, nutraukė su atsakovu sutartį, kadangi tai numatė ir vartojimo kredito sutarties 8.7. punktas. Nurodė, kad šiuo atveju ieškovas piktnaudžiauja procesinės teisėmis, kreipiasi į teismą su tuo pačiu reikalavimu dėl to paties ginčo tik su nauju reikalaujamos sumos dydžiu. Kartu pažymėjo, jog tuo atveju jei teismas dėl to pripažins, jog atsakovas yra skolingas, tai nurodo, kad jo skolos dydis gali būti 133,22 EUR (460 Lt), nes iš 1600 Lt sumos turi būti atimta anksčiau teismo įsakymu sumokėta 1140 Lt suma. Tokios sumos, atsakovo nuomone ankstesniu teismo įsakymu ieškovas neprašė priteisti. Pažymi, kad ieškovas gudrauja, nurodydamas, jog iš viso atsakovo skola yra 1064,35 EUR, į šią sumą nepagrįstai įskaito ir 220 EUR išlaidų už teisinę pagalbą, nors tokios išlaidos visiškai nepagrįstos, nes ši suma sumokėta UAB (duomenys neskelbtini), o ne advokatui ar advokato padėjėjui. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, atsakovas prašo ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog visiškai palaiko pradiniame atsiliepime nurodytus motyvus bei pažymėjo, jog ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, jog iš atsakovo buvo išieškota tik 177,88 EUR kredito, nes realiai iš atsakovo buvo išieškota 330,40 EUR (1140,80 Lt) skolos, 2,70 EUR delspinigių, 37,63 EUR palūkanų bei 5 procentus procesinių palūkanų. Atsakovas įsitikinęs, kad ieškovas šiuo atveju piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, nes atsakovas, būdamas vidurinio išsilavinimo, dirbdamas eiliniu darbininku langų gamybos įmonėje, pagrįstai tikėjosi, kad teismas 2013 m. priimtu teismo įsakymu išsprendė galutinai ginčą, kad jo skola buvo padengta, nors ir pripažįsta , kad jo skola galėtų būti tik 133,22 EUR.

Į teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, prašė bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti, o pripažinus, jog atsakovas vis dėl to yra skolingas ieškovui, nustatyti, kad jo skola galėtų būti 133,22 EUR suma.

Ieškinys patenkintas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. R. 2013 m. gegužės 22 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 5393, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 1600 Lt (463,39 EUR) vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2016 m. lapkričio 21 d. bei mokėti palūkanas ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus. Atsakovui tinkamai nevykdant savo sutartinių prievolių, ieškovas (kaip kreditorius) kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-08-30 išdavė teismo įsakymą Nr. L2-35520-934/2013 dėl 1140,80 Lt (330,40 EUR) skolos, 9,34 Lt (2,70 EUR) delspinigių, 129,94 Lt (37,63 EUR) palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų bei patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko J. R. kreditoriaus UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Šis teismo įsakymas įsiteisėjo ir iš šalių procesinių dokumentų turinio nustatyta, kad teismo įsakymu priteista suma yra išieškota. Ieškovas pateikė teismui 2016-02-15 ieškinį, kuriuo prašo priteisti pagal tą pačią 2013 m. gegužės 22 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 5393, iš atsakovo J. R. papildomą 1064,35 EUR skolą, detalizuojant, jog ją sudaro - 261,95 EUR negrąžintas kreditas, 469,21 EUR palūkanos, 113,19 EUR delspinigiai, 220 EUR išlaidų už teisinę pagalbą. Atsakovas su šiais ieškovo papildomais reikalavimais nesutiko ir nurodė, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl to paties ginčo, tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko, jog atsakovas buvo įsitikinęs, kad ginčas tarp šalių buvo išspręstas 2013 metais. Taip pat pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu teismas pripažintų , kad atsakovas yra skolingas ieškovui, tai skola gali būti 133,22 EUR (460 Lt) dydžio, bet visi kiti ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti.

