Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Angelė Ikasalienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-638-200/13

Teisėjas Antanas Virbalas Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00083-2011-9

2013 m. lapkričio 29 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Angelės Ikasalienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų B. S. ir J. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-04 nuosprendžio, kuriuo:

J. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 203 str. 2 d. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 222 str. 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – 3 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo; remiantis BK 64 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012-11-12 nuosprendžiu paskirta, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-04 nuosprendžiu pakeista bausme ir J. V. paskirta galutinė bausmė – 17 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2012-11-12 nuosprendį;

B. S. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. 3 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2012-01-27.

Iš J. V. ir B. S. solidariai priteista K. P. – 1000 Lt, R. A. – 900 Lt, A. L. – 900 Lt, D. J. – 900 Lt, V. K. – 900 Lt, V. K. – 900 Lt, R. V. – 900 Lt, V. B. – 500 Lt, A. P. – 1200 Lt, A. L. – 1150 Lt, V. B. – 1200 Lt, A. L. – 900 Lt, E. P. – 900 Lt, V. M. – 900 Lt, A. Ž. – 900 Lt, V. Š. – 900 Lt, V. K. – 900 Lt, E. M. – 900 Lt, A. P. – 900 Lt, V. S. – 900 Lt, D. P. – 900 Lt, V. K. – 1000 Lt, G. V. – 1030 Lt, V. V. – 1000 Lt, A. B. – 900 Lt, N. V. – 900 Lt, R. Š. – 900 Lt, K. D. – 900 Lt, R. V. – 900 Lt, R. L. – 1000 Lt, R. B. – 900 Lt, L. J. – 900 Lt, E. P. – 900 Lt, G. S. – 900 Lt, D. S. – 900 Lt, M. K. – 900 Lt, V. Š. – 900 Lt, J. B. – 900 Lt, T. Š. – 900Lt, G. P. – 900Lt turtinei žalai atlyginti. V. P. civilinis ieškinys dėl 400 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. ir B. S. nuteisti už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jie, veikdami kartu bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, J. V. žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), realiai jokios veiklos nevykdys, B. S. nurodžius J. V. 2011-01-26 savo vardu įsigijo 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir vadovavo šiam juridiniam asmeniui, kuris buvo naudojamas nusikalstamai veikai, t. y. didelės vertės svetimo turto įgijimui apgaule, nuslėpti, B. S. suradus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), siekiant nusikalstamai veikai suteikti tariamą teisėtumo įvaizdį ir taip pat jam nurodžius priimti darbui bendrovės administratorę V. P., po ko, pasinaudojant realios veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, paskelbus tikrovės neatitinkančią reklamą internetinėje erdvėje ir spaudoje, žinodami, kad asmenys pasiūlyto darbo Norvegijoje negaus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), J. V. ir B. S. nurodė administratorei V. P., kuri nežinojo apie daromą nusikaltimą, pasirašyti Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartis dėl tariamo įdarbinimo Norvegijos Karalystėje bei pinigų priėmimo kvituose pasirašyti savo ranka už gautus pinigus, pastaroji, vykdydama nurodymus: 2011-02-15 su V. K. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/01 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110201, iš V. K. paėmė 500 litų, o likusią 400 litų sumą V. K. 2011-02-18 pervedė mokėjimo nurodymu Nr.230905 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB NORD banke; 2011-02-15 su V. K. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/15 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110202, pagal kurį iš V. K. paėmė 400 litų, o likusią 500 litų sumą V. K. 2011-02-21 įnešė į bendrovės sąskaitą pagal tarpfilialinį kasos pajamų orderį Nr.231233 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB NORD banke; 2011-02-15 su D. J. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/04 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110204, pagal kurį iš D. J. paėmė 900 litų, 2011-02-15 su A. L. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/03 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110203, pagal kurį iš A. L. paėmė 900 litų, 2011-02-16 su N. V. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/06 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110205, pagal kurį iš N. V. paėmė 900 litų, 2011-02-16 su R. Š. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/05 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110206, pagal kurį iš R. Š. paėmė 900 litų, 2011-02-17 su A. Ž. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/14 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110214, pagal kurį iš A. Ž. paėmė 900 litų, 2011-02-17 su V. B. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/08 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110208, pagal kurį iš V. B. paėmė 500 litų, 2011-02-17 su E. P. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/10 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110210, pagal kurį iš E. P. paėmė 900 litų, 2011-02-17 su G. S. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/09 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110210, pagal kurį iš G. S. paėmė 900 litų, 2011-02-17 su V. S. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/13 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110213, pagal kurį iš V. S. paėmė 900 litų, 2011-02-17 su D. P. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/12 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110212, pagal kurį iš D. P. paėmė 900 litų, 2011-02-17 su A. B. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/07 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110207, pagal kurį iš A. B. paėmė 900 litų, 2011-02-18 su G. V. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/17 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110217, pagal kurį iš G. V. paėmė 900 litų, 2011-02-18 su V. V. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/18 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110218, pagal kurį iš V. V. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su M. K. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/26 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110226, pagal kurį iš M. K. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su R. V. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/26 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110235, pagal kurį iš R. V. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su R. L. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/30 kurios pagrindu R. L. 2011-02-22 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB NORD banke pervedė 900 litų; 2011-02-21 su K. P. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/34 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110234, pagal kurį iš K. P. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su L. J. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/24 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110224, pagal kurį iš L. J. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su V. Š. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/22 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110223, pagal kurį iš V. Š. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su J. B. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/23 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110222, pagal kurį iš J. B. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su R. B. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/25 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110225, pagal kurį iš R. B. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su V. Š. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/20 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110220, pagal kurį iš V. Š. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su T. Š. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/21 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110221, pagal kurį iš T. Š. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su V. K. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/22 ir 2011-02-23 Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110237, pagal kurį iš V. K. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su R. A. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/27 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110227, pagal kurį iš R. A. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su R. V. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/31 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110231, pagal kurį iš R. V. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su A. L. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/19 ir 2011-02-23 Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110241, pagal kurį iš A. L. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su E. P. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/20 ir 2011-02-23 Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110242, pagal kurį iš E. P. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su V. M. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/33 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110233, pagal kurį iš V. M. paėmė 900 litų, 2011-02-21 su D. S. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/31 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110232, pagal kurį iš D. S. paėmė 900 litų, 2011-02-23 su A. P. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/41 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110244, pagal kurį iš A. P. paėmė 900 litų, 2011-02-23 su A. L. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/43 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110246, pagal kurį iš A. L. paėmė 900 litų, 2011-02-23 su A. M. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/42 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110245, pagal kurį iš A. M. paėmė 900 litų, 2011-02-23 su A. P. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/39 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110240, pagal kurį iš A. P. paėmė 900 litų, 2011-02-23 su G. P. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/38 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110239, pagal kurį iš G. P. paėmė 900 litų, 2011-02-23 su V. K. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/37 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110238, pagal kurį iš V. K. paėmė 900 litų, 2011-02-23 su K. D. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/36 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110236, pagal kurį iš K. D. paėmė 900 litų, 2011-02-23 su E. M. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/40 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110243, pagal kurį iš E. M. paėmė 900 litų, 2011-02-24 su V. B. pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartį Nr. 11/02/46 ir Pinigų priėmimo kvitą Nr. 110247, pagal kurį iš V. B. paėmė 900 litų, šiuos pinigus perdavė J. V. ir B. S., tokiu būdu jie kartu apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – pinigines lėšas – 36 500 Lt.

