Marijampolės apylinkės teismo nutartis

administracinio nusižengimo byloje bylos Nr. eII-124-503/2025;

2025 m. rugpjūčio 14 d.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant institucijos priėmusios skundžiamą sprendimą atstovui Deividui Markinui, pareiškėjui A. A., Ž. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. A., (duomenys neskelbtini), skundą dėl Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK vyresniosios tyrėjos Odetos Rekešienės 2025-05-21 procesinio sprendimo, - nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, Nr. 64-ANR_K-16624-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. (toliau – pareiškėjas) skunde nurodė, jog 2025-04-27 per e-policijos portalą informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo sveikatai ir gyvybei, būtent: 2025-04-25 apie 16.36 val. važiuojant dviračiu keliu Šakiai- Jurbarkas jį lenkė automobilis Audi A6, pilkos spalvos, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini). Automobilis jį lenkė nesaugiai – apie 105 km/h greičiu pravažiavo pro jį apie 70-80 cm atstumu, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu. Dėl netikėtumo jis (pareiškėjas) buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį, turėjo balansuoti, išvažiavo į dešinį kelkraštį ir sustojo. Įsitikinęs, kad vairuotojas tyčia ignoravo jo, kaip dviratininko saugumo poreikius. Vairuotojas negalėjo jo nematyti, nes dėvėjo ryškius rūbus ir šviesią atspindinčią liemenę, dviračio gale veikė raudonas žibintas. Vertinant transporto priemonių greičių skirtumą, atstumą tarp kontaktinių paviršių, automobilio greitį, ženkliai viršijantį leistiną, eismo situaciją, toks automobilio vairavimas neabejotinai buvo pavojingas jo sveikatai ar gyvybei. Iki įvykio jis keliu važiavo laikydamasis KET 57 punkto reikalavimų: važiavo važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešinio krašto, apie 20-30 cm atstumu iki siauros punktyrinės linijos, skiriančios eismo juostą nuo saugos juostos; eismo juostoje užimdamas mažesnį plotį, nei nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto Statybos techninis reglamento STR 2.06.04:2011 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai - 30 punkto numatytas minimalus gabaritas dviratininkui (1,00 m.). Įvykis užfiksuotas prietaisu Garmin Varia RCT 715, kurio vaizdo įrašą pateikia. Atkreipė dėmesį į tai, kad įvykį fiksavusi kamera yra su stabilizatoriumi ir filmuoja plačiu kampu. Prašė: 1) jį pripažinti nukentėjusiuoju; 2) pripažinti civiliniu ieškovu 200 Eur sumai dėl neturtinės žalos, bei užtikrinti žalos atlyginimą; 3) asmenį nubausti įstatymo nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 420 straipsnio 1 dalį už pavojingą vairavimą; 4) išsamiai jį informuoti apie proceso eigą, pateikiant dokumentų kopijas.

2025-05-21 Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK (toliau - Institucija) priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 25271964246.

Su 2025-05-21 Institucijos nutarimu nutraukti administracinę teiseną nesutinka, nes šis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes tyrimas atliktas neišsamiai, neatsižvelgta į esmines faktines aplinkybes, ignoruojami kelių eismo saugumą užtikrinančių teisės aktų reikalavimai.

Iš šio paaiškinimo tyrėjas galėjo įsitikinti, kad : 1. vairuotojas sako netiesą dėl dviratininko padėties kelyje (vaizdo įraše matyti, kad jis – pareiškėjas - važiuoja ne 80 cm nuo punktyrinės linijos, o 20-30 cm); 2. - vairuotojas nežino KET taisyklių (konkrečiai 57 punkto reikalavimų).

Dėl paminėtų momentų tyrėjas vairuotojui papildomų klausimų neturėjo, galimai todėl, kad ir pats KET reikalavimų nelabai suvokia.

