Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maneo“ ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. S. (N. S.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 9858 Eur skolą už buto remonto darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2015 m. spalio 18 d. pasirašytos Paslaugų teikimo sutarties pagrindu ieškovė atliko paslaugas – apdailos darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės darbuotojams atliekant darbus nurodytame bute, paaiškėjo, kad sienos ir lubos yra labai nelygios, todėl ieškovė atsakovei pasiūlė atlikti papildomus statybos rangos darbus. Atsakovė su Paslaugų teikimo sutartimi nesutartų statybos rangos darbų atlikimu sutiko. Ieškovė nurodė, kad statybos rangos darbus nurodytame objekte atliko apie 95 procentų, atsakovė ieškovei užbaigti darbų neleido, su ja už atliktus darbus neatsiskaitė. Ieškovės darbų rezultato faktinis naudojimas patvirtina, kad atsakovė ieškovės atliktus statybos rangos darbus priėmė.

2018 m. sausio 4 d. teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino. 2018 m. vasario 22 d. nutartimi tenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2018 m. sausio 4 d. sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė, jog ieškinys yra nepagrįstas, kadangi atsakovė ieškovei nėra skolinga. Atsakovės nuomone, pareikštu ieškiniu ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti. Nurodė, kad ieškovei, kaip buvo sutarta Sutarties 2.2.1. punktu, atsakovė sumokėjo 333 Eur avansą grynais, tačiau gauto avanso ieškovė neįtraukė į savo buhalterinę apskaitą. Atsakovė nurodo, kad nevengė atsiskaityti su ieškove, tačiau ieškovė pateikė atliktų darbų aktą darbams, kurie nebuvo atlikti, prašo apmokėjimo už papildomus darbus, dėl kurių atlikimo ir kainos nebuvo tartasi, be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kokias medžiagas panaudojo ir kokią sumą atliko darbus. Pažymėjo ir tai, kad po to, kai 2015 m. gruodžio 15 d. antstolė konstatavo faktinę patalpų būklę, atsakovė kreipėsi į kitus rangovus, kurie ir atliko ieškovės nebaigtus darbus bei atliko papildomus atsakovės prašomus darbus. Faktinį darbų rezultatą atsakovė pradėjo naudoti tik po to, kai kiti rangovai atliko tuos darbus, kurių neatliko ieškovė.

Trečiasis asmuo N. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad ieškovė neįrodė, kad atliko visus darbus, t. y. tiek aptartus sutartyje dėl 2223 Eur, tiek neva sutartus papildomai.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad sutinka su byloje atliktos ekspertizės išvadomis.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad darbų kaina turi būti mažintina 333 Eur. Atsakovės nuomone, ieškovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, nes neatliko visų sutartyje sutartų darbų bei vėlavo juos užbaigti. Nurodytas aplinkybes patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame fiksuota, kokios būklės butą paliko ieškovės darbuotojai ir kad darbai tikrai nebuvo atlikti.

Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad virtuvė, vonia, tualetas ir koridorius buvo remontuojami, dėl darbų kokybės nieko negalėjo pasakyti. Be to, nurodė, kad avansą už rangos darbus perdavė grynaisiais ieškovės vadovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2015 m. spalio 18 d. pasirašė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 20151018 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti paslaugas – apdailos darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Sutartimi atsakovė, įsipareigojo sumokėti už paslaugas ieškovei sutarties 2.1 punkte numatytą sumą, laikydamasi sutarties 2.2 ir 2.3 punktuose numatytos tvarkos. Sutarties 2.1 punkte sutartyje numatytos paslaugos įvertintos 2223 Eur pagal lokalinę sąmatą. 3.1 punkte yra nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja paslaugų suteikimą patvirtinti darbų priėmimo - perdavimo aktu. Sutarties 1.3 punktu buvo sutarta, jog paslaugų suteikimo data nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d. Pateiktas Galutinis atliktų darbų aktas Nr. 41 už 2015 m. 10, 11, 12 mėn. 9858 Eur sumai. 2015 m. gruodžio 15 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į antstolę Santą Selezniovienę, kuri adresu (duomenys neskelbtini), konstatavo faktines aplinkybes, buto faktinę būklę. Byloje taip pat atlikta buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos techninė ekspertizė, pateiktas 2019 m. kovo 14 d. Teismo ekspertizės aktas Nr. 19-18.

Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo

Nors šalys pasirašė paslaugų teikimo sutartį, tačiau atsižvelgiant į sutarties objektą, į tai kad buvo susitarta dėl remonto darbų, nagrinėjamu atveju šalių santykiams taikytinos vartojimo rangą reglamentuojančios normos.

CK 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK6.681 straipsnio 4 dalis).

Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.228¹straipsnyje, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku, neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Nagrinėjamoje byloje sutarties šalis – atsakovė užsakovas – yra fizinis asmuo, o ieškovė (rangovas – juridinis asmuo (verslininkas)). Taigi byloje aptariama sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Statybos rangos sutarties objektas (apdailos darbų atlikimas bute) suponuoja, jog rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Teismas, atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginčo paslaugų sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo rangos sutartį.

Dėl sutartos darbų kainos

Nagrinėjamu atveju ieškovė (rangovas) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės skolą, teigdama, kad ši nesumokėjo už tinkamai atliktus rangos darbus. Bylos duomenimis nustatyta, kad sutartimi sutarta darbų kaina 2223 Eur. Lokalinėje sąmatoje kainos nurodytos be statybinių medžiagų. Ieškovė taip pat nurodo, kad pirko visas statybines medžiagas, reikalingas statybos rangos darbams bute atlikti, pateikė tai patvirtinančias PVM sąskaitas - faktūras. Teikiamų PVM sąskaitų - faktūrų bendra suma sudaro 1382,79 Eur be PVM. Atsakovė nurodė, jog ieškovė atliko darbų tik už 333 Eur avansą, kuris jau yra sumokėtas, todėl likusios sumos pagal sutartį, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės darbuotojai 2015 m. gruodžio 8 d. paliko objektą nebaigę darbų, atsakovė turi teisę nemokėti.

CK 6.676 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbų kaina nustatoma rangos šalių susitarimu. CK 6.653 straipsnio 5 dalis nustato, jog jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas (CK 6.653 straipsnio 2 dalis). Jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis (CK 6.674 straipsnio 1 dalis).

Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).

Byloje pateikta 2015 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 00038 9858 Eur sumai už statybos darbus pagal darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 41. Į bendrą mokėtiną sumą įtrauktas ir 21 procento PVM mokestis, kuris sudaro 1710,89 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014 pateikė vartotojams aktualų kainos, nurodytos su vartotoju sudarytoje sutartyje, sąvokos aiškinimą. Bylos šalys nesutarė, ar į vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbų kainą įtrauktas pridėtinės vertės mokestis. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį prekių, paslaugų, taip pat darbų kaina vartotojui apibrėžiama kaip galutinė, nustatoma pinigais, su pridėtinės vertės mokesčiu ir visais kitais mokesčiais. Šioje dalyje nurodyta paslaugos sąvoka aprėpia ir darbus. Kilus abejonių dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Pažymėtina, kad nei CK, nei kituose vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose neįtvirtinta reikalavimo išskirti vartojimo sutartyse PVM ir kitų mokesčių, kaip paslaugos kainos sudėtinių dalių, tik reikalaujama, jog paslaugos kaina turi būti nustatoma pinigais ir apskaičiuota su PVM ir visais kitais mokesčiais. Pareigą išskirti PVM nustato tik Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, kuriame įtvirtinta, kad PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodoma tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, apmokestinamų taikant vienodą tarifą, apmokestinamoji vertė, PVM tarifas (tarifai), PVM suma nacionaline valiuta (PVM įstatymo 80 straipsnis). Taigi sutartyje su vartotoju turi būti aiškiai nurodyta galutinė suma su PVM mokesčiu, arba nurodyta, kad jis papildomai bus priskaičiuotas.

