- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-30
- Bylos Nr.
- 2-1516/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alė Bukavinienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,MGP investicija“, G. G., M. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3741-798/2013 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,MGP investicija“, G. G., M. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų UAB ,,MGP investicija“, G. G. ir M. G. solidariai 200 000 Lt negrąžintos paskolos, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo skolos dydžio skaičiuojant nuo 2012-11-05 iki visiško paskolos grąžinimo, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovų turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovo V. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindžia tuo, kad turtinis ginčas vyksta dėl didelės pinigų sumos, o atsakovai vengia padengti įsiskolinimą. Kitų aplinkybių, dėl kurių taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų būtina, ieškovas nenurodė. Teismo teigimu, didelė ieškinio suma teismų praktikoje iš tikrųjų pripažįstama kaip didinanti sprendimo tinkamo įvykdymo riziką, tačiau, kita vertus, vien ji pati savaime nėra besąlygiškai lemianti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Teismo nuomone, vien tai, kad atsakovai nevykdo įsipareigojimų, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog atsakovai slėps, švaistys, perleis turtą, pinigines lėšas tretiesiems asmenims. Tai, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu pagal 2012-08-10 paskolos sutartį, dar nereiškia, kad gali būti vengiama apskritai vykdyti teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas UAB „MGP investicija“ yra grąžinęs ieškovui pusę paskolos sumos, t.y. 200 000 Lt, todėl vienareikšmiškai teigti, kad atsakovai perleis turtą tretiesiems asmenims arba jį apsunkins nėra teisinio pagrindo. Taip pat atsakovas UAB „MGP investicija“ atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė ir pateikė atitinkamus duomenis, kad ieškovo reikalavimo suma solidarių atsakovų atžvilgiu nėra didelė, teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamuoju turtu, ieškovo naudai įkeisto nekilnojamojo turto vertė beveik du kartus viršija pareikšto ieškinio sumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad netikslinga tenkinti ieškovo prašymą, kadangi jame išdėstytos aplinkybės ir argumentai nėra pakankamai pagrįsti, kad jais remiantis atsirastų būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas V. G. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrindiniu argumentu nurodė aplinkybę, kad paskolos grąžinimas yra užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, o įkeisto turto vertė beveik dvigubai viršija pareikštų reikalavimų sumą. Tačiau atsakovai, teikdami atsiliepime tokią informaciją nutylėjo tą aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teisme yra pareikštas ieškinys dėl sutartinės hipotekos pripažinimo negaliojančia ir yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta ieškovui pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus iš įkeisto turto. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas artimiausioje ateityje, o galbūt ir niekada savo reikalavimo negalės patenkinti iš įkeisto turto.
2. Nepagrįsta teismo išvada, kad bendraskoliams pagal ieškovo ieškinį reikalaujama sumokėti suma nėra didelė. Duomenų apie UAB ,,MGP Investicija“ finansinę padėtį, įsipareigojimus kitiems asmenims į bylą nepateikta ir nėra aišku ar ši įmonė vykdo veiklą, turi turto, iš kurio ateityje būtų įmanomas ieškinio reikalavimo patenkinimas. Atsakovai G. G. ir M. G. nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą, kuris įkeistas užtikrinant paskolos bankui grąžinimą. Kito atsakovų neįkeisto turto vertė sudaro tik 19 280 Lt. Taigi byloje nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovai neapsunkintu turtu ar nuosavomis lėšomis galėtų įvykdyti tikėtinai palankų ieškovui teismo sprendimą. Be to, atsakovui turimą turtą gali perleisti ar kitaip apsunkinti.
Atsiliepimas
Atsakovai UAB ,,MGP investicija“, G. G. ir M. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuo nesutikimo su skundu argumentus:
1. Vien tas faktas, jog kitoje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, laikinai draudžiančios ieškovui pradėti išieškojimo veiksmus iš jo naudai įkeisto nekilnojamojo turto, nereiškia, jog pats sutartinės hipotekos sandoris, kuriuo nekilnojamasis turtas įkeistas ieškovo naudai, bus pripažintas negaliojančiu. Sutartinės hipotekos teisėtumo ginčijimas teisme savaime nesulekia grėsmės, jog dėl šio ginčo teisminio nagrinėjimo pasibaigs prievolių įvykdymo užtikrinimas hipoteka.
2. Ieškovas nepaneigė teismo išvadų, jog ieškinio suma atsakovų atžvilgiu nėra didelė.
3. Ieškovas nepateikė įrodymų apie galimą teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju ir tokiu mastu, kiek prievolės įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445/2009, 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-956/2009, 2009 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-415/2009). Ši nuostata grindžiama tuo, jog, pareiškus ieškinį dėl prievolės, kurios įvykdymas yra užtikrintas hipoteka (įkeitimu), tinkamo įvykdymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes, esant tam pačiam pagrindinės prievolės atsiradimo pagrindui, tiek hipoteka (įkeitimas) kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone, tiek laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tų pačių tikslų įgyvendinimo – kreditoriaus reikalavimų patenkinimo. Teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtintų, kad įkeisto turto vertės, jį realizavus, nepakaktų kreditoriaus reikalavimų patenkinimui.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškinio reikalavimai pareikšti atsakovams solidariai ir reikalavimų suma sudaro 200 000 Lt, o prievolės įvykdymas užtikrintas 382 700 Lt vertės turto įkeitimu (b. l. 13-14). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nėra grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Byloje esančiais duomenimis, ieškovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad įkeisto turto vertė sumažėjo, palyginus ją su hipotekos lakšte nurodyta turto verte. Todėl teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, vertina, kad ieškinio reikalavimas yra užtikrintas įkeisto turto verte ir papildomi suvaržymai atsakovų turtui, taikant procesines priemones, kurių prašo ieškovas, būtų neproporcingi procese siekiamiems tikslams, t. y. suvaržytų atsakovų teises labiau nei tai yra būtina ieškovo reikalavimo patenkinimui, todėl nėra objektyvaus ir būtino pagrindo taikyti papildomus atsakovų turtinių teisių apribojimus.
Apelianto nurodyti argumentai, kad Vilniaus apygardos teisme yra pareikštas ieškinys dėl sutartinės hipotekos pripažinimo negaliojančia, taip pat nėra pagrindas tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi hipotekos pasibaigimo momentas yra jos išregistravimo iš hipotekos registro momentas (CK 4.197 str. 5 d.). Todėl aplinkybė, kad dėl hipotekos galiojimo vyksta ginčas teisme, hipotekos pasibaigimui įtakos neturi. Aplinkybė, kad teisme yra ginčijamas sutartinės hipotekos teisėtumas, pati savaime nesukelia grėsmės, jog dėl šio ginčo teisminio nagrinėjimo pasibaigs prievolių įvykdymo užtikrinimas hipoteka.
Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju neegzistuoja objektyvi grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kadangi ieškovo reikalavimai iš esmės jau yra užtikrinti turto įkeitimu, nėra objektyvaus pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra pagrįsta ir teisėta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.