- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-30
- Bylos Nr.
- A-662-1410-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Artūras Drigotas, Audrius Bakaveckas
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Lucanica“
- Atsakovas
- Neringos savivaldybei, Neringos savivaldybes tarybai, Neringos savivaldybes administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipedos apskrities
- Advokatai
- Virgilijus Kaupas, Arūnas Ivancius
- Kategorijos
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Audriaus Bakavecko (praneejas), Arturo Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaites-Maculevicienes,
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal treciojo suinteresuoto asmens UAB „Lucanica“ apeliacini skunda del Klaipedos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkricio 21 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo Klaipedos miesto apylinkes vyriausiojo prokuroro, ginancio vieaji interesa, prayma atsakovems Neringos savivaldybei, Neringos savivaldybes tarybai, Neringos savivaldybes administracijai del administraciniu aktu panaikinimo ir sandoriu pripa˛inimo negaliojanciais (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipedos apskrities virininko administracija, Aplinkos ministerijos Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kuriu nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos nacionaline UNESCO komisija, Lietuvos Respublikos Vyriausybe, UAB „Klaipedos projektas“, UAB „Automalunas“, AB „VST“, R. K., D. K., A. G., V. V., V. P., K. ., G. P., K. V.).
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejas Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras praymu (b. l. 7-13, IV t.) ir patikslintu praymu (b. l. 17-25, IV t.) kreipesi i Klaipedos apygardos administracini teisma praydamas panaikinti Neringos savivaldybes tarybos 2004 m. baland˛io 27 d. sprendima Nr. 88(T1) „Del teritorijos (duomenys neskelbtini), Nidos gyvenvieteje, Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo infrastrukturos pletojimo sutarties projektui“; pripa˛inti negaliojancia 2004 m. baland˛io 27 d. sutarti Nr. 32 „Del infrastrukturos pletojimo“, sudaryta Neringos savivaldybes su R. K. (toliau – ir Sutartis); panaikinti Neringos savivaldybes administracijos 2004 m. liepos 29 d. projektavimo salygu savada Nr. 60, iduota UAB „Automalunas“ (toliau – ir Savadas).
Nurode, kad Neringos savivaldybes taryba 2004 m. baland˛io 27 d. sprendimu Nr. 88 (Tl) „Del teritorijos (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo infrastrukturos pletojimo sutarties projektui“ patvirtino ˛emes sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, detaluji plana (toliau – ir Detalusis planas). iam detaliajam planui pritare ir ji suderino atitinkamos institucijos.
Pa˛ymejo, kad Lietuvos Respublikos Aukciausiosios Tarybos 1991 m. baland˛io 23 d. nutarimu Nr. 1-1244 Vyriausybei suteikta teise keisti nacionaliniu parku ir rezervatu bei ju apsauginiu zonu ribas, Vyriausybei deleguota teise nustatyti Kuriu nerijos nacionalinio parko (toliau – ir KNNP) re˛ima. Toks re˛imas nustatytas 1994 m. gruod˛io 19 d. Vyriausybes nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuriu nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau – ir Schema) bei 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybes nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuriu nerijos nacionalinio parko nuostatais (toliau – ir KNNP nuostatai). Vadovaujantis Vyriausybes 1996 m. bir˛elio 19 d. nutarimu Nr. 721 „Del Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo dokumentu registro nuostatu ir Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo duomenu banko nuostatu patvirtinimo“, Schema iregistruota Teritoriju planavimo dokumentu registre. Pabre˛e, kad nurodyti norminiai teises aktai specialiai skirti KNNP teritorijai, todel ju nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams.
Teigia, kad Schemos pagrindiniame bre˛inyje (Nr. 2) nagrinejama teritorija priskirta Nidos gyvenamosios vietoves gyvenamajai funkcinei zonai. Pagal Schemos Nidos ir jos apylinkiu perspektyvinio teritoriju naudojimo ir tvarkymo schema (bre˛. Nr. 5) nagrinejama teritorija priskirta gyvenamosios funkcines zonos teritorijai, patenkanciai i Nidos gyvenvietes artimos aplinkos gamtine rekreacine zona pajurio kopu parka.
Nurode, kad Detaliojo plano sprendiniai: esamos kavines-valgyklos kiemo puseje statyti priestata, kuriame irengti patalpas sveciu apgyvendinimui (sveciu namus), io komercinio pastato aptarnavimui bei eksploatacijai u˛tikrinti irengti automobiliu stovejimo aiktele, vietoj ˛emes naudojimo pobud˛io K1 (teritorijos prekybos, smulkios gamybos imonems statyti, irengti ir eksploatuoti) nustatyti pobudi K4 (teritorijos viebuciams, restoranams, radijo ir televizijos studijoms statyti, irengti ir eksploatuoti) bei buvusi sklypo u˛stato tanki nuo 0.42 padidinti iki: 0.65 sklype Nr. 1 ir 0.5 sklype Nr. 2, prietarauja Schemos sprendiniams, tiriamoje teritorijoje kategorikai draud˛iantiems esamu pastatu pletra, nestatant viebucio tipo pastatu ir neirengiant tokiu patalpu. Detaliojo plano sprendiniai prietarauja ne tik Schemai, bet ir kitiems Lietuvos Respublikos norminiams aktams: pa˛eisti KNNP nuostatai, Kuriu nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punktas, Saugomu teritoriju istatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Pa˛ymejo, kad planavimo organizatoriumi planavimo salygose nurodytas Neringos savivaldybes administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyrius, salygu rengejas – Neringos savivaldybes architekturos skyrius. Planavimo salygose nurodyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Schemos reikalavimai. Priejo prie ivados, kad planavimo organizatorius, nurodes, kokie teises norminiai aktai turi buti taikomi planuojamai teritorijai, iu teises norminiu aktu reikalavimu nesilaike. Tokiu budu planavimo u˛duotyje idestyti detaliojo planavimo tikslai – keisti ˛emes sklypo naudojimo pobudi, rekonstruoti esama kavines pastata jame irengiant viebuti su kavine – neatitinka detaliojo plano rengimo salygu, nes prietarauja planavimo salygose nurodytiems teises norminiams aktams, tame tarpe ir Schemos sprendiniams.
