Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis B. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus, paaiškindamas, kad šioje byloje kaltinamoji I. S. yra jo sutuoktinė. Taip pat paaiškino, jog jis savo kaltę pripažįsta ir dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi. Pažymėjo, jog nėra teisininkas, todėl kaltinimo, jog jis organizavo nusikalstamas veikas, palieka spręsti teismo nuožiūra.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju B. S. davė parodymus iš kurių seka, kad grįžęs iš įkalinimo įstaigos ir norėdamas įsitvirtinti, nusprendė imtis verslo. Kadangi jis pats buvo teistas ir dėl to neturėjo galimybės vadovauti bendrovei, jis paprašė A. M. , su kuria buvo pažįstamas nuo senų laikų ir pas kurią ankščiau gyveno, pabūti bendrovės akcininke ir direktore, pasakydamas šiai, jog realiai jis pats rūpinsis bendrovės reikalais, jai (A. M. ), kaip direktorei ir akcininkei, reikės pabūti tik formaliai, o visus bendrovės reikalus jis tvarkys pagal A. M. , kaip direktorės, įgaliojimus. A. M. su pasiūlymu sutiko. 2010 metų vasarą ar rudenį, tikslios datos nepamena, jis rado skelbimą, kad parduodama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutaręs telefonu su skelbimo autoriumi dėl įmonės pirkimo, jis kartu su A. M. nuvyko į bendrovę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjams pasakė, jog nori pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas kaip fizinis asmuo, kad akcijų pirkėjas bus jis. A. M. pardavėjams pristatė kaip būsimą direktorę ir akcininkę, nurodydamas pardavimo dokumentus tvarkyti būtent A. M. vardu. Bendrovė už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas paprašė 2 000 litų, kadangi jis tokios sumos neturėjo, šie pasiūlė pasirašyti paprastąjį vekselį. Jis sutiko ir savo vardu bendrovės patalpose pasirašė paprastąjį vekselį, jog perka UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas kaip fizinis asmuo. Vekselyje buvo įrašytas jo vardas, pavardė ir kiti duomenys iš jo pateikto asmens dokumento. Tokiu būdu, jis nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Tą pačią dieną, jam pasirašius vekselį, buvo ruošiami dokumentai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, akcininko paskyrimo, t.y. A. M. . Bendrovė iškarto paruošė dokumentus, kuriuos pateikė pasirašyti A. M. , ir pranešė, kad šiuos dokumentus jie patys nuveš į VĮ Registrų centrą užregistruoti, todėl jie su A. į VĮ Registrų centrą nebuvo nuvykę. Pasirašius visus dokumentus bendrovė, kuri pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, perdavė jiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, registracijos pažymėjimą, atspaudą, akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nuorašą, banko sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atidarė ta pati bendrovė. Kodų generatoriai jiems perduoti nebuvo, buvo paaiškinta, jog jiems patiems reikėjo nuvykti į banką ir persirašyti sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai buvo standartiniai, veiklos kryptis nenurodyta, tai reiškė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali užsiimti bet kokia įstatymų leidžiama veikla. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimą jis papasakojo I. A. , kuri tuo metu gyveno vaiko pensione, su kuria jis turėjo sūnų ir kuri laukėsi antro jo vaiko. I. A. (S.) žinodama, kad jis ir A. M. yra teisti, pasiūlė pati užsiimti nelegaliu žmonių įdarbinimu, kurie tariamai vyks į užsienį. I. A. (S.) sakė, kad jei kas nors ją pasiskųs dėl tokios veiklos, jai nieko nebus, nes ji neteista, laukiasi bei turi 3 vaikus ir jai yra žinomas „tokios veiklos“ mechanizmas. Kadangi I. A. (S.) laukėsi antro vaiko, jis pats nedirbantis ir vaikų išlaikymui nėra pakankamai lėšų, jis buvo įkalbintas prisidėti prie nusikaltimo, tiesiogiai jame nedalyvaujant. Buvo sutarta, jog jis padės surasti patalpas, kurios būtų išnuomotos privilioti žmonėms, pasakydamas I. A. (S.), kad jis pats jokių pinigų nerinks ir nieko nedarys. Jis žinojo, jog jo nupirkta bendrovė bus naudojama nusikalstamai veikai ir jo vaidmuo yra kaip padėjėjo. Kaip ir žadėjo I. A. (S.), jis pagal skelbimą surado nuomojamas patalpas tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, kurios buvo(duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis pats vienas nuvyko apžiūrėti tų patalpų ir dėl jų bendravo su vyriškiu, kuriam prisistatė visai kitu vardu nenorėdamas tiesiogiai dalyvauti pačiame nusikaltime. Po to ten viena nuvykusi I. A. (S.) ir prisistačiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, pasirašė nuomos sutartį. Kadangi A. M. buvo apiforminta kaip direktorė, jo prašymu ji pasirašydavo įgaliojimus, reikiamus tvarkyti reikalus I. A. (S.). Kuomet patalpos jau buvo išnuomotos, jis perdavė turėtus prie savęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bei antspaudą. Daugiau šiais dokumentais ir atspaudu jis nedisponavo. I. A. (S.) paprašė jo kelis kartus apmokėti sąskaitas už skelbimus, kurie buvo dedami į įvairius laikraščius, kuriuose buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlo darbą Norvegijoje. Telefono numeris buvo duotas I. A. (S.). Tai darydamas, jis žinojo, kad jokių kelionių nebus. I. A. (S.) išnuomotame ofise dirbdavo viena, pati viena pasirašinėdavo sutartis su žmonėmis, priimdavo iš jų pinigus, sugalvodavo tarpininkavimo paslaugų kainas ir turėjo kasos dokumentus. Ofise dirbo dar D. P. , kuri buvo įdarbinta kaip I. A. (S.) pagalbininkė kelioms dienoms ir kurią jis pats suvedė su I. A. (S.) ir su kuria darbo sutartis nebuvo sudaryta. D. P. nežinojo, kad bendrovė užsiima fiktyvia veikla, ji galvojo, kad viskas teisėtai. Dėl A. M. žinojimo apie tariamas „organizuojamas I. įdarbinimo paslaugas Norvegijoje“ gali pasakyti, kad jo manymu, A. M. , nežinojo. A. M. galėjo I. A. (S.) papasakoti, už kokią veiklą A. M. buvo teista ir kaip viskas daroma. Kadangi I. A. (S.) norėjo pasipelnyti, tai jos bausmė negąsdino, kokia buvo paskirta A. M. . Banko sąskaitą I. A. (S.) pati susitvarkė (t. 8, b. l. 86-91, 92-94).

2012-10-09 papildomos apklausos metu B. S. parodė, kad jis galvojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu realiai užsiimti statybine veikla, samdyti darbuotojus, jiems vadovauti kaip darbų vadovas, todėl jis pats įdėjo skelbimus į laikraštį ar į internetą, tiksliai nepamena, kad reikalingi statybos darbams darbuotojai. Skelbime nurodė savo telefono numerį. Šie darbuotojai, t.y. darbuotojų sąrašas bei skaičius, jam buvo reikalingi tam, kad šiuos duomenis galėtų pateikti dalyvaujant konkurse. Pagal skelbimus jam pradėjo skambinti žmonės, kurie telefonu sudiktuodavo savo asmens duomenis, t.y. asmens kodą ir socialinio draudimo pažymėjimo numerį. Jis šiuos duomenis susirašė pas save. Skambinančiajam sakydavo, kad jiems reiks dirbti statybos darbus. Sakydavo, kad bendrovėje jie bus įdarbinti oficialiai. Po to A. M. jis davė pasirašyti įgaliojimą jam, kad jis galėtų užpildęs dokumentus apie apdraustųjų pradžią, juos pateikti Sodrai. Nuvykęs į Sodrą, jis paėmė įgaliojimo formą, kuri buvo patvirtinta kaip oficialus blankas, įrašė savo ranka savo duomenis, kad būtent jis įgaliojamas pateikti Sodrai dokumentus, uždėjo ant įgaliojimo atspaudą, kurį tuo metu dar turėjo prie savęs. Po to tą įgaliojimą davė pasirašyti A. M. . 2010-08-27 su įgaliojimu jis pats Sodrai nunešė ir pateikė 2010-08-27 tris pranešimus apie I. A. (S.), A. M. , G. B. draudimo pradžią. Pranešimus pats pildė savo ranka bei juos pasirašė kaip įgaliotas asmuo. Šie asmenys žinojo, kad bus įdarbinti. I. A. (S.), buvo įdarbinta oficialiai dėl nėštumo, kad vėliau gautų motinystės pašalpą, A. M. , kaip direktorė, privalomai turėjo būti įdarbinta, nes kitaip nesant vadovo, būtų kilę įtarimų. Jis jokių darbo sutarčių nematė, tačiau pranešimuose įrašė, kad asmenys dirba pagal darbo sutartį. Po to jis, jau turėdamas kitų asmenų duomenis, kurie turėjo dirbti statybose, juos įrašė į atitinkamos Sodros nustatytas formas, šias formas, t.y. įrašus, jis pildė savo ranka. Pranešimuose apie V. K. , J. V. , V. J. , A. J. , R. D. , B. S. (t.y. savęs), T. V. , R. Ž. darbo pradžią, pasirašė kaip įgaliotas asmuo savo parašu. Pripažįsta, kad jis melagingai nurodė pranešimuose, jog šie žmonės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimti pagal darbo sutartį. Žinojo, kad dėl šių žmonių nepasirašytos jokios darbo sutartys dėl jų įdarbinimo, taip pat pripažįsta, kad šiems žmonėms jis nepranešė, kad jie formaliai jau priimti į darbą (t. 8, b. l. 95-100). 2012-10-09 papildomos apklausos metu B. S. patvirtino ankstesnių apklausų metų duotus parodymus (t. 8, b. l. 107-108).

Kaltinamoji I. S. (buvusi pavardė – A.) teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino, paaiškino, jog gailisi, pasinaudodama savo teise parodymus duoti atsisako, kadangi kaltinamasis B. S. yra sutuoktinis ir jos dviejų vaikų tėvas. Taip pat paaiškino, jog pirmieji jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo netikslūs, vėlesni parodymai teisingi ir jais galima remtis.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu įtariamąją I. S. davė parodymus iš kurių seka, kad ji su A. M. , G. B. gyveno 2009 metų pabaigoje dvi savaites viename bute, Antakalnio g., Vilniuje, tikslaus adreso nepamena, B. S. tuo metu kalėjo. B. S. išėjęs į laisvę apsigyveno pas A. M. . Iki 2010 metų rugsėjo pabaigos, ji nežinojo, jog B. S. yra nusipirkęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, o direktore paskirta A. M. . Tik 2010 metų rugsėjo pabaigoje, tikslios datos nepamena, jai paskambino B. S. ir pasiūlė administratorės darbą. Sakė, kad „darbas yra legalus, reiks bendrauti su klientais ir pasirašinėti sutartis“. Sakė, kad jai mokės 1200 Lt į mėnesį. Telefoninio pokalbio metu B. S. jai taip pat pasakė, kad visus kitus bendrovės reikalus tvarkys jis (B. S. ) su A. M. . Pranešimas apie jos darbo pradžią nuo 2010-08-27 VSDF buvo pateiktas be jos žinios, ji pagal darbo sutartį dirbti pradėjo nuo 2010 metų rugsėjo pabaigos. 2010-08-27 dienai ji dirbo kitame darbe, Zarasuose, todėl tikrai negalėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutartį, pasirašytą A. M. , jai 2010 metų spalio mėnesio pradžioje, atvežė į ofisą B. S. arba G., tiksliai nepamena. Ten buvo nurodyta, kad ji įdarbinta administratorės pareigose nuo 2010 metų rugsėjo pabaigos, tikslios datos nepamena. Taip pat 2010 metų rugsėjo pabaigoje, tikslios datos nepamena, jai paskambino B. S. ir pasakė, kad jai reikia ateiti 2010-10-01 prie PC „Maxima“, Mindaugo g., Vilniuje, nurodydamas, kad jai reikės pasirašyti nuomos sutartį dėl patalpų, nes jos vardu yra surašytas įgaliojimas sudaryti nuomos sutartį kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei. B. S. paaiškino, kad jis pats negali pasirašyti šios sutarties, nes įgaliojimas išrašytas yra būtent jos vardu. 2010-10-01 susitikusi su B. S. prie PC „Maxima“, nuvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jų laukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. B. S. jai padavė įgaliojimą, pasirašytą A. M. , dėl patalpų nuomos sudarymo. Įgaliojime buvo nurodyta, kad ji yra įgaliotas asmuo pasirašyti sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu dėl patalpų nuomos. 2010-10-01 dalyvaujant B. S. buvo pasirašytas patalpų priėmimo – perdavimo aktas. Pasirašius aktą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas davė raktus B. S. , po ko jai B. S. davė vieną raktą nuo kabineto. Buvo sutarta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, kad jie nuomos sutartį pasirašys kitą dieną, o nuomos mokestį sumokės po sutarties pasirašymo. Po to, B. S. pasakė, kad jai (I. S. ) reikia internete pasiskaityti apie Norvegiją. Paskambinusi A. M. jai pradėjo pasakoti apie tai, ką jai reikia sakyti žmonėms, prieš pasirašant sutartį, miesto pavadinimą, kur žmonės dirbs. Taip pat pasakė, kokiuose objektuose žmonės dirbs. Ji mano, kad tą informaciją A. M. pasakė B. S. . Tuo pačiu metu, prieš jai pradedant forminti sutartis, B. S. pasakė, kad reikia sudaryti apie 50 sutarčių, t.y. ieškoti apie 50 žmonių. A. M. ir B. S. beveik tuo pačiu metu jai teikė informaciją kaip ir ką ji turi sakyti ir t.t. Ji ofise pradėjo dirbti nuo spalio 2-3 dienos, tiksliai nepamena. Tomis dienomis į ofisą atvažiavo B. S. , kuris į kabinetą atvežė kompiuterį ir dokumentus (įgaliojimą, išrašytą jos vardu, jog gali sudaryti sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, sutarties, kvitų blankus) bei atspaudą. Po kelių dienų Bronislavas su Gintaru atvežė baltos spalvos suolą, ofise taip pat buvo spinta, kelios kėdės, rašomasis stalas, kurie priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į ofisą pradėjo eiti žmonės. Ofise ji dirbo viena. Jos darbo laikas buvo nuo 8.30 iki 17.30 val. Ji žmonėms pasakojo viską, ką jai buvo pasakoję anksčiau B. S. ir A. M. . Pripažįsta, kad ji pati jokių dokumentų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Norvegijos bendrovės, kuri įdarbins žmones, nematė ir suprato, kad ji informaciją žmonėms apie darbą Norvegijoje teikė tik remiantis kalbomis. Supranta, kad ji turėjo įsitikinti tos informacijos tikrumu ir pripažįsta, kad to nepadarė. Taip pat pripažįsta, kad žmonėms pasakojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą įdarbinimo srityje tik remiantis A. M. ir B. S. kalbomis. Atėjus keletui žmonių, gal trims, bei gavus iš jų pinigus, apie 1600 Lt, ji juos atidavė B. S. į rankas be sutarčių ir be jokių pakvitavimų. Iš kitų ėjusių žmonių, ji taip pat rinko pinigus pagal sutartis, užrašuose žymėjosi, kas buvo atėjęs, t.y. rašė žmonių vardus ir pavardes, po to tuos duomenis perduodavo B. S. telefonu. Ji nežino, kur ir kaip B. S. užsakinėdavo bilietus, jai B. S. pasakydavo, bilietų reiso numerį, kažkokį kodą pagal kurį galima patikrinti, ar užsakytas konkrečiam žmogui bilietas. B. S. bilietų į ofisą neatnešdavo, o išvykimo datas jai nurodydavo taip pat B. S. , datos buvo keičiamos. Praėjus kiek laiko, spalio 22-23 dieną, atvykus vienam iš žmonių į ofisą ir pranešus, jog jam bilietas neužsakytas, jai kilo įtarimas dėl žmonių išvežimo. Spalio 23-25 dieną, tiksliai nepamena, atėjusiems trims vyramas ir paklausus apie įdarbinimą, ji šiems pranešė, kad pati yra „atpirkimo ožys“, o išsigandusi paėmė nedarbingumo pažymėjimą. Ji ofise jau nebuvo prieš 5-7 dienas, kuomet žmonės turėjo iškristi į Norvegiją. Policijos pareigūnams ji nepranešė apie fiktyvią UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą prieš išskrendant žmonėms. Supranta, kad prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo, to nesustabdė, o įtarusi, kad žmonės niekur neskris, jiems to nepranešė. Gautus apie 40 000 Lt grynais, ji pinigus į rankas atidavė B. S. , kuris ateidavo prie (duomenys neskelbtini), namo, jai paskambindavo, ji išeidavo į lauką su pinigais ir jam juos atiduodavo. Tai darė beveik kas dieną, pinigus atiduodavo be jokių pakvitavimų. Pinigus paimtus iš pašto, ir kurie buvo siunčiami jos vardu, ji taip pat atiduodavo be pakvitavimų. Dėl pinigų paėmimo iš banko, kuriuos buvo pervedęs vienas žmogus, prarodė, kad į banką nuvyko su A. M. , kuri persirašė sąskaitą kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir išsigrynino pinigus pagal čekį savo, t.y. A. M. vardu. A. M. pasiliko sau kelis šimtus, o kitą dalį pinigų padavė jai, po ko ji pinigus perdavė B. S. (t. 8, b. l. 140-43; 144-146;150-151, 152-154).

