Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus D. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties, kuria skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo patenkintas iš dalies, uždarosios akcinės bendrovės „Lodena“ bankroto byloje Nr. B2-1086-413/2014, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teisme 2013 m. spalio 25 d. gautas kreditoriaus D. J. skundas, kuriuo pareiškėjas prašė pripažinti negaliojančiais 2013 m. spalio 3 d. pirmojo BUAB „Lodena“ kreditorinių susirinkimo nutarimus 2 darbotvarkės klausimu dėl bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo ir 8 darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo bei atlyginimo administratoriui nustatymo civilinėje byloje Nr. B2-921-413/2013; perduoti klausimus dėl BUAB „Lodena“ bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ veiklos ataskaitos patvirtinimo už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2013 m. spalio 3 d. ir dėl BUAB „Lodena“ administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo BUAB „Lodena“ bankroto administratoriui UAB „Valnetas“ nustatymo BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

D. J. skundo reikalavimus grindė tuo, jog 2013 m. spalio 3 d. šaukiamam kreditorių susirinkimui bankroto administratorius pateikė atsakovo kreditoriams savo veiklos ataskaitą tik už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2013 m. birželio 26 d., tačiau 2013 m. spalio 3 d. kreditorių susirinkimui administratorius pasiūlė patvirtinti jo veiklos ataskaitą net iki 2013 m. spalio 3 d., t. y. nesant pateiktos administratoriaus veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 26 d. iki 2013 m. spalio 3 d., taip administratorius neįvykdė pareigos tinkamai atsiskaityti kreditoriams (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punktas), todėl ataskaita negalėjo būti patvirtinta. Bankroto administratoriaus ataskaita buvo neišsami, nepakankamai informavo kreditorius apie bendrovės finansinę būklę ir jos lėšų panaudojimą, kas suteikia prielaidas manyti, kad bankroto administratorius siekia nuslėpti tam tikrą informaciją apie bendrovę nuo kreditorių. Kreditorių susirinkimo metu 8 darbotvarkės klausimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata pažeidė BUAB „Lodena“ kreditorių teises, kadangi nepagrindžia tokių administravimo išlaidų būtinumo ir kartu sudaro sąlygas nustatyti neprotingai dideles bankroto administravimo išlaidas, taip sumažinant kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus bankroto proceso metu. Be to, buvo pažeisti ĮBĮ 36 straipsnio 3-5 dalių reikalavimai, kadangi patvirtintas bankroto administratoriaus atlyginimo dydis bei kitos administravimo išlaidos nebuvo nustatyti pagal ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytus objektyvius specialiuosius kriterijus, be to, neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų. Skundžiamu kreditorių susirikimo nutarimu patvirtintas bankroto administratoriaus atlyginimo dydis buvo nustatytas neatsižvelgus į tai, kad BUAB „Lodena“ bankroto procesas yra nesudėtingas, todėl administratorius neturės atlikti neįprastai daug bankroto administravimo veiksmų. Daugelio išlaidų paskaičiavimas yra ekonomiškai nepagrįstas, be to, priimti sprendimą dėl administravimo išlaidų dar per anksti - skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo 7 darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta nesikreipti į Kauno apygardos teismą su prašymu pripažinti BUAB „Lodena“ bankrutavusia ir likviduoti šią bendrovę dėl bankroto, kadangi AB „Swedbank“ buvo pateiktas pasiūlymas dėl BUAB „Lodena“ bankroto proceso užbaigimo taikos sutartimi, o AB „Swedbank“ patvirtino, kad toks pasiūlymas gautas ir svarstomas.

