Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2024-08-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-339-522/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-13
Bylos Nr.
II-339-522/2024
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00269-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irina Serafin
Pareiškėjas
M. D.
Kategorijos
Bylos Nr. II-339-522/2024
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00269-2024-1Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 13 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo pareiškėjo M. D. skundą dėl 2024-06-07 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinėje byloje Nr. 10-ANR_N-15747-2024 (ROIK:24236303020).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2024-06-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15747-2024 (ROIK:24236303020) M. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2024-04-08, apie 12.54 val., Ukmergės r. sav., krašto kalyje Ukmergė - Molėtai, 10 km., vairuodamas automobilį TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį sankryžoje „Šalutinis kelias iš kairės“ ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 140.1 punkto reikalavimus, ir jam paskirta administracinė nuobauda bauda 170 Eur bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams (b. l. 18-22).

2.

Pareiškėjas M. D. pateiktame skunde ir teismo posėdžio metu neginčijo nusižengimo padarymo fakto ir prašė nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams panaikinti arba skirti kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą. Nurodė, kad manevras nebuvo tiek pavojingas, kad iš jo būtų proporcinga atimti teisę vairuoti net 3 mėnesiams. Lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje (sankryžoje) nors ir atliko, tačiau visas šis manevras užtruko vos keletą sekundžių. Be to, pats lenkimo manevras buvo pradėtas apskirtai nepažeidžiant KET, o tuo metu, kai jis pamatė, kad lenkimas bus baigtas sankryžoje, stabdyti transporto priemonę būtų buvę pavojingą dėl kliūties sudarymo iš paskos važiuojančiai transporto priemonei. Priešpriešais atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo, matomumas buvo geras, lenkimas buvo atliktas šviesiu paros metu. Be to, lenkiama transporto priemonė nerodė posūkio signalo tikslu keisti važiavimo kryptį toje sankryžoje, kurioje M. D. ir atliko lenkimo manevrą. Aptariama sankryža yra tik dėl to, kad iš pagrindinio kelio galima išsukti į šalutinį kelią, kuris visiškai nepasižymi eismu. Pačioje sankryžoje lenkimo metu nebuvo visiškai jokių transporto priemonių. Kelio atkarpoje, kurioje M. D. padarė aptariamą nusižengimą, panašių išsukimų iš pagrindinio kelio yra ir jie net nepaženklinti kaip sankryža, kas neabejotinai patvirtina būtent tos sankryžos mažareikšmiškumą. M. D. iš esmės pavojaus niekam nesukėlė ir net negalėjo sukelti. Pareiškėjas 2005 metais Lietuvos žemės ūkio universitete įgijo miškininkystės bakalauro kvalifikacinį laipsnį, sukūręs šeimą, kurioje auga 2020 metais gimęs sūnus, dirbantis/tarnaujantis Lietuvos kariuomenėje. Transporto priemonė jam reikalinga vykstant į darbo vietą bei atliekant darbines funkcijas. Teisė vairuoti su pareiškėjo darbu/tarnyba yra neatsiejamai susijusi ir jam neturint šios teisės, jo galimybė toliau dirbti šį darbą būtų ypatingai apsunkinta, o iš esmės ir visiškai apribota. Tai neabejotinai lemtų didelę riziką apskritai netekti turimo darbo. Teisė vairuoti transporto priemones iš M. D. anksčiau niekada nebuvo atimta. Administracinių nusižengimų registre pareiškėjo vardu yra registruoti keli smulkūs administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, baudos už juos sumokėtos. M. D. turi 22 metų vairavimo stažą, būtent kas ir lėmė, kad šiuo atveju nebuvo sukeltas joks eismo įvykis, nes jis lenkimo manevrą atliko tik įsitikęs, kad tai padaryti yra saugu.

Atsiliepimas

3. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, jog išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, kad nutarimą Nr. 10-ANR_N-15747-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 24236303020) priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei remiantis ANK 34 straipsnio 1-3 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pareiškėjas pripažino kaltę ir dėl pažeidimo gailisi, todėl jam buvo paskirta minimali bauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas. Paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina per griežta ir neteisinga. Skundą prašė išnagrinėti nedalyvaujant Institucijos atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

4. ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

5. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su Institucijos 2024-06-07 nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone.

6. ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti.

7. Teismas, susipažinęs su skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pripažįsta, kad Institucija išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nė vienam iš jų nesuteikė išskirtinės įrodomosios reikšmės, todėl pagrįstai 2024-06-07 priėmė nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai: nutarimas (b. l. 18-22), administracinio nusižengimo protokolas Nr. 88-ANR_P-466-2024 (b. l. 23-26), pranešimas (b. l. 27-28), tarnybinis pranešimas (b. l. 30), vaizdo įrašas (b. l. 33) bei paties administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens paaiškinimai patvirtina, kad 2024-04-08, apie 12.54 val., Ukmergės r. sav., krašto kalyje Ukmergė - Molėtai, 10 km., vairuodamas automobilį TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį sankryžoje „Šalutinis kelias iš kairės“, tuo pažeidė KET 140.1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

8. KET 140.1 punkte nurodoma, jog lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Pagal KET kelio ženklas Nr. 110 -„Šalutinis kelias iš kairės“. Taigi, KET 140.1 punkte nustatytas draudimas lenkti sankryžose, pažymėtose kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui inkriminuotas neteisėtas lenkimas, važiuojant per sankryžą pagrindiniu keliu, pažymėtu kelio ženklu ,,Šalutinis kelias iš kairės“. KET 140.1 punkte įtvirtinta taisyklė nenumato jokių išimčių, jog, transporto priemonės vairuotojui nusprendus, kad lenkti kitą transporto priemonę yra saugu, ar, kad lenkimui būtina eismo juosta yra laisva, tokioje vietoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkti nedraudžiama.