Kaltinamoji A. M. tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t.9, b.l. 23), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai, ir teisme davė parodymus iš kurių seka, kad ji B. S. pažįsta seniai, o I. S. pažįsta per bendrus pažįstamus. Ją su B. S. niekas nesieja, tiesiog juo pasitikėjo. Ankščiau, t.y. 2008 metais, ji neturėjo darbo. Beieškodama darbo, B. S. jai pasiūlė dirbti firmoje. Manydama, jog viskas yra legalu, ji sutiko dirbti ir buvo įdarbinta administratorės pareigose. Vėliau paaiškėjus, jog veikla neteisėta, ji 2009 metais, už neteisėtą įdarbinimo veiklą Norvegijoje, buvo nuteista kartu su B. S. . Tuomet ji pati rinko pinigus iš žmonių, o žmonės, sumokėję už kelionę ir įdarbinimą, niekur neišvažiavo. Kuomet B. S. atlikinėjo jam skirtą bausmę įkalinimo įstaigoje, jiedu susirašinėjo. Laiškuose B. S. rašė jai, kad viską nori pradėti iš naujo, imtis verslo, kuris būtų legalus. B. S. kažką minėjo, kad planuoja užsiimti transporto pergabenimu, tačiau tiksliai nieko neaiškino. Laiškais B. S. ją sugebėjo įtikinti, jog jis nori dirbti ir veikla verstis legaliai. Grįžus B. S. iš įkalinimo įstaigos, jie susitiko. B. S. jai pasiūlė įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, tapti šios bendrovės akcininke ir direktore, paaiškindamas, jog jis pats akcininku ir direktoriumi būti negali, nes yra susitvarkęs pašalpas. Tuo metu jokio susitarimo neteisėtai įdarbinimo veiklai nebuvo. Ji, žinodama, kad B. S. turi vaiką, o I. S. yra besilaukianti antro vaiko, pasitikėdama B. S. ir manydama, jog tai yra laikina ir legalu, kad vėliau B. S. įmonę persirašys savo vardu, sutiko su B. S. pasiūlymu. Kartu su B. S. ji nuvyko pirkti naujai įsteigtos bendrovės. Tuo metu ji nesigilino, kokia tai bendrovė, nesuprato savo kaip direktorės ir akcininkės pareigų. Kuomet dokumentai buvo paruošti, ji bendrovės patalpose, pateikusi savo asmens dokumentą, pasirašė jai pateiktus dokumentus, kurių pagrindu ji ir tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke bei direktore. Kuomet buvo nupirkta bendrovė, B. S. jai pasakė, kad jis viskuo rūpinsis pats, jai reikės pasirašyti tik įgaliojimus, skirtus vykti į banką, VSDF ir kitur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas buvo pas B. S. . Kažkurį laiką ji su B. S. bendravo, tačiau nesigilino kuo jis vertėsi ir apie jo vykdomą veiklą nieko nežinojo, o pasirašinėjo tik B. S. pateiktus įgaliojimus. 2010-08-27 įgaliojime yra jos parašas, tačiau įgaliojimo tekstas pildytas ne jos ranka, o B. S. . UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ji perrašė savo vardu kaip direktorė. Vieną kartą jai teko išgryninti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pinigus pagal čekius, tai buvo 774 Lt. Tuomet B. S. jai sakė, kad tai pinigai yra pervesti jam iš Lukiškių TI-K iš Valstybės už blogas gyvenimo sąlygas, dėl to ji kartu su I. S. nuvykusi į banką nuėmė grynuosius pinigus iš sąskaitos ir pinigus atidavė I. S. . Kad tai daryti negali, ji tuo metu nežinojo, taip pat nežinojo, jog tie pinigai yra pervesti žmogaus dėl tariamo įdarbinimo. Jai tuomet joks įtarimas ar abejonės nekilo, nes I. S. gyveno su B. S. .Taip pat paaiškino, jog darbuotojai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinti be jos žinios, dėl I. S. įdarbinimo ji pati nepildė jokių dokumentų ir Sodroje jokių dokumentų nepasirašinėjo. Pinigų priėmimo kvitų ji nepirko, sutarčių nerengė, apie imamas sumas iš žmonių su I. S. nekalbėjo, jokių skelbimų niekur nedėjo. Apie fiktyvų žmonių įdarbinimą ji sužinojo per televiziją, dėl to nuvyko į policijos komisariatą parašyti pareiškimą, tačiau pareiškimo rašyti jai nebuvo leista. Ji pati Sodroje yra buvusi tik vieną kartą, kuomet paskambino Sodros darbuotojas ir paprašė jos atvažiuoti, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinti žmonės, kurie nežinojo, jog dirba. Kadangi tik ji viena galėjo atleisti įdarbintus žmones, todėl nuvyko į VSDF ir parašė prašymą juos išbraukti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų sąrašo. Paaiškėjus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo neteisėtą veiklą, jai taip pat paskambino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. J. , kuris pasakė atlaisvinti išnuomotas patalpas, po ko ji patalpas atlaisvino. Kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta ir gailisi.

Kaltinamųjų B. S. , I. S. ir A. M. kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, be jų pačių prisipažinimo, įrodyta nukentėjusiųjų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie į teismo posėdį neatvyko ir kuriems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta per spaudą, (Lietuvos Respublikos BPK 236 str. tvarka, redakcija galiojusi iki 2013-07-02 įstatymo Nr. XII-498 įsigaliojimo), liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais, o būtent:

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo G. Š. parodymais, kad 2010 m. spalio mėnesį internete jis rado skelbimą dėl darbo Norvegijoje. Paskambinęs nurodytu numeriu 8 678 59122, jis bendravo su administratore I. A. , po ko jai elektroniniu paštu siuntė savo CV. 2010-10-22 jis atvykęs į Vilnių, (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, sudarė sutartį dėl darbo vietos Norvegijoje, už įdarbinimą ir bilietą jis sumokėjo 800 litų. Jam paprašius išsiųsti bilieto rezervacijos numerį ir Norvegijos įdarbinimo kompanijos rekvizitus elektroniniu paštu, šie duomenys jam išsiųsti nebuvo. 2010-10-26 jam paskambinus tuo pačiu telefono numeriu, jis buvo atjungtas, o pasidomėjus apie bilietų rezervaciją „Air Baltic“ jam buvo pranešta, kad tokių bilietų nėra. Pinigus jis sumokėjo administratorei I. A. (t. 2, b. l. 14).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo R. P. parodymais, kad 2010 metų spalio mėnesį jis, radęs skelbimą laikraštyje „15min“ dėl legalaus įdarbinimo Norvegijoje, paskambino skelbime nurodytu telefonu ir su atsiliepusia moterimi sutarė susitikti bendrovės patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2010-10-11 9.00 val. atvykus nurodytu adresu moteris papasakojo apie darbą Norvegijoje, Haugesund mieste, nurodė susimokėti 800 litų, kaip užstatą už bilietą. Moteris pasakojo jam labai smulkiai viską, todėl jam nekilo jokių abejonių dėl to, kad jis bus apgautas. Kitą dieną, jis atvykęs tuo pačiu adresu, pasirašė sutartį, po sutarties pasirašymo moteris priėmė iš jo 800 litų ir jam išrašė pinigų priėmimo kvitą, pasakė, kad išvykimas bus spalio 26 d., informavo, jog oro uoste jį pasitiks vadybininkas vardu Tomas. Taip pat ji paprašė paso kopijos. Jam papildomai atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atvežus paso kopiją, jį pasitiko ta pati moteris, kuri pasakė, kad išvykimas bus ne 26 d., o spalio 27 d. Po to, spalio 25 dieną, jam dar kartą užėjus į ofisą pasiteirauti, ta pati moteris pasakė, jog išvykimas bus spalio 29 dieną. Taip pat užtikrino, kad bilietai bus spalio 28 dieną, tačiau spalio 27 d. telefonas buvo išjungtas, o atvykus spalio 28 dieną ofisas buvo užrakintas Įdarbinimo sutartį pildė ranka I. A. (t. 2, b. l. 23-24).

Iš esmės analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė nukentėjusysis A. S. (t.6, b.l. 136-138).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo D. Š. parodymais, kad 2010 m. rugpjūčio 28 dieną perskaitė skelbimą internete, kuriame buvo siūlomas legalus darbas Norvegijoje, statybos apdailininko padėjėjo, įdarbinimo organizatorius buvo nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilnius. Spalio 1 dieną jis paskambino skelbime nurodytu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiteiravo dėl darbo. Atsiliepė moteris, prisistačiusi I., kuri jam pasiūlė įsidarbinti Norvegijoje, taip pat nurodė, kad planuojamas skrydis spalio 5 dieną, o po to tik spalio 25-29 d. Su minėta moterimi jis susitarė susitikti Vilniuje, prie Maximos prekybos centro, Mindaugo g. 11. Susitikus jie susitarė, kad jis už įdarbinimą ir kt. paslaugas turi sumokėti 800 litų. Jis sudarė įdarbinimo sutartį, kurioje buvo numatyta, kad jis sumokės 800 litų. Pinigus jis sumokėjo iš karto ir pasirašė pinigų priėmimo kvitą. Sutartyje ir kvite minėta moteris pasirašė kaip I. A. . Jie susitarė, kad jis išvyksta spalio 5 dieną. Ina jam davė Tomo, vadybininko, numerį (duomenys neskelbtini), kuris jam turėjo nurodyti ką su savimi pasiimti bei paaiškinti smulkesnę informaciją. Ina taip pat pasakė, kad paskambins ir pasakys, kada bus tiksliai skrydis ir kur rinktis reikės. Po kelių dienų jam paskambinus Tomui, šis nurodė, ką reikia pasiimti į kelionę, bet dėl skrydžio pasakė, kad dar nieko nėra aišku. Tą pačią dieną paskambino Ina ir pasakė, kad skrydis dėl žmonių trūkumo atidedamas iki spalio 12 dienos, todėl jis pasikvietė savo tėvą Kastytį ir pusbrolį Vaidą, kurie taip pat norėjo dirbti Norvegijoje. Jie taip pat sudarė darbo sutartis su minėta moterimi. Spalio 8 dieną jie trise atvyko į ofisą, kur jiems Ina pasakė, kad kuo skubiau dar reikia surinkti žmonių, nes jų trūksta, o darbas Norvegijoje jau paruoštas ir gali įdarbinti latvius. Spalio 11 dieną paskambino Ina ir pasakė, kad Tomas Baltarusijoje pakliuvo į avariją, o su juo buvo ir visi lėktuvų bilietai, todėl skrydis yra atšaukiamas ir į objektą pasamdyti latviai. Jie nusprendė palaukti, o Ina nurodė, kad pinigus jie gali atsiimti bet kada. Spalio 25 dieną jis paskambino Inai, ir ji jam nurodė spalio 29 dieną 08.00 valandą būti adresu (duomenys neskelbtini) ofise su daiktais, nes skrydis įvyks, bilietai užsakyti. Paskambinus spalio 26 dieną, jos telefonas buvo išjungtas, taip pat ir 27 dieną. Spalio 29 dieną atvykus į vietą paaiškėjo, kad jokio skrydžio nebus ir kad juos apgavo (t. 2, b. l. 37-39).

Nukentėjusysis K. Š. davė parodymus, analogiškus D. Š. parodymams (t. 2, b. l. 107-108).

Nukentėjusysis V. P. davė parodymus, analogiškus D. Š. , K. Š. parodymams (t. 3, b. l. 4-6).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo R. K. parodymais, kad 2010 m. spalio 5 dieną jis rado skelbimą internete, kad reikalingi darbuotojai statybose Norvegijoje. Paskambinęs skelbime nurodytu numeriu 867859122, bendravo su moterimi, vardu Ina, kuri nurodė, atvykti į biurą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur ir bus sudaryta darbo sutartis, jis sumokės 800 litų ir į Norvegiją dirbti skris lėktuvu spalio 26 dieną. Kitą dieną jis nuvyko nurodytu adresu, bendravo su ta pačia moterimi, kuri jam paaiškino, kad darbas yra legalus, yra suteikiamos visos socialinės garantijos, taip pat minėjo, kad jos ten vyras irgi dirba. Jam siūlė dirbti apdailininku, nurodė, kad atlyginimas bus apie 8000 litų per mėnesį. Jis pasirašė su Ina darbo sutartį ir sumokėjo 800 litų grynais, jam buvo išrašytas pinigų sumokėjimo kvitas, kad pinigai gauti. Jokių pažymų dėl sveikatos ir kt. jam pristatyti nereikėjo. Nors I. jam pažadėjo paskambinti kitą dieną, to nepadarė. Per kitus asmenis, kurie irgi ten pat darbinosi, jis sužinojo, kad reikia rinktis spalio 29 dieną minėtame biure, kur vadybininkas juos turėtų palydėti į oro uostą, tačiau atvykus niekas jų nepasitiko, ofisas buvo uždarytas ir tada jie suprato, kad buvo apgauti (t. 2, b. l. 53-55).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios N. Ž. parodymais, kad 2010-10-08 laikraštyje „Pajūrio naujienos“ pamatė skelbimą, kad renkama grupė į Norvegiją dirbti apdailininkais, statybininkais, auklėmis ir slaugėmis. Skelbime buvo nurodytas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) ir telefono numeris (duomenys neskelbtini). Ji paskambinusi nurodytu telefonu bendravo su moterimi, kuri pasakė, kad yra dar 2 laisvos vietos, sakė paskubėti, nes daug norinčių yra. Jos vyras taip pat norėjo dirbti užsienyje, todėl moters nurodytą dieną, t.y. 2010-10-12 ji su savo vyru, nuvyko į Vilnių, adresu (duomenys neskelbtini), kur juos pasitiko moteris, prisistačiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore I. A. . Pasakė, kad jos sesuo A. yra šios įmonės direktorė. Ji perdavė Inai 800 litų ir pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ina pasakė, kad kelionė vyks 2010-10-26. Pirmadienį, t.y. 2010-10-25, ji bandė prisiskambinti Inai, kad galėtų patikslinti kelionės laiką, tačiau niekas neatsiliepė. Vėliau iš kretingiškio Pauliaus, kuris taip pat darbinosi, kuriam pavyko susisiekti su I., pranešė, kad kelionė vyks 2010-10-29 ir reikia susirinkti 07.30 val. prie ofiso adresu (duomenys neskelbtini). 2010-10-29 nurodytu laiku ji atvyko į vietą, bet Ina nepasirodė, jos telefonas neatsakė, o ant durų kabėjo raštelis, kad reikia kreiptis į policiją (t. 2, b. l. 68-70).