Administravimo sąmata, kurioje fiksuota atlyginimo (atsiskaitymo) už suteiktas paslaugas ar atliktą darbą pagal faktą aplinkybė, yra tinkama, kadangi kreditoriai šiuo klausimu turi tam tikrą diskreciją. Turint įmonei nemažai turto ir vykdant ūkinę komercinę veiklą, nurodytos administravimo išlaidos yra būtinos, be jų nebūtų įmanoma atlikti administravimo procedūrų. Administravimo lėšų sąmatos patvirtinimo datai nebuvo aišku, kiek laiko bus vykdoma ūkinė-komercinė veikla, įmonės turto pardavimas ir kt., tad nebuvo tikslinga bei protinga apriboti administratoriaus išlaidas. Ieškovas nepagrindė nurodomų aplinkybių dėl galimo administratoriaus piktnaudžiavimo administravimo išlaidomis. Administravimo sąmatos tinkamumą pagrindžia ir tai, kad nutarimas ją patvirtinti priimtas kreditorių balsų dauguma.

Išlaidos teisinėms paslaugoms bankroto procese būtinos, kadangi įmonė dalyvauja ir/ar ketina dalyvauti teisminiuose/arbitražo procesuose. Šių išlaidų patvirtinimas pagal faktą yra racionalus, kadangi lėšos būtų naudojamos ne fiksuota suma atitinkamam laikotarpiui, jas išleidžiant neefektyviai, o tik esant konkrečių tiesinių paslaugų poreikiui (pvz., konkrečiai bylai). Tokiu būdu užtikrinamas ekonomiškas bankrutuojančios įmonės lėšų naudojimas.

Archyvavimo išlaidų dydis priklausys nuo archyvavimui ruošiamų dokumentų kiekio, todėl nustatyti pirmajame kreditorių susirinkime tikslią pinigų sumą šios paslaugos įgyvendinimui netikslinga, nes administratorius privalės užtikrinti ekonomiškiausią lėšų panaudojimo variantą. Be to, administravimo išlaidos turi būti tvirtinamos pirmajame kreditorių susirinkime, taigi ieškovo argumentas, jog šias išlaidas tvirtinti dar per anksti, nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skundžiama nutartimi išspręsti ne visi pareiškėjo reikalavimai, nes skundžiamoje nutartyje rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė, kokioje dalyje pareiškėjo skundas atmetamas. Teismas rezoliucinėje dalyje neišsprendė pareiškėjo reikalavimo dėl atlyginimo administratoriui nustatymo ir šio klausimo neperdavimo kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Taip buvo pažeistos CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatos.Skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatuota, jog atlyginimo dydis bankroto administratoriui nėra per didelis.Tokia teismo išvada yra nemotyvuota, kuom pažeistos imperatyvios CPK nuostatos.Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi buvo nustatytas 3000 Lt plius PVM dydžio administravimo išlaidos, jas administratorius galėjo naudoti iki pirmojo kreditorių susirinkimo, kuris sušauktas tik 2013 m. spalio 3 d. Bankroto administratoriaus mėnesinis atlyginimas iš esmės yra patvirtintas vien už formalų bankrutuojančios įmonės administravimą. Kreditorių susirinkimo protokolas, kuriuo patvirtinta administratoriaus ataskaita ir administravimo išlaidų sąmata, patvirtina, kad bankroto administratorius nėra kompetentingas teikti nei teisinių, nei buhalterinių paslaugų, nes už šias paslaugas bankrutuojanti įmonė privalės susimokėti papildomai ir neapibrėžtą sumą („pagal faktą“). Į bankroto administratoriaus atlyginimą nėra įskaitytos archyvavimo bei kitos administravimo išlaidos. Be to, Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi patvirtintos papildomos 58 800 Lt plius PVM administravimo išlaidos, skirtos arbitražinei rinkliavai sumokėti.Mėnesinio atlyginimo nustatymas visiškai neskatina bankroto administratoriaus operatyviai vykdyti procedūras, o priešingai, skatina vykdyti bankroto procedūras kuo ilgesnį laiką. Tai patvirtina faktas, jog bankroto administratorius nesugebėjo per ĮBĮ nustatytą terminą atlikti sandorių analizę, tad Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi šis terminas pratęstas 6 mėnesiams. Per šį laikotarpį bankroto administratoriui buvo skaičiuojamas atlyginimas.Bankroto administratoriaus atlyginimo dydis nustatytas neatsižvelgus į tai, jog BUAB „Lodena“ bankroto procesas yra nesudėtingas, todėl bankroto administratorius neturės atlikti neįprastai daug bankroto administravimo veiksmų. Realizuotinas turtas yra vienas žemės sklypas, trys pastatai (kurie išnuomoti bankams ir bankai, kaip nuomininkai, atsakingi už šių pastatų priežiūrą ir eksploataciją) ir kita įranga, bankrutuojanti įmonės turi vos keletą teisminių ginčų, turi tik 9 kreditorius ir 10 debitorių, vienintelė tęsiama bendrovės veikla yra turto nuoma, nereikalaujanti jokių nuolatinių aktyvių veiksmų, bankroto administratorius ketina buhalterinėms, teisinėms ir archyvavimo paslaugoms samdyti išorinius specialistus, iš kurių pirks paslaugas, už kurias bus mokama papildomai.Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl atlyginimo bankroto administratoriui buvo priimtas iš esmės vien tik kreditoriaus „Swedbank“, AB balsais, tuo tarpu kitų kreditorių pozicijos šiuo klausimu buvo priešingos. Teismas į šias aplinkybes nesigilino, nesiekė suderinti mažųjų ir didžiųjų kreditorių interesų. Atlyginimas bankroto administratoriui nustatytas be jokių argumentų ir objektyvaus pagrindimo. „Swedbank“, AB nuomojasi iš bankrutuojančios bendrovės patalpas savo banko veiklai, todėl priimdamas sprendimus nėra objektyvus ir sąžiningas.Teismo pozicija yra prieštaringa, nes konstatavus administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo neteisėtumą, turėjo būti konstatuotas ir bankroto administratoriaus paskirto atlyginimo dydžio neteisėtumas, kadangi atlyginimas administratoriui yra sudedamoji administravimo išlaidų dalis.Bankroto byla iškelta 2012 m. spalio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, tačiau iki šios dienos (2014 m. sausio 28 d.) bankroto administratorius iš esmės sugebėjo tik sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą 2013 m. spalio 3 d. Be to, šį darbą atliko nekompetentingai, nes Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartimi kai kurie šio susirinkimo nutarimai buvo panaikinti.Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kilus ginčui dėl kreditorių susirinkimo nustatyto atlyginimo administratoriui įvertintina, ar kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ar pagrįstas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais.Administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą.

