Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“, atsakovo A. E. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12661-918/2015 pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovams Z. R., A. E. dėl skolininko sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl skolininko sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiomis atsakovų sudarytas 2012 m. gegužės 28 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 19KU-1171, 2012 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 19KU-2293 ir 2013 m. gegužės 7 d. susitarimą pakeisti sutartį Nr. 19KU-892; nukreipti ieškovės reikalavimų, kylančių atsakovei Z. R. iš Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. teismo įsakymo Nr. L2-13052-584/2014, patenkinimą į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (7/15 dalis 0,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, priklausančius gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį pripažintinų negaliojančiais sandorių dalyku (actio Pauliana).

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. gavo ieškovės ieškinio atsisakymą. Ieškovė prašė grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovės patirtas išlaidas už advokato paslaugas. Nurodė, kad po bylos iškėlimo 2015 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo pavedimu atsakovė Z. R. pervedė ieškovei 1112,98 Eur ir šios sumos formaliai pakako atsakovės prievolei pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. teismo įsakymą Nr. L2-13052-584/2014 padengti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, nevertino visų reikšmingų aplinkybių, turinčių lemiamos reikšmės vertinant šalių procesinį elgesį, pasisakė dėl aplinkybių, kurios negali turėti teisinės reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Nepagrįsta teismo išvada spręsti dėl pusės šalių turėtų atstovavimo išlaidų paskirstymo. Visiškai neaišku, kokiu pagrindu teismas sumažino ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą. Už ieškinio parengimą ji sumokėjo 400 Eur, mažiau nei ¼ dalį maksimalaus numatyto atlygio už ieškinio parengimą. Atsižvelgiant į ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priežastis (atsakovė ilgą laiką nevykdė savo piniginės prievolės), ieškinio atsisakymo priežastis (atsakovė prievolę įvykdė po civilinės bylos iškėlimo), ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlygintos visiškai.

Aplinkybės, jog atsakovė (skolininkė) 2012-2015 m. laikotarpiu iš dalies vykdė savo prievoles, nėra pagrindas išvadai, jog ieškovė negalėjo ginčyti atsakovų sudarytų sandorių. Nustatyta, kad skolininkė savo prievolę įvykdė tik po bylos iškėlimo ir tik po to, kai apeliacinės instancijos teismas 2015 m. liepos 31 d. nutartimi areštavo ginčo sandoriais perleistą turtą. Akivaizdu, jog ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, o tuo pačiu teisę actio Pauliana pagrindu ginčyti sandorius dėl nekilnojamojo turto perleidimo. Be to, VSDFV pervedimų suma buvo per maža, kad būtų įmanoma priverstinai įvykdyti išieškojimą per protingą terminą, kuris pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį yra šeši mėnesiai. Iki ieškinio pareiškimo net antstolis be VSDFV pensijos negalėjo surasti daugiau skolininkės turto. Bylos nagrinėjimo metu padengtas įsiskolinimas patvirtina, jog skolininkė sąmoningais veiksmais slėpė savo turtą ir pajamas. Atsakovams turi tekti bylos šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, nes tik dėl vieno iš jų atliktų veiksmų ieškovė byloje prarado teisinį suinteresuotumą. Tai, jog ginčijamais sandoriais perleisto turto vertė buvo didesnė už ieškovės reikalavimą, negali būti pagrindu mažinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas neįvertino actio Pauliana ieškinio specifikos. Pripažinus sandorius negaliojančiais, ieškovės turtiniai reikalavimai iš ginčo turto būtų patenkinti tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovo A. E. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Už procesinių išlaidų atsiradimą yra atsakinga atsakovė. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, kad ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Vadinasi, galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-473/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-550/2012). Ieškovė materialiuoju teisiniu požiūriu laimėjo bylą, todėl turėtų būti sprendžiamas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Šių išlaidų priteisimas iš ieškovės atsakovui logiškai nesuprantamas, prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Teismo išvada apie ieškinio abejotiną pagrįstumą atsakovo atžvilgiu yra tik prielaida, kuria remtis negalima.

