Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1055-834/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-01
Bylos Nr.
1-1055-834/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00793-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
V. D.
Nukentėjusysis
B. T.
Advokatai
Viktoras Muravskis, Bogdanas Chranovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1055-834/2020Proceso Nr. 1-01-1-00793-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3; 2.3.6.4.2; (S)
VILNIAUS REGIO NO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 01 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Martynai Tumėnei,dalyvaujant prokurorams Indrei Petkevičiūtei, Jonui Selilioniui,kaltinamojo V. D. gynėjui advokatui Viktorui Muravskiui,

nukentėjusiajai B. T., jos atstovui advokatui Bogdanui Chranovskiui

ekspertui K. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje (paskutinis teismo posėdis vyko nuotoliniu būdu) išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2013-06-05 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 str. 1 d., kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D., 2020-01-04 apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę B. T., sugriebęs šiai už kairės rankos riešo jį stipriai suspaudė, po to nutempęs nukentėjusiąją į svetainę ir pargriovęs ant sofos, užlipo ant šios ir įrėmė dešinės rankos alkūnę B. T. į kaklą, po to rankos delnu sudavė sugyventinei į kairią veido pusę, taip padarydamas nukentėjusiajai B. T. poodines kraujosruvas veide, kairėje rankoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. D. kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis grįžo po atostogų iš Austrijos. Dieną žaidė Xbox. Su B. T. nesikalba nuo Naujųjų metų. Jie pradėjo aiškintis. Jis stovėjo prie sofos, kai jie pradėjo kalbėtis apie santykius. B. T. pradėjo muštis, o jis ją ramino, laikė ją už rankų, nes ji jį draskė, paguldė ją ant sofos. Ji gulėjo ant nugaros, rankos ant jos, prieš krutinę. B. T. prisitraukusi jo ranką jam įkando į ranką ir pradėjo verkti. B. T. pasakė, kad ji jam buvo neištikima ir išėjo. Po to ir jis išėjo į lauką, paskambino draugui. Išėjęs suprato, kad neturi rakto, todėl paskambino B. T., kad ši užrakintų duris. Atvykus draugui jie išvyko į Vilnių. Su B. T. dabar jie kaip sugyventiniai, nebendrauja, susipyko prieš Naujus metus, tačiau prieš susipykstant jie buvo kaip šeima. Šeimoje konfliktai buvo dažni. Jis išeidamas koridoriuje sudaužė vazoną, metė jį kampą, metęs vazoną išėjo. Tyčia jokių smūgių B. T. nesudavė, kraujosruvos atsirado gal kai grumėsi. Nežino kaip atsirado kraujosruvos. Gal ji pati sau sudavė. Jokių smūgių B. T. nesudavė, tik laikė ją už rankų. Gynėsi nuo jos. Kai ji nurimo, jis ją paleido. Gal kai traukėsi, o jis ją laikė ant kaklo atsirado raudonos dėmėms. Jokių kontaktų išskyrus, prie sofos, nebuvo. Jis nemojavo rankomis, tik prieš save, kad apsiginti. Ryte, būdamas lėktuve, skrisdamas iš Olandijos išgėrė apie 40 gramų alkoholinio gėrimo „Jagermeister“, o vakare buvo konfliktas. Neblaivumas buvo nustatytas kitą rytą. Po konflikto su B. T. grįžo nervingas, išgėrė apie 300 gramų gal daugiau ir apie trečią valandą ryto nuėjo miegoti. B. T. iki jų pokalbio atrodė normaliai, be jokių kūno sužalojimų, po konflikto pokyčių nepastebėjo. B. T. jį apdraskė, bet dėl savo sužalojimų niekur nesikreipė, nežinojo, kad reikia kažkur kreiptis. Tik pareigūnai užfiksafo, kai sulaikė, jokių medicininių išvadų nėra. Jis laukė kol ji nurims ir ji susitaikys. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė nebendrauti su ja, todėl laukė iš jos, kad dalintųsi turtą. Nuo tos dienos ji pabėgo ir jos nebematė, ji kaltino jį neištikimybe. B. T. pirmą kartą jam sakė, kad buvo neištikima, o jis pasiūlė baigti santykius ir susinervino. Prieš Naujus metus pas juos nebuvo artimų santykių, gyveno atskiruose kambariuose. Per Naujus metus jis išvyko, o ji jo laukė. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Daiktai sugadinti po konflikto, jie bendri ir pirkti bendromis lėšomis. Sprendė namą dalintis, ir daiktus taip pat būtų daliję, bet pradžioje būtų namą daliję. Kai B. T. išėjo, jis porą kartu trenkė į šaldytuvą, į kaitlentę. Kaitlentę ir šaldytuvą pripažįsta, sutinka atlyginti. Taip pat sutinka, kad koridoriuje numetė vieną vazoną, o svetainėje vazoną gal netyčia, kai ginėsi, galėjo numesti ir sudaužyti, nes jis buvo prie sofos ant staliuko. Nepripažįsta nei turtinės nei neturtinės žalos. Paaiškino, kad namuose visada yra alkoholio, o iš kur svetainėje prie sofos buvo alkoholis nežino. Daiktai ieškinyje yra kaip jungtinė nuosavybė. Nežino kur gyvena nukentėjusioji su vaiku. Skambina buvusiems uošviams ir taip bendrauja su vaiku. TV, staliuko, orkaitės, virdulio, kavos aparato konflikto metu jie negadino. Prieš įvykį tie daiktai veikė. Tik po konflikto šaldytuvą ir viryklės viršutinę dalį gadino jis. Konfliktas vyko svetainėje prie sofos.