Kreditorių susirinkime balsavo kreditoriai, turintys 99,9067 proc. balsų, o į patį susirinkimą buvo atvykę kreditoriai turintys 99,7449 proc. balsų kreditorių susirinkime, taigi į ginčo kreditorių susirinkimą atvyko beveik visi bankrutuojančios bendrovės kreditoriai. Skundžiamas nutarimas priimtas absoliučia balsų dauguma, tad nėra pagrindo pripažinti jį negaliojančiu.Bankrutuojanti bendrovė iki šiol vykdo ūkinę-komercinę veiklą, valdo didelės vertės turtą, dalyvauja teisminiuose procesuose. Šių veiksmų tinkamam vykdymui reikalingi darbo įgūdžiai (profesionalumas) ir patirtis, todėl 4000 Lt plius PVM atlyginimas administratoriui už laikiną vadovavimą įmonei ir tinkamą pareigų atlikimą nėra aiškiai per didelis, neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams.Bankrutuojanti bendrovė turi 3 219 526 Lt vertės nekilnojamojo turto ir 153 950 Lt vertės trumpalaikio turto. Bankroto administratorius privalo nuolatos vykdyti aktyvią administracinę veiklą šį turtą išlaikant, prižiūrint, nuomojant, ar parduodant iš varžytinių. Teismas tinkamai ištyrė faktines aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimas geriausiai užtikrina tiek bankroto administratoriaus, tiek kreditorių interesų pusiausvyrą.Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad skundas patenkintas iš dalies ir nurodyti tie BUAB „Lodena“ 2013 m. spalio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie buvo pripažinti negaliojančiais.