Abu atsakovai turi atlyginti ieškovės turėtas išlaidas byloje, nes ieškovė prarado materialųjį teisinį interesą jų abiejų atžvilgiu, nesvarbu kurio iš jų veiksmais tas interesas buvo patenkintas. Galimybės reikalauti bylinėjimosi išlaidų solidariai iš atsakovų CPK nenumato (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o byloje pagal actio Pauliana ieškinį atsakovai dėl ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų įgyja dalinę prievolę. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad tik Z. R. procesinis elgesys lėmė ieškinio pareiškimą, atsakovė turėtų visiškai atlyginti ieškovės ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovei iš atsakovų turi būti priteista 25 procentai žyminio mokesčio (39,10 Eur), negrąžinto pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, bei 21 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą, kurį patenkino apeliacinės instancijos teismas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Prašo pakeisti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir ją išdėstyti taip – priteisti ieškovei iš atsakovų po 245,05 Eur bylinėjimosi išlaidų; panaikinti nutarties dalį, kuria priteista iš ieškovės atsakovui 125 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl ieškovės nepagrįsto ieškinio, dėl nesąžiningų ir teisiškai nepagrįstų ieškovės veiksmų, todėl ji turėtų jas atlyginti. Ieškovė neturėjo ginti teisės, kurią kildino iš 2012 m. vasario 15 d. paskolos sutarties sąlygų, pažeidusių įstatymų reikalavimus. Pagal sutarties 4 ir 11 punktus netesybos siekia 1,56 procentus, kai pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, jos negali būti didesnės kaip 0,05 procento. Sutarties 2 punkte nurodytas sutarties pratęsimo mokestis savo esme yra netesybos, todėl joms pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį turėtų būti taikoma 0,05 procento pradelstos sumos už kiekvieną pradelstą dieną riba. Atsakovė už 1 500 Lt paskolą ieškovei per metus pagal sutartį įsipareigojo sumokėti 8 527,50 Lt. Tai procentine išraiška sudaro 568,5 procentų metinės normos, kai ji negali viršyti 250 procentų ribos. Bendra vartojimo kredito kaina neatitinka imperatyvių įstatyme nustatytų reikalavimų, yra neprotinga, nepagrįsta, neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrą (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijų, yra protingos, pagrįstos, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų yra motyvuotas, pridėta detalizuota sąskaita, todėl turėtų būti visos atlygintos. Teismas konstatavo, kad bylos baigtis nepriklausė nuo atsakovo, ieškovė neįrodinėjo atsakovo nesąžiningumo. Mano, kad ieškovė siekė daryti spaudimą atsakovei, kad ši įvykdytų teismo įsakymą. Atsakovas nėra susijęs su skolininko ir kreditoriaus tarpusavio teisėmis ir pareigomis, į bylą jį įtraukė kaip ginčijamų sandorių šalį. Atsakovas turėjo kreiptis į teisininkus, buvo rengiamas atsiliepimas į patikslintą ieškinį, triplikas, du atsiliepimai į atskirąjį skundą, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atskirasis skundas.

Prašo panaikinti nutarties dalį, kuria teismas atmetė prašymą dėl 375 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovo naudai, priimti naują sprendimą ir prašymą dėl šių išlaidų patenkinti, priteisiant jas iš ieškovės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai patenkintini iš dalies.

Apeliacijos dalykas – bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo patikrinimas, bylą baigus nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės.