Pranešime apie pažeidimą bei vaizdo įraše aiškiai matyti, kad automobilis lenkimo metu važiavo viršydamas leistiną greitį, -105 km/h, tačiau tyrėjas ir šiuo atveju klausimų neturėjo.

- tyrėjas nurodė, kad peržiūrėjo pateiktą vaizdo įrašą ir pamatė, kad „automobilis atvažiuoja dviratininkui iš paskos, artėdamas prie dviratininko, kuris važiuoja jam iš dešinės, traukiasi link siauros brūkšninės linijos, šiek tiek įvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą ir aplenkia dviratininką pasirinkdamas saugų atstumą, kad jo nekliudytų. “

Vaizdo įrašo apžiūra neobjektyvi ir atskleidžianti tyrėjo išankstinę nuostatą:

1) automobilis „traukiasi link siauros ištisinės linijos, šiek tiek įvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą“. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad atstumas tarp automobilio ir ašinės kelio linijos nekinta viso vaizdo įrašo metu, kol jis yra matomas. Automobilis niekur nesitraukia, važiuoja lygiagrečiai ištisinei juostai. Automobilio priekinis kairys ratas yra prie pat ašinės linijos, tačiau jos nekerta. Automobilis, vaizdo įrašo duomenimis, į priešpriešinę eismo juostą neišvažiavo.

2) vairuotojas „aplenkia dviratininką, pasirinkdamas saugų atstumą, kad jo nekliudytų“.

Tyrėjas tik pažiūrėjęs vaizdo įrašą konstatavo - lenkė dviratininką saugiu atstumu. Tyrėjui esminis kriterijus - nekliudė dviračio, vadinasi lenkė saugiai. KET 126 punkto reikalavimai nei vairuotojui, nei tyrėjui negalioja. Akivaizdu, šoninio atstumo lenkimo metu nustatymas yra tik nieko nelemiantis formalumas. Tyrėjo manymu, dviratininko saugumas siejamas išskirtinai tik su jo kliudymu, tai yra, kol dviratininkas nenumušamas, tol yra saugus lenkimo šoninis atstumas. Vadinasi dviratininką galima lenktis kad ir 1 cm atstumu.

Tyrėjo manymu automobilis dviratininkui kelia pavojų tik jį kliudydamas. Reiktų suprasti, automobilis kitais būdais dviratininkui negali sukelti jokios žalos: negali sukeltu oro srautu jo blokšti į atitvarą ar nustumti nuo kelio sankasos, negali savo artumu priversti dviratininką trauktis ir susimėčius griūti ir pan. Tikėtina, kad tyrėjui prieinami statistiniai duomenys apie įvykius, kuriuose nukenčia dviratininkai, todėl tik negatyvi išankstinė nuomonė neleidžia teisingai įvertinti automobilio pavojingumo dviratininkui, kai yra nesilaikoma KET 126 punkto reikalavimų.

- vaizdo įraše užfiksuota, kad automobilis važiuoja 107-105 km/h greičiu. Tyrėjas to „nepastebi“ ir nevertina. Ji (pareiškėjas) sutinka, kad tyrėjas gali kvestionuoti jo naudojamo prietaiso Garmin patikimumą, tačiau fakto ignoruoti negali. ANK numato eilę procesinių priemonių pažeidimo faktui ištirti ir patvirtinti arba paneigti: autotechninis tyrimas, eksperimentas. Akivaizdu, tyrimo rezultatai būtų nepalankūs vairuotojui, todėl tyrėjas eilinį kartą pasirenka netirti.

- tyrėjas cituoja KET 57 punktą - reikalavimus dviratininkui, kaip jis privalo važiuoti keliu, tačiau jokios analizės su faktiniais duomenimis neatlieka. Tyrėjas gavo „aiškius“ duomenis iš automobilio vairuotojo - dviratininkas nesilaikė KET reikalavimų, važiavo „ne kelkraščiu, kaip privalo“. Akivaizdu, tyrėjas vertinimo neatliko, nes būtų tekę konstatuoti, kad dviratininkas jokių pažeidimų nepadarė.