Byloje faktiškai nėra ginčo, kad atsakovas savo prievolių ieškovui pagal šalių sudarytą vartojimo sutartį tinkamai nevykdė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.138 straipsnyje civilinių teisių gynimo būdai įgyvendinami civilinio proceso normų reglamentuota tvarka. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra ieškinys. Teisė kreiptis į teismą realizuojama Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš tokių pagrindų yra kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Ieškiniai pripažįstami tapačiais, atitinkamai, prižįstama, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas nagrinėjamu atveju pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam iš atsakovo 1064,35 EUR skolą, detalizuojant, jog ją sudaro - 261,95 EUR negrąžintas kreditas, 469,21 EUR palūkanos, 113,19 EUR delspinigiai, 220 EUR išlaidų už teisinę pagalbą, o tuo tarpu anksčiau kitu procesiniu dokumentu – pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškovas buvo kreipęsis į teismą 2013 metais dėl 1140,80 Lt (330,40 EUR) skolos, 9,34 Lt (2,70 EUR) delspinigių, 129,94 Lt (37,63 EUR) palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų bei patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šių procesinių dokumentų pagrindas yra ta pati 2013-05-22 sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 5393, kuria atsakovui buvo suteiktas 463,39 EUR kreditas bei nurodomi tie patis motyvai – nevykdoma vartojimo kredito sutartis. Skola pagal teismo įsakymą yra jau iš atsakovo (skolininko) išieškota.

Teismo vertinimu abiejose bylose ieškovas ir atsakovas yra tie patys, ginčas abiejose bylose vyksta dėl tos pačios skolos ir išvestinių reikalavimų pagal tą pačią vartojimo kredito sutartį, tačiau teismams buvo nurodytos skirtingos sumos, papildytos naujais faktais, todėl teismas konstatuoja, kad šiuo atveju iš dalies yra tapatus ginčas dėl kurio yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.), tačiau ne visoje apimtyje.

Konkrečiai imant civilinėje byloje Nr. L2-35520-934/2013 iš atsakovo pagal tą pačią vartojimo sutartį jau yra išieškota 330,40 EUR skolos (iš bendros 463,39 EUR suteikto kredito pagal 2013-05-22 Vartojimo kredito sutartį), todėl laikoma, kad iš dalies ieškovo reikalavimas priteisti 261,95 EUR skolos (negrąžinto kredito) yra nepagrįstas (iš dalies tapatus reikalavimui dėl kurio yra jau priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), nes bylos duomenimis likusi neapmokėta skolos dalis pagal šią vartojimo sutartį yra tik 133,22 EUR (iš 1600 Lt atėmus jau išieškotą teismo įsakymu 1140 Lt skolą).Ieškovo pateiktu rašytiniu paaiškinimu dėl atsiliepimo į ieškinį nesutinka su taip apskaičiuojamu skolos dydžiu, nurodydamas, kad pagal 2013-05-22 pasirašytą vartojimo kredito sutartį Nr. 5393 atsakovui buvo suteiktas 1600 Lt (463,39 EUR) kreditas, kad 2013-08-30 įsiteisėjusiu teismo įsakymu priteista 1140,80 Lt (330,67 EUR) , kad šią priteistą sumą sudaro 201,81 Eur nepadengto kredito sumos, taip pat palūkanos ir delspinigiai bei kitos išlaidos, kad 2016-02-11 ieškiniu atsakovas kreipėsi dėl likusios skolos sumos 261,58 EUR iš 463 EUR sumos atėmus pagal teismo įsakymą sumokėtą 201,81 EUR nepadengtą kredito sumą. Tokia ieškovo skaičiuotė atmetama, nes ji neatitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijų. Pirmiausia ieškovo nurodyta skaičiuotė suteikia ieškovui nepagrįstą galimybę turtėti. Kai skolininkas vienos sutarties pagrindu nevykdo reikalavimo, o kreditorius tokį reikalavimą išskaido dalimis, sudaroma galimybė kreditoriui praturtėti, pasididinti iš atsakovo gaunamos sumos dydį, pradedant netesybomis, palūkanomis, bylinėjimosi išlaidomis, vykdymo išlaidomis. Ieškovas nepateikė teismui duomenų apie tai, kas trukdė paduotu pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje L2-35520-934/2013 reikalauti iš atsakovo visos skolos. 2013-05-22 Vartojimo kredito sutarties Nr. 5393 specialiosios sąlygos nenumatė tokios galimybės. Tokia galimybė nenumatyta ir bendrosiose sąlygose. Iš civilinėje byloje Nr. L2-35520-934/2013 priimto teismo įsakymo matyti, jog ieškovo (kreditoriaus) pareiškimas buvo paduotas teismui dėl viso 2013-05-22 Vartojimo kredito sutarties nevykdymo, o ne dėl dalinio vykdymo. Nežiūrint į tai sprendžiant ginčo šalių vartojimo kredito sutarties vykdymo klausimą atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, taip pat ir į CK 6.38 straipsnio 1 dalį, nurodančią, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Šioje byloje atsakovas iš esmės sutinka su likusia neapmokėta 133,22 EUR skola, kurios ieškovas neprašė priteisti ankstesnėje civilinėje byloje-pareiškimu dėl teismo įsakymo, todėl teismui atsirado pagrindas tenkinti tik šį ieškovo reikalavimą (dėl 133,22 EUR skolos priteisimo), o likę ieškovo reikalavimai (128,73 EUR kredito (261,95-133,22=128,73) bei kiti išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų ir netesybų priteisimo, kurie skaičiuoti nuo 261,95 EUR kredito sumos) laikomi nepagrįstais.

