Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-11-25 · Civilinė byla Nr. e2A-2677-565/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-25
Bylos Nr.
e2A-2677-565/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14213-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Rosita Patackienė
Atsakovas
J. P., I. P.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2677-565/202Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14213-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.6; 2.5.3; 2.6.1.6.1; 2.6.1.6.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISlietuvos respublikos vardu2021 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovams I. P. ir J. P. dėl sandorio ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo antstolis Dalius Traigys.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „B2Kapital“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams I. P. ir J. P., prašydama: 1) pripažinti negaliojančia I. P. ir J. P. 2019 m. gegužės 16 d. sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį; 2) pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. P.; 3) įpareigoti I. P. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl nekilnojamojo turto registravimo savo vardu. Jei I. P. per nustatytą terminą neįvykdys įpareigojimo, leisti ieškovei I. P. vardu kreiptis dėl nekilnojamojo turto registravimo I. P. vardu.

2. Ieškovė nurodė, kad reikalavimo perleidimo pagrindu ieškovei perleistos visos kreditoriaus teisės ir pareigos, kylančios iš kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kredito sutartis), sudarytos su atsakovu I. P.. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo pagal Kredito sutartį. Vykdomąjį raštą vykdo antstolis Dalius Traigys. Skolos likutis 2020 m. sausio 31 d. buvo 24 352,95 Eur ir 16 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo reikalavimo perėmimo. Skolos išieškojimo procese atsakovas po savo tėvo N. P. mirties savo motinai J. P. (atsakovei) neatlygintinai dovanojimo sutartimi perleido turtines teises į palikimą – ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovo vykdomas nuo 2012 metų. Nuo to laiko, kai ieškovė perėmė reikalavimo teisę (2017 m. rugsėjo 25 d.), nei tiesiogiai iš atsakovo, nei iš antstolio nebuvo gauta jokia įmoka pagal Kredito sutartį. Po tėvo mirties atsakovas turėjo turtinę teisę į palikimą – ½ Buto, kurio vidutinė rinkos vertė 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo 28 700,00 Eur, o 2020 m. sausio 1 d. – 30 500,00 Eur. Priėmęs palikimą, atsakovas būtų galėjęs padengti didesnę skolinio įsipareigojimo dalį, todėl dovanojimo sutarties sudarymas pažeidžia ieškovės interesus. Atsakovas žinojo apie iš jo turto vykdomą skolos pagal Kredito sutartį išieškojimą, tačiau turtines teises į Butą neatlygintinai perleido atsakovei, suvokdamas, kad tokiais veiksmais pažeidė ieškovės interesus. Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidžiančio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

Atsiliepimas

3. Atsakovė J. P. su ieškiniu nesutiko.

4. Atsakovė nurodė, jog iš ieškovės pateiktų dokumentų negalima neginčijamai tvirtinti, kad ieškovė iš tikrųjų yra atsakovo kreditorė. Be to, antstolio pažymoje pateikti duomenys apie atsakovo skolos dydį yra fragmentiniai, iš kurių nesimato, kaip keitėsi atsakovo skolos dydis vykdymo metu. Iš pažymos matosi, kad vykdymo proceso metu iš atsakovo buvo išieškotos didelės apimties piniginės lėšos, kurios viršija pradinį atsakovo skolos dydį, todėl būtina patikrinti, ar vykdymo proceso metu buvo teisingai paskirstytos iš atsakovo išieškotos lėšos. Kreditorės turimo reikalavimo į skolininką dydžio tikslus apskaičiavimas yra svarbus reiškiant ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad joks asmuo negali būti įpareigotas priimti mirusiojo palikimą. Kita vertus, iš Testamentų registro išrašo matosi, kad atsakovas N. P. palikimą yra priėmęs. Ieškovė neturi teisės reikalauti, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas atsakovei, būtų pripažintas negaliojančiu visa apimtimi, nes atsakovė taip pat turėjo teisę paveldėti mirusiojo N. P. palikimą, ir tik dalį mirusiojo turto paveldėjo ginčijamos dovanojimo sutarties pagrindu.