- tyrėjas atliko skaičiavimus: „minėtoje vietoje kelio važiuojamosios dalies plotis iki siauros brūkšninės linijos, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus, yra 3.60 m., automobilio plotis, remiantis viešais duomenimis, yra 1.85 m, asfaltuotas važiuojamosios dalies kelkraštis, kuris yra atskirtas siaura ištisine linija, yra 0,40 cm. Kaip nurodo dviratininkas, jis važiavo važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešinio krašto, apie 20-30 cm atstumu iki siauros brūkšninės linijos, skiriančios eismo juostą nuo saugos juostos. Tuomet nuo automobilio iki dviratininko buvo apie 1,5 m. šoninis atstumas.“

1) krašto kelio važiuojamosios dalies plotis pagal kelių statybos techninį reglamentą yra 3.50 m, tačiau šio tyrėjo nutarimuose Šakių rajone keliai yra platesni ir netgi turi tendenciją nuolat platėti (atskirai atvejais siekia ir 3,80 m, tikėtina pasieks ir 4 m.). Jam (pareiškėjui) matuojant juosta tokių pločių rasti nepavyksta, tačiau policijos sertifikuota juosta matomai turi didesnę paklaidą.

2) eilinį kartą tyrėjas automobilio plotį vertina be šoninių veidrodžių. Dviratininko kliudymas automobilio veidrodžiu sukelia tas pačias pasekmes, kaip kliudymas bet kuria kita kėbulo dalimi. Remiantis viešais šaltiniais, Audi A6 plotis su šoniniais veidrodžiais yra 2,086 m. Automobilis kairės pusės ratais yra priartėjęs prie ašinės linijos, todėl jo plotis eismo juostoje yra apie 2.0 m.

3) eilinį kartą dviratininką vertina, kaip 0 cm liniją. Jis (pareiškėjas) nurodė kur važiavo - tai yra, kur buvo dviračio ratai, o ne šoninis kontaktinis paviršius- jis yra po 0,40 m į abudu šonus. Atitinkamai jis (pareiškėjas) eismo juostoje užėmė 0,30 + 0,40 lygu 0,70 m.

4) remiantis realiais, o ne pramanytais matmenimis, šoninis atstumas lenkimo metu yra: 3.50 - 2,00- 0,70 lygu 0,80 m.

Tyrėjas kelia dviratininkams reikalavimus, kurių ANK 420 straipsnio 1 dalis nenumato: įstatymas nereikalauja „kardinaliai“ keisti važiavimo krypties; nereikalauja „nuvažiuoti nuo kelio“. Tyrėjas iš dviratininko tikisi kažkokių drastiškų veiksmų. Saugus važiavimas dviračiu reikalauja kuo mažiau atlikinėti staigių judesių, nes tai savaime išbalansuoja ir kelia griuvimo pavojų. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kaip nustoju minti, staigiai suku į dešinę į kelkraštį, stabdau (matosi stabdymo žymė kelkraštyje) ir sustoju. Tyrėjas „nenustatė“, nes nenorėjo nustatyti.

3) tyrėjas cituoja Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį ir pabrėžia, kad galimas pažeidėjas yra ginamas nekaltumo prezumpcijos ir „in dubio pro reo“ principo - visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Visiškai sutikrina su paminėtais teisės principais. Problema tik tame, kad tyrėjas jų nesuvokia. Kokias abejones ir neaiškumus tyrėjas nustatė? Tyrėjas jokių abejonių ir neaiškumų neįvardino. Tarkim, tyrėjas nustatė kažkokius neaiškumus ar abejones, kurių jis nenori įvardinti, tačiau akivaizdu, kad jų kilmė yra 1) išankstinė nuomonė, 2) duomenų, gautų iš vaizdo įrašo iškraipymas, 3) tyčinis teisės aktų reikalavimų ignoravimas.