Nukentėjusysis Algimantas Žilys davė parodymus, analogiškus N. Ž. parodymams (t. 2, b. l. 84-86).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiųjų P. B. , V. P. , P. L. parodymais, kad 2010-10-20 P. L. , laikraštyje „Pajūrio naujienos“ rado skelbimą, dėl statybos darbų Norvegijoje. Jie skelbime nurodytu adresu nuvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Biure buvo viena moteris, prisistačiusi I. A. . Ji juos skubino greičiau sudaryti ir pasirašyti sutartis, daug apie darbo pobūdį ir sąlygas ji neaiškino, tik pasakė, kad išvykimas 2010-10-29, susitiks ji su jais 8.00 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, o jau 10.00 val. iš oro uosto skris lėktuvas į Norvegiją. Taip pat pasakė, kad už kelionę reikia sumokėti 500 litų. Su nukentėjusiaisiais buvo sudarytos sutartys . Su Ina buvo sutarta, kad jie turės atvykti 2010-10-29 8 val. ryto į ofisą pasiimti bilietų, o skrydis bus 10.00 val. Atvykus minėtą dieną adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jie ant ofiso durų rado raštelį, kad reikia kreiptis į policiją, tuomet suprato, kad buvo apgauti (t. 2, b. l. 48-50,54, 98, 160-161).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo L. K. parodymais, kad 2010 metų spalio mėnesio pabaigoje laikraštyje „100%“ ar „Suvalkijos kraštas“ rado skelbimą, kad Norvegijoje reikalingi darbuotojai statybose, bus suteiktos visos socialinės garantijos. Paskambinęs nurodytu numeriu, jis kalbėjo su moterimi, kuri prisistatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja A.. Paaiškino, kad būtina dėl įdarbinimo Norvegijoje sudaryti sutartį. Bendrovė įsipareigoja nuvežti, apgyvendinti, sudaryti darbo sutartį, sutvarkyti draudimą ir kitus socialinio pobūdžio dokumentus Norvegijoje. Sutarties kaina buvo 800 litų, o po pirmojo atlyginimo Norvegijoje būtų dar atskaityta 800 litų. Jis 2010-10-18, susidomėjęs pasiūlymu, atvyko į bendrovės ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kabinete buvo apie 30 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, šviesių vidutinio ilgio plaukų moteris, kuri paaiškino, kad kartu su bendrovės vadybininku bus nuvykta į Norvegiją, kur vadybininkas pasirūpins dėl darbo sutarties sudarymo, socialinio pobūdžio dokumentų sudarymo ir sutvarkymo. Jis pasirašė sutartį, su moterimi susitarė, kad pinigus už jį tą pačią dieną ateis ir sumokės jo marti A. K. . A. K. tą pačią dieną atvykusi į ofisą už jį sumokėjo 800 litų ir atsiuntė į jo elektroninį paštą kasos pajamų orderį, kuriame nurodyta, kad minėtos bendrovės darbuotoja Ana iš jo gavo 800 litų. Pokalbio metu moteris jam paaiškino, kad skrydis į Norvegiją bus 2010-10-26 iš Vilniaus oro uosto, tačiau 2010-10-25 Ana jam paskambino ir pasakė, kad išvykimas atidedamas į 2010-10-29 ir jam ofise reikia būti 08.00 val. atvykti į bendrovės ofisą. Atvykęs į bendrovės ofisą jis rado apie 40 žmonių, Anos nebuvo, ofisas buvo užrakintas, keli žmonės bandė jai prisiskambinti, tačiau telefonas buvo išjungtas (t. 2, b. l. 149-150).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo M. J. parodymais, kad apie bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikiančią įdarbinimo užsienyje paslaugas, jis sužinojo iš skelbimo laikraštyje, kuriame buvo nurodytas bendrovės telefono numeris, kuriuo paskambinus atsiliepė moteris ir pasakojo, kad bendrovė įdarbina žmones Norvegijoje ir pasiūlė atvažiuoti. 2010-10-17 jis nuvyko į bendrovės patalpas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir ten buvusi darbuotoja, administratorė I. A. , jam pasakė, kad tai bus darbai statybose, renovuojant ligonines, kad jis gyvens statybininkų namelyje, tai bus nemokoma. Tai turėjo būti legalus darbas Haugesundo mieste, užmokestis per mėnesį turėtų būti 8000 litų, o darbo sutartis būtų neterminuota. Taip pat buvo pasakyta, kad jis skris lėktuvu. Per 2010-10-18 ir 2010-10-19 jis šiai darbuotojai sumokėjo 800 litų. Moteris minėjo, kad iki oro uosto juos nuveš mikroautobusu, kurio laukti reiks prie (duomenys neskelbtini) pastato, išvykimo dieną 2010-10-29 07.30 val., ir tuo pat metu bus perduoti lėktuvo bilietai. Jam taip pat buvo paaiškinta, kad nuvykus jį įdarbins darbdavys, apgyvendinimo ir užmokesčio sąlygas ji paaiškino, bet su Norvegijos teisės aktais, reglamentuojančiais mokesčių, socialinio draudimo bei sveikatos apsaugos mokesčius jis nebuvo supažindintas. Bendrovės „Luxema“ patalpose, jokių kitų darbuotojų nebuvo, sutarties tekstą pildė I. A. , jis tik ją pasirašė bei įrašė savo vardą bei pavardę. Ji užpildė pinigų priėmimo kvitą, jai jis padavė pinigus ir pasirašė kvitą. Vėliau paaiškėjo, kad lėktuvo bilietai nebuvo rezervuoti, o su firmos darbuotojais susisiekti nepavyko, telefonai buvo išjungti (t. 2, b. l. 178-179, 182).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios S. N. parodymais, kad 2010 m. spalio 7 d. jos pažįstama E. V. (yra išvykusi į Vokietiją) rado skelbimą dėl įdarbinimo Norvegijoje. Susidomėjusios skelbimu jos nuvyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje į ofisą, kuriame bendravo su moterimi, kuri prisistatė Inos vardu. Ji davė sutartį dėl darbo, sakė, kad reikalinga sveikatos pažyma, draudimas, nurodė pateikti diplomą ir daug kitų dokumentų kopijų, paaiškino, kad darbui reikalinga norvegų kalba, siūlė socialinės darbuotojos darbą. Moteris taip pat nurodė, kad skrydis į Norvegiją bus spalio 27 d. Darbo sutartį ji su ta pačia moterimi pasirašė spalio 13 d. ir sumokėjo jai 800 litų. Moteris psichologiškai ją spaudė, nes skubino pasirašyti darbo sutartį ir vis reikalavo pinigų, nieko konkretaus dėl darbo neaiškino, sakė, kad jei ji nesumokės, tai tą darbo vietą užims kitas žmogus. Telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nurodė Ina, ji keletą kartų bandė su ja susisiekti, tačiau visą laiką telefonas buvo išjungtas. Moteris paaiškino, kad spalio 26 d. ji turi atvykti į ofisą, kur įvyks pokalbis su vadybininku, kurio duomenų nenurodė. Atvykus 26 d., Ina pasakė, kad susitikimo su vadybininku nebus, o skrydis įvyks 29 d., o 28 d. įvyks susirinkimas. Nuvykus 28 d. į ofisą ji ten sutiko vyrą (R. P. ), kuris pasakė, kad šitas įdarbinimas yra apgaulingas,su kuriuo susitarė, vykti į komisariatą rašyti pareiškimų dėl sukčiavimo. Su vadybininku ji akis į akį ji nebendravo, nes susitikti su juo taip ir nepavyko (t. 2, b. l. 192-194).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosiųjų D. Č. ir T. S. parodymais, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinimą Norvegijoje jie sužinojo internetiniame puslapyje. D. Č. paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu, juo atsiliepė moteris, kuri paaiškino kad už įdarbinimo procedūrą reikės sumokėti iš karto arba vėliau 800 litų. Darbas buvo nurodytas kaip legalus, o atlyginimas būtų apie 150 kronų per valandą. Buvo pažadėta, kad dirbti reikės ne mažiau kaip tris mėnesius, o apgyvendins įmonė. Taip pat buvo nurodyta, kad reikės skristi lėktuvu. 2010-10-18 jie atvyko į Vilnių, (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarė sutartį, ant kurios pasirašė I. A. , UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei jie sumokėjo po 800 litų. Patalpose buvo tik I. A. , sutarties tekstas buvo atspausdintas kompiuteriu. Jam buvo pasakyta, kad jeigu sumokės grynais, galės skristi griečiau, nes bus galima greičiau nupirkti bilietą. Pinigus iš jo paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I. A. , t.y. ta pati moteris, kuri jį konsultavo ir pildė sutartį bei pinigų paėmimo kvitą. Jie buvo informuoti, kad 2010-10-29 apie 08.00 val. (duomenys neskelbtini), juos pasitiks vadybininkė ir duos lėktuvo bilietus. 2010-10-26 paskambinus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekas telefonais neatsakė, 2010-10-27 paskambinus į „Air Baltic“ dėl bilietų rezervavimo, paaiškėjo, kad bilietai nebuvo rezervuoti, daugiau su niekuo susisiekti nepavyko (t. 3, b. l. 20, 23, 35).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo R. R. parodymais, kad 2010 m. spalio mėnesio pradžioje 5 ar 6 d. laikraštyje „Šiaulių kraštas“ pamatė skelbimą dėl legalaus darbo Norvegijoje, mokesčių grąžinimą. Jis paskambino nurodytu telefono numeriu, atsiliepusi moteris neprisistatė. Teiraujantis apie darbą, jam buvo apaiškinta, kad reikia iš viso sumokėti 1600 litų, 800 litų iš karto, kita pusė būtų išskaičiuota Norvegijoje. Nusprendęs važiuoti į bendrovės ofisą jis patikrino, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota viename pastate su Darbo inspekcija. Užėjęs į nurodytą kabinetą, jame rado moterį, kuri kalbėjo lietuvių kalba su akcentu. Kabinete daugiau žmonių nebuvo. Įtarimo niekas nesukėlė. Su moterimi, kuri prisistatė kaip vadybininkė, aptarė visas darbo sąlygas, prie jo ji ranka užpildė sutartį, kurioje nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei savo pačios duomenis. Pasirašius sutartį, moteriai jis padavė grynais pinigais 800 litų, ji jam išrašė pinigų priėmimo kvitą, kuriame pasirašė jie abu. Pinigus ji padėjo į seifą, kur jau buvo ir daugiau pinigų. Moteris pažadėjo paskambinti apie 20 dieną, kad pranešti skrydžio datą ir vietą. 2010-10-22 jis, nesulaukęs skambučio, paskambino pats, atsiliepusi ta pati moteris informavo, jog skrydis 29 dieną, o 8.00 val. reikia rinktis Vilniaus oro uoste, o padavus pasą atstovams, bus išduotas bilietas. Nuvykus nurodytą dieną į oro uostą jis suprato, kad yra apgautas, nes ten buvo ir daugiau žmonių, o nuvykus į įmonės ofisą ant durų rado lapelį, kad reikia kreiptis į policiją. Daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų jis nematė ir nebendravo su jais (t. 3, b. l. 69-70).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo I. K. parodymais, kad 2010 m. spalio mėnesio pradžioje internete jis rado skelbimą dėl įdarbinimo Norvegijoje. Skelbime buvo nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) bei buvo parašyta, kad bus pilnas socialinis paketas. Jis paskambino telefonu, atsiliepusi moteris neprisistatė, paaiškino, kad yra kelios laisvos vietos ir reikia paskubėti. Dvi savaites jis galvojo, o 2010-10-21 kartu su savo draugu Tomu atvyko į Vilnių, į(duomenys neskelbtini). Kabinete buvo viena moteris. Jiems būnant kabinete telefonas nuolat skambėjo, todėl jie pagalvojo, kad tai ta pati moteris, su kuria kalbėjo. Moteris paklausta, kokių darbų turi pasiūlyti pasakė, kad Norvegijoje reikia remontuoti ir statyti ligoninę, administratorė sakė, kad įmonė „Luxema“ yra tarpininkaujanti, kad viena sutartis yra pasirašoma su jais, o antra su darbdaviu Norvegijoje po atvykimo į vietą – Haugesundo miestą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip tarpininkui jis privalėjo sumokėti pirminį įdarbinimo mokestį 600 litų, o likusi suma 1000 litų, kaip buvo nurodyta sutartyje, turi būti sumokėta praėjus mėnesiui po įdarbinimo. 1000 litų bus paties darbdavio Norvegijoje nuskaičiuoti iš pirmo atlyginimo ir pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Minėjo moteris, kad darbdavys garantuoja pilną socialinių garantijų paketą, bus apmokamas pragyvenimas. Išvykimas būtų iš Vilniaus į Rygą, toliau Oslas ir Haugesundo miestas, kelionė darbdavio sąskaita. Jo akivaizdoje administratorė užpildė sutartį, kurioje įrašė visus įmonės rekvizitus bei savo duomenis. Po to administratorė nurodė, kad reikia sumokėti 800 litų, tačiau jis turėjo tik 600 litų, tad ji paskambino kažkam telefonu ir pakalbėjusi pasakė, kad sutinka paimti 600 litų. Kai jis jai padavė pinigus, ji išrašė pinigų priėmimo kvitą, kuriame pasirašė jie abu. Jo akivaizdoje buvo pasirašyta sutartis ir su Tomu, jis už paslaugą sumokėjo 800 litų. I. A. (administratorė, kuri pasirašė sutartis su jais ) kalbėjo ir rusų ir lietuviu kalba, jiems bendraujant daugiau niekas nebuvo atėjęs. Ji dar nurodė telefono numerį –(duomenys neskelbtini), pasakė, kad mobilaus ryšio telefonas gali neveikti, kad paskambintų jie šiuo numeriu, jis skambino, 2010-10-25 mobilus veikė, vėliau prisiskambinti nebepavyko, skambino dėl pasitikslinimo dėl bilietų bei darbo aprangos. Būdamas kabinete jis matė, kad kompiuteris neveikė, nebuvo spausdintuvo, jam tai buvo kiek neįprasta. Jam buvo pasakyta atvažiuoti 2010-10-29 į ofisą 8.00 val., atvažiuos vadybininkas su kuriuo ir vyks jie į Oro uostą. Atvažiavęs 2010-10-29 prie ofiso pamatė daug žmonių, iš kurių sužinojo, kad visi asmenys pasirašė sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų nebuvo (t. 3, b. l. 80-82).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiųjų N. N. ir A. P. parodymais, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie sužinojo 2010-10-13 radę skelbimą internetiniame tinklalapyje www.alio.lt, kuriame buvo nurodyta, jog reikalingi žmonės darbui Norvegijoje. Jie atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kalbėjosi su šios įmonės administratore I. A. . Sudarė sutartį dėl darbo. Įmonės administratorė paaiškino, kad reikės sumokėti 800 Lt iš anksto už lėktuvo bilietų rezervavimą, o likusius 800 Lt už įdarbinimo paslaugas jie nuskaičiuos nuo pirmo atlyginimo. Sakė, kad išskristi turės 2010-10-29 10.05 val. iš Vilniaus oro uosto. Nurodė, kad tą pačią dieną 7.30 val. būti prie firmos pastato, kur bus paduoti lėktuvo bilietai. Atvykus nurodytu laiku į vietą ten laukė apie 20 žmonių, belaukdami skambino firmos administratorei telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau telefonas buvo išjungtas, po ko nutarė kreiptis į policiją (t. 3, b. l. 123-124; 127-128; t. 5, b. l. 3-4).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo M. U. parodymais, kad 2010 m. spalio pradžioje laikraštyje „Šiaulių kraštas“ jis rado UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą apie įdarbinimą Norvegijoje. Telefonu 867859122 iš savo telefono paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur atsiliepusi moteris prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore I. A. , su kuria sutarė 2010-10-11 susitikti. Sutartą dieną apie 14.00 val. jis atvyko į Vilnių, (duomenys neskelbtini), susitiko su I. A. , kuri paaiškino, kad kad darbo vieta Norvegijoje jau yra, kad jai reikia 800 litų lėktuvo bilietui nupirkti. Kadangi jis tuo metu pinigų neturėjo, 2010-10-19 vėl atvažiavo pas Iną, tuo pačiu adresu, kur pasirašė sutartį ir sumokėjo jai pinigus grynaisiais. Ina jam išrašė kvitą už gautus pinigus, tuo pačiu telefono numeriu maždaug už savaitės jis jai skambino, tačiau telefonas buvo išjungtas. 2010-10-29 08.00 val. jis atvyko į Vilnių, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur pamatė daugybę žmonių. Palaukę maždaug iki 8.30 val. Inai nepasirodžius, jie atvyko į policiją (t. 3, b. l. 142-143).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiųjų M. K. ir A. R. parodymais, kad jie tikslu įsidarbinti nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontorą, (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, kurioje buvo dvi moterys, viena vyresnė paaiškino, kad ji išeina nėštumo atostogų ir tą dieną apmokino dirbti sekretorę. Vyresnė moteris jiems paaiškino, kad reikalingi dirbti žmonės statybose, paaiškino gyvenimo sąlygas, apmokėjimo tvarką ir dydį. Taip pat paaiškino, kad, kad jų įmonė užsiima tik žmonių surinkimu, grupių suformavimu ir jų nuvežimu į vietą, t.y. į Norvegiją, kur yra jų partneriai, t.y. įmonė, kuri vietoje Norvegijoje su jais sudarys darbo sutartis. Taip pat paaiškino, kad jie turi sumokėti 800 litų bilietų užsakymui, o gavus pirmą atlyginimą jie turės sumokėti likusius 800 litų. Išvažiuoti turėjo 2010-10-29, bilietų turėjo atvažiuoti pasiimti 8.00 val. į kontorą. Jie su draugu pasirašė sutartis ir sumokėjo pinigus jaunesnei moteriai, kuri buvo pristatyta kaip sekretorė. 2010-10-26 M. K. bandė prisiskambinti telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), bet jis buvo išjungtas, o internete rado atsiliepimų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukčiai. Jam ir kitomis dienomis nepavyko prisiskambinti telefonu, todėl 2010-10-29 ryte atvyko į Vilnių, į (duomenys neskelbtini), kur prie kabineto Nr. 511 būriavosi daug žmonių, ten rado raštelį, kad reikia kreiptis į policiją. (t. 3, b. l. 157; t. 5, b. l. 130-131).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiųjų N. J. ir G. A. parodymais, kad 2010-10-12 interneto svetainėje „Skelbiu. Lt“ rado skelbimą apie įdarbinimą Norvegijoje, skelbime buvo nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir elektroninis paštas: (duomenys neskelbtini). 2010-10-13 paskambinus nurodytu telefonu, atsiliepusi moteris, prisistačiusi kaip įdarbinimo agentūros „Luxema“ atstovė, paaiškino, kad Haugesundo mieste naujoje ligoninėje reikės atlikti staliaus darbus. Moteris pasakė, kad jei domina šis pasiūlymas, reikia paskambinti jai po valandos, nes ji turi paskambinti Tomui, kuris užsiima reikalais Norvegijoje, N. J. paprašius duoti Tomo numerį, nes pats nori su juo asmeniškai pasikalbėti, ji kategoriškai atsisakė duoti jo numerį. Paskambinus po valandos moteris pasakė, kad 2010-10-19 reikia atvykti į Vilnių, adresu (duomenys neskelbtini) 13.00 val. Atvykęs anksčiau, N. J. su G. A. įėjo į kabinetą, kur moteris padavė sutartį, atspausdintą ant dviejų geltonų lapų, ir paaiškino, kad jei juos tenkina darbo sąlygos, jie turi pasirašyti šią sutartį ir sumokėti 800 litų pirminį įdarbinimo mokestį. Šią sutartį turės pateikti Norvegijoje, kur bus sudaryta darbo sutartis ir iš pirmo atlygio bus išskaityta likusi 800 litų suma už įdarbinimą. Taip pat buvo pasakyta, kad pinigai bus sugrąžinti, jei nepavyks įdarbinimas. Paklausus, ar būtų galima nunešti sutartį į darbo biržą, nes tokiu atveju nebūtų išbrauktas iš bedarbių sąrašų, moteris griežtai liepė to nedaryti, nes gali kilti nesklandumų, o sakė pateiks sutartį iš Norvegijos. Moteriai sumokėjo po 800 litų, jiems buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas, o kopiją moteris pasiliko sau. Kvite pinigų gavėjas buvo nurodyta I. A. . Skrydis turėjo būti iš Vilniaus oro uosto per Rygą, 2010-10-26 10.05 val. Oro uoste reikėjo rinktis 08.00 val., kad atsiimti bilietus, kurie turėjo būti rezervuoti, o juos turėjo pasitikti firmos darbuotojas. Pažiūrėjęs internete, N. J. tikrai matė tokį skrydį į Norvegiją, tačiau 2010-10-27 iš draugo G. A. sužinojo, kad skrydis perkeliamas į 2010-10-29 10.05 val., nes G. A. gavo SMS žinutę iš to paties moters numerio. Po to jis badė skambinti tai moteriai, tačiau telefonas buvo išjungtas. 2010-10-29 jie nuvyko į oro uostą, kur laukė žmonės ir kiti žmonės skristi, tačiau jų niekas nepasitiko, bilietai nebuvo rezervuoti, o nuvykus į ofisą, adresu(duomenys neskelbtini), ten taip pat rado daug laukiančių žmonių. Tuomet suprato, kad buvo apgauti ir kreipėsi į policiją (t. 4, b. l. 3-4; t. 5, b. l. 113-115).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiųjų A. M. , A. M. , M. N. ir D. F. parodymais, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį internete ieškojo darbo ir surado firmą „(duomenys neskelbtini)“, kuri siūlė darbą Norvegijoje dažytojams. Nusiuntė savo CV į elektroninio pašto dėžutę, gavo atsakymą, kad yra tinkamas šiam darbui ir reikia atvykti į Vilnių pasirašyti sutartį. Jis atvyko į Vilnių ir telefonu (duomenys neskelbtini) susitarė su piliete, prisistačiusi I. A. , susitikti Mindaugo g. 11 pasirašyti sutarties. 2010-09-30 apie 17.30 val. jis susitiko minėtu adresu prie „Maxima“ parduotuvės, minėta pilietė atėjo su vaiku apie penkių metų amžiaus. Ji atsinešė sutartį, kurią jis pasirašė, po to I. A. liepė sumokėti 800 litų. Kitą sumą, dar 800 litų, jis turėjo sumokėti iš pirmos algos Norvegijoje. Jis sumokėjo pradinį įnašą - 800 litų, o I. A. jam davė pinigų priėmimo kvitą. Tiek kvitą, tiek sutartį ji surašė savo ranka. Moteris jam sakė, kad Norvegijoje jis pasirašys trijų mėnesių darbo sutartį, o po to patys norvegai ją pratęs. Ji buvo pasikabinusi darbo pažymėjimą ant krūtinės, jis užsirašė jos duomenis (I. A. ir asmens kodą). Spalio 3 dieną jis su žmona A. M. , seserimi M. N. ir D. F. atvyko į (duomenys neskelbtini), į jų biurą pasirašyti dar tris sutartis, nes jo giminaitės taip pat norėjo vykti dirbti į Norvegiją. Jos taip pat sumokėjo po 800 litų. Kabinete sėdėjo tik viena moteris - I. A. , kuri sakė, kad jau spalio 6 dieną jie skris į Norvegiją. 2010-10-05 paskambino Ina ir pasakė, kad reisas atidedamas iki spalio 12 dienos. Tada vėl prieš išvykimą paskambino ir pasakė, kad skrydis bus jau spalio 22 dieną, po to dar kartą paskambino ir pasakė, kad skrydis bus spalio 29 dieną. Jis 2010-10-28 bandė skambinti Inai, tačiau jos telefonas jau buvo išjungtas. 2010-10-29 jis atvyko į(duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pamatė daug žmonių, kurie taip pat buvo apgauti, o kabinetas buvo užrakintas. Jam padaryta 800 litų žala (t. 5, b. l. 145-146; t. 5, b. l. 160-161; t. 4, b. l. 18-19; t. 6, b. l. 125-126).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios D. Z. parodymais, kad ieškodama darbo pagal įvairius skelbimus, ji 2010-10-08 internete, skelbimų tinklalapyje, kurio pavadinimo neatsimena, rado skelbimą dėl auklės darbo Norvegijoje. Skelbime buvo nurodytas kontaktinis telefonas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbuotojos vardas Ina. Paskambinusi nurodytu telefonu, atsiliepusi jauna moteris, kuri kalbėjo lietuviškai su akcentu, jai paaiškino, kad yra auklės darbas lietuvių šeimoje, gyvenančioje Norvegijoje, anglų kalbos žinios nereikalingos ir išvykimas numatytas spalio mėnesio pabaigoje, o norint sužinoti daugiau, ji gali atvykti į ofisą, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tą pačią dieną, apie 12-13 val., ji atvyko kartu su sūnumi R. Z. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, kur pirmame pastato aukšte stende buvo nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra 511 kabinete. Kabinete sėdinti viena moteris, kurią ji atpažino pagal balsą, pranešė, kad ji už įdarbinimą turi sumokėti mažiausiai 800 litų avansą. Kadangi ji neturėjo tokių pinigų, sutarė, kad sumokės 500 litų avansą už lėktuvo bilietus. 2010-10-09 09.00 val. ji atvykusi tuo pačiu adresu, sudarė sutartį dėl įdarbinimo, darbuotoja sutartyje savo ranka rašikliu įrašė sutarties numerį ir datą, jos gyvenamosios vietos adresą, pirminio mokesčio sumą 500 litų, 1100 litų sumą, kurią vėliau turės sumokėti, išrašė pinigų priėmimo kvitą 500 litų sumai, kuriuos ji sumokėjo. Ant kvito pasirašė jos abi. Moteris paaiškino, kad jai reikės prižiūrėti vaikus, tikslios darbo vietos nenurodė, atlyginimą žadėjo 6000 litų, paaiškino, jog gyvens tos šeimos nuosavame name. Moteris žadėjo pranešti telefonu, kada atvažiuoti atsiimti lėktuvo bilietą. Nesulaukusi skambučio ir paskambinusi turimu telefono numeriu, ta pati moteris informavo, kad išvykimas bus 2010-10-29 9.40 val. į Rygą ir, kad ji turi atvykti 2010-10-29 7.30 val. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, kur lauks vadybininkas ir su kuriuo vyks į oro uostą. Ji atvykusi nurodytą dieną pamatė, jog prie ofiso jau būriavosi apie 30 žmonių, iš kurių sužinojo, kad kabineto durys užrakintos, užplombuotos ir kad reikia kreiptis į policiją (t. 4, b. l. 31-32).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios Ž. N. parodymais, kad 2010 m. spalio mėnesio pradžioje ji internete tinklalapyje „skelbiu.lt“ rado skelbimą dėl įdarbinimo Norvegijoje. Paskambinus telefono numeriu (duomenys neskelbtini), atsiliepusi moteris paaiškino, kad jų įmonė tarpininkauja įdarbinant Norvegijoje, ir jiems yra reikalingos slaugės, o ji pati yra dirbusi slauge. Dėl darbo sąlygų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų telefonu nekalbėjo, nurodė adresą, kuriuo ji turi atvykti dėl sutarties sudarymo. 2010-10-14 ji atvykusi į Vilnių, moters nurodytu adresu, į (duomenys neskelbtini) gatvę, namo numerio neprisimena, kabineto numeris buvo 511, Vilniuje, neprisistačiusi moteris paaiškino, kad Norvegijoje reikalingos slaugės, kad jų įmonė ją nuvežtų į Norvegiją, patys jie neįdarbina, tačiau garantuoja įdarbinimą. Taip pat paaiškino, kad sudarant sutartį reikėtų sumokėti 800 litų bilietų užsakymui, o gavus pirmą atlyginimą, reikėtų sumokėti likusius 800 litų. Moteris paaiškino, kad pinigus galima pervesti ir į jų sąskaitą, kurią užrašė ant popieriaus skiautės. 2010-10-14 ji pasirašė sutartį, jai buvo paaiškinta, kad išvykstamas 2010-10-25, o likus dienai reiktų atvykti pasiimti bilietų. Žadėjo pati paskambinti. Nesulaukusi skambučio, pati paskambinusi turimu telefono numeriu sužinojo, jog skrydis vyks 2010-10-29 ir, kad ji turi atvykti pas ją į kontorą anksčiau pasiimti bilietų. 2010-10-21 ji internetine bankininkyste pervedė 800 litų. 2010-10-29 atvykusi į nurodytą vietą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rado daug laukiančių žmonių, ir suprato, kad yra apgauta. Moteris sudarinėjusi sutartį neprisistatė, sutartis buvo sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, ją, kaip parašyta sutartyje, atstovavo I. A. (t. 4, b. l. 45).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo J. J. parodymais, kad jis iš pažįstamo sužinojęs apie įdarbinimą Norvegijoje, paskambinęs draugo padiktuotu numeriu, iš telefonu atsiliepusios moters susižinojo apie įdarbinimą statybose ir darbo sąlygas. Kadangi moters pateikiama informacija atitiko jo turimus duomenis, todėl jam nekilo jokio įtarimo. Moteris paaiškino, kad norint sudaryti sutartį reikia sumokėti 800 litų už lėktuvo bilietus, o jau pradėjus dirbti iš pirmos algos jis turėtų sumokėti likusią sumą. 2010-10-19 jis atvykęs į Vilnių moters nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sumokėjo jai 800 Lt, ji išrašė pinigų priėmimo kvitą, surašė sutartį. Pasirašius sutartį moteris paaiškino, kad reikės atvykti 2010-10-26 atsiimti bilietų, žadėjo pati paskambinti. Kadangi nepaskambino, jis pats po kelių dienų paskambinęs sužinojo, jog yra pasikeitęs išvykimo laikas ir į kontorą jam reikės atvykti 2010-10-29 08.00 val., atsiimti bilietų, o 10.00 val. jis turės skristi lėktuvu į Rygą, po to į Norvegiją. 2010-10-29 ryte atvykęs į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie įėjimo sutiko daug žmonių, kurie irgi turėjo skristi, tačiau įmonė buvo užrakinta, buvo nurodyta, kad pradėtas tyrimas. Sutartis buvo sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, ją atstovavo I. A. (t. 4, b. l. 59).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiųjų A. P. ir R. Š. parodymais, kad 2010-10-02 internetiniame tinklalapyje „Darbo rinka“ perskaitę skelbimą dėl darbo Norvegijoje ir paskambinę skelbime nurodytu numeriu, atsiliepusi moteris pasakė, kad norint įsidarbinti Norvegijoje reikėtų atvykti į įmonės – tarpininkės biurą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasirašyti sutartį ir sumokėti 800 Lt avansą. Atvykę į biurą, su įmonę atstovaujančia administratore, kuri prisistatė kaip I. A. , pasirašė sutartį dėl įdarbinimo Norvegijoje. Grynais administratorei sumokėjo 800 Lt už įdarbinimą tarpininkaujant, ši jiems išrašė pinigų priėmimo kvitą. Sumokėjus pinigus, administratorė papasakojo apie darbą Norvegijoje, pasakė, kad 2010-10-29 apie 08.00 val. reikės atvykti į „Luxema“ biurą ir iš jo jis išvyks į Norvegiją. 2010-10-29 apie 08.00 val. jie atvykę į įmonės biurą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pamatė, prie pastato susirinkusius žmones, ant biuro durų pamatė kabantį policijos skelbimą, kad reikia kreiptis į juos dėl šios įmonės, tuomet ir suprato, kad yra apgauti (t.4. b.l. 73-75; t. 6, b. l. 100-101).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiųjų V. K. , P. S. P. K. ir D. U. parodymais, iš kurių seka, kad iš laikraščio „Pajūrio naujienos“ perskaitę skelbimą susižinojo, kad reikalingi darbuotojai darbui Norvegijoje. Paskambinę skelbime nurodytu numeriu užsiregistravo, bendravo su moterimi, kuri pakvietė atvykti į Vilnių, adresu(duomenys neskelbtini). Nurodytu laiku jie, nuvykę minėtu adresu, užėjo į 511 kabinetą. Kabinete buvusi moteris, prisistačiusi Inos vardu, davė jiems pasiskaityti sutartis. Kadangi visos sutartyje nurodytos sąlygos jiems tiko, jie užpildė dviem egzemplioriais sutartis, jose pasirašė kartu su minėta moterimi, kuri sutartyje pasirašė kaip I. A. . Moteris paaiškino, kad išvykimas planuojamas spalio 25-27 dienomis ir liepė sumokėti 800 litų už bilietus ir įdarbinimą. V. K. ir D. U. sutarė, kad pinigus perves per paštą, kitą dieną paštu minėtai bendrovei jie ir pervedė po 800 litų, o P. S. ir P. K. vietoje sumokėjo po 800 Lt ir jiems buvo išrašyti pinigų priėmimo kvitai. Priėmus pinigus administratorė papasakojo apie darbą Norvegijoje, pasakė, kad 2010-10-28 reikės atvykti į įmonės biurą, Vilniuje, kur bus susitikimas su vadybininku, o 2010-10-29, apie 07.30 val. jau išvykimas į Norvegiją. Atvykus nurodytą dieną, nurodytu laiku, kabineto duris jie rado užrakintas, minėtos moters, prisistačiusios Inos vardu, nebuvo, ant durų kabėjo lapelis su telefono numeriais, kad jie turi kreiptis į policiją. Tik tada jis suprato, kad yra apgautas (t. 4, b. l. 89-90, 91; 105-106,107; 150-151,154; t.2, b.l. 138-139).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo J. Ž. parodymais, kad 2010 metų spalio mėnesį iš draugo A. V. sužinojo, jog organizuojamas įdarbinimas Norvegijoje. Nuvažiavus į Vilnių, į įmonę „Luxema“, (duomenys neskelbtini) kabinetą, moteris, prisistačiusi Ina, pasakė, kad ji užsiima krovinių pervežimu, bendradarbiauja įdarbinant žmones Norvegijoje, paprašė išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijų, sakė, kad jis su savimi pasiimtų nuotrauką. Jos kabinete surašė sutartį dėl įdarbinimo Norvegijoje ir sutvarkė visus reikiamus dokumentus. Pagal sutartį ši paslauga jam turėjo kainuoti 1 600 Lt. Jis turėjo sumokėti avansą pusę sumos už bilietą, o likusieji pinigai būtų nuskaičiuoti nuo jų uždarbio mėnesio bėgyje. Moteriai, pasivadinusiai Ina, jis sumokėjo grynais 700 Lt, ji surašė pinigų priėmimo kvitą. Sutartis buvo surašyta dviem egzemplioriais, vienas liko jam, kitas moteriai, pasivadinusiai Inai. Sutartyje ji pasirašė, uždėjo bendrovės „Luxema“ spaudą (t. 4, b. l. 120).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo E. U. parodymais, kad 2010-10-06 jis internete www.skelbimai.lt ir www.skelbiu.lt rado skelbimus apie įmonę pavadinimu „Luxema“, įdarbinančią žmones Norvegijoje. Jis skelbimu susidomėjo, nuvyko skelbime nurodytu adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Moteris, prisistačiusi Ina, pasakė, kad spalio 18 dieną jau yra planuojamas išvykimas į Norvegiją, į Haugesund miestą renovuoti ligoninės, paminėjo, kad viskas tvarkoje. Sąlygos jį tenkino ir jis iš karto 2010-10-07 pasirašė sutartį dviem egzemplioriais, iš kurių vienas liko jam, o kitas jai. Ant sutarties Ina uždėjo firmos antspaudą. Visas įdarbinimas jam turėjo kainuoti 1600 litų, bet iš pradžių jis turėjo sumokėti tik 800 litų avansą už lėktuvo bilietų rezervavimą ir atliktas paslaugas. Pinigus jis užnešė vėliau ir Ina jam išrašė pinigų priėmimo kvitą. Taip pat Ina liepė pateikti dokumentus dėl statybininkų kvalifikacijos, pažadėjo visus dokumentus sutvarkyti ir išversti, nurodė į kelionę pasiimti po nuotrauką, nes Norvegijoje bus sudaryta tikra sutartis. I. A. nebuvo pateikusi jokio savo asmens dokumento. Grįžęs namo jis domėjosi apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, nieko blogo nerado, tai buvo nauja firma, kuri užsiima transportu ir žmonių įdarbinimu užsienyje. Kadangi skrydis buvo atidėtas tris kartus, jam kilo įtarimas, tačiau galutinai paaiškėjo, kad skrydis bus 2010-10-29 ir kad 2010-10-28 reikia atvažiuoti į ofisą pasiimti bilietų. 2010-10-28 jis atvyko į ofisą, tačiau rado jį užrakintą, Inos telefonas buvo išjungtas, ant durų rado lapelį su numeriu, paskambino juo ir susitarė su kažkokiu vyru, turbūt irgi buvo nukentėjęs, kad visi susirinks 2010-10-29 prie ofiso ir kreipsis į policiją. 2010-10-29 atvykę rado daug belaukiančių žmonių ir visi kreipėsi į policiją (t. 6, b. l. 168-169).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo V. K. parodymais, kad 2010 m. spalio 15 dieną per pažįstamus surado UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima įdarbinimu užsienyje. Telefonu 867859122 iš savo telefono numerio jis paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiliepusi moteris prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore I. A. . Jie susitarė 2010-10-18 susitikti pasirašyti sutarties. Sutartu laiku susitikę Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 511 kabinete, I. A. jam papasakojo apie darbo vietą, nurodė, kad jam reikia sumokėti 800 Lt lėktuvo bilietui nupirkti. Jis sumokėjo jai grynaisiais pinigais nurodytą sumą, pasirašė sutartį, Ina jam išrašė kvitą už gautus pinigus. Tuo pačiu telefono numeriu jis jai vėliau kelis kartus skambino dėl skrydžio laiko, kuris kelis kartus keitėsi, po ko ji pasakė, kad išskris 2010-10-29 10.05 val., nurodė reiso numerį. Susitarė su Ina, kad jis atvyks 2010-10-29 08.00 val. į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur vadybininkas atiduos bilietą ir lydės skrydžio metu. 2010-10-29 apie 08.00 val. jis atvyko iš Plungės, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pamatė laukiančius žmones (t. 4, b. l. 135-136).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios I. B. parodymais, kad skelbimą dėl įdarbinimo ji rado laikraštyje „Švenčionių kraštas Žemyna“. Paskambinusi skelbime nurodytu telefonu, atsiliepusi moteris pasakė, kur reikia atvykti, pasakė, kad įmonė įsikūrusi (duomenys neskelbtini), 5 aukšte 511 kabinete. 2010-10-18 ji, atvykusi moters nurodytu adresu, sumokėjo 800 Lt už įdarbinimą užsienyje, moteris vardu Ina, paaiškino, kad spalio 27 dieną ji jau dirbs Norvegijoje, davė pasirašyti įdarbinimo sutartį, moteris išrašė pinigų priėmimo čekį ir prisegė prie darbo sutarties. Po kelių dienų paskambinus moteriai ši paaiškino, kad dėl nesklandumų spalio 27 dieną išvykti negalima, nurodė, kad išvykimas vyks spalio 29 dieną, nurodydama, kad 2010-10-29 7.30 val. ji turi būti prie pastato(duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur ją pasitiks kažkoks vadybininkas ir įteiks lėktuvo bilietus. Dieną prieš ir sutartą dieną ji skambino moteriai, bet jos telefonas buvo išjungtas. Sutartą dieną ji 7.30 val. nuvyko (duomenys neskelbtini), bet jos niekas nepasitiko ir jokių bilietų jai nedavė (t. 4, b. l. 168-169).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo R. Č. parodymais, kad interneto tinklalapyje www.skelbiu.lt jis radęs skelbimą, jog reikalingi darbuotojai dirbti Norvegijoje, paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), į skambutį atsiliepusi moteris paaiškino, kad jis turi atvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri randasi adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Spalio 11 dieną, apie 13.00 val. jis atvažiavęs iš Klaipėdos į Vilnių, nuvyko nurodytu adresu, užėjęs į kabinetą rado jame moterį, kuri papasakojo apie darbą Norvegijoje, minėjo, kad darbas būtų Haugesund mieste, reiktų renovuoti ligonines, kad darbas būtų iki gruodžio 21 dienos, paminėjo, kad ir jos vyras dirba ten pat, o atlyginimas būtų 120 kronų už valandą. Paaiškino, jog išvykimo data tiksliai dar nežinoma, numatoma spalio 26 d., tačiau data gali keistis, priežasčių nenurodė. Paklausus, kiek žmonių vyks į Norvegiją, ji nenurodė, paaiškindama, jog žmonės dar yra renkami. Jis namuose internetu įmonių registre pasitikrinęs duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsitikino, jog įmonė egzistuojanti ir užsiima įdarbinimu, todėl jokių abejonių jam nekilo. Jis pasirašė sutartį, sumokėjo grynais 800 Lt, jam buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas. Pasirašė du sutarties egzempliorius, vienas liko pas moterį, kitas pas jį. Sutartyje pamatė, kad įdarbinusi moteris yra I. A. . Nesulaukęs jokio skambučio, jis tuo pačiu telefono numeriu paskambino pats, o telefonu atsiliepusi ta pati moteris nurodė, kad skrydis bus spalio 26 dieną. Norėdamas tuo įsitikinti, jis spalio 22 dieną pats dar kartą paskambino moteriai, kuri pasakė, kad skrydis jau bus spalio 29 dieną 10.05 val. iš Vilniaus oro uosto, paminėjo, kad persėdimas bus Rygoje. Moteris paminėjo, kad Vilniaus oro uoste jų lauks vadybininkas, kuris palydės juos į Norvegiją. Skrydžio dieną jis nuvyko į oro uostą, kur laukė vadybininko, tačiau jo nesulaukė, todėl priėjo prie „AIR BALTIC“ langelio ir padavęs savo asmens dokumentą paklausė, ar jam yra rezervuotas bilietas, tačiau niekas nebuvo rezervuota ir jis suprato, kad jį apgavo. Bandė skambinti moteriai, tačiau telefonas jau buvo išjungtas (t. 5, b. l. 21-22).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios L. L. parodymais, kad 2010 m. spalio mėnesio pradžioje internete, tikslios svetainės neatsimena, rado skelbimą įmonės, pavadinimu „Luxema“, kuriame buvo siūlomi darbai vyrams apdailos darbuose ir darbai moterims – auklėmis ar slaugėmis. Ji parašė paklausimą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir jai buvo atrašyta, kad reikia kreiptis telefonu (duomenys neskelbtini). Ji šiuo numeriu paskambinusi gal 2-3 kartus ir domėjosi galimu įsidarbinimu Norvegijoje, jai buvo pasakyta atvykti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2010-10-13 po pietų ji nuvyko skelbime nurodytu adresu, kabinetas buvo gana tuščias, jame stovėjo apytuštis stalas, kompiuteris. Ją pasitiko moteris, prisistačiusi Inos vardu, moteris su ja bendravo labai maloniai, todėl jai nekilo joks įtarimas. Moteris pasakė, kad išvykimas bus 2010-10-26/27 dienomis, atlyginimas turėjo būti 7 500 Lt per mėnesį, iš pirmo atlyginimo moteris nurodė, kad bus išskaičiuotas 800 Lt mokestis už įdarbinimo paslaugas. Darbas turėjo būti miestelyje Hudersunda. Sutartos sąlygos jai tiko, todėl ji pasirašė įdarbinimo sutartį. Pradinį įnašą 800 Lt už kelių dienų sumokėjo jos sūnus Y. L. . Sutartį pasirašė ji ir moteris prie jos akių, kuri pasirašė I. A. vardu bei uždėjo įmonės antspaudą. Administratorė nurodė laukti pranešimų apie išvykimo datą. 2010-10-25 ji pati paskambino tuo pačiu telefonu, kuris buvo nurodytas skelbime ir klausė, kada bus skrydis, jai buvo pasakyta, kad skrydis atidėtas ir bus 2010-10-29 ir moteris nurodė, kad jos sūnus ateitų į ofisą paimti lėktuvo bilietų. Moteris paminėjo, kad skrydis bus 8.40 val. iš Vilniaus oro uosto, kur jai ir reikia vykti. Kai kitą dieną jos sūnus nuvyko į minėtą ofisą, rado duris užrakintas, telefonas irgi buvo išjungtas. Pasidomėjus internete dėl bilietų paaiškėjo, kad nieko nėra rezervuota. Tuomet ji suprato, kad buvo apgauta. 2010-10-29 ji nuvyko prie ofiso, kur su kitais žmonėmis nuvyko į policijos komisariatą (t. 5, b. l. 35-37).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo A. K. parodyamis, kad maždaug 2010-10-15 laikraštyje „Šiaulių kraštas“ rado skelbimą, kad reikalingi darbuotojai įvairių specialybių darbui Norvegijoje. Jis paskambino nurodytu UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefonu (duomenys neskelbtini) ir susitarė 2010-10-21 apie 11.00 val. atvykti į Vilnių, (duomenys neskelbtini) kabinetą. Atvykęs kabinete sutiko moterį, su kuria šnekėjo apie darbą Norvegijoje. Jis pasirinko apdailininko darbą, už kurį moteris žadėjo 125 kronų atlyginimą per valandą atskaičius mokesčius, žadėjo taip pat nemokamą apgyvendinimą, tik reiks jam pirktis maistą. Už įdarbinimą buvo pareikalauta viso 1600 litų užmokestis, t.y. 800 litų pasirašant sutartį, o likusius 800 litų nuskaičiuotų darbdavys nuo jo pirmo atlyginimo Norvegijoje. Tada jis su moterimi pasirašė sutartį, jis perdavė jai 800 litų ir ji užpildė pinigų priėmimo kvitą. Tada jie susitarė, kad 2010-10-29 reikės skristi iš Vilniaus oro uosto, o dieną ar dvi prieš paskambins ir ir patikslins laiką. Tačiau niekas nepaskambino. 2010-10-26,27 ir 28 dienomis skambino patikslinti vykimo informaciją, bet niekas neatsiliepė. Interneto puslapyje www.skundai.lt rado komentarus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad tai apgaulė. 2010-10-29 jis nuvyko į įmonės ofisą, kur jau rado daug belaukiančių žmonių, ofisas buvo užrakintas, telefonas išjungtas. Jam padaryta 800 litų žala (t. 5, b. l. 50-51).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo T. K. parodymais, kad 2010 m. spalio mėnesį internete, radęs skelbimą, kad reikalingi darbuotojai darbui Norvegijoje, jis paskambino nurodytais UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefonais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir susitarė 2010-10-21 apie 13.00 val. atvykti į Vilnių, į (duomenys neskelbtini) kabinetą. Atvykęs kabinete, ant kurio kabojo užrašas UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutiko moterį, su kuria šnekėjo apie darbą Norvegijoje. Jis pasirinko statybininko darbą, už kurį moteris žadėjo 125 kronų atlyginimą per valandą atskaičius mokesčius, žadėjo taip pat nemokamą apgyvendinimą, tik reiks jam pirktis maistą. Už įdarbinimą buvo pareikalauta viso 1600 litų užmokestis, t.y. 800 litų pasirašant sutartį, o likusius 800 litų nuskaičiuotų darbdavys nuo jo pirmo atlyginimo Norvegijoje. Tada jis su moterimi pasirašė sutartį, jis perdavė jai 800 litų ir ji užpildė pinigų priėmimo kvitą. Tada jie susitarė, kad 2010-10-29 08.00 val. jis atvažiuos į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jam bus perduotas lėktuvo bilietas ir kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku skris į darbo vietą Norvegijoje. 2010-10-26,27 ir 28 dienomis skambino patikslinti vykimo informaciją, bet niekas neatsiliepė. 2010-10-29 jis nuvyko į įmonės ofisą kur jau rado daug belaukiančių žmonių, ofisas buvo užrakintas, telefonas išjungtas. Jam padaryta 800 litų žala (t. 5, b. l. 66-67).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo V. R. parodymais, kad 2010-10-19 internete, adreso nepamena, rado skelbimą, kad reikalingi darbuotojai darbui Norvegijoje. Jis paskambino nurodytu UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefonu (duomenys neskelbtini) ir susitarė 2010-10-21 apie 13.00 val. atvykti į Vilnių, į (duomenys neskelbtini) kabinetą. Atvykęs kabinete, ant kurio kabojo užrašas UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutiko moterį apie 30 metų amžiaus. Su paminėta moterimi jis šnekėjo apie darbą Norvegijoje. Jis pasirinko apdailininko darbą, už kurį moteris žadėjo 125 kronų atlyginimą per valandą atskaičius mokesčius, žadėjo taip pat nemokamą apgyvendinimą, tik reiks jam pirktis maistą. Už įdarbinimą buvo pareikalauta viso 1600 litų užmokestis, t.y. 800 litų pasirašant sutartį, o likusius 800 litų nuskaičiuotų darbdavys nuo jo pirmo atlyginimo Norvegijoje. Tada jis su moterimi pasirašė sutartį, jis perdavė jai 800 litų ir ji užpildė pinigų priėmimo kvitą. Tada jie susitarė, kad 2010-10-29 08.00 val. jis atvažiuos į(duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jam bus perduotas lėktuvo bilietas ir kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku skris į darbo vietą Norvegijoje. 2010-10-26,27 ir 28 dienomis skambino patikslinti vykimo informaciją, bet niekas neatsiliepė. 2010-10-29 jis nuvyko į įmonės ofisą kur jau rado daug belaukiančių žmonių, ofisas buvo užrakintas, telefonas išjungtas. Jam padaryta 800 litų žala (t. 5, b. l. 81-82).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo V. B. parodymais, kad 2010-10-19 internete rado skelbimą, kad reikalingi darbuotojai darbui Norvegijoje. Skelbime buvo nurodytas telefonas (duomenys neskelbtini) ir elektroninis paštas ana.luxema@gmail.com. Jis norėjo išvažiuoti dirbti į Norvegiją, nes girdėjo, jog ten geros darbo sąlygos ir geras atlyginimas.2010-10-20 paskambino skelbime nurodytu numeriu, atsiliepusi moteris paaiškino, kokios yra darbo sąlygos, kiek reikia sumokėti už įdarbinimą ir kelionę. Taip pat pridūrė, kad liko tik 5 laisvos vietos, todėl reikia paskubėti. Jis nusprendė važiuoti kartu su savo (duomenys neskelbtini), ten juos pasitiko I. A. , kuri prisistatė kaip įmonės administratorė. Ji pasakė, kad šios įmonės direktorė Ana yra jos sesuo. Jis pasirašė sutartį dėl įdarbinimo tarpininkavimo paslaugų teikimo ir perdavė 800 litų. Iš viso pagal sutartį jis turėjo sumokėti 1600 litų, tačiau likusius 800 litų jis įsipareigojo sumokėti iš pirmo atlyginimo Norvegijoje. Ina pasakė, kad kelionė įvyks 2010-10-29, kad reikia susirinkti 08.00 val. prie „(duomenys neskelbtini)“ ofiso. Atvykus minėtą dieną prie ofiso niekas jo nepasitiko, telefonas buvo išjungtas, o ant durų rado raštelį, kad reikia kreiptis į policiją. Jam padaryta žala 800 litų (t. 5, b. l. 96-98).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo G. M. parodymais, kad pagal laikraštyje „Šiaulių kraštas“ rastą skelbimą dėl įdarbinimo Norvegijoje, jis paskambino telefonu(duomenys neskelbtini), atsiliepusi moteris paaiškino visas aplinkybes, o susidomėjęs pasiūlymu ir įsitikinęs įmonės egzistavimu, jis 2010-10-20 atvažiavo į Vilnių, (duomenys neskelbtini), kur ofise sėdinti moteris dar kartą paaiškino apie darbo pobūdį ir jis pasirašė sutartį. Už įdarbinimą jis sumokėjo 800 litų. Moteris išrašė pinigų priėmimo kvitą, pasakė, kad į Norvegiją išvykstama spalio 25 dieną, o tikslesnę informaciją praneš vėliau. Iš pažįstamo sužinojo, kad išvykimas bus spalio 29 dieną. Jis, norėdamas patikslinti išvykimo aplinkybes, skambino moteriai savaitgalį, tačiau niekas nekėlė ragelio, jos telefonas buvo išjungtas nuo spalio 26 dienos. Pasirodžius internete komentarams, kad tai apgaulė, jis suprato, kad yra apgautas. 2010-10-29 atvykęs prie minėto ofiso įmonės atstovų nerado (t. 5, b. l. 176-177).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusio R. V. parodymais, kad laikraštyje „Kalvotoji Žemaitija“ radęs skelbimą dėl darbo Norvegijoje, jis susisiekęs nurodytu telefonu, 2010-10-14 atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą. Su juo bendravusi I. A. , paaiškino, jog jis privalo sumokėti pirminį 800 litų mokestį už įdarbinimą bei dokumentų tvarkymo administravimą, jis pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove I. A. , asmeniškai į rankas sumokėjo 800 litų, o ji jam išrašė pinigų priėmimo kvitą. Taip pat moteris pasakė, kad išvykimas bus 2010-10-26/27, o dėl tikslesnės informacijos ji paskambins. Paskambinus 2010-10-25, Ina jam pasakė, kad skrydis bus 2010-10-29, bilietai rezervuoti ir nurodė, kad 2010-10-29 08.00 val. jis turi būti prie ofiso, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2010-10-26 paskambinus nurodytu telefonu Ina nebekėlė ragelio, telefonas buvo išjungtas, nepavyko prisiskambinti ir kitomis dienomis. 2010-10-29 ryte jis atvyko nurodytu adresu, kur rado daugybę žmonių, kabinetas buvo užrakintas. Jis kreipėsi į policiją (t. 6, b. l. 4-5, 6).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiųjų A. J. ir A. S. parodymais, kad 2010 m. spalio 12 dieną jie kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri neva užsiima tarpininkavimu įdarbinant žmones užsienio valstybėse. Minėtoje įmonėje jie sumokėjo po 800 litų ir jiems buvo pasakyta, kad ateityje praneš kaip suras darbą. Vėliau paskambinus nurodytais telefonais įmonėje niekas telefonų nebekėlė, o nuvykus duotu adresu jie sužinojo, kad įmonė dingo. Jų žiniomis, įmonė sukčiaudama surinkinėjo iš daugelio žmonių, norinčių dirbti užsienio valstybėse, pinigus ir šiuo metu slapstosi nuo visų klientų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai jau iš anksto turėjo tikslą net neieškoti darbo vietų, o tik pasisavinti pinigus (t. 6, b. l. 22; 39-40).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo J. Š. parodymais, kad 2010 m. spalio mėnesį internete tinklalapyje www.skelbimas.lt pagal rastą skelbimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlomo darbo, jis paskambinęs skelbime nurodytu numeriu 867859122, su atsiliepusia moterimi bendravo dėl įdarbinimo. Sutarė atvykimo laiką. 2010-10-11 apie 8.30 val. jis atvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kontoros durys buvo uždarytos, tačiau sutiko vyrą, kuris paaiškino, kad jis anksčiau per UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvyko dirbti į Norvegiją, aiškino, kad pažįsta įmonės direktorių, pavardės neminėjo, kadangi turėjo laiko, tai nuėjo parūkyti ir kai grįžo jau vyro nebebuvo. Apie 9.00 val. į kontorą atėjo moteris, kuri prisistatė įmonės administratore Ina, paaiškino, kad jų įmonė turi partnerius Norvegijoje, ir jie tarpininkauja surandant darbuotojus, jų įmonė nuveža žmones į Norvegiją, o jau ten yra įdarbinami Norvegijos įmonėse. Taip pat paaiškino, kad jie ima 800 litų mokestį, o kitą dalį 800 litų būna atskaičiuojama iš pirmo atlyginimo Norvegijoje. Jis iš karto sutarties nepasirašė, nes norėjo apgalvoti. 2010-10-13 jis atvažiavo į įmonės kontorą, dar pakalbėjo su ten buvusia Ina, pasirašė sutartį, sumokėjo 800 litų, Ina jam išdavė kasos pajamų orderį. Pasirašant sutartį Ina paaiškino, kad numatoma išvykimo data 2010-10-20, tačiau pasakė, kad dar paskambins. 2010-10-17 jis pats paskambino ir sužinojo, kad skrydis bus 2010-10-26. 2010-10-23 moteris jam paskambino ir pasakė, kad skrydis bus 2010-10-29. 2010-10-26 ir kitomis dienomis jis skambino Inai, tačiau telefonas buvo išjungtas ir jis suprato, kad yra apgautas. 2010-10-29 jis net ir nevažiavo į ofisą (t. 6, b. l. 49).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriuo užfiksuota, kad nukentėjusysis J. Š. atpažino B. S. kaip vyrą, kurį sutiko prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontoros, adresu(duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris aiškino, kad per tą įmonę buvo išvykęs dirbti ir pažįsta įmonės direktorių (t. 6, b. l. 54-57).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusio J. L. parodymais, kad 2010 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje ar spalio pradžioje vietiniame Marijampolės laikraštyje rado skelbimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbina legaliam darbui Norvegijoje. Skelbime buvo nurodytas firmos telefonas (duomenys neskelbtini) ir elektroninis paštas (duomenys neskelbtini). Tada jis internete pažiūrėjo informacijos apie šią įmonę, nerado nieko blogo, tik kad sunku prisiskambinti, todėl elektroniniu paštu parašė laišką ir gavo atsakymą, kad dėl visų klausimų reikia skambinti nurodytu skelbime numeriu, todėl 2010-10-18/19 jis iš savo mobilaus paskambino į firmą, kur atsiliepus moteriai ėmė klausinėti apie darbą ir paaiškėjo, kad darbas bus Norvegijoje, Hausgesund mieste, kad reikės ten renovuoti ligoninę, kad ten jau dirba 10 žmonių, tačiau du grįžta, nes pradėjo gerti, kad yra išnormuoti du namai pragyvenimui, du autobusiukai vešiantys į darbą, darbas truks 9 val. per dieną. Visos darbo sąlygos buvo jam priimtinos ir po poros dienų, t.y. spalio 20 ar 21 dieną, jis vėl paskambino tuo pačiu numeriu ir atsiliepus tai pačiai moteriai jis susitarė, kad sutarties pasirašyti atvyks spalio 22 dieną. 2010-10-22 apie 11.30 val. jis atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur prie durų iškaboje rado parašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 511 kabinete. Kabinete jį pasitiko moteris I. A. , iš balso jis atpažino, kad tai ta pati moteris, kadangi kabinete jau buvo 3 vyrai, tai teko jam palaukti už durų. Kai jau užėjo į kabinetą moteris papasakojo tą patį ką ir telefonu, tik pasakė, kad mažokas bus atlyginimas – 120.5 kronų už valandą. Ina savo ranka surašė sutartį ant geltonos spalvos lapo, po to ją abu patvirtino parašais, buvo uždėtas firmos antspaudas tada ar jau buvo uždėtas, jis dabar nepamena. Užpildžius sutartį Ina pasakė, kad reikia už lėktuvo bilietus sumokėti 800 litų, ką jis ir padarė, o Ina jam išrašė pinigų priėmimo kvitą. Taip pat paminėjo, jog skrydis bus iš Vilniaus oro uosto į Rygą, o iš ten į Hausgesund miestą. Pasiteiravus dėl lėktuvo bilietų Ina pasakė, kad juos reiks atsiimti spalio 28 dieną iš vadybininko, o paklausus kodėl ne prie kasos oro uoste Ina pasakė, kad daug kas gali nežinoti kur oro uostas. Po to kai parvyko į Marijampolę kitą dieną spalio 23 jis paskambino Inai ir pasakė, kad nori duoti savo Sodros knygelės numerį, nors iš tikro norėjo susigrąžinti pinigus kadangi kilo įtarimas dėl įdarbinimo. Paskambinus Inai ji pasakė, kad šeštadieniais ji nedirba ir kad paskambintų pirmadienį. Paskambino pirmadienį, padiktavo savo numerį Sodros ir susitarė susitikti spalio 27 dieną. Atvykus minėtą dieną kabinetas buvo užrakintas ir telefonas buvo išjungtas, tada jis galutinai suprato, kad yra apgautas (t. 6, b. l. 67-68, 69).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo A. S. parodymais, kad 2010-10-08 laikraštyje „15 minučių“ perskaitęs skelbimą, kad yra reikalingi statybininkai darbui Norvegijoje, paskambino nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepusi moteris pasakė atvažiuoti į firmos „(duomenys neskelbtini)“ biurą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jam bus atsakyta į jį dominančius klausimus. 2010-10-09 jis atvažiavo į biurą, kur buvusi moteris informavo, kad yra darbo vietos Norvegijoje dirbti statybininkams, prieš įsidarbinant reikia pasirašyti sutartį ir sumokėti 700 litų avansą. 2010-10-12 jis dar kartą atvažiavo į šį biurą, pasirašė sutartį, sumokėjo 700 litų avansą. Moteris priėmusi pinigus pasakė, kad išvykimas į Norvegiją bus 2010-10-29, apie 08.00 val. nuo biuro adresu (duomenys neskelbtini). 2010-10-29 apie 08.00 val. jis atvyko su lagaminais prie anksčiau minėto biuro, kur jau rado daug belaukiančių žmonių ir ant biuro durų rado lapelį, kad dėl „(duomenys neskelbtini)“ reikia kreiptis į policiją (t. 6, b. l. 82-83).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo A. Z. parodymais, kad 2010 m. spalio mėnesį laikraštyje „15 minučių“ jis rado skelbimą dėl įdarbinimo Norvegijoje, statybose. Paskambinus numeriu (duomenys neskelbtini), jis susitarė dėl susitikimo. 2010-10-08 atvykus į (duomenys neskelbtini), Vilnius, jam administratorė paaiškino, kad turi sumokėti 800 litų už bilietų rezervavimą. Jis sumokėjo 700 litų. Administratorė pasakė, kad jo skrydis bus 2010-10-29. 2010-10-27 paskambinus į minėtą numerį paaiškėjo, kad yra išjungtas ir jam daugiau nepavyko prisiskambinti (t. 6, b. l. 114).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo R. V. parodymais, kad perskaitė skelbimą laikraštyje „15 minučių“, kuriame buvo siūlomas legalus darbas Norvegijoje, jis paskambino skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiteiravo dėl galimybės įsidarbinti apdailos darbų atlikime. Atsiliepusi moteris, prisistačiusi sekretore Ina, pasiūlė atvykti į ofisą. Jis atvykęs į ofisą sumokėjo pinigus – 800 Lt, jam už perduotus pinigus išrašė kvitą. Sutartį pasirašinėjo ofise dirbusi sekretorė, ji ir priėmė iš jo pinigus. Sekretorė jam nurodė vadybininko telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris turėjo suteikti daugiau informacijos, tačiau tuo numeriu nepavyko prisiskambinti. Sekretorė paminėjo, kad vadybininko vardas yra Tomas. Pagal sutartį jį turėjo įdarbinti per mėnesį. 2010-10-25 telefono numeriu skambino tai pačiai sekretorei, kuri pasakė, kad 2010-10-29 8 val. ryto jau išvykimas ir nurodė su kelioniniais daiktais susirinkti bendrovės ofise, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Minėtą dieną nuvykus į ofisą pamatė laukiančius žmones, ant kabineto durų rado lapelį, kad reikia kreiptis į policiją, jis suprato, kad yra apgautas (t. 6, b. l. 154-155).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo V. P. parodymais, kad pagal laikraštyje „15 minučių“ rastą skelbimą dėl įdarbinimo Norvegijoje, buvo nurodytas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) ir telefono numeris(duomenys neskelbtini), nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Su ofise esančia moterimi, jis pasirašė sutartį, jai sumokėjo 800 litų už lėktuvo bilietą. Moteris pranešė, kad skrydis bus iš Vilniaus, tačiau dėl reiso ir laiko ji papildomai patikslins ir jam praneš laikotarpyje nuo 22 iki 28 dienos. 2010-10-25 jis bandė prisiskambinti moteriai su kuria pasirašė sutartį, t.y. I. A. , pasitikslinti dėl skrydžio, kuri jam pasakė, kad skrydis bus 2010-10-29, laiko nesakė. Ji nurodė, kad 2010-10-29 dieną 07.30 val. jis su daiktais lauktų prie ofiso, nes ten jį pasitiks vadybininkas, vardo ir pavardės nenurodė, kuris skris kartu su jais į Norvegiją. 2010-10-29 nurodytu laiku jis atvyko prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofiso, tačiau vadybininko nebuvo, ofiso durys buvo užrakintos. Tada visi ten susirinkę nusprendė kreiptis į policiją (t. 6, b. l. 183-185).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais užfiksuota, kad nukentėjusieji R. P. , D. Š. , R. K. , V. P. , S. N. , V. P. , D. Č. , T. S. , P. L. , I. K. , N. N. , M. U. , M. K. , N. J. , M. N. , D. Z. , Ž. N. , J. J. , A. P. , V. K. , P. S. , J. Ž. , E. U. , V. K. , P. K. , I. B. , R. Č. , L. L. , A. K. , T. K. , V. R. , V. B. , G. A. , A. M. , A. M. , G. M. , R. V. , J. Š. , R. Š. , A. Z. , D. F. , A. S. , V. P. atpažino I. S. kaip moterį, su kuria bendravo dėl įdarbinimo Norvegijoje ir su kuria buvo pasirašytos sutartys ir pinigų priėmimo kvitai (t. 2, b. l. 25-27, 40-42, 56-58, 162-163, 195-197, t. 3, b. l. 7-9, 27-29, 39-41, 55-57, 83-85, 133-134, 144-146, 162-165, t. 4, b. l. 5-9, 20-22, 33-35, 46-49, 60-63, 76-78, 92-94, 108-110, 213-124, 137-138, 155-158, 170-173, t. 5, b. l. 23-25, 38-40, 52-54, 68-70, 83-85, 99-101, 116-118, 147-149, 162-165, 178-179, t. 6, b. l. 11-13, 50-53, 102-104, 118-120, 127-128, 140-142, 174-176, 186-188).

