Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms L. P., J. V.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „General Financing“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. U. patikslintą ieškinį atsakovui A. U., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, (kreditorei) UAB „General Financing“, išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti perduodant šiuos dokumentus A. U. motinai (b. l. 66). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje, byla išnagrinėta A. U. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 straipsnio 2 dalis).

Išvadą byloje teikianti institucija - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė ir teismo posėdžio metu šios institucijos atstovės paaiškino, kad nepilnamečiui V. U. yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Vaiko ir motinos tarpusavio ryšys, ieškovės charakterio savybės, gyvenimo būdas nedaro esminės žalos vaikui, girtavimų faktų nenustatyta. Nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, institucija neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Po Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo priėmimo pasikeitė faktinės aplinkybės, padidėjo vaiko poreikiai, atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiškos pomėgiais, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ir pan. Be to vaikas yra augantis, o sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba. Vaiko apranga dėl spartaus augimo ir vystymusi turi būti nuolat atnaujinama keičiant visų sezonų rūbus, todėl būtina patirti nuolatines išlaidas vaiko aprangai, avalynei atnaujinti. Vaikui tenka ir dalis komunalinių bei kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės ir kt. Taip pat savaime suprantama, kad vaikas kartais serga, reikia pirkti vaistus, vitaminus. Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Akivaizdu, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės, be to, nuolat kyla kainos. Skyrius neturi duomenų apie atsakovo materialinę padėtį, tačiau sutinka, kad prašomas 200 Eur išlaikymo dydis neprieštarautų vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs ieškovės paaiškinimus, nustatė, jog šalys susituokė 2010 m. liepos 31 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 308) (e. b. l. 8). Santuokoje jie susilaukė nepilnamečio vaiko – sūnaus V. U., gim. 2010 m. gruodžio 25 d. (e. b. l. 9). Ieškovės ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog šalys santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio netvarko nuo 2017 m. kovo mėnesio. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, santuoka yra faktiškai pasibaigusi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnio 4 dalis). Santuokos nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar sutuoktinius sutaikyti nėra galimybės, kadangi nežinoma atsakovo nuomonė santuokos nutraukimo klausimu.

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama santuoką su atsakovu nutraukti dėl sutuoktinio kaltės, kadangi atsakovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, buvo agresyvus, neištikimas, nuo 2017 m. balandžio mėn. nesirūpina šeima, nepalaiko su ja jokių ryšių, todėl bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, tokiu būdu laikoma jo pasyvi pozicija nagrinėjamais klausimais bei pasyvus požiūris į šeimos išsaugojimą.

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime dalyvauti ir duoti paaiškinimus nepageidavo. Todėl teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Įstatymas numato, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis). CK 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.).