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų teisingo paskirstymo išspręsti būtina nustatyti, kodėl kilo šalių ginčas, kodėl ieškovas kreipėsi teisminės gynybos ir kodėl atsisakė ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB LEXITA v. UAB „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“, bylos Nr. e2-73-370/2015). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje 595-osios gyvenamųjų namų statybos bendrija v. P. A., bylos Nr. 3K-3-360/2010). Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

Nustatyta, kad ieškovė prašė pripažinti negaliojančiomis atsakovų sudarytas 2012 m. gegužės 28 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 19KU-1171, 2012 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 19KU-2293 ir 2013 m. gegužės 7 d. susitarimą pakeisti sutartį Nr. 19KU-892; nukreipti ieškovės reikalavimų, kylančių atsakovei Z. R. iš Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. teismo įsakymo Nr. L2-13052-584/2014, patenkinimą į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (7/15 dalis 0,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, priklausančius gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį pripažintinų negaliojančiais sandorių dalyku (actio Pauliana). 2015 m. lapkričio 9 d. ieškovė atsisakė ieškinio, nes atsakovė po jo pareiškimo teisme patenkino byloje keliamus reikalavimus, t. y. 2015 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo pavedimu pervedė ieškovei 1112,98 Eur, kurių pakako atsakovės prievolei pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. teismo įsakymą Nr. L2-13052-584/2014 įvykdyti.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto A. E. argumentų dėl Z. R. skolos dydžio, teismo įsakymo pagrįstumo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2014 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismo priimtas įsakymas Nr. L2-13052-584/2014 yra įsigaliojęs, todėl atsakovės pareiga jį įvykdyti nekvestionuotina.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad bylos baigtis, ieškovei atsisakius ieškinio, nepriklausė nuo atsakovo A. E. veiksmų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad jis būtų nesąžiningai naudojęsis ar piktnaudžiavęs savo teisėmis.

Actio Pauliana yra specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Akivaizdu, jog ieškinio atsisakymą apsprendė ieškovės pasiektas tikslas, kurio įgyvendinimui byla buvo iškelta – ginčijama nutartimi pripažinta, kad ieškovė atsisakė ieškinio dėl to, jog jos skolininkė Z. R. po bylos iškėlimo įvykdė 2014 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-13052-584/2014 dėl skolos išieškojimo.

Teisingai įvertinęs bylos baigties priežastį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, jog atsakovo A. E. patirtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti ieškovė ir atsakovė A. R. lygiomis dalimis.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismo įsakymą skolininkė vykdė nuosekliai, antstoliui per mėnesį pervedant ieškovei po 20 procentų atsakovės gaunamos pensijos, ginčyto sandorio kaina šešis kartus didesnė nei turtinis reikalavimas pagal teismo įsakymą, todėl ieškovei nebuvo pagrindo teigti apie jos reikalavimų patenkinimą iš nekilnojamojo turto. Nutarė, jog bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl abejotino pagrįstumo ieškinio.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šios aplinkybės neleidžia daryti išvados apie ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir netinkamą naudojimąsi jomis, iškeliant bylą dėl sandorio nuginčijimo pagal CK 6.66 straipsnį.

Nors priverstinis skolos mokėjimas ir buvo nuoseklus, dėl prievolės vykdymo tinkamumo apeliacinės instancijos teismas daro priešingą išvadą. Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius (CPK 663 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad savo prievolės ieškovei atsakovė A. R. nebuvo įvykdžiusi daugiau nei tris metus. Nors ieškovė neginčijo antstolio patvarkymo dėl minėto skolos išieškojimo būdo, itin ilgas skolos negrąžinimo laikotarpis leidžia spręsti, jog savo prievolę ieškovei skolininkė A. R. vykdė netinkamai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.). Taigi, didesnė nei atsakovės skola ginčyto sandorio kaina jokiu būdu nereiškia ieškovės piktnaudžiavimo actio Pauliana institutu nagrinėjamoje byloje.