Šiais savo veiksmais J. V. ir B. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.

J. V. nuteistas ir už tai, kad vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, o būtent:

jis, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą sukčiauti, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), realiai jokios veiklos nevykdys, 2011-01-26 savo vardu įsigijo 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų bei 2011-01-27 paskyrė save šios įmonės direktoriumi ir vadovaudamas šiam juridiniam asmeniui, kuris buvo naudojamas nusikalstamai veikai, t.y. didelės vertės svetimo turto įgijimui apgaule, t.y. prisidengiant tariamu tarpininkavimu įdarbinant asmenis užsienyje paslaugų suteikimu ir neketinant to įgyvendinti, 2011-01-28 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią išsinuomojo įmonės veiklai patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), 2011-02-14 pasirašė darbo sutartį Nr. 9 su V. P., priimdamas dirbti ją bendrovės administratore, 2011-01-27 Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale pateikė dokumentus bendrovės vadovybės perregistravimui, 2011-02-24 AB DnB NORD banke parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje pateikė savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, duomenis, tokiu būdu, sudaręs sąlygas įmonei veikti, tikslu suklaidinti asmenis, norinčius dirbti Norvegijoje, nuo 2011-01-27 iki 2011-02-28 vadovavo šiam juridiniam asmeniui, kuris buvo naudojamas neteisėtai ir nusikalstamai veikai nuslėpti.

