Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

dalyvaujant ieškovei V. A.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. A. ieškinį atsakovui L. A. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta ieškovės V. A. ir atsakovo L. A. santuoka ( įrašo Nr. 121 ). Taip pat nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu kaip šeima negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 1990 m. žiemos. Ieškovė su atsakovu visiškai nebendrauja, yra praradę kontaktus. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad šeima iširo, šeima egzistuoja tik formaliai ir išsaugoti ją nebeįmanoma, todėl teismas santuoką nutraukia. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Ieškovė, apibrėždama atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nurodė, kad atsakovas išvyko į Uzbekistaną ir negrįžo ir tokiu būdu ją paliko.

LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir

moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-02-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P.–V. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011-01-25 nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011 ). Pagal LR CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas 1990 m. žiemą paliko šeimą ir išvažiavo į Uzbekistaną ir nuo to laiko jie prarado visus kontaktus. Esant išdėstytoms aplinkybėms laikytina, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Šalys bendrų vaikų neturi, santuokos metu turto neįgijo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270, 384, 385 str., LR CK 3.60 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje ( akto įrašo Nr. 121 ) tarp L. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. A., gim. (duomenys neskelbtini) ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), nutraukti dėl atsakovo L. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes, t. y. L. A. – A., V. A. - A.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.