Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. Z. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. Z. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. kovo 5 d. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ankstesni teistumai išnykę,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Z. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent 2020 m. gegužės 24 d. apie 18.27 val. Druskininkų sav., Verpėjų gatvėje, Viečiūnų mstl., kelio Viečiūnai – Grūtas sankryžoje, šalia namo, esančio Verpėjų g. 1, Viečiūnų mstl., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo A. Š. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1.91 promilių neblaivumas, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo A. Z. prisipažinimo, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Iš VšĮ "Emprekis" duomenų bazės matyti, jog automobilio „Toyota Yaris“, kurio variklio darbinis tūris 1298 cm³ (kuras - benzinas), pagaminto 2006 m., įvykio metu rinkos vertė buvo 2040 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 87).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. Z. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis savo kaltę, jog vairavo būdamas neblaivus, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino pilnai, nurodydamas ir tokiu būdu patvirtindamas kaltinime nurodytas inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes. A. Z. kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo G. S. parodymai, neblaivumo nustatymo akte, apžiūros protokoluose užfiksuoti ir kiti duomenys. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. Z. 2020 m. gegužės 24 d. apie 18.27 val. Druskininkų sav., Verpėjų gatvėje, Viečiūnų mstl., kelio Viečiūnai – Grūtas sankryžoje, šalia namo, esančio Verpėjų g. 1, Viečiūnų mstl., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo A. Š. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.91 promilių neblaivumas. Todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas A. Z. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas; į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltininko asmenybę – teistas (nusikalstamą veiką padarė po to, kai 2020 m. gegužės 22 d. įsiteisėjo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. baudžiamasis įsakymas (1 t., b. l. 115-117), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 99-103), nedirba (1 t., b. l. 98). Atsižvelgtina ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kuomet neblaivus kaltinamasis, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, kuomet jam buvo nustatytas net 1,91 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę, taip savo elgesiu sukeldamas didelį pavojų eismo dalyviams, ko pasekmė - autoįvykis. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus prokuroro siūlomą įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda arba areštas arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė), kurios dydis nustatomas didesnis nei šios bausmės vidurkis. Teismo manymu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju paskirta bausmė yra proporcinga padarytam nusikaltimui.

Kaltinamasis dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. Z. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintina su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, pastarąją pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b pappunktis), prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalį.

Prokuroras siūlo A. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti prichiką veikiančių medžiagų, per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

A. Z. padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimo padarymo metu buvo teistas vieną kartą (kiti teistumai išnykę), be to, baustas administracine tvarka. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad A. Z. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino pilnai, atsakomybės nevengė, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatytų bausmės paskirčių įgyvendinimas galimas kontroliuojant jo elgesį atidėjus bausmės vykdymą vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui bei skiriant prokuroro prašomas skirti baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktai).

BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Byloje nustatyta, jog A. Z. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.91 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę. Todėl siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant 3 metų terminą (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme.

Kaltinamasis A. Z. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemonę automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Todėl automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Pažymėtina, jog pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), priklauso A. Š., todėl remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje patvirtina, kad 2020 m. gegužės mėnesį automobilio „Toyota Yaris“, kurio techninės charakteristikos sutampa su A. Z. vairuoto automobilio techninėmis charakteristikomis, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 2040 Eur (1 t., b. l. 87). Taigi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kainą atitinkanti pinigų suma su PVM – 2040 Eur.

Atsižvelgiant į šios transporto priemonės vertę (2040 Eur su PVM), nusikaltimo vairuojant transporto priemonę neblaiviam asmeniui padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, ši kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė laikytina proporcinga ir adekvati padarytam nusikaltimui.

A. Z. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 70-72). Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 9 (devyneriems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešeriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalį (3 mėn. laisvės apribojimo, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), ir galutinę bausmę A. Z. skirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4, 5 dalimis A. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių metų) 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį pirmus šešis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokumusi, ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones - 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, paskirti A. Z. baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, išieškant iš A. Z. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2040 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt eurų).

Informuoti VĮ “Regitra” apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. Z. atėmimą 3 (trims) metams.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), palikti A. Š..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.