Tyrėjo cituojamas principas yra sąlyginis - nebuvimas galimybių abejones ar neaiškumus pašalinti. Kyla klausimas, kokiu būdu tyrėjas bandė neaiškumus ar abejones pašalinti? Yra objektyvūs duomenys - vaizdo įrašas ir subjektyvūs galimo pažeidėjo parodymai. Tyrėjas nemotyvuotai renkasi vairuotojo poziciją. Tai nėra prieštaravimų šalinimas, o tiesiog elementarus šališkumas.

Dėl jo (dviratininko) veiksmų

Tyrėjas nekėlė jokių abejonių dėl dviratininko veiksmų teisėtumo, todėl laikytina, kad dviratininkas keliu važiavo laikydamasis visų KET reikalavimų.

Eismo juostoje dviratininkas neviršijo teisės aktais numatyto maksimalaus gabarito-Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymu Nr. Dl-933 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai, 30 punktas: projektuojant susisiekimo infrastruktūrą reikia įvertinti transporto priemonių bei eismo dalyvių gabaritus, reikalingus jų eismui užtikrinti, 2 pav.: 1,00 m.

Jis (pareiškėjas), atlikęs matavimus, nustatė, kad važiuodamas dviračiu plačiausioje vietoje buvo apie 0,8 m. pločio. Kadangi važiavo apie 20-30 cm nuo eismo juostos krašto, atitinkamai eismo juostoje užėmė apie 0,70 m, tai yra, 0,30 m mažiau, nei teises aktais suteiktas gabaritas.

Taigi, dviratininko dalyvavimas eisme buvo teisėtas, atitinkantis KET reikalavimus, rūpinantis savo bei kitų eismo dalyvių saugumu.

Dėl atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį taikymo

Tiriamo įvykio kontekste, administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už pavojingą vairavimą taikoma tuo atveju, kai vairuotojas įvykdo vieną iš alternatyvių veikų, tai yra, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas.

Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti: I) ar vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, II) ar bent vienas iš įvykdytų KET pažeidimų sukėlė pavojingą situaciją, III) ar yra vairuotojo kaltė dėl pavojingos situacijos sukėlimo.

I) automobilio Audi A6. v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įvykdė šiuos pažeidimus:

1) atliko dviratininko lenkimą, nesilaikydamas KET 126 reikalavimų - ženkliai mažesniu nei kaip 1,5 m šoniniu atstumu.

Pastebėtina, kad KET 126 punktas numato imperatyvius reikalavimus vairuotojui lenkiant dviratininką: tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Įstatymas numato minimalų šoninį atstumą, kuris minimaliai atitinka lenkiamo dviratininko eismo saugumo poreikius. Vairuotojui nesuteikiamos jokios išlygos ar dispozicija šio reikalavimo nepaisyti ar jį mažinti savo nuožiūra.

2) vairuotojas nesilaikė pareigos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių (KET 9 punktas). Tai yra, vairuotojas, ignoravo dviratininko saugumo poreikius ir važiavo pro pat jį.

3) viršijo leistiną greitį - važiavo 105-107 km/h greičiu (KET 131.1 punktas).

Pavojinga situacija aiškiai apibrėžta ANK 420 straipsnio 1 dalyje. - tai toks KET pažeidimas, privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad dėl automobilio lenkimo dviratininkas stabdė, staiga suko į kelkraštį ir sustojo, kas visiškai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytas nusižengimo pasekmes.

Pastebėtina, kad pavojinga situacija nesietina vien tik su tiesioginio kontakto galimybe, nes dviratininkui žala automobiliu gali būti padaryta ir netiesiogiai automobilio kėbulu, bet ir oro srautu ( nubloškia dviratininką į šoną ar patraukia link kelio vidurio), artumu (sukeliant stresą, dėl kurio dviratininkas praranda dviračio kontrolę, pusiausvyrą). Atsakomybei pakanka pavojaus, kad tokie padariniai gali būti sukelti, o ne pačių padarinių (kas yra atsakomybės pagal kitus įstatymus, dalykas).