Nukentėjusioji B. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną grįžo po darbo, nežinojo ar V. D. namie. Grįžusi į kiemą matė, kad jis piktai nusiteikęs, nuo jos sklido alkoholio kvapas, jis buvo be marškinėlių. Ji paliko mašiną. Po ko jis sugriebė ją už kairės rankos ir čiupo telefoną, klausė kur ji buvo per Naujus metus. Kai sugriebė jai už rankos stipriai skaudėjo, jautė skausmą. Grumtynių metu jis nepaleisdamas jos rankos nusitempė ją iki sofos, esančios svetainėje, paguldė ant sofos ir dilbiu prispaudė jos kaklą. Ji prašė, kad paleistų ir kad kreipsis į policiją. Kaklo jai neskaudėjo, žymių nepamena, gal pareigūnai užfiksavo. Jis pirštų galais užkabino jos akį, ji jam įkando, gal ir įdrėskė jam. Ant jos riešo atsirado žymė, nes jis sugriebė už to riešo ir laikė. Po kaire akimi atsirado kraujosruvos, skaudėjo ir matėsi. Jis liepė jai pasakyti, kad ji turi kitą. Pamatė alkoholio butelį prie sofos. Nuo jo užuodė sklindantį alkoholio kvapą. Kai jis ją paleido, ji išbėgo iš namų, įsėdo į mašiną ir nuvažiavo pas brolį. Grįžusi su broliu iškvietė policiją. Grįžo ir V. D., prašė raktų, bet jam nedavė. Prašė, kad jis pasiliktų namuose ir lauktų policijos, tačiau jis išvyko su draugais. Ji išvyko miegoti pas brolį. Jai grįžus jis atsidarė mašinos duris ir pamatė, kad nėra vaiko, užpyko, trenkė durimis ir išėjo. Parėjus namo jis iškart griebė ją bei grumtynėmis nutempė į svetainę. Jos ūgis 164 cm, kaltinamojo ūgis 170 cm. Jis fiziškai stipresnis už ją. Jis smurtavo, nes apie dvejus metus jų santykiai buvo apsunkinti, ji turi sau įrodymų, kad jis jai neištikimas. Jis pas juos kaip ir negyvena. Prieš Kalėdas ji sutiko išsaugoti šeimą, tačiau jis per didžiąsias šventes išvyko, o ji jo laukė, o jis išvyko ir ji nebenorėjo išsaugoti šeimos. Anksčiau konfliktų būta ir jam būnant blaiviam. Kai blaivus, būna mažiau agresyvus. Neturtinę žalą patyrė, t. y. patyrė pažeminimą, baimės jausmas iki dabar, iškart negalėjo grįžti į darbą dėl paraudusios akies ir psichologinės būsenos. Ėjo pas psichologą, gėrė raminamąsias tabletes. Pasiėmė eilines atostogas, nes reikėjo labai greitai sutvarkyti namus ir atsivesti vaiką. Iki šiol kartais jaučia baimę. Liko neišspręsti ir turtiniai klausimai. Dabar su juo likti dviese bijotų. Dabar jis skambina jos tėvams ir atvyksta pas juos, kad pasimatyti su vaiku, paskui ji atvyksta ir pasiima jį. Savo civilinį ieškinį palaiko. Pirmas dienas su vaiku negalėjo ten grįžti. Koridoriuje vazoną pastebėjo, kai išėjo su broliu ir policija. Nepastebėjo ar išeinant buvo sudaužytas. Nežino kodėl neveikė mikrobangų krosnelė, ji retai naudojama. Iki įvykio 1,5 mėnesių buvo naudota. Kai pirko pakeisti visus daiktus, turėjo ir ją pakeisti. Nežino ar jis ją sugadino ir kaip. Kaltinamasis sugadino kaitlentę 400 Eur vertės, kavos aparatą, staliukus, televizorių, virdulį ir vazonus. Kavos staliukas buvo stiklinis, sudaužytas. Numestas ir sudaužytas kavos aparatas, sulaužytas virdulys, sugadintos virtuvės komplekto durelės. Sudaužytos orkaitė durelės, išdaužtas jos stiklas. Šaldytuvo durelės įdaužtos, matosi, kad kažkas trenkė į jį, šaldytuvo nekeitė. Televizoriaus lentyna medinė išlaužyta. Trenkta į vaiko televizorių. Šie daiktai, nurodyti civiliniame ieškinyje, pirkti bendrai, tik vaiko televizorius buvo dovanotas. Visus minėtus daiktus ji pakeitė, nupirkdama naujus. Tą įvykio dieną daiktai buvo neseniai įsigyti, negali įsigyti dėvėtų daiktų, mano kad ieškinyje nurodytos sumos yra teisingos. Sudaužytus daiktu irgi būtų dalinęsi. Sausio 5 d. vakare grįžo pas tėvus namo ir nusprendė nuvažiuoti namo ir pažiūrėti kaip atrodo namai. Nuvykusi į namus pamatė sudaužytus daiktus ir pareigūnus iškvietė antrą kartą. Kai pareigūnai atvyko pirmą kartą, tada buvo sugadinti du vazonai, kaitlentė ir šaldytuvas. Išėjo nakvoti pas brolį, o kitą dieną grįžus rado sugadintus daiktu, V. D. nebuvo. Pareigūnai atvyko sausio 5 d. apie 00.30 val. Įvykis įvyko sausio 4 d. vėlai vakare, pas medikus kreipėsi tik sausio 8 d. Skambino medikams sausio 5 d. Paskambinus jai nurodė atvykti būtent tokiu laiku.