Kauno apygardos teismas išsprendė visus skundo reikalavimus, nes nutarties motyvuojamojoje dalyje aiškiai išdėstyta, kad skundo dėl 2013 m. spalio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 8-ojo darbotvarkės klausimo dalyje dėl atlyginimo administratoriui nustatymo panaikinimo pagrindo tenkinti nėra. Atsakovo kreditorių susirinkimas nustatė pagrįstą ir objektyvų atlyginimą administratoriui, užtikrinantį administratoriaus bei bendrovės kreditorių interesų pusiausvyrą, ir kuris nėra per didelis. Pirmosios instancijos teismas nutartį motyvavo tiek teismų praktika, tiek argumentais, atsižvelgdamas į ĮBĮ 36 str. 5 d. nustatytus kriterijus, kuriais remiantis nustatomas atlyginimas administratoriui.Nesuprantami apelianto argumentai dėl atlyginimo administratoriui dydžio nustatymo nurodant, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi buvo nustatytos 3000 Lt plius PVM dydžio administravimo išlaidos, kurias administratorius turėjo panaudoti iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Šie dalykai nesusiję su ginčo dalyku. Apelianto teiginys, kad atlyginimas administratoriui skiriamas už formalų įmonės administravimą, yra deklaratyvus ir nepagrįstas.Nustatyti, kad administratorius gauna ne fiksuotą, vienkartinį užmokestį, o mėnesinį atlyginimą yra kreditorių susirinkimo diskrecijos teisė. Artimiausiu metu bus priimti sprendimai dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tad bankroto procedūros netruks ilgą laiką. Bendrovės bankroto procesas pakankamai sudėtingas, nes įmonė turi didelės vertės ilgalaikio nekilnojamojo turto (balansinė vertė 3 219 526 Lt), taip pat trumpalaikio turto 153 950 Lt vertei. Bankroto procedūrų metu bus atliekamas turto pardavimas iš varžytinių, kas pareikalaus nemažų administravimo veiksmų.Bankrutuojanti įmonė dalyvauja dideliame kiekyje teisminių ginčų, kas reikalauja nuolatinio profesionalaus administratoriaus darbo. Patvirtintų 9 kreditorių reikalavimų suma sudaro apie 8,5 mln. Lt, turi 10 debitorių sąlyginai nedideliai sumai, tačiau šios aplinkybės nepanaikina fakto, kad administratorius turės dėti pastangas siekiant atsiskaityti su kreditoriais ir atgauti įmonės lėšas iš debitorių. Bendrovė iki šiol vykdo ūkinę-komercinę veiklą – nuomoja turimą nekilnojamąjį turtą, kas vėlgi reikalauja iš bankroto administratoriaus atlikti nuolatinius aktyvius veiksmus.Nustatytas administratoriaus atlyginimo dydis, atsižvelgiant į įmonės turimą turtą, jo rūšį, kreditorių skaičių bei jų reikalavimų dydį, esamų bei būsimų teisminių ginčų kiekį, vykdomą ūkinę komercinę veiklą, kitas atliekamas bankroto administravimo procedūras, nėra nepritingai didelis.Vien aplinkybė, jog ginčijamas nutarimas priimtas iš esmės vieno kreditoriaus „Swedbank“, AB balsais, nesudaro pagrindo jį naikinti. Jokie kiti kreditoriai nutarimo dėl atlyginimo administratoriui neskundė. Apelianto teiginiai apie bankroto administratoriaus neobjektyvumą ir nesąžiningumą yra niekuo nepagrįsti, laikytini deklaratyviais.Laikotarpis, nuo kurio bankroto administratorius pradėjo veikti yra 2013 m. sausio 17 d. Administratorius atliko visą eilę administravimo veiksmų, apie kuriuos pateikė informaciją tiek pirmojo susirinkimo ataskaitoje, tiek šios bylos procesiniuose dokumentuose, todėl apelianto argumentai apie administratoriaus neveikimą neatitinka realių faktų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaujantis ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktu bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę apskųsti teismui kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus, o toks teismo vykdomas kreditorių nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo peržiūrėjimas negali būti suprantamas kaip apsiribojantis nutarimų priėmimo tvarkos ir sąlygų jiems priimti formaliu peržiūrėjimu (ĮRĮ 14, 26 str.), nes kreditorių valia negali būti suabsoliutinama bei suteikianti teisę nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Be to, kreditorių nutarimai negali prieštarauti bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Nagrinėjamu atveju esminis ginčas kilo dėl kreditorių nutarimų, kuriais pritarta BUAB „Lodena“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, atlyginimo administratoriui nustatymo (2013 m. spalio 3 d. pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimai 2-uoju ir 8-uoju darbotvarkės klausimais), teisėtumo ir pagrįstumo. Pateikiant atskirąjį skundą keliamas klausimas tik dėl administratoriui nustatyto atlyginimo atitikimo tiek ĮBĮ nuostatoms, tiek bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo, kodėl, jo manymu, atlyginimo dydis bankroto administratoriui nėra per didelis.

