Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei O. B.,

tretiems asmenims antstoliams T. G., E. S..

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant ZOOM vaizdo konferencijų programą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams A. Z., A. Š., tretieji asmenys antstolė T. G., antstolis E. S. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

, mirties. Antstolių informacinės sistemos duomenimis A. Z. atžvilgiu antstolė T. G. vykdo 13 vykdomųjų bylų ir antstolis E. S. – 2, bendra iš skolininko išieškotina suma į valstybės biudžetą – 24 270,33 Eur, o iki atsakovo motinos O. Š. mirties (duomenys neskelbtini)plius trys mėnesiai po jos mirties atsakovo skola valstybės biudžetui sudaro 18 190,33 Eur. Druskininkų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarė J. L. informavo, kad palikimą, atsiradusį po O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikėjos dukra A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Notarė informavo, kad A. Š. (duomenys neskelbtini)buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (papildomas), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Palikėjos O. Š. palikimą sudaro dviejų kambarių patalpos/butas (nuosavybės teisė užregistruota A. Š. vardu, esantis Gardino g. (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos (su visomis priklausančiomis palūkanomis), esančios „Swedbank“, AB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini)1 (buvęs sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); „Swedbank“, AB banko pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esantys pensijų fondo vienetai, kurie 2022-12-06 sudarė 256 713 vnt.

Vykdymo proceso metu antstoliams vykdant vykdomuosius dokumentus paaiškėjo, kad atsakovas A. Z. niekur nedirba, pajamų ir/ar piniginių lėšų, į kuriuos galima būti nukeipti išieškojimą, neturi. Ieškovės skolų išieškojimo užtikrinimui antstolė T. G. 2022-10-24 Turto arešto aktu Nr. S-22-45-24301 areštavo palikėjai nuosavybės teise priklausančią 1/2 nekilnojamojo turto dalį - dviejų kambarių patalpas/butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo palikėjos O. Š. dukra A. Š..

Ieškovė reikalavimo teisės išieškoti atsakovo skolas iš minėto nekilnojamojo turto negali įgyvendinti, kadangi atsakovas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Atsakovas A. Z. sąmoningai neįgyvendino paveldimo turto daiktinių teisių įregistravimu susijusių turimų subjektinių teisių ir taip siekia išvengti išieškojimo nukreipimo į atsakovui priklausantį paveldimą turtą, tokiais nesąžiningais bei neteisėtais veiksmais siekdamas išvengti prievolių ieškovei įvykdymo. Ieškovė siekdama apginti savo pažeistas teises yra priversta kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu ir leidimo nukreipti išieškojimą į paveldimą turtą.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame nurodytų motyvų pagrindu, prašė jį tenkinti.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime.

Trečias asmuo antstolė T. G. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Trečias asmuo antstolis E. S. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė yra atsakovo A. Z. kreditorė. Išieškojimus iš atsakovo ieškovės naudai vykdo antstoliai T. G. ir E. S.. Iš viso vykdoma 15 vykdomųjų bylų. Bendra Antstolių informacinėje sistemoje nurodyta iš atsakovo išieškotina suma į valstybės biudžetą sudaro – 24 270,33 Eur.

Ieškovė iš antstolės T. G. gavo 2022-10-12 patvarkymą Nr. S-22-45-23528 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu ir leidimo nukreipti išieškojimą į paveldimą turtą. Patvarkyme nurodyta, kad atsakovas (skolininkas) A. Z. nepriėmė palikimo, atsiradusio po motinos O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios(duomenys neskelbtini), mirties.

2022-06-06 mirus atsakovų A. Z. ir A. Š. motinai O. Š. liko toks paveldimas turtas: dviejų kambarių patalpos/butas (nuosavybės teisė užregistruota A. Š. vardu, , esantis (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos (su visomis priklausančiomis palūkanomis), esančios „Swedbank“, AB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs sąskaitos Nr(duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini)

(buvęs sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)); „Swedbank“, AB banko pensijų kaupimo sąskaitoje Nr.1(duomenys neskelbtini)esantys pensijų fondo vienetai, kurie 2022-12-06 sudarė 256 713 vnt.

Dėl palikimo priėmimo į Druskininkų savivaldybės 2-ojo notaro biurą kreipėsi viena atsakovė A. Š., kuriai notarė J. L. (duomenys neskelbtini)išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)- paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (papildomas), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu atsakovė paveldėjo visą palikėjos turtą. Atsakovas A. Z. dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tokiais konkliudentiniais veiksmais išreikšdamas valią atsisakyti palikimo.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčija atsakovo A. Z. veiksmus (neveikimą), t. y. po atsakovo motinos mirties atsiradusio palikimo atsisakymą, kurio pagrindu visas turtas atiteko atsakovei A. Š..