Liudytojas E. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad daugmaž įvykį pamena, bet tikslaus laiko nepamena, įvykis gan senas, dėl smurto artimoje aplinkoje. Moteris teigė, kad prieš ją smurtavo vyras, namuose buvo sudaužyti vazonai. Moteris policijos laukė lauke. Buvo nukentėjusios brolis, kaltinamojo nebuvo. Užėjo į namo vidų, kur mėtėsi gėlių vazonų dalys, daiktai išmėtyti, alkoholio pėdsakai, tai yra alkoholio buteliai buvo. Moteris taip pat užėjo į vidų, ant jos matėsi didelis susijaudinimas. Įvykio vietoje darytos nuotraukos ir vaizdo įrašai. Nepamena ar buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jei buvo, tai sakė tiesą.

Liudytoja S. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykį sunkiai pamena, asmenų taip pat nelabai pamena. Pamena, kad namuose buvo išmėtyti daiktai, gėlių vazonai, virtuvėje netvarka. Apgadinimus matė ir fiksavo body kameromis. Moteris papasakojo, kad smurtavo prieš ją, smaugė berods, spaudė ranką. Netvarka bute buvo, bet kas konkrečiai nepamena. Bijo suklysti dėl nukentėjusios išvaizdos. Sužalojimai buvo nurodyti iš tarnybinio pranešimo, iš apklausos. Nepamena ar bute buvo alkoholio pėdsakų. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, verkė. Kaltinamojo namuose nebuvo. Visą ikiteisminio tyrimo medžiagą surinko ji. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą surašė jį, surašyta pagal vietos aplinkybes.

Liudytojas E. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykis buvo Nemenčinėje. Dirbo pagal nustatytą grafiką. Buvo gautas iškvietimas iš nukentėjusiosios. Nuvyko nurodytu adresu, paėmė pareiškimą. Užregistravo medžiagą. Telefonu nepavyko susisiekti. Vyko įteikti dokumentus B. T.. Jis nuvyko vienas apie 5 val. į įvykio vietą, niekas ilgai durų neatidarė. Po to duris atidarė V. D., jis žinojo dėl ko atvyko, jis prisipažino. Paklausė jo ar jis supranta dėl ko aš atvykęs. Informavo, kad jis bus pristatytas į PK. Jis nesipriešino. Neatkreipė dėmesio į kalinamąjį, ar buvo blaivus ar neblaivus. Ryškiai nesimatė ar buvo neblaivus. Tik susijaudinęs. Paklausė V. D. kas tarp jų atsitiko, pasidomėjo iš žmogiškos pusės kas nutiko Kaltinamasis pasakė, kad nukentėjusioji buvo jam neištikima. Į namų vidų buvo užėjęs. Matė išvartytus gėlių vazonus. Išdaužyta viskas. Gėrimo požymių nematė, su nukentėjusiąja nebendravo.