Apeliantas teigia, jog bankroto administratoriaus mėnesinis atlyginimas iš esmės yra patvirtintas vien už formalų bankrutuojančios įmonės administravimą, o kreditorių susirinkimo protokolas ir ataskaita, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, patvirtina, kad bankroto administratorius nėra kompetentingas teikti nei teisinių, nei buhalterinių paslaugų, nes už šias paslaugas bankrutuojanti įmonė privalės susimokėti papildomai ir neapibrėžtą sumą („pagal faktą“). Teismas atkreipia dėmesį, jog klausimai dėl administravimo išlaidų buvo skundžiama nutartimi grąžinti spręsti kreditorių susirinkimui, todėl šioje dalyje apelianto skundo argumentai nėra aktualūs, nes remiasi panaikintais pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimais. Taip pat apeliantas teigdamas, kad į bankroto administratoriaus atlyginimą nėra įskaitytos archyvavimo bei kitos administravimo išlaidos, painioja administravimo išlaidas su administratoriaus atlyginimu, kadangi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą yra priešingai, apelianto minimos išlaidos bei atlyginimas administratoriui yra įskaitomi būtent į administravimo išlaidas (ĮBĮ 36 straipsnis). Apeliantas nepaaiškina, kokią reikšmę nagrinėjamuoju atveju turi jo minimos Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi patvirtintos papildomos 58 800 Lt plius PVM administravimo išlaidos, skirtos arbitražinei rinkliavai sumokėti.

Apeliantas teigė, jog mėnesinio atlyginimo nustatymas visiškai neskatina bankroto administratoriaus operatyviai vykdyti procedūras, o priešingai, skatina vykdyti bankroto procedūras kuo ilgesnį laiką. Pirma, tai yra tik deklaratyvūs teiginiai, neparemti jokiais įrodymais. Antra, apeliantas nesiūlo jokių alternatyvių variantų ir jo požiūriu adekvataus administratoriaus atlyginimo, o iš pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog šiuo klausimu jis visiškai atsisakė balsuoti (1 t., 8-14 b. l.). Trečia, apeliantas gali pasinaudoti ĮBĮ numatyta teise ir kelti klausimą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo.