Iš Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-244-641/2012 matyti, kad šiuo baudžiamuoju įsakymu A. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 4 mėnesių viešųjų darbų bausme už tai, kad 2012 m. balandžio 1 d., apie 15 val., gyvenamojo namo, esančio Šiaulių rajone, Kalviškių kaime, virtuvėje, asmeninio konflikto metu, sudavė ranka savo žmonai V. U. per ranką, rankos delnu trenkė du kartus į kaktą, po ko, vieną kartą kumščiu smogė į kairįjį petį bei vieną kartą koja spyrė V. U. į kairiąją šlaunį, tokiu savo elgesiu sukėlė nukentėjusiajai V. U. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai bei išklausius ieškovės paaiškinimus, liudytojų J. B. ir R. P. parodymus, kurios patvirtino, kad atsakovas šeimos atžvilgiu elgdavosi agresyviai, keldavo konfliktus, nepagarbiai bendraudavo su ieškove, teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo ir šalys nuo 2017 m. kovo mėn. gyvena atskirai dėl atsakovo kaltės. Šalių ryšiai yra visiškai nutrūkę, atsakovas nesirūpina ir nesidomi šeima, nededa pastangų ją išsaugoti. Priešingų įrodymų byloje nepateikta. Byloje nenustatytas priešingas teisei, moralei ieškovės elgesys santuokoje. Nustatytos byloje aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo atsakovui iš esmės pažeidus sutuoktinio pareigas vienas kitą gerbti, būti lojaliam, remti sutuoktinę materialiai ir moraliai (CK 3.27 straipsnio 1 dalis), vykdyti sutuoktinio pareigas vaikams (CK 3.30 straipsnis). Ieškovė kaltina atsakovą neištikimybe ir nelojalumu, nepagarba jai, šeimyninėms vertybėms. Šių aplinkybių patvirtinimui teikė nuotrauką iš socialinio tinklo „Facebook“ A. U. paskyros bei nurodė, kad jis bendrauja su nepilnamete, domėjosi ir turėjo ryšių su kitomis moterimis (el. b.l. 22). Vertinant šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šie įrodymai nėra pakankami A. U. neištikimybei patvirtinti. Padarius priešingą išvadą teismas remtųsi tik ieškovės nurodytomis prielaidomis, subjektyviu manymu, jog sutuoktinis tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje galimai jai buvo neištikimas. Teismo sprendimas nėra grindžiamas prielaidomis, o iš socialiniuose tinkluose paskelbtų nuotraukų ar įrašų, teismui nėra pagrindo spręsti, kad tai būtent susiję su atsakovo asmeniu ir, ar jis pats užfiksuotas pateiktose nuotraukose. Todėl šių įrodymų teismas nevertina kaip teisiškai reikšmingų. Tačiau atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus dėl atsakovo naudoto smurto ieškovės atžvilgiu, nepagarbaus elgesio, nesirūpinimo šeima, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

Konstatavus, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, kartu tenkintinas ieškovės pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atsakovas nesidomėjo bylos eiga bei procesu, neteikė jokių savo turtinės padėties įrodymų. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nebuvo lojalus ieškovei, negerbė jos, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą ieškovės ir savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kas neabejotinai ieškovei sukėlė neigiamus išgyvenimus. Byloje nustatyta, kad tokia situacija prasidėjo ieškovei susilaukus šalių nepilnamečio sūnaus iki 2017 metų pavasario, o tai sudaro apie septynerių metų laikotarpį, t.y. tęstinį atsakovo psichologinio ir fizinio smurto naudojimą prieš ieškovę, kuris, akivaizdu, lėmė atsakovės emocinį skausmą ir pažeminimą, dėl to teismas sprendžia, kad ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgtina ir į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio santuokos nutraukimo bylose kriterijus, į tai, kad nėra žinoma tiksli atsakovo turtinė padėtis, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena V. U. motinai nuosavybės teise priklausančiame bute. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovės motina J. B. patvirtino, jog yra paėmusi paskolą butui, kuriame su vaikais gyvena jos dukra V. U.. Nepilnamečiui V. U. yra sudarytos tinkamos gyvenimo, lavinimo ir poilsio sąlygos. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje pritariama ieškovės reikalavimui nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Teismui nežinoma atsakovo nuomonė šiuo klausimu, taip pat nežinomos jo gyvenimo sąlygos, atsakovas nuo 2017 m. kovo mėn. negyvena su šeima, ja nesirūpina. Ieškovės, liudytojų parodymai patvirtina, kad ir gyvenant kartu atsakovas šeimos atžvilgiu elgdavosi agresyviai. Ieškovė rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi nepilnamečiu vaiku, nori, kad V. U. liktų gyventi su ja, vaiko ryšys su ieškove yra glaudesnis. Teismo nuomone, toks ieškovės reikalavimas nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, todėl V. U. gyvenamoji vieta nustatytina su motina V. U. (CK 3.59 straipsnis).