Teisme apklaustas liudytojas R. D. apklaustas teisme paaiškino, kad jis nei vieno iš kaltinamųjų anksčiau nėra matęs ir pažinojęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nieko nesako, nežino kas tai per bendrovė ir apie ją nieko nėra girdėjęs. Darbo sutarčių su šia bendrove nėra pasirašęs, derybų dėl įsidarbinimo Norvegijoje nėra vedęs ir net nesiruošė tai daryti. Savo asmens duomenų jis niekam nėra pateikęs ir niekam jų nedavė. Dėl paskolų niekuomet nesikreipė ir jų neėmė. Pagal profesiją jis yra batsiuvys.2010 m. vasarą, rudenį, jis buvo bedarbis ir registruotas darbo biržoje.Nuvykęs į darbo biržą sužinojo, kad yra įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustebo, nes nieko apie tai nežinojo. Nuvykęs į Valstybinio socialinio draudimo fondo skyrių jam darbuotojai patvirtino, kad yra įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už minimalų darbo užmokestį. Sužinojęs šią informaciją, jis parašė pareiškimą būti išbrauktam iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų sąrašo. Pašalpą jis atgavo, kokiu būdu jo asmens duomenys tapo žinomi, paaiškinti negali, nepamena kad savo asmens duomenis kam būtų teikęs, asmens dokumento pametęs nebuvo.