Šiais savo veiksmais J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 str. 2 d.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad paslėpė apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

jis, nuo 2011-01-27 iki 2011-02-28 dėl einamų UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigų, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. būdamas atsakingas už priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, nustatymą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-10-18 įsakymu Nr. V-46 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“, nustatančios, kad „metinės finansinės ataskaitos (ataskaitų rinkiniai ir kita), ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita), apskaitos registrai, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiai, kiti darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, čekių šaknelės, saugomi 10 metų; darbo grafikai saugomi 3 metus, asmens sąskaitų kortelės saugomos 50 metų“, numatydamas, jog, paslėpus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, bus trukdoma nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, ir to siekdamas, nusikalstamu būdu, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku paslėpė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011-01-27 iki 2011-02-28 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais savo veiksmais J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d.

Teismas neįvertino ir byloje esančių dokumentų, o būtent paslaugų teikimo sutarties, todėl nėra aišku, ar ji teisėta ir ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo vykdyti savo įsipareigojimus – sumokėti netesybas, kurios numatytos sutartyje. Šis dokumentas patvirtina, kad santykiai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir klientų visgi buvo. Dokumentas buvo parengtas kvalifikuotų teisininkų, todėl laikytina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir klientų, kurie byloje pripažinti nukentėjusiaisiais, susiklostė civiliniai santykiai ir byla turėjo būti pirmiausia nagrinėjama civilinio proceso tvarka.

Taigi apeliantas tvirtina, kad neturėjo galimybių įvykdyti įsipareigojimų klientams, o už V. P. ar J. V. veiklą po jo suėmimo jis atsakyti negali.

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – skundus atmesti.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų J. V. ir B. S. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistųjų J. V. ir B. S. kaltės, padarius BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką

Nors nuteistieji J. V. ir B. S. neigia padarę BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, tačiau tokia nuteistųjų pozicija vertinama kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, nes ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį J. V. ir B. S. atžvilgiu.

Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jų perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–454/2012).

Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo bei turto užvaldymo fakto, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turto piniginio ar daiktinio ekvivalento. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčia. Kaltininkas suvokia, kad turtas įgyjamas neteisėtai, panaudojant apgaulę ir turto savininkas dėl to patirs turtinės žalos, numato tokius padarinius ir jų nori. Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t.y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento.

Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra apgaulė dėl kaltininko ketinimų. Paprastai, jei susitarimo ar sutarties sąlygos nevykdomos, sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Tam, kad veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien pinigų nesumokėjimo ar mažesnės pinigų sumos sumokėjimo. Nepakanka ir paties ketinimo nemokėti už daiktą, jei ketinimas nelydimas apgaulės elementų, kurie esmingai apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka.

Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t.y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento.

Nagrinėjamu atveju kaltininkų tyčia apgaule užvaldyti svetimą turtą susiformavo jau tuo tikslu įgyjant UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Per trumpą laikotarpį (nuo 2011-02-15 iki 2011-02-24) buvo pasirašyta 41 Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartis, iš klientų surinkta iš viso 36500 Lt (imant avansus iki 900 Lt ). Pagal nukentėjusiosios V. P. parodymus, jai B. S. nurodė pageidaujantis, kad avansai būtų mokami grynais pinigais, nenorėjo, kad būtų pervedami į banko sąskaitą. Nors 3 klientai avansus pervedė į įmonės sąskaitą banke, tačiau minėti pinigai buvo greitai išimti, taip pat pati sąskaita 2011-02-24 uždaryta (t. 4 b. l. 131 – 139, 142 – 147). Kiekvieną dieną B. S. telefonu klausdavo V. P., kiek sutarčių buvo pasirašyta, kiek pinigų surinkta, žadėdavo vakare ateiti pasiimti pinigų. V. P. pinigus ir pasirašytas sutartis padėdavo į stalčių, o kitą dieną nei sutarčių, nei pinigų nebūdavo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos (t. 4 b. l. 168 – 175), 2011-02-24 ir 2011-02-25 internetu buvo užsakomi 27 bilietai skrydžiui Palanga - Haugesundas, tačiau užsakymas anuliuotas, nesant apmokėjimo. 2011-02-25 antroje dienos pusėje V. P., susitikusi su J. V., kurį ji tada pamatė pirmą kartą, jam jo prašymu (nurodant neaiškią priežastį) padavė raktus nuo įmonės ofiso, o po savaitgalio V. P. atėjusi į darbą į ofisą nebepateko, tiek su J. V., tiek su B. S. jai susisiekti nepavyko. Tai, kad nuo įmonės ofiso dingo iškaba su įmonės pavadinimu, 2011-02-28 pastebėjo ir patalpų nuomotojo atstovas liudytojas E. B., kuris tą dieną įėjęs į patalpas rado tuščią kabinetą (t. 3 b. l. 98; t. 10 b. l. 61 – 83).