Teismas pažymi, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Kadangi reikalavimai kildinami iš vartojimo sutarties teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas papildomai iš atsakovo prašo priteisti be pagrindinės skolos – 469,21 EUR palūkanų, 113,19 EUR delspinigių bei 75 procentus sutartinių palūkanų nuo 261,95 EUR kreditos sumos iki visiško prievolės įvykdymo, nors jau anksčiau ieškovui buvo priteistos palūkanos ir delspinigiai iš atsakovo dėl šios tos pačios vartojimo kredito sutarties nevykdymo. Palūkanos paskaičiuotos su 109,82 proc. metine palūkanų norma. Kasacinis teismas savo praktikoje jau ne kartą yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų ar kitokių netesybų vertinimas yra susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos, netesybos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovas apie netinkamą atsakovo sutarties nevykdymą (atsakovo negalėjimą vykdyti prievolių) jau žinojo 2013 metais, dėl to jau tais metais (2013 m.) pasikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, vėliau gi pagal bylos duomenis kreditorius visiškai nesistengė vadovautis Vartojimo kredito sutarties nuostatomis (8.7. punkto) nutraukti vartojimo kredito sutartį su atsakovu (vartotoju) šiam nevykdant vartojimo kredito sutarties sąlygų, toliau toleravo tęstinį prievolės pažeidimą, skaičiavo atsakovui papildomas netesybas bei palūkanas už likusią nesumokėtą sumą. Konkrečiai ieškovui pasikreipus į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, po jo pareiškimo padavimo, teismui teismo įsakymu prisiteisus ieškovui (kaip kreditoriui) iš atsakovo (kaip skolininko) prašomas priteisti sumas (tiek skolą, tiek netesybas, tiek palūkanas) pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį, praėjus beveik 3 metams po pirmo kreditoriaus (ieškovo) kreipimos į teismą ir atitinkamai prisikaupus už tokį ilgą laiką naujoms netesyboms-delspinigiams, naujoms palūkanoms, ieškovas vėl kreipėsi į teismą dėl naujų netesybų-delspinigių ir palūkanų priteisimo bei dalinio skolos priteisimo, motyvuojant tęstiniu prievolės pažeidimu ir likusių įmokų nesumokėjimu. Teismo vertinimu, toks ieškovo delsimas dėl likusios skolos priteisimo , iš esmės nesiekiant nutraukti sutartinių santykių, ieškovas (kreditorius) turėjo galimybę ir privalėjo kreiptis dėl likusios skolos priteisimo pasibaigus galutiniam sutarties įvykdymo terminui dar 2013 metais). Gi šiuo atveju ieškovo elgesys rodo nepagrįstą vartojimo sutarties 8.7. nuostatų netaikymą. Teismo nuomone reikalavimų skaidymas ir reikalavimų teikimas atsakovo atžvilgiu po kelių metų susikaupus didelėms netesyboms ir palūkanoms, laikomas nepagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad iš dalies ieškovo reikalavimai yra tapatūs ir nėra pagrįsti, o būtent visi šie papildomai ieškovo reikalavimai (dėl palūkanų, delspinigių priteisimo) skaičiuojami nuo didesnės kredito sumos nei turėtų būti, nes byloje jau konstatuota, jog iš atsakovo jau buvo išieškota didesnė skolos (kredito) suma nei nurodo ir nepagrįstai skaičiavo ieškovas. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjas nenurodė, jog prašo dalinio skolos priteisimo aaatsiradusio iš vienos sutarties. Toks ieškovo elgesys iš esmės pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principus (CK 6.228 str.), prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams, ypač kai atsakovas yra vartotojas (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-830/2003), nes tokiu būdu, teismui nekontroliuojant, atsiranda galimybė vartotojo atžvilgiu nuolat teikti naujus reikalavimus pagal tą pačią sutartį tik su didesnėmis paskaičiuotomis netesybomis-delspinigiais ir palūkanomis nurodant tęstinį prievolės pažeidimą, remiantis nepagrįstai nenutraukiama vartojimo kredito sutartimi, kas aiškiai rodo piktnaudžiavimą kreditoriaus teisėmis, siekiant priteisti didesnes sumas ir iš esmės tai atitiktų kasacinio teismo nurodyto lupikavimo požymius. Be to pažymėtina, kad ieškovo sutartyje numatytas palūkanų dydis yra 109,82 proc. pagal tokį dydį ieškovas apskaičiavo palūkanas. Šis dydis pagal suformuotą teismų praktiką bylose su vartotojais, laikomais aiškiai per dideliu. Todėl teismas nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris vartojimo kredito sutartį su ieškovu sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, pagal kurias buvo priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, įvertindamas ir tai, kad