Teismas pažymi, kad atsakovas, pasinaudodamas jam įstatymo suteikta teise atsisakyti priimti palikimą po motinos mirties, iš esmės atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Pažymėtina, jog atsisakydamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Nors asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Šiuo atveju atsakovas aiškiai išreiškė savo valią atsisakyti palikimo po motinos mirties ir priėmė sprendimą nesikreipti dėl palikimo priėmimo į notarą. Būtent tokie atsakovo veiksmai lėmė tai, kad ieškovė prarado galimybę nukreipti išieškojimą į turtą, kurį galėjo paveldėti ieškovės skolininkas. Tokiu atveju nurodyti atsakovo valiniai sandoriai gali būti ginčijama CK 6.66 straipsnyje nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Dėl neabejotinos reikalavimo teisės

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės T. G. kontoroje atsakovo atžvilgiu dėl išieškojimo valstybės naudai yra užvestos ir vykdomos šios vykdomosios bylos:

1. vykdomoji byla Nr. 0045/19/00730 pagal VMI prie FM 2019-06-18 sprendimą Nr. (23.31-08) 483-53552 dėl 20,00 Eur išieškojimo;

2. vykdomoji byla Nr. 0045/20/00709 pagal VMI prie FM 2020-07-28 sprendimą Nr. (23.31-08) 483-58181 dėl 1 000,00 Eur išieškojimo;

3. vykdomoji byla Nr. 0045/20/00796 pagal VMI prie FM 2020-08-18 sprendimą Nr. (23.31-08) 483-65979 dėl 350,00 Eur išieškojimo;

4. vykdomoji byla Nr. 0045/20/00876 pagal VMI prie FM 2020-09-08 sprendimą Nr. (23.31-08) 483-74840 dėl 1 200,00 Eur išieškojimo;

5. vykdomoji byla Nr. 0045/20/00947 pagal VMI prie FM 2020-09-22 sprendimą Nr. (23.31-08) 483-78943 dėl 250,00 Eur išieškojimo;

6 .vykdomoji byla Nr. 0045/20/01350 pagal VMI prie FM 2020-12-09 sprendimą Nr. (23.31-08) 483-109437 dėl 100,00 Eur išieškojimo;

7 .vykdomoji byla Nr. 0045/21/00033 pagal VMI prie FM 2020-12-13 sprendimą Nr. (23.31-08) 483-117408 dėl 300,00 Eur išieškojimo;

8 .vykdomoji byla Nr. 0045/22/00732 pagal VMI prie FM 2022-07-07 sprendimą Nr. (23.31-08) 483-71379 dėl 400,00 Eur išieškojimo;

9. vykdomoji byla Nr. 0045/22/00847 pagal VMI prie FM 2022-08-10 sprendimą Nr. (23.31-08) 483-81706 dėl 3 950,00 Eur išieškojimo;

10. vykdomoji byla Nr. 0045/22/00904 pagal VMI prie FM 2022-08-24 sprendimą Nr. (23.31-08) 483-88180 dėl 4 000,00 Eur išieškojimo;

11. vykdomoji byla Nr. 0045/22/00953 pagal VMI prie FM 2022-08-31 sprendimą Nr. (23.31-08) 483-91602 dėl 4 450,00 Eur išieškojimo;

12. vykdomoji byla Nr. 0045/22/01047 pagal VMI prie FM 2022-09-21 sprendimą Nr. (23.31-08) 483-88180 dėl 6 000,00 Eur išieškojimo;

13. vykdomoji byla Nr.0045/22/01317 pagal Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų vykdomąjį raštą Nr. 1-495-970/2022 dėl 80,00 Eur išieškojimo.

Antstolio E. S. kontoroje atsakovo atžvilgiu dėl išieškojimo valstybės naudai yra užvestos ir vykdomos šios vykdomosios bylos:

1. vykdomoji byla Nr. 0052/20/00659 pagal Alytaus apylinkės teismo 2020-08-21 vykdomąjį raštą Nr. 1-747-810/2020 dėl 2 040,00 Eur išieškojimo;

2. vykdomoji byla Nr. 0052/10/01756 pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010-04-19 vykdomąjį raštą Nr. A2.2.-297-314/2010 dėl 130,33 Eur išieškojimo.

Akivaizdu, kad ieškovė (kreditorė) VMI dar iki atsakovo (skolininko) A. Z. palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakymo (nepriėmimo), turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kuri, be kita ko, jau buvo perduota vykdyti antstoliui. Priešingų duomenų byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178 straipsnis).

Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę.

Nagrinėjamu atveju atsakovas palikimo po motinos mirties atsisakymo metu įsiskolinimo ieškovei nebuvo padengęs. Palikimą priėmė jo sesuo atsakovė A. Š., todėl paveldėjimo liudijimas po motinos mirties buvo išduotas tik vienintelei priimti palikimą pareiškusiai įpėdinei A. Š., kuri nėra ieškovės skolininkė. Darytina išvada, kad atsakovas tikslingai siekė nepriimti palikimo, kad apsunkintų ieškovės, kaip kreditorės teises, išsiieškoti skolą iš paveldėto turto.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CK 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-119-421/2016).