Liudytojas T. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo po Naujųjų, su žmona užmigdė vaiką ir gulėjo. Apie vidurnaktį paskambino sesė, labai verkė, sunkiai galėjo kalbėti. Jis išėjo į lauką ir rado ją verkiančią. Ji pasakė, kad ją sumušė V. D.. Ji verkė, parodė ranką. Matėsi raudonas kaklas ir ranka. Ji sėdėjo prie vairo ir rodė berods kairę pusę, klausė ar ant akies, skruosto nieko nėra. Viena veido pusė, kaklas, ranka skyrėsi nuo kitos. Jam buvo sunku suprasti ir patikėti, nes jo nebuvo. Paklausė kur vaikas, pasakė, kad buvo pas senelius. Kartu su ja nuvažiavo į įvykio vietą. Jie rado sudaužytus namus, V. D. nerado. Pamatęs kaip atrodo pasiūlė iškviesti policiją. Jie paskambino V. D. ir sakė, kad policija atvyks. Ieškojo jo. Policijos laukė lauke, nes viduje sesei emociškai buvo sunku, ji prastai jautėsi. Laukė policijos, kai iš už kampo išlindo V. D.. Priėjo lyg pasisveikinti Jis buvo nervingas, nesudaužytas, jam atrodo, kad pavartojęs alkoholio, nerišliai kalbėjo, aukštu tonu, atrodė, kaip nesavo vietoje. Keitė temą nuo vienos į kitą. Klausė klausimų, bet atsakymų nenorėjo girdėti. Jis atėjo juokaudamas sakė „negi mane dabar muši“. Jis atėjo ieškoti rakto. Atvyko jo draugai, jis sėdo į automobilio galą. Išvykdamas su draugais nieko nepasiėmė. Nuo jo atvykimo iki kol V. D. buvo kartu gal buvo praėję 10 min. - 15 min. Jis sakė kam ta policija, jie gali ir patys išsiaiškinti. Sakė pasėdės kelias paras ir viskas, nieko neįrodys, nieko jam nebus. Taip pat pasakė, kad neverta laukti, išvažiavo su draugais. Tuoj pat atvyko policija. Papasakojo policininkams, palaukė sesers, nes ji su pareigūnais nuėjo į namus. Raktą padėjo ant palangės. Parašė V. D. sms, kad raktas ant palangės, jei grįš. Seserį ramino jo žmona. Ryte jie atvyko į namus, V. D. nebuvo. Atvykęs rado daugiau sugadintus namus, bet jo nebebuvo. Namai buvo kaip po uragano, stalas, šaldytuvas, viryklė, kaitlentė, vaiko kambaryje televizorius gal buvo sudaužytas, eglė apversta, staliukas, kėdės sulaužytos. Antra kartą buvo kas padaryta negali pasakyti. Šaldytuvo duryse skylė, keptuvė perpus sulaužta, plytelė skilusi. Kiek prisimena sesė pasakojo, kad V. D. atvažiavęs atrodė kaip nesavas, pradėjo kelti ranką dėl to, kad ji neištikima. Pradėjo smaugt ir liepė pripažinti, kad neištikima. Sesuo sakė „Jie nebūčiau pasakius, būtų pasmaugę“. Spaudė už rankos riešo. Daiktai nežino kada buvo sudaužyti. Seniai buvo. Kai sesė sakė, kad kai ji atvažiavo po darbo, namai jau buvo apversti, ant karštos rankos“ prasidėjo smurtas. Kai su pareigūnais atėjo, tada matė tuščią ant šono gulėjusį „Jegermaster“ butelį, gal su draugais buvo. Šaldytuvo durelės sudaužytos buvo. Gal su keptuve daužė, nes buvo sulenkta. Šaldytuvo durelės įlenktos. Sesė nesakė, kad smurto metu jis daužė daiktus. Kiek suprato, kad prieš ją mušant. Daiktai sudaužyti iki jos grįžimo iš darbo. Nežino ar mušimo metu daužė daiktus, jis tik taip samprotauja. Sesė apie daiktų gadinimą nieko nesakė

Liudytojas M. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra kaltinamojo draugas. Buvo namie kai vidurnaktį V. D. jam paskambino ir pasakė, kad jis atvyktų paimti šį iš namų. Klausė kas nutiko. Pasakė, kad susipyko. Sakė gal jie susitaikys, gal nereikia jam naktį važiuoti. Kai atvyko paklausė kas nutiko, pasiūlė palaukti policijos, bet jie išvažiavo. Važinėjosi po Vilnių ieškodami V. D. nakvynės vietos. V. D. važiuodamas pasakė, kad su B. T. apsistumdė, paprašė jos parodyti telefoną, ji nesutiko. Neklausė daug, nesigilino Kol važinėjosi, gavo sms, kad raktas paliktas. Parvežė jį namo, padėjo surasti raktą, įsitikino, kad nuėjo namo ir išvyko. Jis daiktų su savimi neturėjo, nežino ar buvo pavartojęs alkoholio. V. D. atrodė gal kiek susijaudinęs. Dieną apie 12 val. jį paėmė iš oro uosto, atrodė pavargęs. Nežino ar tada buvo pavartojęs. Jie kartu pavalgė ir buvo namie, apie 16,17 o gal 18 val. jį nuvežė namo. Alkoholio nevartojo. Kai paskambino, atsiuntė vaizdo video, kaip namai apversti. Jis jo paklausė ar tą vazoną išvertė katė, jam atsakė, jog pats. Daugiau nieko nesakė, neklausė. Su nukentėjusia ir jos broliu nekalbėjo. Į namo vidų nėjo.

Teismo medicinos ekspertas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ekspertizės metu konstatuojami tik sužalojimai, o ne padarymo priemonės. Traumos susidaro tada kai susidaro kraujosruvos minkštuosiuose ir poodiniuose audiniuose. Jėgos kvalifikavimas nėra atliekamas, nes tai individualus kiekvienam asmeniui. Šiam traumavimui rankos pirštai kieti, nėra būdinga. Nagais taip pat nėra būdingas šis traumavimas. Nukentėjusiosios traumoms būdinga traumuojant delnu ar kumščiu. Traumos buvo nukentėjusiajai pasiekiama jos rankomis vieta, bet tai nebūdinga. Teoriškai kategoriškai šios aplinkybės atmesti negalima, kad nukentėjusioji galėtų pati sau padaryti sužalojimus. Kraujosruvos išnykti gali skirtingai, per 10-14 parų turėtų būti sugijusios. Po tokio laiko traumos turėtų būti sugijusios, bet tai yra paviršinis apžiūrėjimas. Skirtingai gyja pagal asmenį. Kraujosruvos priklauso nuo jėgos. Kuo didesnė krausjosruva, tuo ilgiau ji gyja. Nedidelė, paviršinė kraujosruva 5-7 dienas gali gyti. Spaudžiant pirštais, maža tikimybė, kad po 4 dienų išnyktų žymės. 5-7 paros reikalingos gyti. Kraujosruvos intensyvumui turi įtakos kontakto stiprumas. Kai smaugiama pirštais, plotis nepasiskirsto ir gija ilgiau, 5-7 paros.