Teisme apklaustas liudytojas M. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vadybininku ir kuris tuo metu administravo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, penktame aukšte esančias patalpas, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ šių patalpų nuomos skelbimus, kurie buvo patalpinti internetiniuose puslapiuose, 2010-10-01 jam paskambino vyras, prisistatęs vardu Tomas, ir kuris pasiteiravo dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos. Sutarę susitikti, 2010-10-01 vyras, prisistatęs vardu Tomas, kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore I. A. , atvyko apžiūrėti patalpų. Minėtas vyras neminėjo, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. I. A. jam pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. M. jai išrašytą 2010-10-01 įgaliojimą sudaryti bendrovės vardu patalpų nuomos sutartį bei sumokėti nuomos mokestį. Jam buvo paaiškinta, kad patalpos reikalingos vykdyti žmonių įdarbinimo paslaugas. Jis minėtiems asmenims parodė kelis patalpų variantus, jie pasirinko patalpas Nr. 511. Tą pačią dieną su I. A. buvo pasirašytas turto priėmimo – perdavimo aktas Nr. 2010-10-01. Kadangi patalpose baldų nebuvo, žodžiu jie susitarė, kokie baldai bus reikalingi ir šių baldų sąrašą jis įtraukė į turto priėmimo – perdavimo aktą Nr. 2010-10-01. Tą pačią dieną jis I. A. perdavė minėtų patalpų raktą. Patalpų nuomos kainą sutarė 15 litų/kv.m per mėnesį, dėl kainos jie nebandė derėtis, tik norėjo kuo greičiau apmokėti, primygtinai siūlė perduoti nuomos mokesčio pinigus tiesiogiai jam tą pačią dieną, tačiau jis atsisakė, kadangi neturi įgaliojimų priimti pinigus. Patalpų nuomos sutartį Nr. 2010-10-01 jie pasirašė 2010-10-04. Sutarties data 2010-10-01, kadangi patalpos buvo perduotos būtent tą dieną. 2010-10-04 į šias patalpas buvo pristatyti visi baldai, įvardinti turto priėmimo – perdavimo akte. Patalpų nuomos sutartį I. A. pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamose patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sutartį pasirašyti ji atvyko kartu su vaiku. Vyras, prisistatęs vardu Tomas, neatvyko. Pasirašiusi sutartį I. A. apmokėjo už patalpų nuomą grynais, apmokėjo vieno mėnesio užstatą, kadangi ši sąlyga buvo įvardinta sutartyje, bei už spalio mėnesį. Patalpose jis yra matęs dirbančią tik I. A. . 2010 metų spalio mėnesio pabaigoje jam pradėjo skambinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai, kurie jam paaiškino, kad įmonė jiems nesuteikė žadėtų paslaugų, o jie negali surasti šios įmonės atstovų. Jis pats 2010 metų spalio mėnesio pabaigoje nuvykęs į (duomenys neskelbtini), Vilnius patalpas, nerado UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, todėl paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei A. M. , įgaliojime nurodytu telefono numeriu. Pokalbio metu A. M. paaiškino, kad ji pati buvo apgauta, ji neturinti rakto ir negalinti patekti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ir pasiimti įmonei priklausančių daiktų. Kas ją konkrečiai apgavo, ji neįvardijo. Jis A. M. pasiūlė nutraukti patalpų nuomos sutartį abipusiu susitarimu. Ši paaiškino, kad neturi įmonės antspaudo. Šių patalpų rakto jis taip pat neturėjo. 2010 metų lapkričio mėnesį dar kelis kartus telefonu bendravo su A. M. , kuri dar nebuvo atlaisvinusi patalpų. Su ja buvo sutarta, kad ji išsikraustys iš patalpų. A. M. jis siūlė pačiai kokiu nors būdu patekti į patalpas, galbūt išsikvietus avarinę tarnybą, ir pakeitus spyną šias patalpas jam priduoti tvarkingas su nesugadintu turtu. 2010-12-01 apie 12.00 val. A. M. jam parašė SMS žinutę, kad jai paskambintų. Paskambinęs jis sužinojo, kad ji pateko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ir pasiėmė įmonės turtą, tačiau pasakė, kad įmonės antspaudo nerado. Po pietų žadėjo atvykti pakeisti durų spynos. Apie 14.30 val. A. M. jam dar kartą parašė SMS žinutę, kad jai jis paskambintų. Paskambinęs jis sužinojo, kad ji yra sulaikyta policijos. (t. 1, b. l. 121-122). Pagarsinus parodymus liudytojas papildomai paaiškino, kad dėl patalpų nuomos informacija buvo skelbiama viešai, sudarant patalpų nuomos sutartį jam teko susidurti su kaltinamaisiais B. S. ir I. S. , A. M. jis iki to nematė. Vyriškis prisistatęs vardu Tomu, yra panašus į kaltinamąjį B. S. , iš veido tai yra tas pats asmuo, I. A. yra kaltinamoji I. S. . UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos buvo įdarbinimas Norvegijoje. Patalpas išsinuomoti norėjo abu kaltinamieji, tiek B. S. , tiek I. S. .

