Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vedęs, bedarbis, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas: 2009-06-26 pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d.- 5 mėn. laisvės apribojimo bausme, 2009-12-24 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U., 2012 m. balandžio 1 d., apie 15.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto metu, sudavė ranka savo žmonai V. U. per ranką, rankos delnu trenkė du kartus į kaktą, po ko, vieną kartą kumščiu smogė į kairįjį petį bei vieną kartą koja spyrė V. U. į kairiąją šlaunį, tokiu savo elgesiu sukėlė nukentėjusiajai V. U. fizinį skausmą.

Įtariamojo A. U. apklausos protokolais (b.l. 23-25, 62-64), kuriuose užfiksuota, jog A. U. kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2012-04-01 jis kartu su savo žmona V. U. ir mažamečiu sūnumi buvo namuose. Be jų namuose buvojo mama G. U.. Tuo metu jis su žmona buvo apsipykęs. Apie 15 val. buvo virtuvėje, skaldė malkas, žmona taip pat buvo virtuvėje, o sūnus tai ateidavo į virtuvę, tai išeidavo. Kažkuriuo metu jis įsijungė mobiliajame telefone muziką. V. paprašė, kad jis išjungtų muziką, bet jis to nepadarė. Tada V. taip pat mobiliajame telefone įsijungė muziką. Jis supyko, kad ši taip elgiasi ir jai pasakė keikdamasis, kad ji gali išeiti į kambarį, jeigu jai kažkas nepatinka, tačiau V. neišėjo, o dar labiau pasigarsino muziką. Jis supyko ant jos, kad ji taip elgiasi ir norėjo atimti iš jos telefoną. Kai V. sėdėjo fotelyje, griebė jai už rankos, kurioje ji laikė telefoną. Gal bandydamas sugriebti už rankos, galėjo suduoti per ją. Telefono jis neatėmė. V. sėdėdama pasisuko į jį, o jis tuo metu taip pat sėdėjo fotelyje, šalimais jos ir iš rankos trenkė jam per kairiąją ausį. Tada jis atsistojo, o V. liko sėdėti ir rankos delnu sudavė jai keletą kartų (tiksliai kiek pasakyti negali) į galvą. Kur tiksliai pataikė pasakyti negaliu, bet galėjo pataikyti į galvą ar kaktą. Po šių smūgių V. atsistojo nuo fotelio ir pradėjo jį pulti rankomis, norėdama suduoti, jis gynėsi nuo jos, net stumtelėjo ją nuo savęs. Tuo metu galėjo V. ranka suduoti į ranką. Tuo metu į virtuvę atėjo jo mama, priėjusi prie V. ją apglėbė rankomis, prašė jų abiejų nusiraminti, nesimušti ir netriukšmauti. Kai mama paleido V. ar ji pati ištrūko iš glėbio, ji paėmė taburetę ir norėjo su ja jam suduoti. Jis spėjo sugriebti už taburetės kojos ir atėmė ją iš V.. Tada spyrė koja V., tačiau kur tiksliai pataikė neprisimena, bet galėjo pataikyti tik į kojas. Tuoj po to V. išbėgo iš virtuvės į kambarį ir paskambino į policiją. Jis nuoširdžiai gailisi dėl to kad sudavė smūgius savo žmonai, dėl to, jos atsiprašė, V. jam atleido, jie susitaikė, sutinka, kad procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirta prokuroro siūloma viešųjų darbų bausmė.