Pagal sutarties 2.2.1.punktą šalys aiškiai susitarė, kad atsakovė iki 2015 m. spalio 26 d. turėjo sumokėti 15 proc. sumos, t. y. 333 Eur, ieškovei avansą grynais. Sutarties 2.2.2. punktu susitarė, kad 1890 Eur sumokama per 3 darbo dienas nuo darbų užbaigimo arba tarpinio darbų akto, kuris fiksuojamas atskiru darbų priėmimo – perdavimo aktu. Taigi šalys susitarė dėl 2223 Eur darbų kainos. Teismas atsižvelgia ir į atsakovės poziciją, kad ji buvo įsitikinusi, jog sutartyje nurodyta kaina yra galutinė ir prie jos jokie kiti mokesčiai nebus pridedami, taip pat į pirmiau nurodytas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalies, CK 6.188 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatas bei CK 6.193 straipsnio 4 dalį, pagal kurią, jeigu kyla abejonių dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Kadangi iš ginčo sutarties nuostatų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovė prie sutartyje nurodytos darbų kainos papildomai dar turi mokėti pridėtinės vertės mokestį, teismas konstatuoja, kad atsakovė jo mokėti neprivalo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė įtraukė į sutartį ar kitaip informavo atsakovę, jog prie galutinės darbų kainos dar bus priskaičiuotas PVM, šalys dėl to nesitarė, todėl nėra pagrindo ieškovei iš atsakovės priteisti priskaičiuotą pridėtinės vertės mokesčio sumą.

Pareiga įrodyti, kad tam tikra sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka pardavėjui ar paslaugų teikėjui (CK 6.188 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamojoje byloje sprendžiant dėl paslaugų teikimo sutarties turinio visų pirma pažymėtina, kad ieškovė, būdama verslininke ir privalėdama būti rūpestinga, protinga, sudarydama ir vykdydama susitarimą dėl apdailos darbų atlikimo nesilaikė įstatymų nustatytų reikalavimų aiškiai nustatyti savo teises ir pareigas.

Dėl avanso

Dėl papildomų darbų atlikimo

CK 6.673 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomas darbas ar paslaugos. Užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje. Užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui (CK 6.673 straipsnio 2 dalis). Rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą (CK 6.684 straipsnio 4 dalis). Jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą (6.653 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju, šalys patvirtino, kad tarp jų susirašinėjimas ir darbų eiga buvo derinama elektroniniu paštu, byloje pateiktas elektroninis susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovės patvirtina, kad šalys aptarė, kokių darbų reikėtų ginčo objekte. Taigi elektroniniu paštu šalys susitarė ir dėl kitų, Paslaugų teikimo sutartimi nesutartų, statybos rangos darbų atlikimo. Atsakovė vykusio susirašinėjimo, ir kad tai jos siųsti laiškai ieškovei, neneigia, sutinka, kad dėl nurodytų darbų buvo tartasi. Iš šalių pateikto susirašinėjimo nustatyta, kad ieškovė, kaip rangovas, matydamas, kad objekte reikalinga atlikti papildomus darbus, apie tai informavo atsakovę, atsakovė elektroniniu paštu prašė ieškovės viską sutvarkyti tinkamai. Nors darbai atlikti išeinant už pasirašytos sutarties ribų ir yra savarankiški sandoriai, sudaryti tarp šalių konkliudentiniais veiksmais, tačiau atsakovė už juos privalo atsiskaityti su ieškove, tai yra sumokėti dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Teigti, kad šiuos darbus atsakovė būtų sutikusi atlikti nemokamai, atsižvelgiant į jos, kaip privataus juridinio asmens tikslą siekti pelno, nebūtų pagrįsta. Svarbu atkreipti dėmesį ir į atsakovės elgesį, tai yra į tai, kad ieškovės atliekamus darbus ji priimdavo, pretenzijų, kad tiek sutartimi sutarti, tiek papildomi darbai atliekami, nereiškė, nereikalavo nutraukti darbus, sutarties nenutraukė. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad atsakovės butas iki 2015 m. gruodžio 15 d. buvo remontuojamas kitų subjektų. Taigi nagrinėjamu atveju matyti, jog šalys atliko derybinius veiksmus tiek žodžiu, tiek elektorinio ryšio priemonėmis, aptarė sutarties sąlygas, darbų apimtį, terminus ir nors šalys nepasirašė rašytinės sutarties dėl papildomų darbų – abi šalys aktyviais veiksmais pradėjo ją vykdyti. Įstatymas nenumato rangos sutartims privalomos rašytinės formos, todėl sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma, tiek konkliudentiniais veiksmais, tiek panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius. Šių aptartų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog šalių susitarimas buvo sudarytas panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius (CK 1.76 straipsnio 2 dalis) bei šalių konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis 2 dalis) ir tarp šalių šios sutarties pagrindu susiklostė sutartiniai rangos teisiniai santykiai.