Byloje nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, išvadą teikiančios institucijos atstovės teismo posėdžio metu pritarė ieškovės nurodytai bendravimo tvarkai, atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos, todėl nustatytina patikslintame ieškinyje reikalaujama atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. U. bendravimo tvarka (CK 3.59 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtinta ieškovės V. U. ir atsakovo A. U. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią A. U. įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą vaikui V. U. po 300 Lt kas mėnesį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neteikia pastovaus ir reikiamo dydžio išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui, paliko šeimą ir ja tinkamai nesirūpina. Ieškovė prašo padidinti minėta nutartimi priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnaus V. U. išlaikymui.

Atsakovė šiuo metu viena išlaiko vaiką, tam skiria darbo užmokestį bei gaunamą našlės pensiją (el. b.l. 13-15, 48, 84), taip pat išlaikyti vaiką ieškovei padeda jos motina. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius dalį jos patiriamų išlaidų. Be to, teismas neabejoja, kad yra būtina patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Darytina išvada, kad ieškovės prašoma priteisti 200 Eur suma per mėnesį yra protinga ir reikalinga užtikrinti jo būtinuosius poreikius. Bylos duomenimis ieškovas ir atsakovė jų vardu registruoto turto neturi. Atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba (el b.l. 69-74). Ieškovė nurodo, jog A. U. dirba Vokietijoje, gauna apie 1500 Eur pajamas. Jo išvykimą į užsienio valstybę patvirtina išrašas iš Gyventojų registro departamento. Ieškovė yra dirbanti, jos pajamas sudaro 88,55 Eur dydžio našlių pensija (e. b. l. 15) ir apie 495,71 Eur darbo užmokestis (e. b. l. 84). Įvertinus vaiko tėvų turtinę padėtį – gaunamas pajamas, jų reguliarumą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus žmonės, pripažintina, kad šalys yra pajėgios prisidėti prie V. U. išlaikymo. Vaikas gyvena su motina, jai tenka visa kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, tuo tarpu atsakovas prie vaikų išlaikymo išlaidų neprisideda. Šalių nepilnametis sūnus turi ir regėjimo problemų, ieškovė konsultuojasi dėl sūnaus žvairumo chirurginės korekcijos, be to, sūnus serga pasikartojančia bronchine astma, ieškovė perka papildus, medikamentus. Tai pagrindė rašytiniais pirkimo kvitais. Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovo A. U. priteistinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys, 3.200 straipsnis). Teismas sprendžia, kad toks išlaikymo dydis yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas normalių vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui, atsižvelgiant ir į vaikų amžių, jų poreikius ir kt., ir nepažeistų atsakovo teisių ir interesų. Ši išlaikymo suma indeksuotina Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacija (CK 3.208 straipsnis).

Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina, todėl V. U. paskirtina V. U. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Kreditorė UAB „General Financing“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad A. U. su UAB „General Financing“ 2017 m. balandžio 6 d. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 2 dėl 992,81 Eur vartojimo kredito, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 1595,09 Eur, kurį įsipareigojo grąžinti iki 2023 m. kovo 5 d., kas mėnesį mokėdamas po 22,79 Eur. Atsakovui tinkamai ir laiku nevykdant sandorio Nr. 2, bendrovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. 2018 m. vasario 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo perduotas antstoliui A. B. vykdyti. Atsiliepimo pateikimo dieną skola bendrovei yra 1638,09 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Bendrovė neprieštarauja, kad prievolė pagal vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 2 po santuokos nutraukimo liktų asmenine A. U. prievole, kadangi sandoris buvo sudarytas asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovė teismo posėdžio metu prašė šią prievolę pripažinti asmenine atsakovo prievole, kurią jis privalo vykdyti asmeniškai.

Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimu už akių nuspręsta priteisti iš atsakovo A. U. 1595,09 Eur skolą, 7 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1602,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36 Eur žyminį mokestį ieškovės UAB „General Financing“ naudai. Vykdomasis raštas yra perduotas antstoliui A. B. vykdyti. 2018 m. kovo 12 d. skola bendrovei sudarė 1638,09 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Byloje nėra ginčo dėl asmeninės ieškovo atsakomybės kreditorei, t. y. UAB „General Financing“ atsilipime nurodė, jog neprieštarauja, kad prievolė pagal vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 2 po santuokos nutraukimo liktų asmenine A. U. prievole, kadangi sandoris buvo sudarytas asmeniniams poreikiams tenkinti. A. U. šiuo klausimu nepateikė prieštaravimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti prievolę kreditorei UAB „General Financing“ asmeninėmis atsakovo prievolėmis (CK 3.115 straipsnio 1 dalis).

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „U“, o atsakovui – „Ur“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgdamas į ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų kiekį, apimtį bei pobūdį (santuoka nutraukta dėl sutuoktinio kaltės, reikalaujamos neturtinės žalos dydis tenkintas iš dalies, klausimai, susiję su šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymu, gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išspręsti iš esmės taip, kaip to reikalavo ieškovė), todėl teismas daro išvadą, kad teismo sprendimu byloje patenkinta 85 proc. ieškinio. Todėl iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos patenkintų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3,6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: ieškovės sumokėtas 142 Eur (už reikalavimą nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, neturtinę žalą), 600 Eur už advokato teisinę pagalbą, viso 742 Eur. Iš atsakovo ieškovei priteistina 631 Eur bylinėjimosi išlaidų (85%), 12,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b. l. 1), bei 40 Eur žyminio mokesčio (dėl išlaikymo padidinimo periodinėmis išmokomis), nuo kurio ieškovė buvo atleista pagal įstatymą (112 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 385, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti V. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. U., gim. (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl A. U. kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. U. palikti santuokoje įgytą pavardę „U“, A. U. – „U“.

Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nepilnamečio V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. A. U. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi V. U. kas antrą kiekvieno mėnesio savaitės savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), pasiimant sūnų iš jo buvimo ar gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir pristatant sūnų sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą;

2. A. U. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi V. U. ½ dalį viso sūnaus lankomos ugdymo įstaigos patvirtintų atostogų laiko, tame tarpe mokyklinių atostogų metu - rudens atostogų metu, žiemos (Kalėdų) atostogų metu, žiemos atostogų metu (antra dalis žiemos atostogų), pavasario (Velykų) atostogų metu, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir pristatant sūnų į jo gyvenamąją vietą pasibaigus ½ atostogų laiko, lyginiais metais A. U. bendrauja pirmąją pusę viso atostogų laiko, o nelyginiais metais - antrąją pusę V. U. atostogų laiko;

3. A. U. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi V. U. šventinėmis dienomis tokia tvarka - nelyginiais metais - pirmąją Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų dieną, lyginiais metais - antrąją Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų dieną, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos 9 val. ir pristatant sūnų į jo gyvenamąją vietą 19 val.;

4. A. U. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi V. U. tėvo dieną - pirmąjį birželio sekmadienį pasiimat vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 9 val. ir pristatant sūnų į jo gyvenamąją vietą 19 val., motinos dienoje (gegužės pirmąjį sekmadienį) nepilnametis sūnus bendrauja su motina V. U.;

5. A. U. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi V. U. ½ dalį jo vasaros atostogų laiko pradedant nuo 2018 metų; lyginiais metais A. U. bendrauja pirmąją pusę viso atostogų laiko, o nelyginiais metais - antrąją pusę V. U. atostogų laiko.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-502-739/2012 patvirtintos taikos sutarties sąlygas ir priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. U., gim. 2010 m. gruodžio 25 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui V. U. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Nepilnamečio V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų ir išlaikymo įsiskolinimo piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei UAB „General Financing“ pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1356-940/2018 yra asmeninė A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolė.

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 631 Eur (šešis šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 52,58 Eur (penkiasdešimt du eurus 58 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, jas sumokant į VMI prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.