Vairuotojo įvykdyti pažeidimai neabejotinai buvo pavojingi dviratininkui. Dviratininko kliudymas transporto priemone l05 km/h greičiu arba vien jau mažas atstumas su stresinės situacijos kėlimu bei oro srauto poveikiu, galėjo sukelti sunkias pasekmes. Bet kuriuo atveju, nei vienas eismo dalyvis neturi teisės rizikuoti kito žmogaus sveikata ar gyvybe.

Tyrėjas galimo pažeidėjo neapklausė, jo motyvai ir savo veiksmų vertinimas nežinomi.

Motyvuojamoji dalis

ANK 7 straipsnis numato, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad Audi vairuotojas sąmoningai pasirinko atlikti dviratininko lenkimo manevrą, važiuodamas pro dviratininką o lenkiant saugiu atstumu, išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą.

Dėl pažeidimų įrodymų

ANK 567 straipsnis numato, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Ką tyrėjas tikrai darė aktyviai, tai gynė galimą pažeidėją nuo atsakomybės. Šiuo atveju tyrimas apskritai nebuvo atliekamas.

ANK 569 straipsnio 2 dalis numato, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Tyrėjui laikantis savo absurdiškų šoninio atstumo skaičiavimo rezultatų, turėtų būti atliktas nešališkas autotechninis tyrimas. Taigi, remdamasis aplinkybėmis, kurias jis (pareiškėjas betarpiškai stebėjo, bei kurias patvirtina jo pateiktas vaizdo įrašas, jis teigia, kad vairuotojas grubiai pažeidė KET reikalavimus: neleistinai ir pavojingai jį lenkė sukeldamas realų pavojų jo (dviratininko) sveikatai ir gyvybei, už ką jam turi būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, pažeidimo aplinkybės akivaizdžios.

Institucija procesinį sprendimą nutraukti administracinį tyrimą priėmė neteisingai taikydama įstatytą bei ignoruodama KET 126 punkto reikalavimus.

Pateiktus duomenis institucija vertino pažeisdama ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimus: rėmėsi tik išankstiniu asmeniniu vidiniu įsitikinimu, nepagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nesivadovavo įstatymu. Tyrėjas ignoravo faktines aplinkybes bei įstatymų, KET reikalavimus, todėl nutarimas nutraukti tyrimą yra neteisėtas ir naikintinas.

Vadovaudamasis ANK 621-623 straipsniais bei išdėstytomis aplinkybėmis, Teismo prašo panaikinti Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK 2025-05-21 nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir paskirti automobilio vairuotojui Ž. V. administracinę nuobaudą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Institucijos priėmusios skundžiamą procesinį sprendimą atstovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (DOK – 21728). Šiame atstovė nurodė, jog su A. A. skundu sutinka iš dalies. Iš esmės sutinka su A. A. skundo argumentu, kad vairuotojas nesilaikė Kelių eismo

taisyklių 126 punkto. Administracinio nusižengimo byloje yra vaizdo įrašas, kurį pateikė nukentėjusysis A. A.. Įraše matyti, kad automobilis Audi kairiuoju ratu užvažiuoja ant siauros

brūkšninės linijos, skiriančios priešpriešinio eismo juostas. ( ekranvaizdžiai Nr. 1, 2, 3).