Kaip savo praktikoje ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog atsakovas neprivalėjo atsisakyti nuo palikimo. Neegzistavo joks atsakovo atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kuriu pagrindu imperatyviai kiltų pareiga atsisakyti priimti palikimą. Nors atsakovas teigia, kad jo šeimoje dar esant motinai gyvai buvo nuspręsta, kad butas po motinos mirties atiteks atsakovei, tačiau tokią motinos valią buvo įmanoma įgyvendinti ir kitais būdais, vienas iš jų testamento sudarymas, kuriuo visas turtas jau po motinos mirties būtų paliktas atsakovei. Teismo vertinimu, atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditorės (ieškovės) interesus ir išvengti prievolių.

Dėl atsakovo nesąžiningumo

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1,2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti, dėl ko atsakovui priklausiusią palikimo dalį paveldėjo ir palikimą priėmė atsakovo sesuo. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, spręstina, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas elgėsi nesąžiningai. Skolininko (atsakovo) nesąžiningumas yra preziumuojamas, o asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos, teigtina, jog nagrinėjamoje byloje yra ir ši įstatyme numatyta actio Pauliana taikymo sąlyga.

Dėl ieškinio senaties termino

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 str. nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką. Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

Nagrinėjame atveju ieškovė nurodė, kad apie atsakovo palikimą sužinojo gavusi antstolės T. G. 2022-10-12 patvarkymą Nr. S-22-45-23528 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu ir leidimo nukreipti išieškojimą į paveldimą turtą, kuriame nurodė, kad skolininkas A. Z. nepriėmė palikimo, atsiradusio po motinos O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Ieškovės ieškinys teisme gautas 2022-12-05, todėl teigtina, kad vienerių metų terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti nėra praleistas.

Dėl actio Pauliana instituto taikymo

Visumos išdėstytų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiu nuo palikimo atsiradimo momento (duomenys neskelbtini)atsakovo A. Z. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po O. Š. mirties ir leisti nukreipti A. Z. skolų, susidariusių iki 2022-09-06, valstybės biudžetui, atstovaujamam VMI, išieškojimą vykdomosiose bylose į turtą, paveldėtą po O. Š. mirties, tenkintini.

Ieškovė prašo panaikinti Druskininkų miesto 2-ojo notarų biuro notarės J. L. (duomenys neskelbtini)

išduotą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (papildomas), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Abu atsakovai yra pirmos eilės įpėdiniai, todėl po motinos mirties kiekvienam priklauso po 1/2 palikimo. Kadangi atsakovė A. Š. paveldėjo visą turtą, naikintina tik tos Paveldėjimo teisės liudijimų dalys, kuriomis atsakovei išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į 1/2 dalis turto (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), priteisiamos iš atsakovo A. Z. į valstybės biudžetą. Ieškovė, ginčydamas atsakovo sudarytą sandorį, siekė nukreipti skolos išieškojimą į atsakovui A. Z. priklausančio turto dalį. Tai yra pagrindinis reikalavimas, todėl šiuo atveju spręstina, jog byla iš esmės išnagrinėta ieškovės naudai ir iš atsakovo valstybei priteistina 75,00 Eur. Taip pat iš atsakovo priteistinos 14,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Iš atsakovės A. Š. bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nes byla iš esmės buvo nagrinėjama dėl atsakovo A. Z. atsisakymo priimti palikimą, todėl būtų nesąžininga ir neteisinga priteisti iš atsakovės A. Š. išlaidas vien dėl to, kad ji teisėtai priėmė palikimą, o paveldėjimo teisės liudijimus iš dalies naikinti teko dėl atsakovo A. Z. neteisėtų veiksmų. Be to, teismo posėdyje ji sutiko su pareikštu ieškiniu, siūlė sudaryti taikos sutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu nuo palikimo atsiradimo momento (duomenys neskelbtini)

atsakovo A. Z. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Panaikinti Druskininkų miesto 2-ojo notarų biuro notarės J. L. (duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria A. Š. paveldėjo 1/2 dalį buto adresu (duomenys neskelbtini)

.Panaikinti Druskininkų miesto 2-ojo notarų biuro notarės J. L. (duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (papildomo), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria A. Š. paveldėjo 1/2 piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 „Swedbank“, AB banko pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių pensijų fondo vienetų, kurie 2022-12-06 sudarė 256 713 vnt.

Nukreipti A. Z. skolų, susidariusių iki 2022 m. rugsėjo 6 d., valstybės biudžetui, atstovaujamam Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išieškojimą vykdomosiose bylose į atsakovui A. Z. 1/2 turto, tenkančio po O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, dalį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 75,00 (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) Eur žyminio mokesčio ir 14,15 Eur (keturiolika eurų 15 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, mokant žyminį mokestį įmokos kodas 5660, mokant procesinių dokumentų siuntimo išlaidas įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.