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas M. J. atpažino I. S. , kaip I. A. , kuri pasirašė patalpų nuomos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (t. 1, b. l. 123-124).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas M. J. atpažino B. S. , kaip asmenį, prisistačiusį Tomo vardu, kuris 2010-10-01 atvyko apžiūrėti patalpų, adresu(duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su I. A. (t. 1, b. l. 125-126).

Teisme apklausta liudytoja D. O. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad B. S. vieno pokalbio metu pasakė jai, kad yra vienos bendrovės savininkas, todėl skubiai reikia administratorės ir kad jai reikės dirbti su Ina. B. S. jai nesakė, kuo bendrovė užsiima, nesakė, kas yra tos bendrovės direktorius. Taip pat nesakė ką tiksliai ji turės daryti. Sakė, kad ją mokys Ina ir ji jai viską pasakys bei parodys. Ji nežinojo, jog anksčiau B. S. ir A. M. buvo teisti už neteisėtą įdarbinimo veiklą. Pokalbio metu B. S. jai pasakė, jog jai reikia rytoj nueiti adresu(duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur ją pasitiks Ina ir viską sutvarkys, kas susiję su jos įdarbinimu. Ji manė, kad oficialiai dirbs administratorės pareigose pagal darbo sutartį. Ji nežinojo, kad A. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, pati A. M. iki to laiko jai nebuvo sakiusi, jog yra kažkokios bendrovės direktorė, todėl manydama, kad bendrovė priklauso tik B. S. , ji kitą dieną, mano, kad tai buvo 2010-10-25, nuvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ją pasitiko Ina ir nusivedė į kabinetą, kuris buvo pritaikytas ofisui. Ina jai nieko nepasakojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Į kabinetą pradėjo eiti žmonės. Kaip ji suprato iš žmonių pokalbio su Ina, UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavo darbą Norvegijoje, t.y. išvykimus, ten apsistojimus bei darbus. Ina bendravo su žmonėmis pati viena. Jiems pasakojo kaip ir kada bus skrydžiai, kaip žmones pasitiks kažkas oro uoste. Buvo kalbama apie statybos darbus Norvegijoje. Ina pati pasirašinėjo su žmonėmis sutartis, iš jų ėmė pinigus, t.y. po 800 litų. Jos darbas buvo stebėti kas vyksta ir mokytis. Po to Ina, atvykus vyriškiams, jai davė užpildyti sutartis (grafas su asmens duomenimis) bei pasirašyti sutartyse. Ina davė šias sutartis pildyti, kad ji išmoktų. Ina aiškino, kaip ką ir kur įrašyti. Ji dviejuose sutartyse savo ranka įrašė žmonių asmens duomenis iš jai pateiktų dokumentų. Atvykę vyriškiai matė, jog ji yra tik mokinė. Jie matė, kaip Ina jai aiškino, kaip ir ką daryti. Ina jai pasakė, jog sutartyse ji pasirašytų savo vardu. Taip ji ir padarė. Sutartys buvo su antspaudais. Jie buvo uždėti iš anksto, sutarties numerius diktavo Ina. Po to žmonės davė Inai į rankas po 800 litų. Pinigus Ina pati paėmė iš žmonių, o jai pateikė užpildyti pinigų priėmimo kvitus. Kvitų ir sutarčių kopijos buvo paduotos žmonėms pačios Inos. Baigusi darbą ir kilus abejonių dėl tokio darbo, ji pirmadienį į darbą nevyko, o Ina jos neieškojo ir neskambino. Vėliau ji sužinojo, kad Ina su Bronislavu dingo. Vėliau kalbantis su A. M. , ši jai pasakė, kad ji yra bendrovės direktorė, Bronislavas su Ina dingo su pinigais, daugiau A. M. jai nieko nepasakojo (t. 1, b. l. 191-192). Pagarsinus parodymus liudytoja papildomai paaiškino, jog jai nebuvo pareikšti įtarimai šioje byloje. Ji pažįsta kaltinamuosius B. S. , I. S. ir A. M. . A. M. yra jos klasiokė, kuri ir supažindino ją su B. S. , I. S. . Iki 2010 metų vasaros, rudenį jos su A. M. ir I. S. buvo draugės, bendravo, lankėsi vieni pas kitus namuose, o jai būnant A. M. namuose, susipažino su B. S. , kuris jai ir pasiūlė dirbti bendrovėje nuo 2010-10-25. Kuo bendrovė užsiėmė jai pasakė B. S. , tai pervežimu žmonėmis iš Norvegijos, kas bendrovės direktorius, nesakė, kokius darbus reikės dirbti iš pradžių, pasakė B. S. . Kad B. S. ir A. M. anksčiau buvo teisti būtent už neteisėtą žmonių įdarbinimą, ji nepamena. Ji bendrovėje dirbo tik vieną dieną ir dalyvavo forminant dvi sutartis dėl išvykimo į Norvegiją, tuo metu galimai 4 žmonės perdavė po 800 Lt.