Taigi B. S. ir J. V., veikdami kartu, apgaule, t. y. sukurdami teisėtai veikiančios įmonės įvaizdį, iš nukentėjusiųjų, kuriems pasirašyta sutartimi įmonė įsipareigojo suteikti tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugas, per administratorę V. P. surinko pinigų sumas, tačiau įsipareigojimų pagal minėtas sutartis neįvykdė ir neketino vykdyti, pinigų nukentėjusiesiems negrąžino, tokiu būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą. Nuteistojo B. S. teigimu, jis nesiekė apgauti nukentėjusiųjų – jei jis nebūtų suimtas, būtų įvykdęs visus įsipareigojimus, tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą – nuteistieji turėjo tyčią sukčiauti.

Aplinkybė, kad B. S., nors ir rūpinosi visais UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalais, tačiau neturėjo tam teisinio pagrindo, apeliaciniame skunde aiškinama tuo, kad jis nenorėjo užimti pareigų įmonėje dėl socialinių išmokų dydžio sumažėjimo. Apygardos teismas šį skundo argumentą vertina kritiškai. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad B. S., siekdamas išvengti atsakomybės, įmonę užregistravo J. V. vardu. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 18³ str. 1 d. numatyta, kad tėvystės pašalpa yra skaičiuojama nuo pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, todėl, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, įmonės įgijimas ar turėjimas savo vardu pašalpos dydžio įtakoti negali, juolab, kad įmonės pelnas nėra prilyginamas asmens uždarbiui. Išvadą dėl B. S. siekio tokiu būdu išvengti atsakomybės patvirtina ir tai, kad jis anksčiau jau ne kartą teistas už sukčiavimą (t. 7 b. l. 34 – 39) ir kai kurios nusikalstamos veikos atliktos panaudojant tą patį mechanizmą – per įmonę, kuriai fiktyviai vadovauja kitas asmuo, tačiau viskuo rūpinasi pats B. S., neva teikiančią įdarbinimo Norvegijoje tarpininkavimo paslaugas, sudarius sutartis su klientais, surenkami pinigai kaip avansai, žinant, kad jokios paslaugos nebus suteiktos (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-18 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-117-784/2010, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-968-270/2013). Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad įmonės direktoriaus pareigas suteikęs J. V. B. S. siekė ne tik išvengti baudžiamosios atsakomybės ateityje, tačiau ir galimai nuslėpti savo kriminalinę praeitį nuo klientų, užtikrinant, kad jiems nebūtų pagrindo abejoti įmonės patikimumu. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis klientų, pateikiant skelbimus laikraščiuose, buvo ieškoma visos Lietuvos mastu (Anykščiuose (t. 5 b. l. 27 – 30), Pakruojo rajone (t. 1 b. l. 26 – 27), Šilutėje (t. 5 b. l. 36 – 50), Kupiškyje (nukentėjusiųjų V. M., A. L. parodymai, t. 2 b. l. 77, 53), Šakiuose (nukentėjusiojo V. Š. parodymai, t. 1 b. l. 61 – 62), Pasvalyje (nukentėjusiųjų G. V., R. A. parodymai, t. 3 b. l. 82 – 85; t. 1 b. l. 112 – 113), Panevėžio rajone (nukentėjusiųjų E. P., R. L. parodymai, t. 2 b. l. 93 – 94; t. 1 b. l. 41) ir kt., kas tik patvirtina, kad buvo ieškoma asmenų, kuriems nežinomi B. S. apgaulės metodai.

Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo paskirtas J. V., kuris, kaip nurodoma jo apeliaciniame skunde, buvo tik išdavęs įgaliojimą B. S., paneigia nuteistųjų argumentus, kad tarpininkavimo įdarbinant paslaugos nebuvo suteiktos tik dėl to, kad B. S. 2011-02-25 buvo suimtas. J. V., būdamas įmonės direktoriumi, turėjo galimybę toliau vykdyti įmonės veiklą, tačiau vietoje to jis įvykdė B. S. nurodymus paimti iš V. P. raktą nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kabineto, iš kurio per kelias dienas (t. y. nuo 2011-02-25 iki 2011-02-28) dingo visi įmonės dokumentai, kompiuteris ir kiti daiktai. Byloje nėra duomenų, kad J. V. būtų rūpinęsis įmonės tolimesne veikla ar suteikęs klientams kokią nors informaciją. Atvirkščiai, pagal bylos duomenis V. P. po to, kai negalėjo patekti į įmonės nuomojamas patalpas, bandė susitiekti tiek su J. V., tiek su B. S., tačiau jai nepavyko. B. S. teigimu, dėl sulaikymo jis neturėjo laiko duoti nurodymų J. V. dėl įmonės veiklos tęstinumo, tačiau, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, sulaikymas nesutrukdė jam nurodyti J. V. paimti raktą ir neva jį perduoti B. S. žmonai. Po sulaikymo B. S. neteikė jokių prašymų, kad jam būtų leista atlikti kokius nors veiksmus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiimtų įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, kad nuteistieji, sukūrę realiai veikiančios įmonės įvaizdį, tokiu būdu siekė apgaule įgyti svetimą turtą, kas atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius. Apeliacinių skundų argumentai dėl ilgalaikių įmonės veiklos planų (sudaryta patalpų nuomos sutartis, B. S. teigimu nupirktas 7 vietų automobilis klientams vežti į oro uostą, sudaryta ilgalaikė geriamojo vandens tiekimo sutartis su UAB „Neptūnas“, pristatytas į ofisą vandens tiekimo aparatas) minėtos išvados nepaneigia, tik patvirtina, kaip kruopščiai ir detaliai buvo iš anksto suplanuota ir apgalvota ši nusikalstama veika.

Pažymėtina, kad pagal B. S. pareiškimą Vilniaus apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00513-13 dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), dingusių įmonės dokumentų, segtuvų, antspaudo, pinigų, tačiau tai esminės įtakos sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą dėl BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo neturi. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad minėtame ikiteisminiame tyrime, kuris pradėtas pagal paties B. S. pareiškimą, nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų B. S. pareiškime nurodytas aplinkybes dėl vagystės iš įmonės nuomojamų patalpų (pranešimas apie įtarimą nėra niekam įteiktas, dingę tyrimo objektai nerasti). B. S. teiginių pagrįstumu leidžia abejoti ir nenuoseklūs B. S. parodymai – pareiškime prokuratūrai ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00513-13 jis nurodo, kad kartu su įmonės dokumentais dingo ir pinigai, tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiek apylinkės, tiek ir apygardos teismui jis parodė, kad pinigus išleido jo žmona. Aplinkybę, kad iš klientų surinkti pinigai B. S. buvo surenkami ir nelaikomi įmonės nuomojamose patalpose, patvirtina ir V. P. bei J. V. parodymai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad B. S., kuris teisiškai net nebuvo susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškimas prokuratūrai pateiktas praėjus daugiau nei mėnesiui laiko po dokumentų dingimo, žinant, kad galimai buvusios įmonės patalpos jau bus išnuomotos. Kaip jau minėta, iš karto po B. S. suėmimo (2011-02-25) J. V. iš V. P. paėmė raktą nuo kabineto, nuo kurio durų po savaitgalio, t. y. 2011-02-28, liudytojas E. B. pastebėjo nukabintą iškabą ir atsarginiu raktu atsirakino kabineto duris. Liudytojo E. B. tvirtinimu, kabineto durys nebuvo išlaužtos. Tai leidžia apeliacinių skundų argumentus dėl minėtų aplinkybių vertinti kaip nuteistųjų gynybos versijas ir juos atmesti kaip nepagrįstus.

Taigi veikos pobūdis (kad per labai trumpą laikotarpį buvo pasirašytos sutartys, pagal kurias iš 41 nukentėjusiojo surinkta didelė pinigų, kurie klientams negrąžinti, suma), apeliantų veiksmai po B. S. suėmimo (raktų iš administratorės paėmimas, po ko iš įmonės kabineto patalpų dingo visi įmonės dokumentai bei kitas turtas, paslaugų pagal sutartis nesuteikimas, realių veiksmų, numatytų sutartyse, neatlikimas, neatsiskaitymas su klientais, jų neinformavimas), pinigų nelaikymas banko sąskaitoje, pinigų rinkimo būdas – grynais (išskyrus vienkartinius atvejus nukentėjusiųjų iniciatyva) ir tuoj pat juos paimant iš įmonės patalpų, taip pat ir apeliantų asmenybės (B. S. praeityje ne vieną kartą teistas už nusikalstamų veikų padarymą veikiant analogišku apgaulės būdu, J. V. ši aplinkybė buvo žinoma, kadangi tokioje byloje jis buvo apklaustas liudytoju) leidžia pagrįstai teigti, kad nuo pat įmonės įsigijimo jie neketino vykdyti iš sudaromų sandorių atsiradusių prievolių, nurodytais veiksmais apsunkino nukentėjusiųjų galimybes atkurti savo pažeistas teises, todėl susiklostę santykiai negali būti laikomi išimtinai civiliniais ir sprendžiami civilinio proceso tvarka, kaip tvirtina apeliaciniame skunde B. S..