Apelianto teigimu bankroto administratoriaus nekompetenciją patvirtina faktas, jog bankroto byla iškelta 2012 m. spalio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, tačiau iki atskirojo skundo padavimo dienos bankroto administratorius iš esmės sugebėjo tik sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą 2013 m. spalio 3 d., bankroto administratorius nesugebėjo per ĮBĮ nustatytą terminą atlikti sandorių analizę, tad Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi šis terminas pratęstas 6 mėnesiams. Teismas, vadovaudamasis LITEKO informacinės sistemos duomenimis bei šalių pateikta medžiaga, atkreipia dėmesį, jog bankroto administratorius paskirtas tik 2013 m. sausio 17 d., o didžiausių kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimai buvo išspręsti tik 2013 m. rugpjūčio 27 d. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1977/2013 ir Nr. 2-541/2013), tad pirmasis kreditorių susirinkimas galėjo būti sušauktas tik po šių nutarčių priėmimo. Be to, kaip savo atsiliepime teisingai nurodė pats BUAB „Lodena“ bankroto administratorius, jam reikėjo tinkamai paruošti medžiagą kreditorių susirinkimui, nustatytais terminais informuoti kreditorius ir juos sušaukti. Apelianto teiginiai, jog didžiausias kreditorius „Swedbank“, AB nuomojais iš bankrutuojančios bendrovės patalpas savo banko veiklai, todėl priimdamas sprendimus nėra objektyvus ir sąžiningas, taip pat nėra paremti jokiais įrodymais ir yra tik deklaratyvūs. Tokią teismo išvadą patvirtina ir byloje esantis banko 2014 m. sausio 13 d. raštas dėl atsisakymo sudaryti taikos sutartį bankroto byloje (2 t., 8 b. l.). Iš pastarojo rašto taip pat seka, jog artimiausiu metu bus priimti sprendimai dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kas leidžia manyti, jog bankroto procedūros netrūks ilgą laiką.

Priešingai nei teigia apeliantas, BUAB „Lodena“ bankroto procesas nėra laikytinas pakankamai lengvas. Kaip matyti iš pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo darbotvarkės 2-ojo klausimo, nors bendrovė turi tik 9 kreditorius, tačiau bendrovės įsipareigojimai sudaro apie 8,5 milijonų litų. Bendrovės debitoriniai reikalavimai sudaro beveik 120 tūkst. Lt, ir nors ši suma bei debitorių kiekis nėra dideli, tačiau tai neapsprendžia skolų išieškojimo sudėtingumo, nes neaišku kiek pastangų pareikalaus siekis susigrąžinti į BUAB „Lodena“ visas šias lėšas. Taip pat įvertintina ir tai, jog BUAB „Lodena“ iki šiol vykdo ūkinę komercinę veiklą – nuomoja didelės vertės nekilnojamojo turto objektus, kas vėlgi sukelia papildomas pareigas administratoriui. Be to, BUAB „Lodena“, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginčijamų nutarimų priėmimo metu dalyvavo trijose teisminiuose ginčuose, taip pat viename ginče arbitražiniame teisme.

Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl atlyginimo bankroto administratoriui iš tiesų buvo priimtas iš esmės vien tik kreditoriaus „Swedbank“, AB balsais, tačiau bylos medžiaga nepatvirtina apelianto teiginio, jog kitų kreditorių pozicijos šiuo klausimu buvo priešingos, o atlyginimas bankroto administratoriui nustatytas be jokių argumentų ir objektyvaus pagrindimo. Iš darbotvarkės protokolo matyti, jog buvo svarstomi 5 administravimo išlaidų sąmatos variantai, iš kurių pasirinktas optimaliausias, nes kreditorius AB SEB bankas siūlė žymiai didesnes administravimo išlaidas (70 tūkst. Lt atlyginimas administratoriui, 80 tūkst. Lt kitom išlaidom), o pats D. J. savo varianto nesiūlė ir šiuo klausimu visai nebalsavo (1 t., 8-14 b. l.). Tuo tarpu dabartiniu metu D. J. skundžia nutarimą, kurio atžvilgiu savo poziciją galėjo išreikšti iš karto. Manytina, jog pasirinktas atlyginimo variantas yra labiausiai subalansuotas, o apelianto teiginys dėl mažųjų ir didžiųjų kreditorių interesų pusiausvyros pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo pozicija yra prieštaringa, nes konstatavus administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo neteisėtumą, turėjo būti konstatuotas ir bankroto administratoriaus paskirto atlyginimo dydžio neteisėtumas, kadangi atlyginimas administratoriui yra sudedamoji administravimo išlaidų dalis. Atkreiptinas dėmesys, jog pats apeliantas savo skundu iškėlė atskirus klausimus tiek dėl administravimo išlaidų sąmatos, tiek dėl administratoriaus atlyginimo, todėl teismas kiekvienu atskiru klausimu atitinkamai ir pasisakė. Viso darbotvarkės priimto nutarimo panaikinimas, jei nesutariama tik dėl jo dalies ar vieno konkretaus punkto, prieštarautų bankroto proceso tikslams, protingumo, teisingumo, operatyvumo, ekonomiškumo principams.