Teisme apklausta liudytoja N. S. (buvusi – I.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ viena iš pagrindinių veiklų yra įmonių steigimas, jų pardavimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati įsteigia bendrovę, suformuoja įstatinį kapitalą, suteikia buveinės adresą, pasiruošia visus steigimo dokumentus, atstovauja tvirtinant dokumentus notarų biure, registruoja juos juridinių asmenų registre. Įregistravus įmonę, kaip šiuo atveju buvo ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė paruošiama pardavimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose nurodyta veikla nebuvo konkretizuota, įstatuose buvo numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę užsiimti bet kokia veikla, kuri neprieštarauja įstatymui. Nupirkus iš jų bendrovę ir norint toliau vystyti veiklą, būtina pateikti VMI pranešimą apie konkrečią veiklą – formą FR0791. Steigiant bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ suformavo įstatinį kapitalą, t.y. atidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaupiamąją sąskaitą bei apmokėjo 10 000 litų įstatinį kapitalą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikinai buvo paskirtas M. S. . UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamos bendrovės būdavo reklamuojamos internetiniuose puslapiuose. Pagal internete esančias nuorodas prie skelbimų, paskambino vyriškis, kuris prisistatė B. S. . Jis pasakė, kad nori skubiai pirkti bendrovę ir neturi laiko steigti pats. Jam buvo pasiūlyta jau paruošta pardavimui bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji pati asmeniškai bendravo ir vedė derybas su B. S. . B. S. telefonu buvo nurodyta pateikti būsimo akcininko bei būsimo direktoriaus asmens duomenis, jis šiuos duomenis atsiuntė SMS žinute 2010-08-24 ar 25 d., tiksliai nepamena. Pagal pateiktus duomenis ji pradėjo ruošti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir dokumentų priėmimo – perdavimo aktą. Žinutėje buvo nurodyta, kad akcininkė ir direktorė bus A. M. . 2010-08-26 B. S. ir A. M. atvyko į jos bendrovės nuomojamą ofisą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jie jai pateikė savo asmens dokumentus ir ji pasidarė tų dokumentų kopijas. Sutikrinus dokumentus, buvo pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo dokumentai, t.y. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, dokumentų priėmimo – perdavimo aktas. Šiuos dokumentus jos akivaizdoje pasirašė A. M. . Ji akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje, dokumentų priėmimo – perdavimo akte pasirašė kaip įgaliotas UIAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. S. atstovas. B. S. paprašė atidėti mokėjimą už paslaugas, kadangi mokėtojas buvo B. S. , o ne A. M. . Jie pasirašė vekselį, kurį savo ranka surašė ir pasirašė B. S. . Po to A. M. buvo į rankas perduoti visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, bendrovės atspaudas. Taip pat tą pačią dieną jos akivaizdoje A. M. pasirašė vienintelio akcininko sprendimą apie M. S. atleidimą iš direktoriaus pareigų. A. M. ir B. S. ėjo į Registrų centrą bei į banką. Kiek jai žinoma, banke buvo patvirtintas naujojo direktoriaus - A. M. , parašas. Taip A. M. buvo VĮ Registrų centre įregistruota kaip nauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir direktorė. B. S. taip ir nesumokėjo už paslaugas, telefono nekėlė, todėl vekselis buvo atkoduotas skolos išieškojimui antstoliams (t. 1, b. l. 168-170).

Teisme apklaustas liudytojas A. J. paaiškino, kad jis 2010 m. rugsėjo mėn. buvo užsiregistravęs darbo biržoje. Nuvykęs į Valstybinio socialinio draudimo skyrių, esantį Vilniuje, sužinojo, kad yra įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini). Šios bendrovės pavadinimas jam nieko nesakė, kuo ji verčiasi nežino ir sutarčių su šia bendrove niekada nesudarinėjo, darbo sutarties nepasirašė. Sužinojęs apie įdarbinimą, jis kreipėsi į policiją. Asmens dokumentų nebuvo pametęs, iš kaltinamųjų nieko nepažįsta. Galėjo būti, jog jam beieškant darbo pagal skelbimus, paskambinus iš radijo stoties „A2“ dėl darbo statybose, jis davė savo asmens duomenis, tačiau kokius tiksliai – nepamena.

Teisme apklausta liudytoja V. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jai dirbant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus vyresniąja specialiste, turėjo paskirtas su konkrečios įmonės darbuotojais susijusias bylas. Kaip matyti iš jai pateiktų dokumentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo B. S. 2010-08-27 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui 1-SD pranešimus apie I. A. , G. B. , A. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią. 2010-09-03 buvo pateikti ir kitų asmenų pranešimai – V. K. , (draudimo pradžia 2010-09-01), R. D. , A. J. , V. J. , B. S. , J. V. , T. V. , R. Ž. (draudimo pradžia 2010-09-03). Pranešimuose nurodyta, kad šie asmenys į darbą buvo priimti pagal darbo sutartis. Darbo sutarčių ir pačių apdraustųjų prašymų registruojant šiuos dokumentus VSDFV Vilniaus skyriui pateikti nereikia, skyrius gauna tik formą 1-SD, t.y. pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią. Šiuos pranešimus turi pasirašyti arba įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Įgaliojimas VSDFV skyriui turi būti pateiktas kartu su pranešimais. Šiuo atveju, įgaliojimas buvo pasirašytas 2010-08-27 A. M. . Ant įgaliojimo uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas. Pranešimai gali būti pateikiami tiek paštu, tiek asmeniui atvykus į skyrių. Kiek ji mato iš pateiktų dokumentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimai buvo pateikti asmeniui atvykus į skyrių. 2010-09-30 buvo gauti pranešimai apie apdraustųjų draudimo laikotarpio pabaigą. Pranešimuose nurodyta, kad atleidžiamas T. V. , A. J. , R. D. , V. K. , V. J. . Šie pranešimai buvo pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens B. S. . Visų apdraustųjų įmokos buvo paskaičiuotos neteisingai, todėl darbuotojai nebuvo atleisti ir duomenys nebuvo suvesti į duomenų bazę. Po kiek laiko pradėjo eiti žmonės, kurie negavo pašalpų. Visi žmonės buvo registruoti darbo biržoje ir įsidarbinus jiems nebebuvo mokamos socialinės pašalpos. Žmonės pasakė, kad jie nežino, jog yra įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 102-104). Pagarsinus parodymus, liudytoja papildomai paaiškino, kad ji gaudama dokumentus, šiuos turėdavo įvesti į duomenų bazę, po ko užvesti bylas. Kuomet duomenys neatitikdavo, jie buvo tikrinami. Nustačius, kad žmonės yra įdarbinami fiktyviai, ji apie tai pranešė skyriaus pavaduotojai, kuri toliau ir tvarkė tuos dalykus su kitomis institucijomis, ji pati tokių duomenų negali pranešinėti, nes jos funkcijos to neleidžia.

Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo G. B. parodymais, kuris į posėdį neatvyko dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių (t. 9, b. l. 55-56), kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamą veiklą, jis nieko nežino. Jam pažįstami A., B. bei I. nieko nepasakojo, kuo jie užsiima ir nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo prisidengiama organizuojant fiktyvią įdarbinimo veiklą Norvegijoje. Apie tai jis sužinojo tik iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, kuomet dar gyveno su A. M. Antakalnio g., Vilniuje, nematė. Apie ką kalbėdavosi I. ir A. jis negirdėjo. Matė, kad Ina duodavo pinigus Anai už vaiko priežiūrą, kuri palikdavo savo vaiką prižiūrėti A.. A. niekad jam nesakė, jog ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. B. taip pat ateidavo pas A. nakvoti, o jam girdint pastarieji nieko nekalbėjo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kokių nors dokumentų pasirašymą. B. buvo pas A. atėjęs kažkada su papke ir iš tos papkės traukė kažkokius lapus bei davė jai pasirašinėti. Kokie tai buvo dokumentai, jis nežino. A. B. duotus dokumentus pasirašė prie jo, bet jis nematė, kokie tai tekstai. A. tuo laikotarpiu neturėjo papildomų pinigų, kad kažkur eitų, juos leistų ar ką nors pirktų. A. tuo laiku gaudavo pragyvenimui iš Inos, nes prižiūrėdavo vaiką bei prižiūrėdama senutę. Jis pats nėra prisidėjęs organizuojant pinigų išviliojimą iš žmonių ir jokių pinigų iš A., I. bei B. nėra gavęs, savo veiksmais neprisidėjo prie fiktyvios UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos. Taip pat nežinojo, jog buvo įdarbintas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo padaryta be jo žinios, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis niekada nedirbo, jokių darbo sutarčių nepasirašinėjo. Nepasirašinėjo jokių prašymų priimti jį dirbi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo niekas neklausė, ar jis nori dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo asmens duomenis turėjo B. S. iš ankstesnių dokumentų, todėl jis galėjo juos ir panaudoti jį tariamai įdarbinant. A. jam nieko nesakė, jog ji buvo Sodroje ir rašė pranešimą, jog jį išbrauktų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų sąrašo (t. 9, b. l. 55-56).

Ikiteisminio tyrimo duotais liudytojo V. J. parodymais, kad 2010 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais jis išėjęs iš įkalinimo įstaigos iš karto užsiregistravo darbo biržoje. Po kurio laiko per radijo stotį A2 jis išgirdo skelbimą, kad statybos darbams Vilniaus mieste ieškomi darbuotojai. Paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu, atsiliepęs vyriškis liepė perskambinti bendrovės direktorei, nurodė telefono numerį. Telefonu atsiliepusi moteris prisistatė vardu Ana, informavo, kad bendrovė atlieka statybos darbus ir ieško pagalbinių darbininkų. Moteris telefonu paprašė jo pasakyti savo asmens duomenis, asmens kodą, socialinio draudimo pažymėjimo duomenų neprašė. Sakė, kad paskambins kitą dieną susitarti dėl susitikimo, tačiau taip ir nepaskambino. Negavęs pašalpos, jis nuvyko į darbo biržą aiškintis ir sužinojo, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo biržoje jis paaiškino, kad nedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokių darbo sutarčių su šia bendrove nepasirašė, su bendrovės vadove nebendravo. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas jam to nežinant ir apgaule panaudojant jo asmens duomenis (t. 1, b. l. 32-33).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2010-11-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informuojama, kad VSDFV Vilniaus skyrius gavo A. J. ir R. D. prašymus dėl draudimo duomenų sutvarkymo, kuriuose apdraustieji nurodo, kad nėra sudarę darbo sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra susiję jokiais darbo santykiais su šia bendrove (t. 1, b. l. 53).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2012-01-24 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pateikti 1-SD pranešimai apie apdraustųjų I. A. , G. B. , A. M. , V. K. , R. D. , A. J. , V. J. , B. S. , J. V. , T. V. , R. Ž. valstybinio socialinio draudimo pradžią, 2-SD pranešimai apie T. V. , A. J. , R. D. , V. K. , V. J. valstybinio socialinio draudimo pabaigą, įgaliojimo pasirašyti socialinio draudimo pranešimai bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-11-24 prašymo anuliuoti 11 apdraustųjų pranešimus apie socialinio draudimo pradžią ir kuriuo informuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjo, SAM pranešimų apie apdraustuosius už 2010 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesius neteikė. (t. 1, b. l. 58, 59-74);

2012-10-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš kurio matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus vyr. specialistė pateikė 2010-08-27 ir 2010-09-30 įgaliojimus pasirašyti socialinio draudimo pranešimus, 1-SD 2010-08-27 pranešimus apie apdraustųjų I. A. , G. B. , A. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią, 2010-09-01 pranešimą apie apdraustojo V. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią, 2010-09-03 pranešimus apie R. D. , A. J. , V. J. , B. S. , J. V. , T. V. , R. Ž. valstybinio socialinio draudimo pradžią, 2-SD 2010-09-30 pranešimą apie T. V. , A. J. , R. D. , V. K. , V. J. valstybinio socialinio draudimo pabaigą (t. 1, b. l. 77-92).

2011-04-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad liudytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė N. S. (I.) pateikė 2010-08-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, 2010-08-26 dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo aktą, 2010-08-26 vienintelio akcininko sprendimą dėl direktoriaus paskyrimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą, vertybinių popierių sąskaitą Nr. 1, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašytus A. M. , taip pat B. S. išrašyto paprastojo vekselio 2000 Lt sumai kopiją ir vykdomojo įrašo kopiją (t. 1, b. l. 174-183).

2010-12-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojas M. J. pateikė 2010-10-01 įgaliojimo, pasirašyto UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. M. , 2010-10-01 turto priėmimo – perdavimo akto, 2010-10-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, pasirašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės administratorės I. A. , kopijas (t. 1, b. l. 127-137).

2010-12-01 kratos A. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu be kitų daiktų buvo rasta ir paimta juodos spalvos nešiojamo tipo krepšys (t. 8, b. l. 3, 4-5);

VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ registravimo dokumentų patvirtintas kopijas (t. 7, b. l. 6-36);

AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą (t. 7, b. l. 94-96).

2012-12-06 prašymu B. S. pateikė nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio periodui išrašą, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-04-19 iki 2012-01-12 į B. S. sąskaitą iš I. A. ir G. S. periodiškai pervedamos nuo 200 iki 1 700 Lt sumos (t. 11, b. l. 127-129).

Nukentėjusiųjų pateiktomis sutartimis ir pinigų priėmimo kvitais, iš kurių matyti, kad I. S. (buvusi A.), kuri veikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė, su nukentėjusiais dėl tariamo tarpininkavimo įdarbinant Norvegijoje, pasirašė sekančias sutartis,pinigų priėmimo kvitus ir įgijo svetimus pinigus: su G. Š. 2010-10-22 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija UID Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos jis perdavė 800 litus (t. 2, b.l. 7,8-11); su R. P. 2010-10-12 sutartį Nr(duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos jis perdavė 800 litų (t. 2, b. l. 28-31); su D. Š. 2010-10-01 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 2, b. l. 43-46); su K. Š. 2010-10-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 2, b. l. 109-113); su V. P. 2010-10-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 3, b. l. 10-14); su R. K. 2010-10-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 2, b. l. 59-62); su N. Ž. 2010-10-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 2, b. l. 71-74); su A. Ž. 2010-10-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 2, b. l. 87-90); su P. B. 2010-10-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Lietuvos paštas“ paprastosios pašto perlaidos kvitą 500 litų sumai (t. 2, b. l. 99-102); su V. P. 2010-10-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija UID Nr. (duomenys neskelbtini) 100 litų sumai (t. 2, b. l. 164-167); su P. L. 2010-10-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Lietuvos paštas“ paprastosios pašto perlaidos kvitą 500 litų sumai (t. 3, b. l. 58-60, 61-63); su A. K. 2010-10-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė 2010-10-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija UID Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 2, b. l. 125-128); su D. U. 2010-10-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. 3/41 ir AB „Lietuvos paštas“ paprastosios pašto perlaidos kvitą 800 litų sumai (t. 2, b. l. 140-143); su L. K. 2010-10-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 2, b. l. 151-154); su M. J. 2010-10-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 2, b. l. 183-186); su S. N. 2010-10-13 UAB (duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 2, b. l. 198-201); su D. Č. 2010-10-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 3, b. l. 24-26); su T. S. 2010-10-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 3, b. l. 36-38); su R. R. 2010-10-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 3, b. l. 71-74); su I. K. 2010-10-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija UID Nr. (duomenys neskelbtini), 600 litų sumai (t. 3, b. l. 86-89); su S. P. 2010-10-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija UID Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 3, b. l. 99-103); su V. M. 2010-10-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 3, b. l. 113-116); su N. N. 2010-10-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 3, b. l. 129-132); su A. P. 2010-10-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 5, b. l. 5-8, 11-14); su M. U. 2010-10-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija UID Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 3, b. l. 147-150); su M. K. 2010-10-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija UID Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 3, b. l. 166-169); su A. R. 2010-10-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija UID Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 5, b. l. 132-135); su N. J. 2010-10-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija UID Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 4, b. l. 10-13); su G. A. 2010-10-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija UID Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 5, b. l. 119-122); su A. M. 2010-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 5, b. l. 150-153); su A. M. 2010-10-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 5, b. l. 165-168); su M. N. 2010-10-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 4, b. l. 23-26); su D. F. 2010-10-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 6, b. l. 129-132); su D. Z. 2010-10-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr(duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 500 litų sumai (t. 4, b. l. 36-39); su Ž. N. 2010-10-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išrašą iš savo banko sąskaitos dėl 800 litų sumos pervedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 50-53); su J. J. 2010-10-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 4, b. l. 64-67); su A. P. 2010-10-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 4, b. l. 79-82); su R. Š. 2010-10-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 6, b. l. 105-108); su V. K. 2010-10-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jis pašto perlaida I. A. pervedė 800 Lt (t. 4, b. l. 95-98); su P. S. 2010-10-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 4, b. l. 111-114); su J. Ž. 2010-10-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 700 litų sumai (t. 4, b. l. 125-128); su E. U. 2010-10-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 6, b. l. 170-173); su V. K. 2010-10-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 4, b. l. 139-142); su P. K. 2010-10-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 4, b. l. 159-162); su I. B. 2010-10-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 4, b. l. 174-179); su L. L. 2010-10-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 800 Lt sumai (t. 5, b. l. 41-43); su A. K. 2010-10-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija UID Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 5, b. l. 55-58); su T. K. 2010-10-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija UID Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 5, b. l. 71-74); su V. R. 2010-10-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija UID Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 5, b. l. 86-89); su V. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr(duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija UID Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 5, b. l. 102-105); su G. M. 2010-10-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija UID Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 5, b. l. 181-184); su R. V. 2010-10-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 6, b. l. 14-17, 7-9); su A. J. 2010-10-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 6, b. l. 24-30); su A. S. 2010-10-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 6, b. l. 41-43); su J. Š. 2010-10-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 6, b. l. 58-61); su J. L. 2010-10-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 6, b. l. 73-76); su A. S. 2010-10-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 700 litų sumai (t. 6, b. l. 84-87, 89-92); su A. Z. 2010-10-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 700 litų sumai (t. 6, b. l. 115-117); su A. S. 2010-10-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 6, b. l. 143-149); su R. V. 2010-10-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 6, b. l. 159-162); su V. P. 2010-10-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą serija KPO Nr. (duomenys neskelbtini), 800 litų sumai (t. 6, b. l. 189-192).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto 2012-02-07 išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad įgyvendinant 2006-12-12 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas, priimtas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 87, 88 str. pakeitimo ir 90 str. pripažinimo netekusiu galios įstatymas, kuriuo atsisakyta įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo veiklos licencijavimo. Nuo 2010-01-05 Lietuvoje įdarbinimo užsienyje agentūros prilyginamos kitoms paslaugas teikiančioms įmonėms, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nebeišduoda licencijų verstis šia veikla. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama veiklą, susijusią su įdarbinimo paslaugomis užsienio valstybėse, laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio iki 2010 m. lapkričio mėnesio neprivalėjo gauti licenzijų/leidimų iš tam tikrų institucijų, nes tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo veikla tiriamuoju laikotarpiu nėra licencijuota. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 str. Bendrovės įstatai 2 d. nustato, kad bendrovės įstatuose turi būti nurodyta: <...> 4) bendrovės veiklos tikslai, nurodant veiklos objektą <...>. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėdama verstis tarpininkavimu įdarbinant nesilaikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 str. 2 d., nes įstatuose nenurodė veiklos tikslo – tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo. Tad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo užsiimti įdarbinimo užsienio valstybėse veikla. Ištyrus tirti pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų sutartis dėl tarpininkavimo įdarbinant užsienyje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-09-30 iki 2010-10-22 iš viso buvo pasirašytos 57 sutartys. I. A. sudarė 55 sutartis, o D. O. P. – 2 sutartis. Pagal sutartį paslaugų gavėjas įsipareigoja sumokėti pirminį įdarbinimo mokestį, o praėjus mėnesiui po įdarbinimo sumokėti kitą sumą. I. A. su pareiškėjais pasirašė sutartis 84 800,00 Lt sumai, iš jų pirminis įdarbinimo mokestis 41 100,00 Lt, o praėjus mėnesiui po įdarbinimo – 43 700,00 Lt. D. O. P. su pareiškėjais pasirašė sutartis 3 200,00 Lt sumai, iš jų pirminis įdarbinimo mokestis 1600,00 Lt, o praėjus mėnesiui po įdarbinimo – 1 600,00 Lt. Iš viso I. A. ir D. O. P. su pareiškėjais pasirašė sutartis 88 000,00 Lt (84 800,00 Lt + 3 200,00 Lt) sumai, iš jų pirminis įdarbinimo mokestis 42 700,00 Lt (41 100,00 Lt + 1 600,00 Lt), o praėjus mėnesiui po įdarbinimo – 45 300,00 Lt (43 700,00 Lt + 1 600,00 Lt). Pagal Sodros draudėjų ir darbuotojų išrašą matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010-08-27 dirbo 3 darbuotojai, tarp jų I. A. ir A. M. , nuo 2010-09-01 įdarbintas dar vienas darbuotojas, o nuo 2010-09-03 įdarbinti dar 8 (iš viso 11 darbuotojų). Pagal Sodros darbdavių ir jo darbuotojų išrašą visi 11 darbuotojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ tebedirbo iki išrašo spausdinimo dienos t. y. iki 2010-11-25. O pagal 2012-02-02 gautus papildomus dokumentus nustatyta, kad 2010-11-04 VSDFV Vilniaus skyriuje gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. M. prašymas pašalinti iš Registro duomenų bazės duomenis apie I. A. , A. M. ir likusių 9 darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pradžią, nes šie apdraustieji prašymo priimti į darbą nerašė. Darbo sutartis su jais nebuvo sudaryta ir pasirašyta, o pranešimai VSDFV Vilniaus skyriui pateikti klaidingai. Minėtuose dokumentuose I. A. pareigos nenurodytos, o pagal tyrimui pateiktus dokumentus D. O. P. tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo. I. A. ir D. O. P. darbo sutartys tyrimui taip pat nepateiktos, taigi nustatyti, ar pagal savo pareigybę jos galėjo atlikinėti finansines operacijas, nėra galimybės. Ištyrus tirti pateiktus pareiškėjų dokumentus, t. y. pinigų priėmimo ir pašto kvitus bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , atidarytos banke Citadele, išrašus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-09-30 iki 2010-10-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 42 700,00 Lt. Iš jų grynais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 39 300,00 Lt, į bendrovės sąskaitą gauta 800,00 Lt, o pašto perlaidomis – 2 600,00 Lt. Laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio iki 2010 m. lapkričio mėnesio tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita nėra tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams. Pagal Registrų centro duomenis ir 2010-08-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą, nuo 2010-08-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore paskirta A. M. (t. 7, b. l. 136-146).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2011-12-08 išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tyrimui pateikto kompiuterio sisteminio bloko „Spector“ (rasto ir paimto kratos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu) standžiajame diske nėra informacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei B. S. . Standžiajame diske yra tekstinis failas Registracija.rtf, galimai susijęs su tiriamosios bylos medžiaga (t. 8, b. l. 26-28).