B. S. manymu, nukentėjusiosios V. P. parodymuose yra prieštaravimų, tačiau apygardos teismas su tokiais argumentais iš esmės nesutinka. Išanalizavus nukentėjusiosios parodymus, matyti, kad dėl esminių įvykio aplinkybių jie buvo nuoseklūs ir viso proceso metu nesikeitė. Nors aplinkybę dėl skrydžių rezervacijos ji nurodė skirtingai (ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad informaciją, susijusią su skrydžių rezervacija, jai pateikė B. S., tuo tarpu pirmosios instancijos teisme ji konkrečiai nurodė, kad skrydžius rezervavo J. V.), tačiau tai nepanaikina galimybės remtis jos parodymais dėl kitų įvykio aplinkybių. Be to, minėta aplinkybė esminės įtakos kaltės klausimui neturi.

B. S. apeliaciniame skunde ginčijama ir ta nuosprendžio išvada, kad pastarasis nuo vienintelės įmonės darbuotojos stengėsi nuslėpti savo tikrąją pavardę, tokiu būdu siekdamas neatskleisti savo tapatybės ir išvengti atsakomybės, tačiau apeliacinio skundo argumentai (kad jo pavardė V. P. turėjo būti žinoma iš sutarčių, kurias ji priimdavo) yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesuteikia pagrindo nesutikti su apylinkės teismo motyvais. Objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti nukentėjusiosios V. P. nuosekliais viso proceso metu parodymais dėl aplinkybės, jog B. S. jai prisistatė esantis B. V., byloje nėra. Tokių duomenų nuteistasis B. S. nepateikia ir apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir pripažinus, jog, kaip nurodo B. S., V. P. pati suklydo dėl pastarojo pavardės, tai nuteistųjų įrodytos kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., nepanaikina.

Apeliacinio skundo argumentas, kad klientus suklaidino pati V. P., teikdama jiems tikrovės neatitinkančią informaciją, taip pat grindžiamas išimtinai subjektyvia nuteistojo B. S. nuomone. Apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje vertino surinktų duomenų visumą, o ne vadovavosi atskirais nukentėjusiųjų paaiškinimais. Byloje nustatyta, kad V. P. apie vykdomas nusikalstamas veikas nieko nežinojo, todėl ir neturėjo tikslo suklaidinti klientus. Kaip matyti iš jos parodymų, tik supratusi, kad pati yra apgauta (kai negalėjo patekti į įmonės patalpas bei susisiekti nei su vienu iš nuteistųjų), ji skambino nukentėjusiesiems, kuriems, skirtingai nei nurodo B. S., pranešė jai žinomą informaciją – kad ji nebegali patekti į įmonės patalpas, nuo kurių nuimta iškaba su įmonės pavadinimu, kad dingo įmonės savininkas. Atmesti minėtus skundo argumentus kaip deklaratyvaus pobūdžio leidžia ir tai, kad B. S. pozicija šioje dalyje keitėsi. Ikiteisminio tyrimo metu jis pinigų iššvaistymu ir paslaugų pagal pasirašytas sutartis nesuteikimu kaltino J. V., apylinkės teisme parodė, kad pinigus iššvaistė jo žmona, o apeliaciniame skunde nurodė, jog yra ir V. P. kaltės. Tokie nenuoseklūs apelianto parodymai tik atskleidžia jo bandymą bet kokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl vertinami kritiškai. Anot apelianto B. S., jo parodymų nenuoseklumą nulėmė tyrėjos grasinimai ikiteisminio tyrimo metu, tačiau objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šią aplinkybę, byloje nėra.

Nors nuteistųjų apeliaciniuose skunduose pabrėžiama, kad B. S. bendravo (buvo susitikęs, taip pat bendravo telefonu) su darbdaviais iš Norvegijos, kuriems reikėjo darbininkų, tačiau ši aplinkybė nėra pagrįsta jokiais bylos duomenimis, išskyrus nuteistųjų parodymus, kurie dėl šio fakto nebuvo nuoseklūs. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus (t. 5 b. l. 103 – 109, 116 – 117, 128 – 129; t. 6 b. l. 44 – 46, 51 – 53) nei vienas iš apeliantų neminėjo šios aplinkybės dėl susitikimo su darbdaviais iš Norvegijos, ją nurodė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl tokie parodymai vertintini kaip jų sukurta gynybinė versija.