Ieškovei atsisakius ieškinio, jo pagrįstumas, įskaitant ir skundžiamoje nutartyje nurodytą ieškovės neįrodinėtą atsakovo A. E. nesąžiningumą, įstatymų nustatyta tvarka liko nepatikrintas. Kita vertus, ieškovės skolininkė A. R., po bylos iškėlimo patenkinusi ieškovės reikalavimus, faktiškai pripažino, jog ieškovės reikalavimai dėl netinkamo prievolės vykdymo, apsprendusio actio Pauliana pareiškimą, buvo pagrįsti.

Esant tokioms ieškinio atsisakymo priežastims sutiktina su apeliante ieškove, kad materialiuoju teisiniu požiūriu bylą laimėjo ieškovė, todėl pirmosios instancijos teismo išvada priteisti iš jos atsakovo A. E. patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra logiška. Atsakovė Z. R. prievolę įvykdė bylą iškėlus teisme, todėl ieškovės ir atsakovo A. E. turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Apeliantė ieškovė teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada spręsti ½ dalies šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nepagrįsta nei teisiškai, nei faktiškai. Ji motyvuota tuo, jog byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, todėl protinga ir teisinga paskirstyti tik pusę bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pasirinkimas minėtų principų neatitinka, nes šalys prašė priteisti tik tas bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo realiai patirtos bylos proceso metu nuo jos iškėlimo 2015 m. balandžio 21 d. iki nutraukimo 2015 m. lapkričio 11 d.

Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius tokias bylinėjimosi išlaidas:

sąskaitą už teisines paslaugas Nr. V-5-20, išrašytą 2015 m. kovo 23 d. advokato V. M., kurioje nurodyta suteiktų teisinių paslaugų suma 30 Eur (už išieškotojos IĮ „Aujama-credit“ 2015 m. kovo 23 d. pranešimą skolininkei Z. R.), ir nurodymą pervesti grynuosius pinigus (elektroninio dokumento Nr. CBP-7752 faile);sąskaitą už teisines paslaugas Nr. V-5-29, išrašytą 2015 m. balandžio 20 d. advokato V. M., kurioje nurodyta suteiktų teisinių paslaugų suma 400 Eur (už ieškovės IĮ „Aujama-credit“ ieškinio atsakovams Z. R. ir A. E. dėl skolininko sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais parengimą), ir nurodymą pervesti grynuosius pinigus (e. dokumento Nr. CBP-7752 faile). Tai patvirtina, kad ieškovė patyrė 430 Eur (30 + 400) advokato pagalbos išlaidų. 2015 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1024, kuris patvirtina 22,88 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą (elektroninio dokumento Nr. CBP-7752 faile), ir 2015 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymą Nr.1045, kuris patvirtina 133,52 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą (elektroninio dokumento Nr. DOK-8170 faile) už ieškinį;2015 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1055, kuris patvirtina 28 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties (elektroninio dokumento Nr. CB3-338 faile);2015 m. lapkričio 3 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1265, kuris patvirtina 28 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties (elektroninio dokumento Nr. CB3-818 faile).

Byloje ieškovė pateikė ieškinį, patikslintą ieškinį, tris atskiruosius skundus (2015 m. gegužės 18 d., 2015 m. lapkričio 3 d., 2015 m. lapkričio 17 d.), du dublikus, atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių, ieškinio atsisakymą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 98 straipsniu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovės išlaidos už ieškinio parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.2 punkte nustatytų maksimalių dydžių (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – 714,5 x 2,5) (2015 m. kovo 19 d. redakcija). Už ieškinį ši suma maksimaliai sudarytų 1429 Eur, todėl 400 Eur advokato pagalbos išlaidos už ieškinio ir patikslinto ieškinio parengimą atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nors už 2015 m. kovo 23 d. pranešimą skolininkei (atsakovei) ieškovės sumokėta 30 Eur suma neviršija rekomendacijų 8.16 punkto dydžio, atsižvelgiant į pranešimo turinį (nesudėtingas, nurodytos tik faktinės aplinkybės), jos mažintinos per pusę iki 15 Eur. Atsisakius ieškinio ieškovei grąžinta 75 procentų žyminio mokesčio, t. y. 117,30 Eur (156,40 x 0,75), todėl likę 25 procentai žyminio mokesčio priteistina iš atsakovės, t. y. 39,10 Eur (156,40 – 117,30) (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 94 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė du atskiruosius skundus elektroninėmis ryšių priemonėmis, už kuriuos sumokėjo po 28 Eur, todėl jai grąžintina 14 Eur permoka (28-21 x 2) (CPK 80 straipsnio 2, 7 dalys). Ieškovės atskirąjį skundą dėl 2015 m. gegužės 15 d. nutarties patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinas sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis, atskirąjį skundą dėl 2015 m. spalio 28 d. nutarties atmetus, žyminis mokestis ieškovei nepriteistinas. Ieškovei grąžintina 131,30 Eur (117,30+14). Iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 475,1 Eur (400+15+39,10+21).

Atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius tokias bylinėjimosi išlaidas:

sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas KBC Nr. 0005, išrašytą 2015 m. rugsėjo 16 d. advokato padėjėjos K. B., kurioje nurodyta suteiktų teisinių paslaugų suma 500 Eur (atsiliepimo į ieškinį parengimas 200 Eur, atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimas 100 Eur, tripliko parengimas 150 Eur, kitų procesinių dokumentų parengimas bei atstovavimas teismo posėdžiuose Kauno apylinkės teisme 50 Eur), nurodymą pervesti grynuosius pinigus. Tai patvirtina, kad atsakovas advokato padėjėjai sumokėjo 500 Eur (elektroninio dokumento Nr. DOK-15523 faile).

Byloje atsakovas pateikė prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, tris atsiliepimus į atskirąjį skundą (2015 m. birželio 12 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2015 m. gruodžio 9 d.), atsiliepimą į ieškinį, tripliką, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, posėdžio metu pateiktus rašytinius paaiškinimus, atskirąjį skundą. 2015 m. spalio 12 d. ir 2015 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžiuose, kurie buvo 0,37 val. trukmės, jį atstovavo advokato padėjėja.

Apeliantas A. E. pagrįstai teigia, kad jo išlaidos už atsiliepimo į ieškinį, tripliko, atsiliepimo į atskirąjį skundą, kitų procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje neviršija rekomendacijų 8.2., 8.3, 8.16, 8.17, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl 200 Eur advokato padėjėjos pagalbos išlaidos už vieno atsiliepimo į ieškinį parengimą, 100 Eur už tris atsiliepimus į atskirąjį skundą ir 50 Eur už kitų procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje iš esmės atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į rekomendacijų 8.2 ir 8.3 numatytų koeficientų proporcingumą (2,5 už atsiliepimą : 1,5 už tripliką = 60 procentų), atitinkamai mažintina už tripliką priteistina suma iki 120 Eur (200 x 0,6). Bendra suma sudarytų 470 Eur (200+100+50+120). Įvertinus advokato padėjėjos darbo sąnaudas šiems procesiniams veiksmams atlikti, iš atsakovės Z. R. atsakovo A. E. naudai priteistina 300 Eur.

Pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 8 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas nutraukus bylą CPK 293 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu, netinkamai įvertino priežastis, dėl kurių jos susidarė, neteisingai nustatė bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl nutartis pakeistina (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, nutarties rezoliucinės dalies trečią – šeštą pastraipas išdėstant taip:

„Grąžinti ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“, į.k. 302653800, esančiai P. Lukšio g. 34-2, Kaune, 131,30 Eur (šimtą trisdešimt vieną eurą 30 ct) žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš atsakovės Z. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakovui A. E., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Z. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovei individualiai įmonei „Aujama-credit“, į.k. 302653800, esančiai P. Lukšio g. 34-2, Kaune, 475,1 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Z. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 8 Eur (aštuonis eurus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660“.

Likusios nutarties dalies nekeisti.