Remiantis nustatytais duomenimis, darytina išvada, kad 2015 m. gruodžio 11 d. galutiniame atliktų darbų akte nurodyta statybos rangos darbų ir medžiagų kaina neatitinka už šiuos darbus ir medžiagas mokėtinos vidutinės rinkos vertės 2015 m. gruodžio mėn.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nors šalys rašytinės sutarties dėl tam tikrų darbų nesudarė, tačiau šalių susirašinėjimas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir ekspertizės aktas patvirtina, kad ekspertizės akte nurodytus darbus ieškovė atliko. Be to, šalys ekspertizės išvadų neginčijo. Ieškovė taip pat neneigė, kad visų sutartų darbų neatliko, nes ieškovės reikalavimu buvo priversta nutraukti darbus. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizę atliko kompetentingas ir patyręs ekspertas, ekspertizės aktas aiškus, eksperto išvados, priimtos tyrimo metu, logiškos ir pagrįstos kitais įrodymais. Ekspertizės aktas tiek objektyvumo, tiek patikimumo prasme laikomas labiau patikimu už šalių pateiktus rašytinius įrodymus. Kadangi ekspertizės akto išvadų šalys neginčijo, byloje nekeliamas klausimas, kad aktas nepakankamas ar neišsamus, todėl nesutikti su eksperto pateiktomis išvadomis nėra pagrindo.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Įrodymų, jog atsakovė su ieškove už darbus ir medžiagas atsiskaitė, nėra.

Darytina išvada, kad ieškovės atliktų darbų kaina bute yra 4169,51 Eur (be PVM), buto darbų atlikimui medžiagų sunaudota 506,02 Eur, iš viso 4675,53 Eur. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, labiau tikėtina, kad šalys susitarė dėl visų ekspertizės akte nustatytų ir atliktų darbų, šį susitarimą išreiškė 2015 m. spalio 18 d. sudarytoje Paslaugų teikimo sutartyje ir vėlesniais susirašinėjimais, todėl yra pagrindas spręsti, kad ieškovė, siekdama įvykdyti atsakovės užduotį atliko visus darbus, nurodytus 2019 m. kovo 14 d. ekspertizės akte. Tai atitinka ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, pagal kuriuos ieškovė savo rizika įsipareigojo atlikti darbus pagal atsakovės užduotį, o juos kokybiškai atlikusi turi teisę į atlygį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustačius faktines bylos aplinkybes yra pagrindas išvadai, kad atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kaina nustatytina remiantis eksperto išvadomis ir yra 4675,53 Eur, kuri ir priteistina iš atsakovės (CK 6.673 straipsnio 2 dalis). Kaip nurodyta aukščiau, kadangi byloje nėra duomenų, kad šalys atskirai susitarė ar kitaip išreiškė savo poziciją dėl pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, todėl ieškovei iš atsakovės už atliktus rangos darbus priteistina suma, nepriskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio.

Dėl palūkanų

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė pateikė duomenis, kad sumokėjo 111 Eur žyminio mokesčio, patyrė 1730,30 Eur atstovavimo išlaidų ir 1815 Eur už ekspertizę, iš viso 3656,30 Eur. Ieškovės ieškinys patenkintas 47 procentais. Ieškovei iš atsakovės priteistina 1718,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė duomenis, kad sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio, 2049 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso patyrė 2087 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei iš ieškovės priteistina 1106,11 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šalių priešpriešiniai reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra vienarūšiai, tai taikant jų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 612,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. M. 4675,53 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4675,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 612,35 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maneo“ naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.