Atskirajame skunde nurodoma į Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį, kuria buvo nustatytos 3000 Lt plius PVM dydžio administravimo išlaidos, kurias administratorius galėjo naudoti iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Šios nuorodos ryšis su nagrinėjamuoju atveju yra neaiškus, nes minėta nutartimi buvo nustatytas atlyginimas tik iki pirmojo kreditorių susirinkimo, kuriame ir turėjo būti nustatytas administratoriaus atlyginimas atsižvelgus į jo pateiktas ataskaitas bei duomenis.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog administratoriaus atlyginimo dydis priklauso nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo, todėl jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises, jei būtų nustatytas per didelis atlyginimas, arba administratoriaus teises, jei būtų nustatytas per mažas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis byloje Nr. 2-723/2011). ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, taip pat į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administratoriaus atlyginimą, turi nustatyti tokias ribas, kurios leistų administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos, tuo pačiu sąžiningai kompensuotų administratoriui už darbą. Vertinant įmonės kreditorių susirinkimo nustatytą administravimo sąmatą ir atlyginimą administratoriui, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į įmonės turimą turtą, kreditorių skaičių, atliekamas bankroto administravimo procedūras, administratoriaus atlyginimas nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

Apeliantas teigė, jog skundžiama nutartimi išspręsti ne visi pareiškėjo reikalavimai, nes skundžiamoje nutartyje rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė, kokioje dalyje pareiškėjo skundas atmetamas. Toks apelianto teiginys yra teisingas, tačiau šis pažeidimas priimtos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui neturi jokios įtakos, nesukūrė šalims jokių teisinių padarinių, o skundžiama nutartis negali būti naikinama vien tik formaliuoju pagrindu. Priešingai nei teigia apeliantas, vien tik tai, jog teismas rezoliucinėje dalyje nurodė tik patenkintus skundo reikalavimus savaime nereiškia, jog teismas neišsprendė pareiškėjo reikalavimo dėl atlyginimo administratoriui nustatymo, kadangi šis klausimas išsamiai išspręstas motyvuojamojoje nutarties dalyje ir iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, jog skundas patenkintas iš dalies, o teismo nutartis yra vientisas dokumentas.

Tokiu būdu matyti, jog atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti jokiais įtikinamais įrodymais, o tik deklaratyviais teiginiais bei spekuliatyviais interpretavimais. Paties apelianto nesutikimas su teismo išvadomis nereiškia, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta.

Kiti atskirojo skundo argumentai konkrečiu atveju neturi reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Be to, pažymėtina, kad nors atskiruoju skundu buvo prašoma bylą skundžiamoje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau teigti, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nėra pagrindo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), o pareiškėjo galutiniai reikalavimai byloje yra aiškiai išdėstyti.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo D. J. skundas dėl 2013 m. spalio 3 d. pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimo 8-uoju darbotvarkės klausimu dėl atlyginimo BUAB „Lodena“ bankroto administratoriui UAB „Valnetas“, paliktina nepakeista ir atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį nepakeistą