9. Šiuo konkrečiu atveju M. D. neneigia, kad jis atliko neleistiną lenkimą. Teismas pažymi, kad vaizdo įraše aiškiai matoma, kad jis aplenkė pažeidimą fiksavusį asmenį draudžiamoje kelio vietoje. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nešalina jo atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo, todėl jis yra teisingai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes nustatyti visi šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai, M. D. atliko lenkimo manevrą kelio ruože, kur yra draudžiama tai daryti, ko iš esmės neginčijo ir pats pareiškėjas.

10. Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. D. nesutinka su Institucijos 2024-06-07 nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone, kuri būtina jo darbinėms funkcijos atlikti. Teismas pažymi, kad administracinė atsakomybė (t. y. administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė) yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio 1 dalis). Ja siekiama: (1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, (2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, (3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija, tiek ir teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-23 nutartis Nr. 2AT-36-387/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-12-22 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-511/2021).

11. ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo 170 Eur iki 230 Eur. Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų mėnesių iki šešių mėnesių. Administracinės nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės taikymo trukmės nustatymo kriterijai įtvirtinti ANK 34 straipsnyje. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

12. Kaip matyti iš skundžiamo Institucijos 2024-06-07 nutarimo, M. D. paskirta minimali ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu minimaliam laikui, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl daroma išvada, kad Institucija, skirdama administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, nepažeidė ANK 34 straipsnio 2, 3 dalies nuostatų.

13. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas numatė imperatyvų įpareigojimą bylą nagrinėjančiai institucijai ar teismui ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Galimybė teismui paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba jos visiškai neskirti, įtvirtinta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Taigi ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2021-11-23 nutartis Nr. 2AT-36-387/2021, 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-04 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-719/2020, 14 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2023-08-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-218-1121/2023).

14. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodomos aplinkybės: sutinka su padarytu pažeidimu ir gailisi, anksčiau nebuvo baustas už analogišką KET pažeidimą, teisė vairuoti būtina atliekant darbines funkcijas, teigiamai charakterizuojamas (įgijęs aukštąjį išsilavinimą, gyvena šeimyninį gyvenimą), teismo vertinimu nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir trumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar visai jos neskirti. Sutinkamai su teismų praktika, išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikoma: „tai, jog apeliantui reikalinga transporto priemonė važinėti į darbą, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, šalinančia atsakomybę, nes didžioji dalis automobilį vairuojančių asmenų naudoja jį panašiais tikslais“ (Lietuvos Vyriausiojo teismo nutartis N 14-2082/2006); „pareiškėjo gyvenamosios vietos geografinė bei šeimos materialinė padėtys, teigiamas charakterizavimas darbe“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N 16-1022/2006); „apelianto dirbamo darbo pobūdis bei jo nurodytos šeimyninės aplinkybės. Tai, kad apeliantas charakterizuojamas teigiamai, kad tokį KET pažeidimą padarė pirmą kartą“ (Lietuvos Vyriausiojo teismo nutartis N 16-1022/2006); „tai, kad apeliantas pripažino kaltę dėl pažeidimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė“; „tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones“ (Lietuvos Vyriausiojo teismo nutartys N 3-34/2007, N 1-413/2007); „teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbo funkcijoms vykdyti (nuvykti į aptarnaujamus (paskirtus) objektus, nusivežti ten darbo įrankius ir pan.“ (Lietuvos Vyriausiojo teismo nutartis N 16-597/2006); „asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis paprastai nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą“ (Lietuvos Vyriausiojo teismo nutartys N 6-1198/2006, N 9-989/2006).

15. Pažymėtina ir tai, kad ANK įpareigoja sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės skyrimo įvertinti ir padarytą administracinį nusižengimą, jo pobūdį. Nagrinėjamu atveju M. D. padarytas KET pažeidimas yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių, nes lenkimas buvo atliekamas draudžiamoje vietoje, esant intensyviam eismui abiem juostomis. Lenkimas draudžiamoje vietoje kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Vien aplinkybė, kad eismo įvykis nekilo, savaime nereiškia, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai nebuvo pavojingi.

16. Skiriama administracinė nuobauda, administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-23 nutartis Nr. 2AT-36-387/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-27 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Todėl asmenys, kuriems teisė vairuoti transporto priemones yra būtina siekiant tenkinti savo gyvenimiškus poreikius, rūpintis artimaisiais, turi būti patys suinteresuoti nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-12-22 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-511/2021, 22 punktas). Taigi teisės vairuoti praradimas (taikomi teisės vairuoti transporto priemones apribojimai) yra jų pačių kaltų veiksmų neigiamas rezultatas. Asmeniniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, jo šeimos narių, darbdavio poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose (Vilniaus apygardos teismo 2021-04-23 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-141-1121/2021).

17. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant M. D. paskirtą administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. M. D. paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam administraciniam nusižengimui, neprieštarauja administracinės nuobaudos tikslams, todėl Institucijos 2024-06-07 nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo M. D. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024-06-07 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15747-2024 (ROIK:24236303020) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėja Irina Serafin