Nukentėjusiosios V. U. apklausos protokolais (b.l. 12, 16-17, 58-59, 70-71), kuriuose užfiksuota, kad V. U. parodė, jog su A. U. ji susituokė 2010 metais. Šeimoje jie augina pusantrų metų sūnų. Gyvena pas A. mamą, nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Prieš šį įvykį jie su A. buvo susipykę. 2012-04-01 namuose be jos ir A., buvo jo mama G. U.. Ji kartu su A. buvo virtuvėje, kartu su jais buvo jų sūnus. A. kapojo malkas ir sūnus pastoviai lindo prie A.. A. jai liepė paimti vaiką, kad jo nesužalotų. Ji atsisėdo į fotelį ir ant kelių pasisodino vaiką. Baigęs kapoti malkas A. atsisėdo į fotelį, kuris stovėjo šalia jos. Tada A. įsijungė muziką mobiliajame telefone. Ji paprašė, kad šis išjungtų muziką, bet jis nesutiko. Tada j i supykusi, taip pat, įjungė muziką savo mobiliajame telefone. A. tai nepatiko ir jis ranka trenkė jai per dešinę ranką, kurioje laikė mobilų telefoną. Tada ji paleido sūnų vaikščioti ant grindų ir trenkė A. iš delno per veidą. Tada A. atsistojo iš fotelio prieš ją sėdinčią ir vieną kartą delnu trenkė jai į kaktą. Ji atsistojo, bandė jam suduoti, bet A. gynėsi užsistodamas rankomis, galėjo jam pataikyti į rankas. A. jai dar kartą delnu sudavė vieną kartą į kaktą. Tuo metu į virtuvę atėjo uošvienė ir ją apglėbė savo rankomis, prašė abiejų nusiraminti, nesimušti ir nesipykti. Ji išsilaisvino iš uošvienės glėbio ir pagriebė taburetę, norėjo ja trenkti A., bet jis atėmė taburetę ir tuo metu spyrė jai iš kojos vieną kartą į dešiniąją šlaunį. Tada tarp jų vėl įsiterpė uošvienė, ji nuėjo į kambarį ir iškvietė policijos pareigūnus. A. per jų bendrus santuokos metus ją sumušė jau trečią kartą. Prieš tai du kartus sumušimai buvo nežymūs ir dėl jų ji niekur nesikreipė, į policiją neskambino, bet šį kartą neiškentė. Šio įvykio metu jų sūnus nenukentėjo. Papildomos apklausos metu V. U. paaiškino, kad pamiršo paminėti, jog po to kai vyras jai sudavė du kartus į kaktą, ji pradėjo gintis nuo jo ir pati jam kažkur sudavė. Tuo metu jis jai kumščiu sudavė į kairįjį petį ir vėliau spyrė iš kojos į kairiąją šlaunį. Dėl suduotų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Daugiau smūgių A. jai nesudavė. Šiuo metu A. U. jos atsiprašė, gailisi dėl sumušimo, ji jam atleido, jie susitaikė, civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 4-6), kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame mūriniame dviejų aukštų daugiabučiame name, pirmame aukšte, bute, virtuvėje.

2012-04-01 tarnybiniu pranešimu (b.l. 8-10), kuriame nurodyta, jog 2012-04-01, apie 16.33 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtaujama artimoje aplinkoje, t.y. sumušta V. U.. Įvykio vietoje nustatyta, kad A. U. sumušė žmoną V. U..

2012-04-18 susitaikymo protokolu (b.l. 77), kuriame fiksuota, jog V. U. baudžiamojoje byloje dėl fizinio skausmo sukėlimo susitaikė su Kaltinamuoju A. U., jam atleido, pretenzijų neturi.

Kaltinamojo A. U. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., kadangi nustatyta, jog kaltinamasis V. U. sukėlė fizinį skausmą.

U. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarymą skirti A. U. viešųjų darbų bausmę 4 mėnesiams, įpareigojant per 1 mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Kaltinamasis A. U. sutinka su Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro siūlymu baudžiamosios bylos procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 84).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad A. U. padarė nesunkų nusikaltimą, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis yra anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis, todėl įvertinus tai bei, atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, teismas mano, jog A. U. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamiausia bausmė– viešieji darbai. Vadovaujantis LR BK 46 str. 2 d. viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Asmuo nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Viešųjų darbų atlikimo laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai bei, įvertinus jau aukščiau minėtus bausmės skyrimo pagrindus, į tai, kad A. U. sutinka su viešųjų darbų bausme, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam A. U. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarymą skirtina prokuroro prašoma 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kadangi kaltinamasis 2012 m. balandžio 1 d. 16⁰⁰ val. buvo sulaikytas LR BPK 140 str. nustatyta tvarka ir iš sulaikymo paleistas 2012 m. balandžio 2 d. 14⁴⁰ val. (b.l. 19, 37), taikant LR BK 66 str. 2 d. numatytą bausmių keitimo taisyklę, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo sulaikymo laikas nuo 2012-04-01 iki 2012-04-02, skaičiuojant, kad viena sulaikymo diena prilyginama 6 viešųjų darbų valandoms.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi A. U. paskirta kardomoji priemonė– įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. U.- paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b.l. 36).

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2012-04-01 iki 2012-04-02, vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms ir nustatyti bausmę atlikti sekančia tvarka- įpareigojant A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 (tris) mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, o 4 (ketvirtą) mėnesį neatlygintinai dirbti 14 (keturiolika) valandų visuomenės labui.

Kardomąją priemonę- įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. U.- teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.