Vaizdo įraše yra nurodomas dviratininko greitis 22 km/h, automobilio greitis 105 km/h. Automobilio greitis yra mažesnis, nei fiksuoja Garmin prietaisas, labai panašių aplinkybių byloje, pagal vaizdo įrašą buvo atlikta ekspertizė, kurioje toks prietaisas fiksavo 116 ( prieš patį lenkimą), 112 ( lenkimo metu) km/h greitį, ekspertas nustatė, kad greitis buvo 103 km/h. Byloje yra sudaryta schema, kurioje nurodyta, kad kelio vienos juostos važiuojamosios dalies plotis yra 3,6 cm, pagal viešai prieinamus duomenis (https://www.carsized.com/en/cars/compare/audi-a6-2012-estate-s6-vs-mercedes-benz-c2021-estate/), automobilio Audi A4 plotis su veidrodėliais yra 204, be veidrodėlių 182,6 cm, t. y. veidrodėlio plotis 10,7 cm, nukentėjusysis nurodo, kad užėmė 70 cm nuo kraštinės linijos, lenkimo momentu atstumas tarp automobilio buvo : 360 cm ( kelio plotis) – 70 cm ( A. A. užimtas atstumas) – 193,3 cm ( automobilio plotis be veidrodėlio pločio, neskaitant, kad kairysis ratas ant vidurio brūkšninės linijos, skiriančios srautus, t. y. automobilio plotis dar buvo mažesnis šioje eismo juostoje), gaunamas atstumas yra 96,7 cm. Iš esmės atstumas buvo dar didesnis, nes nebuvo atmestas rato atstumas, per kurį išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Skunde nukentėjusysis nurodo, kad atstumas buvo 80 m. Taip pat sutinkama, jog transporto priemonės vairuotojas lenkdamas dviratininką nesilaikė 1,5 m. šoninio atstumo reikalavimų ir ginčo šioje vietoje nėra. Paminėtina 2025-04-07 Kauno apygardos teismo priimta nutartis Nr. AN2-112-737/2025, kurioje vairuotojo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, bylos aplinkybių duomenimis įvykio situacija buvo sudėtingesnė, pavojingesnė. Taip pat 2022-04-25 Klaipėdos apygardos teismo priimtoje nutartyje Nr. AN2-82-360/2022, kurios aplinkybės : „vairuodamas transporto priemonę, lenkdamas dviratininkus nesilaikė šoninio saugaus atstumo, nors Kelių eismo taisyklėse rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto

priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/val., ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/val.“ teismas pažymėjo „ nors ir nebuvo nustatytas tikslus atstumas, buvęs tarp vairuojamo automobilio ir asmens važiavusio dviračiu, tačiau tai savaime nepaneigia išvados, jog šis atstumas buvo nesaugus… <...> byloje surinkti įrodymai laikytini pakankamais konstatuoti, jog automobiliu lenkdamas dviratininkus, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus. Papildomų veiksmų atlikimas – ekspertizės skyrimas ar liudytojų apklausa – neturėtų esminės reikšmės sprendžiant dėl kaltės padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus.“ Veika buvo kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nors pavojingesnė, sudėtingesnė : „dviratininkas su delnu atsirėmė į automobilį, kad nepargriūtų, bet vairuotojas toliau jį stūmė, todėl jis užvažiavo ant žvyruoto kelkraščio ir pradėjo stabdyti, taip pat stabdė ir vairuotojas, vairuotojui sustojus jis jį apvažiavo kelkraščiu. Atsiremdamas į automobilį jo apgadinti nenorėjo, tiesiog norėjo neapvirsti ir nepakliūti po automobilio ratais. Jam buvo kilusi reali grėsmė būti sužalotam. Su dviračiu į automobilį atsirėmęs nebuvo, jo kitaip neapgadino.“ Administracinio nusižengimo byloje yra pateiktas vaizdo įrašas, kuris yra objektyvus įrodymas. Iš esmės byloje spręstinas klausimas dėl autotechninės ekspertizės paskyrimo, tikslu išsiaiškinti kokiu šoniniu atstumu buvo lenkiamas dviratininkas ir kt. aplinkybes. Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo tenkinti visa apimti A. A. skundą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta bei vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu prašo Institucijos Nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti tyrimo atlikimui.

Teismo posėdyje pareiškėjas, skundą patikslinęs, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ir grąžinti bylą Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Iš esmės pakartojo jame nurodytas aplinkybes. Prašė skundą tenkinti visa apimtimi.