Kolegijos nuomone, nuteistasis J. V. apylinkės teismo nustatytą buvusį bendrą susitarimą daryti nusikalstamą veiką, apeliaciniame skunde ginčija nepagrįstai. Iš byloje nustatytų aplinkybių, nuteistųjų veiksmų bei jų eigos analizės akivaizdžiai matyti, kad J. V. žinojo apie daromą nusikalstamą veiką. Nuteistųjų išankstinį susitarimą patvirtina tai, kad, kaip pripažįsta ir pats J. V. apeliaciniame skunde, jam buvo žinoma apie ankstesnį B. S. teistumą už tokią veiklą, kuomet J. V. buvo paskirtas įmonės direktoriumi, per kurią veikdamas B. S. sukčiavo nukentėjusiųjų atžvilgiu (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-18 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-117-784/2010), todėl skundo argumentai, kad J. V. nieko nežinojo apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokios veikos nevykdys, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, J. V. buvo pažadėti 5 procentai nuo sudarytos sutarties ir, kaip matyti iš nuteistojo parodymų apylinkės teisme, šią dalį sumos jis gaudavo. Taip pat jis vykdė B. S. nurodymus sustabdyti įmonės veiklą po jo suėmimo – paėmė raktą nuo įmonės patalpų iš V. P., paslėpė visus įmonės dokumentus ir kitą turtą, buvusį minėtose patalpose, vėliau pats dingo (išvyko gyventi į kitą miestą). Šios faktinės bylos aplinkybės, suderinti kaltinamųjų veiksmai nusikalstamos veikos metu leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų veiksmus pagrįstai įvertino kaip bendrininkavimą darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.

Taigi surinkti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad J. V. ir B. S. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. jie, veikdami kartu bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, J. V. žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokios veiklos nevykdys, B. S. nurodžius J. V. 2011-01-26 savo vardu įsigijo 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir vadovavo šiam juridiniam asmeniui, kuris buvo naudojamas nusikalstamai veikai, t. y. didelės vertės svetimo turto įgijimui apgaule, nuslėpti, B. S. suradus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), siekiant nusikalstamai veikai suteikti tariamą teisėtumo įvaizdį ir taip pat jam nurodžius priimti darbui bendrovės administratorę V. P., po ko, pasinaudojant realios veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, paskelbus tikrovės neatitinkančią reklamą internetinėje erdvėje ir spaudoje, žinodami, kad asmenys pasiūlyto darbo Norvegijoje negaus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), J. V. ir B. S. nurodė administratorei V. P., kuri nežinojo apie daromą nusikaltimą, pasirašyti Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartis dėl tariamo tarpininkavimo įdarbinant Norvegijos Karalystėje bei pinigų priėmimo kvituose pasirašyti savo ranka už gautus pinigus, pastaroji, vykdydama nurodymus nuo 2011-02-15 iki 2011-02-24 su 41 nukentėjusiuoju pasirašė Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartis ir Pinigų priėmimo kvitus, iš nukentėjusiųjų paėmė 36 500 Lt, kuriuos perdavė J. V. ir B. S., tokiu būdu jie kartu apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – pinigines lėšas – 36 500 Lt. Jokios sutartyse numatytos paslaugos nukentėjusiesiems nebuvo suteiktos ir nebuvo jokių realių ketinimų jas suteikti. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltininkai suvokė, kad pinigai įgyjami neteisėtai, panaudojant apgaulę ir turto savininkai dėl to patirs turtinės žalos, numatė tokius padarinius ir jų norėjo. Kaltininkų tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą susiformavo iš anksto, t.y. iki turto įgijimo momento ir sudarant nusikalstamos veikos aprašyme nurodytas tarpininkavimo sutartis.

J. V. ir B. S. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 d., todėl apeliantų išteisinti ar bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagal apeliacinių skundų argumentus nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistojo J. V. kaltės, padarius BK 203 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo jį išteisinti pagal BK 203 str. 2 d., nurodo, kad šios nusikalstamos veikos jis nepadarė, tačiau, kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo tokį nuteistojo prašymą tenkinti. Apylinkės teismas, nepažeisdamas BPK reikalavimų, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, laikydamasis BPK 20 str. reikalavimų, ir pagrįstai konstatavo J. V. kaltę dėl BK 203 str. 2 d. numatyto nusikaltimo.

Pagal BK 203 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti.

Pažymėtina, kad apeliantas J. V. skunde neneigia faktinių veikos aplinkybių, tačiau tvirtina, jog jis apie nusikalstamus ketinimus, t. y. siekį apgaule įgyti svetimą turtą, nieko nežinojo. Kolegijos nuomone, nuteistasis skundo išvadas grindžia subjektyviais ir vertinamojo pobūdžio argumentais. Byloje nustatytų duomenų visuma leidžia juos atmesti kaip pasirinktą nuteistojo gynybos versiją.

