Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12661-918/2015 pagal ieškovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieškinį atsakovams Z. R., A. E. dėl skolininko sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį, kuriuo prašoma actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiais 2012 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 19KU-1171, 2012 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 19KU-2293 ir 2013 m. gegužės 7 d. susitarimą pakeisti sutartį Nr. 19KU-892, sudarytus tarp atsakovų; nukreipti ieškovės reikalavimų, kylančių iš Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. teismo įsakymo Nr. L2-13052-584/2014 atsakovei Z. R., patenkinimą į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (7/15 dalis 0,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, priklausančius gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo pripažintinų negaliojančiais 2012 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19KU-1171, 2012 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19KU-2293 ir 2013 m. gegužės 7 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 19KU-892 dalyku. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ­– areštuoti atsakovui A. E. ginčijamais sandoriais perleistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Prašymą grindė tuo, kad atsakovas A. E. gali nekilnojamąjį turtą, kurio perleidimo sandoriai ginčijami, perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų nebeįmanomas.

Atsakovas A. E. 2015 m. rugsėjo 22 d. pateikė prašymą panaikinti šias laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas kilo iš skolos, priteistos ieškovei iš atsakovės Z. R. 2014 m. gegužės 19 d. teismo įsakymu Nr. L2-13052-584/2014. Atsakovė ieškovei sumokėjo teismo įsakymu priteistą skolą ir palūkanas, todėl neliko pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė Z. R. visiškai įvykdė pinigines prievoles pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. teismo įsakymą Nr. L2-13052-584/2014. Piniginės prievolės įvykdymas yra ieškinio pagrindas, todėl gali būti nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio pagrįstumas iš esmės nenagrinėjamas, o tik preliminariai įvertinama, ar ieškinys gali būti patenkintas. Teismas nepagrįstai suformavo išankstinę nuomonę, kad ieškovė neturi teisės į ieškinio patenkinimą. Ieškovė ginčija nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, o ne reiškia reikalavimą dėl sumų priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. 2-2018/2011).

Atsakovė nėra visiškai įvykdžiusi savo piniginių prievolių ieškovei. Iki 2015 m. rugpjūčio 14 d., kai atsakovė sumokėjo 1112,98 Eur, ieškovė patyrė 430 Eur advokato pagalbos išlaidų, 184,40 Eur žyminio mokesčio. Atsakovės sumokėtą skolą pirmiausiai paskirstė atlyginti kreditoriaus išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (CK 6.54 straipsnio 1 dalis). Spręsti, ar ieškovė tai padarė pagrįstai, pirmosios instancijos teismas galės bylą išnagrinėjus iš esmės.

Prašo panaikinti nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo A. E. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria iki bylos išnagrinėjimo patenkintas atsakovo prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones dėl nekilnojamojo turto arešto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas, dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CPK 149 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog aplinkybė apie piniginės prievolės įvykdymą (skolos padengimą) gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Skolos sumokėjimo ieškovei faktas yra akivaizdus ir šioje proceso stadijoje. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog 2014 m. gegužės 19 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr.L2-13052-584/2014, Kauno apylinkės teismas nutarė išieškoti iš skolininkės Z. R. kreditorės IĮ „Aujama-credit naudai skolą 1500 Lt, sutartines palūkanas 2100 Lt, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (3600 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. gegužės 19 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 20 Lt žyminio mokesčio. Bendra priteista suma, išskyrus procesines palūkanas, sudaro 3620 Lt (1048,42 Eur). Išieškojimą pagal 2014 m. gegužės 19 d. teismo įsakymą vykdantis antstolis V. Z. 2015 m. spalio 13 d. raštu Nr. 0137/14/02377 nurodė, kad iki 2015 m. spalio 13 d. į ieškovės sąskaitą išieškojo 105,49 Eur, o skolininkė (Z. R.) 2015 m. rugpjūčio 14 d. į ieškovės sąskaitą pati pervedė 1112,98 Eur. Antstolis patvirtino, kad skola ieškovei visiškai padengta, t. y. skolininkė 1048,42 Eur skolą, 74,62 Eur 5 procentų metinių palūkanų ir 35,91 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų sumokėjo, liko išieškotinas antstolio 162,39 Eur vykdymo išlaidų likutis. Ieškovė pateikė 2015 m. lapkričio 9 d. ieškinio atsisakymą, kurį pirmosios instancijos teismas patvirtino 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi (nutartis neįsiteisėjusi). Faktą, jog teismu įsakymu priteistą sumą iš skolinkės gavo, skunde nurodo ir apeliantė. Tai pagrindžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas neteko teisinės prasmės (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Atmestinas apeliantės teiginys apie išankstinę pirmosios instancijos teismo nuomonę dėl to, kad ieškovė neturi teisės į ieškinio patenkinimą. Apeliacine tvarka vertinamoje nutartyje tokių išvadų nėra. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos ieškinio reikalavimų, kildinamų dėl neįvykdyto 2014 m. gegužės 19 d. teismo įsakymo, užtikrinimui, o įvykdžius teismo įsakymą toliau jas taikyti neliko pagrindo (CPK 149 straipsnio 3 dalis).

Laikinosios apsaugos reikalingumą apeliantė nepagrįstai motyvuoja aplinkybe, kad iš atsakovės gautas lėšas pirmiausia paskyrė turėtoms bylinėjimosi išlaidoms padengti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pritaikyta laikinąja apsauga buvo užtikrinti materialieji ieškinio reikalavimai, kylantys iš 2014 m. gegužės 19 d. įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr.L2-13052-584/2014. Tai nurodyta Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-1718-413/2015, motyvuose (nutarties 3 lapo 3, 4 pastraipos). Nekilnojamojo turto areštu teismas užtikrino ne bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis ir pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nebuvo žinomas, o civilinėje byloje Nr. L2-13052-584/2014 patenkintų kreditorės reikalavimų įvykdymą iš neteisėtai, jos teigimu, perleisto atsakovės turto. Civilinėje byloje Nr. L2-13052-584/2014 bylinėjimosi išlaidos, išskyrus skolininkės jau sumokėtą 20 Lt žyminį mokestį, kreditorei iš skolininkės nebuvo priteistos, todėl atsakovės sumokėtų sumų paskirstymas ieškovės apskaitoje nėra aktualus, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.