- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-16
- Bylos Nr.
- e2YT-17160-1224/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03770-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Papinigienė
- Pareiškėjas
- V.M.
- Suinteresuotas asmuo
- D.G., V.R., A.R., L.L., VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Tatjana Papinigienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V.M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo fakto) nustatymo, suinteresuoti asmenys – D.G., V.R., A.R., L.L., VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas V.M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Č.R. (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą, tame tarpe ir ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktus, priėmė jo žmona I.R., faktiškai pradėjusi minėtą paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina I.R., gyv. (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus rajono 5-ąjį notarų biurą dėl palikimo po motinos mirties priėmimo pagal testamentą, kuris 2010 m. rugpjūčio 27 d. patvirtintas Vilniaus miesto 38 notarų biure, registro Nr. 2994, bei priėmė jos palikimą. Notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr.(duomenys neskelbtini). Pareiškime taip pat nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė palikėjos I.R. vyras Č.R., jo palikimą sudarė ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas jų santuokos metu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė 2003 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Po Č.R. mirties nei pareiškėjo motina, nei kiti įpėdiniai, tai yra palikuonio Č.R. vaikai – suinteresuoti asmenys D.G., V.R., A.R. ir L.L. dėl tėvo turto paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė, tai yra palikimą nepriėmė, notarų biure paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Minėtame bute I.R. visą laiką nuo įsigijimo gyveno kartu su vyru iki jo mirties ir po jo mirties liko gyventi bute bei po vyro palikuonio Č.R. palikimą faktiškai priėmė, nes iš karto po jo mirties pasiėmė sau visus jam priklausančius namų apyvokos daiktus, gyveno, rūpinosi ir prižiūrėjo visą butą, mokėjo už komunalines paslaugas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nagrinėjamu atveju nevykdo paveldėjimo veiksmų dėl pareiškime nurodyto turto, todėl prašo teismo sprendimą civilinėje byloje priimti savo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo D.G. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog su pareiškimu visiškai sutinka. Papildomai nurodo, jog po palikuonio Č.R. mirties dėl turto paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė bei palikimo nepriėmė žinodama, kad visas butas perėjo nuosavybėn jo žmonai I.R., jokių prieštaravimų tam neturi. Taip pat nurodo, jog yra žinoma, kad minėtame bute po tėvo mirties visą laiką nuo įsigijimo kartu su tėvu gyveno žmona I.R. ir po jo mirties palikimą faktiškai priėmė, kadangi iš karto po jo mirties liko bute gyventi, rūpinosi ir jį prižiūrėjo, mokėjo komunalines paslaugas, remontavo. Suinteresuotas asmuo D.G. prie buto išlaikymo neprisidėjo ir jokių pretenzijų bei priekaištų neturi, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo V.R. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su pareiškimu visiškai sutinka. Papildomai nurodo, jog taip pat nepriėmė palikėjo palikimo žinodamas, kad visas butas perėjo nuosavybės teise I.R., jokių prieštaravimų tam neturi, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
7. Suinteresuotas asmuo A.R. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su pareiškimu visiškai sutinka. Papildomai nurodo, jog nepriėmė palikėjo palikimo žinodama, kad visas butas perėjo nuosavybės teise I.R., jokių prieštaravimų tam neturi, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
8. Suinteresuotas asmuo L.L. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su pareiškimu visiškai sutinka. Papildomai nurodo, jog nepriėmė palikėjo palikimo žinodama, kad visas butas perėjo nuosavybės teise I.R., jokių prieštaravimų tam neturi, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Iš byloje esančių VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad palikėjas Č.R. 1975 m. gruodžio 26 d. sudarė santuoką su I.R.. Palikėjas Č.R. mirė (duomenys neskelbtini), su I.R. susilaukė bendrų vaikų, kurie į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis – D.G., V.R., A.R. bei L.L.. Pareiškėjo V.M. motina buvo I.R.. I.R., remiantis Medicininiu mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), mirė 2024 m. rugsėjo 1 d. Č.R. ir I.R. bendrąja jungtine nuosavybės teise 2003 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Č.R. ir I.R. minėtu adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą.
11. Remiantis į bylą pateiktu 2024 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro išduotu liudijimu, nustatyta, jog po Č.R. mirties iki 2024 m. rugsėjo 30 d. nėra užvesta paveldėjimo byla. Byloje taip pat nėra duomenų, jog po Č.R. mirties nei pareiškėjo motina, nei kiti įpėdiniai, t. y. palikuonio vaikai dėl tėvo turto paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė. Taip pat į bylą pateiktas 2024 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro išduotas liudijimas, kuriuo remiantis nustatyta, jog pareiškėjas priėmė palikimą po palikėjos I.R. mirties, paveldėjimo bylos Nr. 127/2024.
Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą
12. Pareiškėjas V.M. pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Č.R. mirties jo palikimą priėmė jo žmona I.R., faktiškai pradėjusi minėtą paveldimą turtą valdyti.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
14. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
15. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
16. CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
17. Pirmiau šiame sprendime nurodyta, kad Č.R. mirė būdamas santuokoje su pareiškėjo motina I.R., sutuoktiniai taip pat turėjo susilaukę bendrų vaikų: D.G., V.R., A.R. bei L.L. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, Č.R ir I.R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po Č.R. mirties ((duomenys neskelbtini)) palikėjo vaikai (įpėdiniai) dėl tėvo palikimo priėmimo bei dėl palikimo atsisakymo nesikreipė. Remiantis į bylą pateiktais atsiliepimais, palikėjo vaikai laikė, jog palikėjo turtas turėtų priklausyti palikėjo žmonai I.R., taip pat palikėjo vaikai teikdami atsiliepimus teismui nurodė, jog pateiktam pareiškimui neprieštarauja ir sutinka, kad I.R. priėmė Č.R. palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
18. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, o nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei bylos aplinkybes, nustatytina, jog I.R. yra palikėjo Č.R. palikimo paveldėtoja.
19. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą.
20. I.R. po vyro Č.R. mirties priėmė jai pagal įstatymą tenkantį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Palikimo priėmimo faktą patvirtina deklaruota gyvenamoji vieta minėtame nekilnojamame objekte bei iš byloje pateiktų apmokėjimo kvitų už komunalines ir kitas teikiamas paslaugas objektui matyti, jog I.R. tvarkė turtą, mokėjo mokesčius bei nurodytu turtu naudojosi kaip savu. Byloje pateikti įrodymai pakankami daryti tikėtiną išvadą, jog I.R. iki ir po vyro Č.R. mirties turtinį vienetą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, vykdė prievoles, mokėjo už teikiamas objektui paslaugas, naudojo kaip savo, rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I.R. priėmė palikimą, atsiradusį mirus vyrui Č.R., tame tarpe ir ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktus, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad I.R. po vyro Č.R. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka su tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo V.M. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I.R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo vyro Č.R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, tame tarpe ir ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktus, priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas su tikslu pareiškėjui V.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.