Iš liudytojos S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu matyti, kad 2020-01-04 patruliuojant kartu su E. T. iš VA VPK OVS apie 23.40 val. gavo pranešimą pagal (duomenys neskelbtini), dėl smurto, adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėja nurodė, kad smurtavo šios sugyventinis V. D.. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja B. T., kuri paaiškino, kad grįžo namo iš darbo, įėjo į namus, kuriuose buvo neblaivus sugyventinis V. D.. Šis iš karto pradėjo konfliktuoti. Šiuo metu šių santykiai yra prasti, sugyventinis norėjo viską išsiaiškinti. Moteriai stovint koridoriuje, V. D. priėjęs prie pranešėjos smarkiai suspaudė šiai kairės rankos riešą, tuomet dešine ranka sugriebė kaklą ir pradėjo smaugti, vėliau delnu trenkė į kairįjį skruostą, dėl ko nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą. Po kaire akimi matėsi paraudimas, panašus į įdrėskimą. Konflikto metu moters sugyventinis sudaužė kelis gėlių vazonus, dujinės viryklės viršutinę dalį. Mažamečio vaiko konflikto metu namuose nebuvo, šis buvo paliktas pas senelius. Medikų pagalbos pranešėjai nereikėjo. Visos nuotraukos, dėl nukentėjusiosios išorinių smurto požymių įkeltos į PRIR ( 1 tomas, b.l.63-65 ).

Iš byloje esančio 2020-01-05 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad B. T. pareiškė, kad 2020-01-04 apie 23.30 val., jos sugyventinis V. D., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu sugriebė jai už kairės riešo ir smarkiai spaudė, o dešine ranka paėmęs už kaklo smaugė, vėliau delnu trenkė jai į kairįjį skruostą, dėl ko pajuto fizinį skausmą

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad B. T. nustatyta poodinė kraujosruvos veide, kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 3-6 paros iki apžiūros. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas atitinka užduotyje nurodytą laikotarpį. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje griuvinėjimui nebūdingi. Sužalojimai visumoje griuvinėjimui nebūdingi, todėl tikėtina, kad susidarė suduodant smūgius. (b.l. 36)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, tai yra namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad koridoriuje sudaužytas gėlės vazonas, aplinkui mėtosi vazono šukės ir žemės, kurios driekiasi iki svetainės, kurioje taip pat sudaužytas dar vienas gėlės vazonas. Šalia taip pat yra vazono šukių bei žemių. Ant stalo prie sofos matosi atidaryta alkoholio tara, daugiau nei pusę butelio yra nugerta. Virtuvėje sudaužyta dujinės viryklės viršutinė dalis. Apžiūrėjus nukentėjusios sužalojimus nustatyta, kad po kaire akimi yra paraudimas, ant kairiojo riešo ir ant kaklo matomos raudonos žymės. Medikų pagalbos moteris atsisakė. (b.l. 4, 5)

Iš byloje esančios 2020-01-07 kitų objektų apžiūros protokolo, kur užfiksuota vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūrimo vaizdo įrašo, filmuoto 2020-01-05 trukmė: 1 min. 38 sek. Vaizdo įraše matosi vaizdas namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini). Matosi sudaužytas vazonas, aplinkui mėtosi daiktai, vaizdo įraše paprašius policijos pareigūnams pareiškėjos išsamiau papasakoti situaciją, pareiškėja nurodė, kad atvažiavo namo, tada jos sugyventinis iššoko. Priėjęs jos sugyventinis ją pastūmė, smaugė, tada išvertė daiktus, paaiškino, kad sugyventinis ją smaugė ir spaudė už riešų, taip pat delnu trenkė per veidą. Tada ji išvažiavo, paskambino savo broliui. Paaiškino, kad jų santykiai nėra geri, kol namas yra bendras, jie gyvena kartu. (b.l. 19)

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pranešime nurodyta, kad 2020 m. sausio 4 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). (b.l. 22)

Iš byloje esančio skambučio į BPC apžiūros protokolo matyti, kad įrašo data ir laikas 2020-01-04 23 val. 37 min. 17 sek., įrašo trukmė: 1 min. 40 sek. Atsiliepus Centro darbuotojui, vyriškis prašo iškviesti į (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnus, kadangi jo sesę B. T. sumušė sugyventinis. Greitosios pagalbos nereikia. (b.l. 23);

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010 ). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo V. D. kaltė, jog jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios B. T. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą visiškai įrodyta.