5. Atsakovas I. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė: 1) pripažinti negaliojančia I. P. ir J. P. 2019 m. gegužės 16 d. sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį; 2) panaikinti Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarės D. J. 2019 m. rugpjūčio 28 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti atsakovą I. P. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po atsakovo tėvo N. P., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, ir pagal įstatymą priklausančio paveldėto turto – Buto/Patalpos- Buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, įregistravimo atsakovo I. P. vardu Nekilnojamojo turto registre; 4) atsakovui I. P. nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ir paveldėto turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, leisti ieškovei UAB „B2Kapital“ kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsakovo I. P. vardu ir paveldėto turto įregistravimo atsakovo I. P. vardu Nekilnojamojo turto registre bei atlikti visus su tuo susijusius veiksmus; 5) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų I. P. ir J. P. ieškovei UAB „B2Kapital“ 381 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 190,50 Eur; 6) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų I. P. ir J. P. į valstybės biudžetą 14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvieno po 7 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

6.1. I. P. po savo tėvo N. P. mirties perleido paveldėjimo teisę savo motinai. Ginčijama I. P. ir jo motinos J. P. 2019 m. gegužės 16 d. sudaryta paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi atsakovas neatlygintinai perleido turtines teises į palikimą sudariusį turtą. 2019 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu J. P. paveldėjo visą turtą, kurio savininkas buvo palikėjas N. P.. Paveldimą turtą, kuriam buvo išduotas liudijimas, sudaro ½ dalis Buto/Patalpos-Buto, (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu J. P. vardu 2019 m. rugsėjo 11 d. įregistruota minėto turto nuosavybės teisė;

6.2. atsakovas I. P. skolos pagal Kredito sutartį nėra padengęs. Duomenų, kad prievolė būtų ginčijama, nėra, taigi ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę atsakovui. Priėmęs palikimą, atsakovas galėjo padengti skolinio įsipareigojimo dalį, tačiau, sudarius ginčijamą sandorį, t. y. 2019 m. gegužės 16 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu J. P. įregistravus paminėto turto nuosavybės teises, tokie atsakovo veiksmai užkerta kelią įvykdyti priverstinį skolos išieškojimą, tokiu būdu yra pažeidžiami ieškovės interesai. Iš antstolio Daliaus Traigio 2020 m. sausio 20 d. pažymos matyti, jog areštuotose atsakovo vardu atidarytose banko sąskaitose atsakovui priklausančių piniginių lėšų nėra, VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovui priklausančio registruotino turto (daiktinių teisių) nėra, „Regitra“ duomenimis atsakovui priklausančios transporto priemonės yra areštuotos, tačiau jos nerealizuotinos, atsakovas nedirba ir pan.;

6.3. atsakovas I. P. turėjo teisę į palikimą, tačiau, turėdamas skolinį įsipareigojimą ir vengdamas išieškojimo iš paveldimo turto, atsakovas teisę į palikimą nepagrįstai perleido atsakovei J. P.. Todėl turi būti siekiama sugrįžti į tą padėtį, kuri buvo iki 2019 m. gegužės 16 d. atsakovams I. P. ir J. P. sudarant paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, t. y. kai atsakovas I. P. turėjo teisę paveldėti Buto dalį, į kurią gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti negaliojančia atsakovų I. P. ir J. P. 2019 m. gegužės 16 d. sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį ir panaikinti Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarės D. J. 2019 m. rugpjūčio 28 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą;

6.4. siekiant įregistruoti turtą Nekilnojamojo turto registre, visų pirma turi būti sukurtos materialinės atsakovo teisės šio turto atžvilgiu. Pačiam atsakovui vengiant kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kreditorius ar išieškojimą vykdantis antstolis turi kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu. Atsižvelgiant į tai, kad visų pirma turi būti sukurtos materialinės atsakovo teisės šio turto atžvilgiu, siekiant suformuluoti ir sukonkretinti teismo rezoliucinę dalį, tikslinga nurodyti, kad atsakovas įpareigotinas per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po atsakovo tėvo N. P. mirties ir paveldėto turto ½ dalies buto (duomenys neskelbtini), įregistravimo atsakovo I. P. vardu Nekilnojamojo turto registre. Atsakovui I. P. nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ir paveldėto turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, leidžiama ieškovei kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsakovo vardu ir paveldėto turto įregistravimo atsakovo vardu Nekilnojamojo turto registre ir atlikti visu su tuo susijusius veiksmus;

6.5. patenkinus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (383 Eur) priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovei, t. y. iš kiekvieno po 190,50 Eur. Teismas byloje patyrė 14,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, patenkinus ieškinį priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų į valstybės biudžetą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Atsakovė J. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimą pakeisti: panaikinti 2021 m. liepos 13 d. teismo sprendimo dalį dėl Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarės D. J. 2019 m. rugpjūčio 28 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo dalyje, kuria atsakovė paveldėjo ¼ dalį jos sutuoktinio N. P. palikimo – 1/8 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pakeisti 2021 m. liepos 13 d. teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų tarp proceso šalių paskirstymo, 1/8 dalimi sumažinant iš atsakovų ieškovės bei valstybės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį; priteisti atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