Teismo posėdyje skundžiamą procesinį sprendimą priėmusios institucijos atstovas esmės sutiko, jog byla būtų grąžinta Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK papildomiems tyrimo veiksmams atlikti.

Ž. V. iš esmės nurodė, atsakė, kad jis anksčiau aprašytu laiku, vietoje vairavo automobilį Audi A4, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini). Palaikė 2025-05-20 pareigūnei duotus paaiškinimus dėl įvykio. Sutiko, jog nagrinėjamas nutarimas būtų panaikintas, jog byla būtų grąžinta tyrimui.

Skundas tenkinamas.

Pagal A. A. skunde aprašytas aplinkybes bei jo teisme duotus paaiškinimus, institucijos priėmusios skundžiamą procesinį sprendimą atstovės atsiliepime į skundą aprašytas aplinkybes, institucijos priėmusios skundžiamą procesinį sprendimą atstovo teisme duotus paaiškinimus, Ž. V. teisme duotus paaiškinimus, nustatyta, kad 2025-04-27 per e-policijos portalą informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo saugumui, būtent kaip aprašyta anksčiau skundo dalies pradžioje.

Pagal šį A. A. pranešimą buvo pradėtas tyrimas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

2025-05-21 Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK pareigūnė nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nustačiusi, kad Ž. V. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių. A. A. minėtą nutarimą apskundė Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams, skundą paduodamas per Vilkaviškio policijos komisariatą.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu atlikti veiksmai : sudaryta eismo įvykio vietos schema, 2025-04-27 apklaustas A. A., 2025-05-20 apklaustas Ž. V..

ANK 567 straipsnis, numato, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.

ANK 569 straipsnio 2 dalis numato, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įstatymas nenumato galimybės įrodinėjimo naštą perkelti nukentėjusiajam.

Pagal A. A. pateiktus pirminius (kartu su pareiškimu) duomenis, bei jo bei Ž. V. tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, pagal anksčiau aprašytus tyrimo metu surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad tyrėja, turėdama galimybę, esant būtinumui, neatliko nesubraižė išsamios, - dviratininko, automobilio judėjimo, šių padėčių lenkimo metu prasme, schemos. Be to, neabejotina, kad minėtą nusižengimą tirianti pareigūnė turėjo teisę atlikti parodymų patikrinimą vietoje, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus, kreiptis į specialistą dėl išvados, ar paskirti ekspertizę. Be to, administracinio nusižengimo byloje, neišreikalautas iš A. A. tolimesnis įvykio vaizdo įrašas įvykio vietoje. Šiuo atveju nespręsta, neatliktas parodymų patikrinimas vietoje, fiksuojant transporto priemonės lenkimo pradžios ir pabaigos vietą, kartu subraižant kelio vietos schemą. Kaip minėta, tikslinga spręsti klausimą, - administracinio nusižengimo byloje esantį vaizdo įrašą siųsti Lietuvos teismo ekspertizės centrui ar kitai tinkamai įstaigai, ar ekspertui, ar specialistui, dėl lenkiančios transporto priemonės ir dviratininko padėčių kelyje ir kitų reikšmingų aplinkybių nustatymo, iš vaizdo įrašo.

Esant nepanaikintiems prieštaravimams tarp A. A. ir Ž. V. paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių, esant galimybei tai padaryti atlikus anksčiau minėtus tyrimo veiksmus, ir tik atlikus tyrimo veiksmus galima spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo/netaikymo. Pagal šias aplinkybes išvadas, teismas sprendžia, kad skundas pagrįstas, nes pareigūnui reikia atlikti palyginus didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, todėl skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK vyresniosios tyrėjos Odetos Rekešienės 2025-05-21 procesinį sprendimą, - nutarimą Nr. 64-ANR_K-16624-2025 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ir grąžinti bylą Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.