Kaltinamasis B. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, vėliau apklausiamas įtariamuoju kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis parodymus duoti atsisakė, tačiau kaltę iš esmės pripažino dėl visų nusikalstamų veikų, išreikšdamas poziciją, jog kaltinimo dėl plano sudarymo jis pilnai nesupranta, nes nėra teisininkas. Tokius jo argumentus teismas vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo vaidmenį ir teisinę padėtį. Kaltinamosios A. M. , liudytojos N. S. (Isakaitės) duotais parodymais bei jos pateiktais 2010-08-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi, 2010-08-26 dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo aktu, 2010-08-26 vienintelio akcininko sprendimu dėl direktoriaus paskyrimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašu, bei paties B. S. išrašytu paprastuoju vekseliu, liudytojo M. J. parodymais bei šio liudytojo parodymų atpažinti protokolu nustatyta, kad sumanymas įsteigti neva legalią bendrovę, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilo būtent B. S. , kuris pats aktyviai tvarkė visus su tuo susijusius reikalus, to neneigė ir pats B. S. . Nors kaltinamasis B. S. teigė, jog jis norėjo veiklą vykdyti legaliai, liudytojų N. S. , M. J. , kaltinamosios A. M. parodymais, iš dalies paties kaltinamojo B. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad nuo pat bendrovės įsteigimo momento B. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registravo ne savo vardu, o jo nurodytos aplinkybės A. M. , jog jis turi skolų ir neva nenori prarasti socialinių išmokų, dėl to negali būti bendrovės direktoriumi ir akcininku tik patvirtina, jog jis būdamas ankščiau teistas už analogiškų veikų padarymą, tokiu būdu siekė išvengti galimos atsakomybės, juolab, jog A. M. jis nurodė, jog jai tapus bendrovės direktore, viskuo rūpinsis jis pats, o šiai reikės pasirašyti tik įgaliojimus. Taigi A. M. sutikus ir tapus bendrovės direktore bei akcininke, B. S. veikė per UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę A. M. . B. S. siekiant nusikalstamai veikai suteikti tariamą teisėtumo įvaizdį ir tokiu būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą savo ir bendrininko I. S. naudai, surado patalpas įsigytai bendrovei. Liudytojo M. J. parodymais nustatyta, kad būtent B. S. atvyko tartis dėl patalpų nuomos, prisistatydamas Tomo vardu ir kuris paaiškino, kad patalpos reikalingos būtent vykdyti žmonių įdarbinimo paslaugas (liudytojas M. J. atpažino B. S. kaip asmenį, atvykusį tartis dėl patalpų ir kuris prisistatė būtent Tomo vardu). B. S. ir toliau aktyviai veikdamas ir turėdamas tikslą sudaryti tariamai veikiančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvaizdį, A. M. išduoto įgaliojimo pagrindu pateikė VSDFV Vilniaus skyriui žinomai netikrus dokumentus apie 11 asmenų įdarbinimą, o internetinėse svetainėse, bei įvairiuose laikraščiuose patalpino skelbimus, dėl tariamų tarpininkavimo paslaugų įdarbinant Norvegijoje, sukūrė elektroninį adresą. Taigi byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, jog faktiškai viską sprendė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne A. M. , o B. S. . A. M. tik formaliai B. S. nurodymu pasirašydavo jai pateiktus įgaliojimus, todėl aplinkybė, jog B. S. nebuvo oficialus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nešalina jo atsakomybės už padarytus veiksmus ir kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 203 str. 2 d.

Kaltinamieji B. S. ir A. M. kaltes pripažino. Be jų pačių prisipažinimo padarytas veikas patvirtina liudytojos N. S. (Isakaitės) duoti parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, 2010-08-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sąrašas, 2010-08-26 vienintelio akcininko sprendimas, 2010-08-26 dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo aktas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamųjų B. S. , A. M. , liudytojos N. S. (Isakaitės) parodymais nustatyta, kad B. S. susitarė su A. M. , kad ji (A. M. ) savo vardu įsigis 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir tokiu būdu taps šios įmonės direktore bei akcininke. Tiek B. S. , tiek A. M. , žinodami, kad realiai A. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų neįgys bei pinigų už jas nemokės, šios įmonės vardu A. M. jokios veiklos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų nevykdys, o realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos išduotų įgaliojimų pagrindu vadovaus B. S. , A. M. sutiko su B. S. siūlymu. B. S. šiuos žinomai neteisingus duomenis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šias aplinkybes žinodama ir eidama į UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. M. pasirašė žinomai netikrus dokumentus, t.y. 2010-08-26 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad A. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 100 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir už jas sumokėjo 10 000 Lt, 2010-08-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sąrašą, pagal kurį A. M. yra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, 2010-08-26 vienintelio akcininko sprendimą, pagal kurį A. M. tariamai paskiriama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, 2010-08-26 dokumentų ir turto perdavimo – priėmimo aktą, pagal kurį A. M. tariamai priima UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą. Tokiu būdu B. S. organizuojant ir vykdant netikrų dokumentų pagaminimą, A. M. pagamino žinomai netikrus dokumentus. Tokie kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip netikro dokumento pagaminimas ir yra kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Kaltinamojo B. S. kaltė šiame epizode be jo paties parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagrįsta liudytojų R. D. , V. J. , A. J. , G. B. parodymais, VSDFV Vilnaus skyriaus pateiktais dokumentais, 2012-02-07 specialisto išvada Nr. 140-(08305)-IS1-880, iš kurių seka, kad pagal Sodros draudėjų ir darbuotojų išrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010-08-27 dirbo 3 darbuotojai, tarp jų I. A. ir A. M. , nuo 2010-09-01 įdarbintas vienas darbuotojas, o nuo 2010-09-03 įdarbinti dar 8 darbuotojai, t.y. viso 11 darbuotojų. Pagal Sodros darbdavių ir jo darbuotojų išrašą visi 11 darbuotojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ tebedirbo iki išrašo spausdinimo dienos t. y. iki 2010-11-25. Liudytoja V. P. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo B. S. , atvykęs į skyrių, 2010-08-27 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui 1-SD pranešimus apie I. A. , G. B. , A. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią, 2010-09-03 buvo pateikti ir kitų asmenų pranešimai – V. K. , (draudimo pradžia 2010-09-01), R. D. , A. J. , V. J. , B. S. , J. V. , T. V. , R. Ž. (draudimo pradžia 2010-09-03), pranešimuose nurodant, kad šie asmenys į darbą priimti pagal darbo sutartis. Įgaliojimas pateikti pranešimus buvo pasirašytas 2010-08-27 A. M. , ant įgaliojimo uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas. 2010-09-30 buvo gauti pranešimai apie apdraustųjų draudimo laikotarpio pabaigą, pranešimuose nurodyta, kad atleidžiamas T. V. , A. J. , R. D. , V. K. , V. J. . Šie pranešimai buvo pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens B. S. . Liudytojų R. D. , V. J. , A. J. , G. B. parodymai patvirtina, jog jie jokiais darbo santykiais nebuvo susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su šia bendrove nebuvo sudarę jokių darbo sutarčių. Taigi B. S. , fiktyviai paskirtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. M. įgaliojimo pagrindu, ir turėdamas galimybę veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tyčia, žinodamas, kad realiai darbo sutarys su asmenimis sudarytos nebuvo pagamino netikrus dokumentus, susijusius su asmenų įdarbinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atleidimu iš darbo, ir juos panaudojo, siekiant savo vykdomai nusikalstamai veikai suteikti klaidingą teisėtumo įvaizdį. Tokie kaltinamojo B. S. veiksmai vertintini kaip netikro dokumento pagaminimas ir panaudojimas, todėl kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Dėl B. S. ir I. S. netikrų dokumentų pagaminimo ir apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.

Kaltinamųjų B. S. ir I. S. , parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, A. M. parodymais duotais teisme nustatyta, kad įmonę įsigyti iniciatoriumi buvo B. S. , jis gi aktyviais veiksmais ir organizavo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimą. B. S. žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokios veiklos nevykdo ir nevykdys, žinodamas, kad jo nupirkta bendrovė bus naudojama nusikalstamai veiklai vykdyti, suvokdamas, kad neketina tarpininkauti įdarbinant nukentėjusiuosius Norvegijoje ir vykdyti sutarties sąlygų, parengęs nusikalstamos veiklos planą, t.y. fiktyviai įdarbinęs darbuotojus, tame tarpe ir A. M. bei I. S. , suradęs patalpas nuomai, veikdamas pagal A. M. įgaliojimą, pasiūlė I. S. , kaip tariamai administratorei, pasirašyti sutartis su žmonėmis bei rinkti iš jų pinigus. B. S. parodymais nustatyta, kad jis surado nuomojamas patalpas tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, t.y. privilioti žmones, pats vienas nuvyko apžiūrėti patalpų ir dėl jų bendravo su vyriškiu, kuriam prisistatė visai kitu vardu, nenorėdamas tiesiogiai dalyvauti pačiame nusikaltime, po ko I. S. , pagal A. M. išduotą įgaliojimą, pasirašė patalpų nuomos sutartį. Šias aplinkybes patvirtino teisme apklaustas liudytojas M. J. , tuo metu ėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vadybininko pareigas. I. S. parodymais nustatyta, kad B. S. prieš pradedant nusikalstamą veiklą, jai nurodė internete pasiskaityti apie Norvegiją, jis gi ( B. S. ) jai nurodė, kad reikia ieškoti apie 50 žmonių, t.y. reikia sudaryti apie 50 sutarčių, į išnuomotą ofisą B. S. atvežė kompiuterį ir dokumentus, t.y. įgaliojimą išrašytą jos (I. S. ) vardu, jog ji gali sudaryti sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, sutarčių bei kvitų blankus, antspaudą. Visą informaciją, ką sakyti žmonėms teikdavo B. S. . Skelbimai dėl įdarbinimo Norvegijoje buvo skelbiami internetinėse svetainėse bei įvairiuose laikraščiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Nukentėjusiųjų parodymais, jų pateiktais dokumentais nustatyta, kad jie pagal patalpintus skelbimus internete bei spaudoje, kuriuose buvo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, t.y. yra įdarbinimo paslaugos, kontaktiniai telefonai, bendrovės adresas bei elektroninis adresas, kuriuose be kita ko pažymėta, jog kelionės bei gyvenimo išlaidas apmoka darbdavys, darbas legalus ir suteikiamos visos socialinės garantijos, susidomėję darbo pasiūlymais ir patikėję šios informacijos tikrumu, kreipėsi į I. S. , kaip tariamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorę. I. S. , prisistatydama nukentėjusiesiems kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė ir melagingai suteikdama informaciją bei žadėdama nukentėjusiuosius įdarbinti Norvegijoje, kalbėdama įtikinamai, paėmė iš nukentėjusių asmenų įvairias pinigų sumas, pasirašydama su nukentėjusiais sutartis ir pinigų priėmimo kvitus. Kaltinamosios I. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji informaciją apie pasirašytas sutartis su nukentėjusiaisiais teikdavo B. S. , o gautus pinigus už neva įdarbinimą, atiduodavo B. S. . Nukentėjusiojo J. Š. parodymais nustatyta, kad jam atvykus dėl įdarbinimo prie kontoros, kurios durys buvo uždarytos, jį sutikęs vyras patikino, jog jis pats ankščiau yra per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išvykęs dirbti į Norvegiją, aiškino, jog pažįsta direktorių, pavardės neminėdamas. Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis J. Š. atpažino B. S. kaip vyrą, kurį sutiko prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontoros, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris aiškino, kad per tą įmonę buvo išvykęs dirbti ir pažįsta įmonės direktorių.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog B. S. ir I. S. inkriminuotos veikos šiame epizode įrodytos. Kaltinamieji veikdami tiesiogine tyčia, susitarę ir turėdami bendrą tikslą savo naudai apgaule už tariamas įdarbinimo Norvegijoje paslaugas iš asmenų įgyti pinigus, žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokios veiklos nevykdo ir su asmenimis sudarytų sutarčių sąlygų nevykdys bei jokių įdarbinimo Norvegijoje paslaugų nesuteiks ir kad pagal pinigų priėmimo kvitus gauti pinigai įdarbinimo tarpininkavimo paslaugoms suteikti panaudoti ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą įnešti nebus, B. S. organizuojant netikrų dokumentų pagaminimą, t.y. nurodžius I. S. , veikiančiai kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei, pasirašyti žinomai netikras sutartis ir netikrus pinigų priėmimo kvitus dėl tariamo tarpininkavimo įdarbinant Norvegijoje, taip apgaulei užmaskuoti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamos veiklos teisėtumo įvaizdžiui sukurti, o I. S. vykdant B. S. nurodymus, I. S. apgaule pateikdama nukentėjusiesiems žinomai netikrą ir melagingą informaciją ir taip privertusi nukentėjusiuosius patikėti melagingais ketinimais, o šiems patikėjus teikiama melaginga informacija ir savanoriškai perleidus pinigus, pagamino žinomai netikras sutartis dėl įdarbinimo teikimo paslaugų bei netikrus pinigų priėmimo kvitus, t.y. dokumentus kurie yra nusikaltimo, numatyto LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas, kadangi jie įtvirtina juridinę reikšmę turinčią informaciją, yra finansiniai dokumentai, traukiami į buhalterinę apskaitą, ir pagal kuriuos iš 62 nukentėjusiųjų savo ir bendrininko B. S. naudai apgaulės būdu įgijo didelės vertės, viso 47 900 lt, svetimus pinigus, kaltinamieji gautų lėšų negrąžino, įdarbinimo paslaugų nesuteikė, pradėjo slapstytis ir vengti nukentėjusiųjų. Kadangi apgaule įgyto svetimo turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl veika atitinka BK 182 str. 2 d.