7.1. sprendimo dalis dėl Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarės D. J. 2019 m. rugpjūčio 28 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo dėl 1/8 dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį buvo nurodžiusi, kad ieškovė neturi teisės reikalauti, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas atsakovei, būtų pripažintas negaliojančiu visa apimtimi, nes atsakovė taip pat turėjo teisę paveldėti mirusiojo N. P. palikimą, ir tik dalį mirusiojo turto paveldėjo ginčijamos paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pagrindu;

7.2. iš Testamentų registro išrašo ir 2019 m. gegužės 16 d. bendro atsakovų pareiškimo matosi, kad mirusiojo N. P. palikimą priėmė abu atsakovai. N. P. buvo atsakovės J. P. sutuoktinis. CK 5.13 straipsnis nustato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą kartu su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra), su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Atsakovas yra N. P. sūnus, todėl pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakovas N. P. turtą paveldi kaip pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Kadangi daugiau pirmos įpėdinių nėra, tai atsakovė J. P. pagal CK 5.13 straipsnį turėjo teisę paveldėti ¼ dalį N. P. turto;

7.3. panaikinus dalį sprendimo, tuo pačiu turėtų būti pakeistas bylinėjimosi išlaidų tarp proceso šalių paskirstymas, t. y. 1/8 dalimi turėtų būti sumažintos iš atsakovų ieškovės bei valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos.

8. Ieškovė UAB „B2Kapital“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodoma, jog „Paveldimą turtą, kuriam išduodamas šis liudijimas, sudaro: 1/2 dalis Buto/Patalpos - Buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), toliau vadinama – Daiktas.“ Taigi, teismo sprendimu panaikintame paveldėjimo teisės liudijime nėra išskirta, jog J. P. paveldi ¼ dalį pagal įstatymą po N. P. mirties likusio turto ir ¾ dalis palikimo, kurį paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi perleido atsakovas I. P.. Dėl minėtų aplinkybių ieškovė prašė panaikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą visa apimtimi;

8.2. ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės prašymu pakeisti sprendimo dalį, sumažinant 1/8 dalimi priteistas bylinėjimosi išlaidas. Žyminis mokestis buvo mokamas nuo ieškinio sumos, kuri, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę. Nagrinėjamu atveju žyminis mokestis buvo apskaičiuojamas pagal atsakovo grąžintinas sumas. Tokiu atveju mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė yra atsakovo I. P. kreditorė. Išieškojimas iš atsakovo ieškovės naudai vykdomas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties Nr. 4067V/2011 pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Išieškojimą vykdančio antstolio Daliaus Traigio 2020 m. liepos 8 d. pažymoje nurodyta, kad atsakovo įsiskolinimą ieškovei sudaro 20 070,42 Eur skola ir 16 proc. metinių palūkanų, kurių likutis 2020 m. liepos 8 d. yra 12 097,35 Eur.

12. (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo tėvas N. P.. Palikimą po N. P. mirties priėmė atsakovas ir atsakovė J. P. (atsakovo motina ir N. P. žmona). 2019 m. gegužės 16 d. atsakovai sudarė pavelėjimo teisių dovanojimo sutartį (toliau – ir Dovanojimo sutartis), kuria atsakovas padovanojo atsakovei paveldėjimo teises, likusias po N. P. mirties. 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paveldėjimo teisės liudijimas), į ½ dalį Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Butas).

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Dovanojimo sutartimi atsakovas neatlygintinai perleido atsakovei turtą – turtines teises į N. P. palikimą, iš kurio galėjo būti patenkintas ieškovės reikalavimas atsakovui, o kito turto ir pajamų atsakovas neturi. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovės teises, ir Dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliaciniu skundu nėra ginčijama.

14. Pripažinęs negaliojančia Dovanojimo sutartį, pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiu ir Paveldėjimo teisės liudijimą, nurodydamas, kad turi būti sugrįžta į tą padėtį, kuri buvo iki atsakovams sudarant Dovanojimo sutartį, t. y. kai atsakovas turėjo teisę paveldėti dalį Buto, į kurią galėjo būti nukreiptas skolos išieškojimas. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo pripažintas negaliojančiu visas Paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas pagal įstatymą galėjo paveldėti tik 1/8 dalį Buto. Todėl negaliojančia galėjo būti pripažinta tik ta Paveldėjimo teisės liudijimo dalis, kurioje nurodyta, kad atsakovė paveldi 1/8 dalį Buto.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiuo atsakovės apeliacinio skundo teiginiu.