Nors V. D. neigia smurtavęs prieš B. T., nurodydamas, kad stovint prie sofos jie su sugyventine B. T. kalbėjosi apie jų santykius, kai B. T. pradėjo muštis. Jis ją ramino laikydamas už rankų, nes pastaroji draskė jį, skausmo jai sukelti nenorėjo. Paguldė ją ant sofos, rankas padėjęs ant jos, tuo metu B. T. prisitraukiusi jo ranką jam įkando ir pradėjo verkti. Sugyventinei nurimus, jis paleido ją ir išėjo. Tačiau teismas tokius jo paaiškinimus vertina kritiškai, kadangi jie prieštarauja nukentėjusiosios parodymams, jog jai grįžus namo ir palikus mašiną, kaltinamasis V. D. sugriebė už jos kairės rankos ir laikė, jai skaudėjo, po ko, nutempė ją į svetainę ir prie sofos jiems aiškinantis santykius pargriovė ją ant tos sofos ir užlipęs ant jos smaugė viena ranka, t.y. prirėmęs alkūnę prie kaklo, o ji gindamasi įkando kaltinamajam į ranką. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymams, kadangi juos objektyviai patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Nukentėjusiosios brolis, duodamas parodymus teisme , nurodė, jog po įvykio nukentėjusioji skambino išsigandusi. Liudytojas T. T. teigė, kad sesuo jam pasakojo, kad V. D. prieš ją panaudojo fizinį smurtą, pradėjo smaugti. Atsisėdus į automobilį ji jam parodė įdrėskimus ant rankos nuo fizinio smurto. Teigė, jog matė nukentėjusios raudoną kaklą ir ranką. Ji sėdėjo prie vairo ir rodė kairę pusę, klausė ar ant akies, skruosto nieko nėra. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kadangi nėra jokių objektyvių duomenų, jog liudytojas turėtų tikslą apklabėti kaltinamąjį. Be to liudytojas buvo įspėtas dėl atsakomybės, už melagingų parodymų davimą. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ne tik nuketėjusiosios brolio parodymai, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytoja S. Ž. paaiškino, kad, gavus iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir atvykus į įvykio vietą B. T. paaiškino, kad V. D. priėjęs prie pranešėjos smarkiai suspaudė šiai kairės rankos riešą, tuomet dešine ranka sugriebė kaklą ir pradėjo smaugti, vėliau delnu trenkė į kairįjį skruostą, dėl ko nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą. Po kaire akimi matėsi paraudimas, panašus į įdrėskimą. Liudytojas E. T. taip pat patvirtino, kad B. T. teigė, kad prieš ją smurtavo vyras. Taigi, nagrinėjamu atveju įrodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusios atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas.

Nors V. D. neigia trenkęs sugyventinei į kairę veido pusę, tik laikęs ją už rankų. Mano, kad raudonos žymės pas sugyventinę atsirado dėl to, kad jis ją laikė, kai ši traukėsi, tačiau jos nesmaugė. Kraujosruvas aiškina kaip galimai atsiradusias jų grumtynių metu. Savo veiksmus įvardija kaip gynybos veiksmus, tačiau teismas kritiškai vertina šią versija, kadangi nenustatė būtinosios ginties sąlygų. Būtinąja gintimi laikoma situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save ar kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi, tai yra, kai yra kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, nuosavybę. Pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo asmens teisėms. Kėsinimasis laikomas realiu, kai egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio. Nagrinėjamu atveju matyti, jog šioje situacijoje būtinosios ginties požymių nėra, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, jog V. D. pamatęs, kad nėra vaiko, užpyko ant nukentėjusiosios, griebė nukentėjusiąją ir grumtynėmis nutempė į svetainę. Kaip nurodo, nukentėjusioji, jog paguldęs ant sofos prispaudė dilbiu jos kaklą , ji prašė , kad paleistų, jis jai užkabino akį, tada ji jam įkando. Teismo vertinimu šie nukentėjusios veiksmai nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad atitiktų būtinosios ginties sąlygas. Be to, galima spręsti, jog kaltinamasis fiziškai stipresnis už nukentėjusiąja, kadangi jų ūgiai skiriasi ir nukentėjusioji buvo pargriauta ant sofos, fiziškai buvo silpnesnėje padėtyje. Teismo medicinos ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusiosios traumoms būdinga traumuojant delnu ar kumščiu. Kaip matyti iš eksperto paaiškinimo nors traumos buvo nukentėjusiajai pasiekiama jos rankomis vieta, teoriškai atmesti galimybės, kad nukentėjusioji galėtų pati sau padaryti sužalojimus negalima. Tačiau kaip matyti iš eksperto paaiškinimų tai nebūdinga. Taigi nagrinėjamoje situacijoje, įvertinus objektyvius bylos duomenis, liudytojų parodymus, eksperto išvadą nenustatyta, jog nukentėjusioji galėjo pati susižaloti. Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei V. D. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad smurto B. T. atžvilgiu neigimas yra kaltinamojo V. D. pasirinktas gynybos būdas, kadangi jo pateikta versija prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo kaltę patvirtinantiems įrodymams. Tik tikslintina kaltinime nurodyta aplinkybė dėl smaugimo. Nors nukentėjusioji nurodė, kad smaugė, tačiau iš jos paaiškinimų matyti, jog V. D. dilbiu buvo prispaudęs jai kaklą. Be to, jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas nuo kaltinamojo smaugimo veiksmų, taip pat ir pati nukentėjusioji posėdžio metu nurodė, kad kaklo jai neskaudėjo. Eksperto išvadoje smaugimo žymių taip pat nenustatyta. Posėdžio metu ekspertas nurodė, jog smaugimo žymės išnyksta po 5-7 parų. Nagrinėjamu atveju tyrimas buvo atlikta praėjus 4 paroms po įvykio, smaugimo žymių neužfiksuota ( b.l.36, tomas1 ). Taigi šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog nukentėjusioji nebuvo smaugiama, o ranka ( dilbiu ) jai buvo prispaustas kaklas, dėl ko liudytojai matė raudoną kaklą. Todėl ši aplinkybė tikslintina kaltinime.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ antroji dalis numato atsakomybę už tai, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimojo giminaičio bei šeimos nario sąvokos yra apibrėžtos BK 248 straipsnyje, kuriuo remiantis, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai; šeimos nariai – kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš esmės analogiškai asmens šeimos narius ar artimuosius giminaičius apibrėžia ir Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 1 punktu, artimą aplinką sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Nagrinėjamu atveju , tiek iš nukentėjusiosios parodymų, tiek iš kaltinamojo parodymų matyti, jog jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Nors, kaip matyti iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, santykiai buvo apsunkinti, tačiau matyti, jog nukentėjusioji prieš Kalėdas sutiko išsaugoti šeimą. Taigi visos šios aplinkybės rodo, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusios įvykio metu buvo šeimyniniai santykiai. Todėl kaltinamojo V. D. veiksmai patenka į BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį. Nors kaltinamasis neigė aplinkybę dėl neblaivumo. Tai byloje nustatytos aplinkybės teismui leidžia neabejotinai spręsti, jog kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. Nukentėjusioji nurodė, jog užuodė nuo V. D. sklindantį kvapą. Prie sofos matė alkoholio butelį. Liudytojas T. T. nurodė, jog jam atrodė, kad buvo pavartojęs alkoholio, nes nerišli kalba. Taip pat iš paties V. D. parodymų matyti, jog jis alkoholio buvo išgėręs ryte, kai skrido iš Olandijos. Liudytojas M. B. nurodė, jog nežino ar V. D. buvo pavartojęs alkoholio. Tačiau iš šio liudytojų parodymų matyti, jog V. D. vežiojo po Vilnių ieškant kur apsistoti, ir kaip pats nurodė, nesiklausė daug ir nesigilino ( b.l. 175, tomas 2). Taigi šios aplinkybės leidžia teismui spręsti , jog prieš konfliktą buvo vartojęs alkoholio. Taigi įrodymų visuma patvirtina, jog V. D. kaltė, jog jis , 2020-01-04 apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini) koridoriuje, tyčia konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę B. T., sugriebęs šiai už kairės rankos riešo jį stipriai suspaudė, po to nutempęs nukentėjusiąją į svetainę ir pargriovęs ant sofos, užlipo ant šios ir įrėmė dešinės rankos alkūnę B. T. į kaklą, po to rankos delnu sudavė sugyventinei į kairią veido pusę, taip padarydamas nukentėjusiajai B. T. poodines kraujosruvas veide, kairėje rankoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei sukėlė fizinį skausmą, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Jo atsakomybę sunkina, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( BK 60 str. 1 d. 9 p.).