vartotojui sudarant sutartį nėra išaiškinamos visos sąlygos, todėl sutiktina su atsakovo atstovo nuomone, kad šiuo atveju vartotojas pagrįstai galėjo tikėtis, jog šiam neišgalint vykdyti prievolės, ieškovas vadovavosi sutarties 8.7. punkto nuostatomis, kai 2013 metais pasikreipė į teismą dėl skolos ir kitų reikalavimų priteisimo, o ne toliau toleruos atsakovo nemokėjimus ir kaups, skaičiuos naujas netesybas tos pačios sutarties pagrindu. Atsakovas (vartotojas) galėjo tikėtis-manyti, kad teismas 2013 metais išsprendė ginčą galutinai, nes pačiame pareiškime ir priimtame teismo įsakyme nėra duomenų, jog buvo pateiktas reikalavimas dėl dalinio sutarties nevykdymo, t.y. , kad teismas išsprendė ne visos skolos priteisimą. Byloje nėra duomenų-įrodymų, jog atsakovui buvo realiai siunčiamos pretenzijos-raginimai su įspėjimu, apie tai, kad yra likusi skola pagal tą pačią 2013-05-22 Vartojimo kredito sutartį dėl kitų sumų sumokėjimo. Atsižvelgus į visas aplinkybes, teismo vertinimu, šios ieškovo papildomai prašomos priteisti sumos (469,21 EUR palūkanos, 113,19 EUR delspinigiai bei 75 procentus sutartinių palūkanų nuo 261,95 EUR kredito sumos iki visiško prievolės įvykdymo), kai ieškovui (kreditoriui) jau buvo anksčiau priteistos pagal ginčo vartojimo sutartį delspinigiai bei palūkanos, taip pat vertinant palūkanų dydį, laikomas nepagrįstos, nes netaikyta Vartojimo kredito sutarties 8.7. nuostata, siekiama formaliu tęstinio prievolės pažeidimo užskaitymo pagrindu prisiteisti didesnes netesybas, vertinant tai, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kad ėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (Lietuvos Respublikos CK 6.193 straipsnio 4 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2010‑11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Civilinis procesas yra teismo ir šalių bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių veiksmų sistema tam pačiam tikslui pasiekti – ginčui dėl teisės ar kitokio pobūdžio civilinei bylai išspręsti, o ne pasipelnyti ir siekti tęsti iš esmės nevykdomos prievolinius santykius, žinant, kad realiai ši prievolė nebus įvykdyta, tačiau turint galimybę priskaičiuoti didesnes netesybas ir palūkanas. Šioje byloje nekvestiuonuojamas 2013-08-30 teismo įsakymas, priimtas civilinėje byloje Nr. L2-35520-934/2013 pagal ieškovo paduotą pareiškimą, tačiau vertintini ieškovo veiksmai atlikti padavus tokį pareiškimą. Ieškovas, sudaręs su atsakovu vartojimo kredito sutartį 2013-05-22 susitarė dėl kredito grąžinimo datos - 2013-11-22. Sutaryje nebuvo susitarta, kad vartojimo kreditas turi būti grąžintas dalimis, nenustatytos tokio grąžinimo proporcijos. Nesuėjus prievolės vykdymo, skolos grąžinimo laikui ieškovas po trijų mėnesių nuo sutarties sudarymo, t.y. 2013-08-28 dieną kreipėsi su pareiškimu į teismą (civilinėje byloje Nr. eL2-35520-934/2013) dėl, jo manymu, dalinės skolos priteisimo, prašydamas atitinkamai bylinėjimosi išlaidų bei kitų sankcijinių mokėjimų. Tokie ieškovo veiksmai nelaikytini sąžiningais ir teisingais. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas (jo atstovas) nesiekė dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, nesiekė teismui paaiškinti aplinkybių dėl ko susidarė situacija, kai tęstiniai ir tapatūs reikalavimai dėl tos pačios vartojimo kredito sutarties atsakovui buvo pareikšti teismui po trijų metų po pirmo kreipimosi į teismą. Ieškovas nesiekė įrodyti, jog ieškinyje nurodytas palūkanų dydis nepažeidžia vartotojo interesų. Atsižvelgus į visas aplinkybes, šiuo atveju laikoma, kad ieškovo ieškinys pagrįstas tik dėl 133,22 EUR skolos dalyje, su kuria iš esmės atsakovas sutinka, ir kurios atsakovas pagal vartojimo kredito sutartį nepadengė, o likusi ieškinyje nurodyta skolos suma (128,73 EUR) ir kiti reikalavimai (dėl 113,19 EUR delspinigių, 469,21 EUR palūkanų bei 75 procentai sutartinių palūkanų nuo 261,95 EUR kredito sumos iki visiško prievolės įvykdymo) atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. R. taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos (133,22 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). LR CPK 93 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas šiuo nagrinėjamu nurodė šias bylinėjimosi išlaidas – 24 EUR sumokėtą žyminį mokestį bei 220 EUR išlaidų už teisinę UAB (duomenys neskelbtini) pagalbą. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad turėjo šias bylinėjimosi išlaidas – 200 EUR už advokato teisinę pagalbą.