16. Ieškovės teisių pažeidimas dėl Dovanojimo sutarties sudarymo yra susijęs su tuo, kad Dovanojimo sutartimi buvo perleistas atsakovo turtas – turtinės teisės į N. P. palikimą, iš kurio galėjo būti patenkinti ieškovės reikalavimai atsakovui. Todėl, pripažinus negaliojančia Dovanojimo sutartį, teisinės pasekmės gali būti taikomos tik tam atsakovo turtui, kuris buvo perleistas Dovanojimo sutartimi.

17. Dovanojimo sutartyje nėra konkrečiai nurodyta, kokią dalį turimų paveldėjimo teisių į N. P. turtą atsakovas padovanojo atsakovei. Atsakovas negalėjo padovanoti atsakovei didesnės paveldėjimo teisių į N. P. turtą dalies, negu atsakovui priklauso.

18. Paveldėjimo teisės liudijimo pastabose, 3 punkte, nurodyta, kad atsakovei į ½ dalį Buto išduotas Nuosavybės teisės liudijimas pergyvenusiai sutuoktinei. Todėl paveldimą N. P. turtą sudarė ½ dalis Buto. Atsakovas yra N. P. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis nepatenka į įpėdinių pagal įstatymą eiles, nurodytas CK 5.11 straipsnio 1 dalyje. Palikėją pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisė reglamentuota CK 5.13 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas palikėją pargyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

19. Taigi, atsakovė pagal įstatymą turi teisę paveldėti ¼ dalį N. P. palikimo (šiuo atveju – 1/8 dalį Buto), o atsakovas turi teisę paveldėti ¾ dalis N. P. palikimo (šiuo atveju – 3/8 dalis Buto). Atitinkamai, atsakovas Dovanojimo sutartimi galėjo padovanoti atsakovei paveldėjimo teises tik į ¾ dalis N. P. palikimo.

20. Paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas tiek CK 5.13 straipsnio, tiek Dovanojimo sutarties pagrindu. Iš to daroma išvada, kad Paveldėjimo teisės liudijimas į 1/8 dalį Buto atsakovei buvo išduotas CK 5.13 straipsnio pagrindu kaip palikėją pergyvenusiai sutuoktinei, o į 3/8 dalis Buto – Dovanojimo sutarties pagrindu.

21. Todėl, pripažinus negaliojančia Dovanojimo sutartį, galėjo būti pripažinta negaliojančia tik ta Paveldėjimo teisės liudijimo dalis, kuria atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 3/8 dalis Buto, o Paveldėjimo teisės liudijimo dalis, kuria atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/8 dalį Buto, turėjo būti palikta galioti.

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo panaikintas Paveldėjimo teisės liudijimas, keičiama, nurodant, kad naikinama tik ta Paveldėjimo teisės liudijimo dalis, kuria atsakovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 3/8 dalis Buto (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

23. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

24. Ieškovė žyminį mokestį už ieškinį – 343 Eur, sumokėjo pagal atsakovo nuosavybėn prašomo grąžinti turto – turtinės teisės į ½ dalį Buto, vertę (t. y. 15 250 Eur (30 500 : 2) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), o ne pagal atsakovo grąžintinas sumas, kaip teigia apeliaciniame skunde. Todėl, patenkinus ¾ dalis ieškinio reikalavimų, iš atsakovų ieškovės naudai priteista žyminio mokesčio už ieškinį dalis mažinama 85,75 Eur arba po 42,88 Eur iš kiekvieno atsakovo. Atitinkamai, iš atsakovų valstybės naudai priteistos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mažinamos 10,50 Eur arba po 5 Eur iš kiekvieno atsakovo, o 4 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą valstybės naudai priteisiamos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

25. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiamas 86 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„patenkinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį iš dalies.

Pripažinti negaliojančia atsakovo I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 16 d. sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį.

Panaikinti Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarės D. J. 2019 m. rugpjūčio 28 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria atsakovei J. P. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 3/8 dalis Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).

Palikti galioti Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarės D. J. 2019 m. rugpjūčio 28 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria atsakovei J. P. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/8 dalį Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovą I. P. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po atsakovo tėvo N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, ir pagal įstatymą priklausančio paveldėto turto – 3/8 dalių Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), dalies, įregistravimo atsakovo I. P. vardu Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovui I. P. nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ir paveldėto turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, leisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, juridinio asmens kodas 225516770, kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsakovo I. P. vardu ir paveldėto turto įregistravimo atsakovo I. P. vardu Nekilnojamojo turto registre bei atlikti visus su tuo susijusius veiksmus.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų I. P. ir J. P. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „B2Kapital“ naudai 295,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 147,63 Eur.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų I. P. ir J. P. į valstybės biudžetą po 5 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ į valstybės biudžetą 4 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ atsakovės J. P. naudai 86 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rūta BurdulienėRosita PatackienėNeringa Švedienė