V. D. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). V. D. administracine tvarka baustas (b. l. 113-115), neteistas (b. l. 110-111), užsiima individualia veikla. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą, kaltinamajam V. D. gali būti skiriama LR BK 140 str. 2 d. straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant jam įpareigojimus. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai V. D. buvo sulaikytas nuo 2020-01-05, 05.20 val. iki 2020-2020-01-06, 14.58 val. (b.l. 78, 88.) LR BPK 140 str. tvarka. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

V. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog smurtas buvo pavartotas artimoje aplinkoje prieš sugyventinį, tačiau įvertinus tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamasis V. D. anksčiau, tai yra iki nusikalstamos veikos padarymo būtų vartojęs smurtą, sugyventiniai šiuo metu kartu negyvena baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, neskirtina.

Dėl Civilinio ieškinio.

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusioji B. T. pareiškė civilinį ieškinį šioje byloje, prašė iš kaltinamojo V. D. priteisti 1161,94 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. (b. l. 43-44, tomas 1).

Nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodoma, kad kaltinamasis sudaužė virtuvėje esančią dujinę kaitlentę, vieną gėlių vazoną, esantį koridoriuje ir kitą vazoną kambaryje, televizorių, televizoriaus staliuką, sulankstė šaldytuvo „Indesit“ dureles, sudaužė elektrinės orkaitės „Whirpul“ dureles, sugadinto virtuvės baldų komplekto dureles, sudaužė virdulį, kavos aparatą „Dolce gusta“, kavos staliuką. Nukentėjusioji taip pat nurodo, kad neveikė mikrobangų krosnelė. Visas turtas civiliniame ieškinyje įvardijamas kaip nukentėjusiosios asmeninis ir kad nukentėjusioji išleido savo asmenines lėšas tam, kad atstatyti, pataisyti sugadintą turtą, reikalingą jos ir jos vaiko normaliam gyvenimui. Įgyta kaitlentė 304,99 Eur vertės, televizorius 325 Eur vertės, televizoriaus staliukas 9.99 Eur vertės su lentyna daiktams sudėti 49,99 Eur vertės, elektrinė orkaitė 233 Eur vertės, virdulys 19,99 Eur vertės, mikrobangų krosnelė 109 Eur vertės, kavos aparatas 69,99 Eur vertės, kavos staliukas 39,99 Eur vertės.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą; b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos; c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

Duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad nežinanti mikrobangų krosnelės neveikimo priežasties, nes ji retai naudojama, taip pat nežinanti ar kaltinamasis sugadino ją. Iš byloje esančių faktinių duomenų matyti, kad kaltinamasis pripažįsta tik sudaužęs du vazonus, kaitlentę bei sugadinęs šaldytuvą, tačiau dėl kitų daiktų sugadinimo jis neprisipažįsta. Taip pat ir nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirmą kartą atvykus policijos pareigūnams buvo sugadinti du vazonai, kaitlentė ir šaldytuvas. Po to ji išėjo nakvoti pas brolį, o grįžusi kitą dieną rado sugadintus daiktus, tačiau V. D. namie nebuvo. Įvertinus šiuos bei kitus byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos, kuomet jis nežymiai sutrikdė savo sugyventinės B. T. sveikatą bei atsiradusios turtinės žalos (dalyje dėl televizoriaus, televizoriaus staliuko, elektrinės orkaitės „Whirpul“ durelių, virtuvės baldų komplekto durelių, virdulio, kavos aparato „Dolce gusta“ bei kavos staliuko sugadinimo) nėra priežastinio ryšio, kadangi žalos atsiradimo faktą nukentėjusioji užfiksavo jau po to, kai buvo padaryta prieš ja nukreipta nusikalstama veika, po konflikto, jai nematant ir nesant namie, praėjus sąlyginai nemažam laiko tarpui.

Be to teismas pažymi, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama <...> santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Dėl to būtų klaidinga teigti, kad pagal Konstituciją, inter alia, jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos <...>. Kita vertus, iš konstitucinės jurisprudencijos išplaukia ir tai, kad bendras gyvenimas nesudarius santuokos atitinka šeimos sampratą, jei jis grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas. Taigi konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas <...> (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atitinkamai sprendžiant dėl partnerystės (bendro gyvenimo kartu neįregistravus santuokos) fakto, atsižvelgiama į aplinkybių, rodančių kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, visumą. Nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi šeimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimą, savanoriškus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimą vieno kitam), emocinį prieraišumą ir panašius tarpusavio ryšius (pagarbą, pagalbą, supratimą ir kt.), kaltininko požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2010,2K-327/2013, 2K-487/2013, 2K-301-139/2016).

Iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matyti, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji vienas kitą įvardina sugyventiniais, jie augina bendrą vaiką, apie 8 metu gyvena kartu ir vedą bendrą ūkį. Nustojo gyventi kartu po Naujųjų metu. Taip pat kaltinamasis posėdžio metu nurodė, jog turtas buvo naudojamas jų bendrai, daiktai yra bendri, bendromis lėšomis pirkti, Sprendė dalintis namą, būtų ir daiktus dalinę. Iš šių aplinkybių matyti kad turtas buvo naudojamas abiejų sugyventinių. Todėl nagrinėjamu atveju , kol turtas nėra padalintas, nėra pagrindo spręsti dėl turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje už sugadintą turtą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, o nukentėjusiajai išaiškintina teisė reikšti savarankišką ieškinį civilinio proceso tvarka

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta nežymiai sutrikdant jo sveikatą. Nukentėjusioji nurodė, kad patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Nurodė, jog negalėjo grįžti į darbą dėl paraudusios akies ir psichologinės būsenos, turėjo imti atostogas, taip pat reikėjo sutvarkyti namus, kad galėtų parsivesti vaiką. Ėjo pas psichologą gėrė raminamuosius vaistus. Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiosios gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, sumažėjo jos bendravimo galimybės, kadangi kaip minėta, dėl sužalojimų nėjo į darbą, tačiau jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybes, turtinę padėtį, kuri šiuo metu nurodo dirbantis pagal individualią veiklą, todėl turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajai patirtą žalą. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog B. T. patirti išgyvenimai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo atsižvelgiant į patirtų pasekmių gydymo laiką, išgijimo galimybes, dvasinius išgyvenimus, vertintini 700 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo V. D.. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Nukentėjusioji B. T. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš V. D. bylinėjimosi išlaidas 500 Eur sumai. Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas 150 Eur sumai už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas (b.l. 148) ir banko mokėjimo nurodymas 350 Eur sumai (b.l. 149) ;

Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiosios prašomų priteisti advokato atstovavimo išlaidų, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus. Teismas atsižvelgia į sprendžiamo klausimo sudėtingumą, jo pobūdį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą. Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-213-574/2018). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji atstovaujamam advokatui sumokėjo 500 Eur už jos atstovavimą nagrinėjamoje byloje, procesinių dokumentų parengimą, civilinį ieškinį, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir vykimus į teismo posėdžius.

Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinų proceso išlaidų, išanalizavęs byloje esančius dokumentus ir įvertinęs advokato B. C. atlikto darbo baudžiamojoje byloje apimtį, konstatuoja, kad nukentėjusiosios advokato turėtos išlaidos 500 EUR pripažintinos proceso išlaidomis. Sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydį teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių. Į bylą pateiktis kvitai patvirtinantys šias išlaidas. (b.l. 148-149) Atsižvelgiant į išdėstytą nukentėjusiosios B. T. turėtos išlaidos, sumokėtos advokatui už nukentėjusiosios atstovavimą ir dokumentų paruošimą pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. D..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendė:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d. į V. D. bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-01-05, 05.20 val. iki 2020-01-06, 14.58 val..

V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Civilinio ieškovo B. T. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo V. D. priteisti 700 eurų ( septynis šimtus eurų ) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o ieškinį dalyje dėl turtinės žalos 1161, 94 eurų už sugadintus daiktus priteisimo palikti nenagrinėtu, išaiškinant jai teisę reikšti savarankišką ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusios B. T. turėtas 500 eurų ( penkių šimtų eurų ) išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti kaltinamojo V. D. nukentėjusiosios B. T. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja (parašas)Nuorašas tikras:Teisėja Vaida Sinkevičienė