Išanalizavus bylos duomenis, matyti, kad J. V. 2011-01-26 įsigijo bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4 b. l. 4 – 5), kuriai vadovavo – jam buvo suteiktos direktoriaus pareigos (t. 4 b. l. 94 – 97). Aplinkybę, kad J. V. veikė kaip įmonės vadovas, patvirtina ir darbo sutartis, pasirašyta su V. P. (t. 3 b. l. 157 – 158), bei banke pildyti dokumentai, susiję su banko sąskaitos uždarymu (t. 4 b. l. 140 – 143, 147). Šiuose dokumentuose J. V. pasirašė kaip juridinio asmens vadovas. Anksčiau nutartyje aptartos aplinkybės dėl B. S. teistumo, J. V. veiksmų po B. S. suėmimo įrodo, kad J. V. žinojo apie tai, kad jis vadovauja fiktyviam juridiniam asmeniui, iš anksto turėjo ketinimus panaudoti jį neteisėtai veiklai nuslėpti, t. y. didelės vertės svetimo turto įgijimui apgaule – sukūrus realiai veikiančios įmonės įvaizdį, žinant, kad įmonė realios veiklos nevykdys, iš nukentėjusiųjų, su kuriais pasirašytos Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje paslaugų sutartys, per V. P., įmonės administratorę, buvo surinkti pinigai, tačiau jiems paslaugos nesuteiktos, pinigai negrąžinti.

Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių seka, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažino J. V. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 str. 2 d., t. y. kad jis vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti – jis, turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą sukčiauti, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokios veiklos nevykdys, 2011-01-26 savo vardu įsigijo 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų bei 2011-01-27 paskyrė save šios įmonės direktoriumi ir vadovaudamas šiam juridiniam asmeniui, kuris buvo naudojamas nusikalstamai veikai, t. y. didelės vertės svetimo turto įgijimui apgaule, t. y. prisidengiant tariamu tarpininkavimu įdarbinant asmenis užsienyje paslaugų suteikimu ir neketinant to įgyvendinti, 2011-01-28 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią išsinuomojo įmonės veiklai patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), 2011-02-14 pasirašė darbo sutartį Nr. 9 su V. P., priimdamas dirbti ją bendrovės administratore, 2011-01-27 Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale pateikė dokumentus bendrovės vadovybės perregistravimui, 2011-02-24 AB DnB NORD banke parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje pateikė savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, duomenis, tokiu būdu, sudaręs sąlygas įmonei veikti, tikslu suklaidinti asmenis, norinčius dirbti Norvegijoje, nuo 2011-01-27 iki 2011-02-28 vadovavo šiam juridiniam asmeniui, kuris buvo naudojamas neteisėtai ir nusikalstamai veikai nuslėpti.

Dėl B. S. paskirtos bausmės

B. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog jis turi 2 mažamečius vaikus, yra vedęs, iki nuteisimo nuo 2004 m. iki 2010 m. dirbo pagal individualios veiklos pažymą, mokėjo mokesčius, kad jo šeimos materialinė padėtis yra sunki. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis tiesiogiai neginčija jam paskirtos bausmės rūšies ar dydžio, tačiau išvardintos aplinkybės, į kurias, nuteistojo nuomone, apylinkės teismas neatsižvelgė, yra susijusios su nuteistojo asmenybe ir paprastai vertinamos skiriant bausmę (sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą šie duomenys nėra reikšmingi), todėl pasisakytina ir dėl B. S. paskirtos bausmės pagrįstumo.

Apygardos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam B. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog B. S. praeityje 9 kartus teistas už tyčines nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už sukčiavimą, teistumas neišnykęs. Tai neigiamai charakterizuoja apeliantą, rodo jo polinkį į nusikalstamas veikas ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyti nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktiniai. Akivaizdu, kad iš ankstesnių teistumų jis reikiamų išvadų nepadarė, yra linkęs nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. įtvirtintų nuostatų nepažeidė.

Apelianto skunde nurodomos aplinkybės dėl B. S. šeimos bei darbo nesuteikia pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sunkinančių – taip pat. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, šiuos duomenis bei kitas, turinčias reikšmės bausmės skyrimui aplinkybes įvertino ir nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu net nesiekia sankcijoje numatyto vidurkio. Todėl galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir ją švelninti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinių skundų juose nurodytais motyvais tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistųjų J. V. ir B. S. apeliacinius skundus.