Dėl ieškovo nurodytų 220 EUR išlaidų už teisinę UAB (duomenys neskelbtini) pagalbą, pateikta teismui PVM sąskaita-faktūra. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 išaiškino, kad CPK 56 straipsnyje nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 220 Eur, kuriuos sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) ruošiant ieškinį. Šias išlaidas ieškovas grindžia 2015-10-02 PVM sąskaita-faktūra.

Teismas pažymi, kad išlaidos, šalies patirtos rengiant procesinius dokumentus teismui, tame tarpe ir ieškinio parengimas, laikytinos atstovavimo išlaidomis. Kadangi nagrinėjamu atveju su ieškiniu į teismą kaip ieškovo atstovas kreipėsi pats direktorius, duomenų apie tai, kad ieškovas byloje pasitelkė advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, nėra, teismas neturi pagrindo priteisti ieškovui 220 Eur, jo sumokėtų UAB (duomenys neskelbtini) už suteiktas teisines paslaugas ruošiant ieškinį, todėl reikalavimas dalyje dėl 220 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Sprendžiant dėl likusių šalių bylinėjimosi išlaidų – 24 EUR ieškovo sumokėto žyminio mokesčio ir atsakovo turėtų 200 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Ieškovo patirtos 24 EUR bylinėjimosi išlaidos žyminio mokesčio yra pagrįstos, kadangi toks žyminis mokestis realiai buvo sumokėtas už pateiktą ieškinį.

Dėl atstovavimo išlaidų dydžio teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, įvertindamas, ar jos realios, būtinos, pagrįstos. Šiuo atveju atsižvelgiant į atsakovo atstovo (advokato) darbo ir laiko sąnaudas, sprendžiant byloje kilusį ginčą, jo teiktų atsakovui paslaugų kompleksiškumą, į bylos sudėtingumą, į tai, kad advokatas dalyvavo ir teismo posėdžiuose, teismas sprendžia, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra pagrįstos.

Teismas patenkino ieškinio reikalavimus iš dalies (t.y. patenkino 12,52 proc. reikalavimų), todėl atitinkamai iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 3 EUR bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu teismas atmetė 87,48 proc. ieškovo reikalavimų, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 174,96 EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos tarpusavyje įskaitomos ir iš viso atsakovo naudai iš atsakovo priteistina 171,96 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai nepriteistinos, kadangi jos yra nedidelės, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 133,22 EUR skolos ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), 171,96 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Krušnienė