Atkreipe demesi i tai, kad planavimo u˛duotis Neringos savivaldybes vyriausiojo architekto suderinta 2002 m. liepos 6 d., o detaliojo plano rengimo salygos parengtos 2002 m. liepos 17 d. Detaliuju planu rengimo taisykliu, patvirtintu Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkricio 15 d. isakymu Nr. 159 (galiojo iki 2004-05-14) (toliau – ir Taisykles), 32 punkte nustatyta, kad sudarant planavimo u˛duoti, vadovaujamasi planavimo salygomis. Todel, vadovaujantis Taisykliu 46 punktu bei Teritoriju planavimo istatymo 20 straipsnio 8 punktu, savivaldybes taryba neturejo teises tvirtinti detaliojo plano, jeigu yra pa˛eistas planavimo procesas ir proceduros. Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatavo, kad Neringos savivaldybes tarybos 2004 m. baland˛io 27 d. sprendimas Nr. 88 (Tl), kuriuo patvirtintas ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Nidos gyvenvieteje, Neringa, detalusis planas, yra neteisetas ir naikintinas, nes prietarauja auktesnes galios teises aktams (ABTI 89 str. 1 d. 1 p.).
Nurode, kad Neringos savivaldybe, vadovaudamasi gincijamu 2004 m. baland˛io 27 d. sprendimo Nr. 88 (Tl) pagrindu su tiriamoje teritorijoje esanciu statiniu tuometiniu savininku R. K. sudare 2004 m. baland˛io 27 d. sutarti Nr. 32 „Del infrastrukturos pletojimo“ (priedas Nr. 5.1.), kuria savivaldybe isipareigojo pritarti teritorijos (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detaliajame plane numatomiems sprendiniams. R. K. ia sutartimi isipareigojo savo leomis irengti iva˛iavima i sklypa, aligatvi su betoniniu trinkeliu danga ir gazoniniais bortais pietineje puseje bendro naudojimo teritorijoje, iardyti asfalto dangos iva˛iavima rytineje puseje, parengti buitiniu nuoteku tinklu ir siurblines technini projekta bei atlikti su iais darbais susijusius kitus butinus veiksmus. Kadangi Sutartis buvo sudaryta gincijamo Neringos savivaldybes tarybos 2004 m. baland˛io 27 d. sprendimo Nr. 88 (Tl) pasekoje, todel savo turiniu prietarauja prayme nurodytiems Schemos sprendiniams, Nidos ir apylinkiu principinio plano sprendiniams, KNNP planavimo schemos Pagrindiniu teiginiu nuostatoms bei prietarauja iekinyje nurodytoms imperatyvioms teises aktu normoms.
2004 m. liepos 29 d. Neringos savivaldybes administracija statytojui (u˛sakovui) UAB „Automalunas“ idave Savada kavines-valgyklos ir sandelio, adresu (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringoje, rekonstravimui, pritaikant kavinei su sveciu namais. Kadangi Detaliojo plano sprendiniai prietarauja Schemos bei kitu teises aktu nuostatoms, tai ir gincijamo administracinio akto pagrindu priimtas kitas administracinis aktas – Savadas – pripa˛intinas neteisetu ir naikintinas.
II.
Atsakoves Neringos savivaldybe, Neringos savivaldybes taryba ir Neringos savivaldybes administracija atsiliepimu i prayma (b. l. 93-96, IV t.) prae pareikejo prayma atmesti.
Nurode, jog nesutinka su pareikejo praymu, nes del reikalavimo panaikinti Savada, iduota UAB „Automalunas“, yra praleistas ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno menesio skundo padavimo teismui terminas. Pa˛ymejo, kad pareikejas nepagristai nurode, jog gincijamas Detalusis planas prietarauja auktesnes galios teises aktams, nes pastarasis yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis. Nei vienas teises aktas imperatyviai nenumato, kad derinamo ir veliau tvirtinamo detaliojo plano sprendiniai turi absoliuciai atitikti jau egzistuojantiems planavimo dokumentu sprendiniams. Jeigu derinimo proceduru metu nustatomi derinamo detalaus plano neatitikimai galiojantiems planavimo dokumentu sprendiniams, u˛ atitinkamu teises aktu (pvz.: Schemos) igyvendinima atsakingos institucijos, derindamos detaliojo plano sprendinius ir isprend˛ia klausima del iu prietaravimu paalinimo; jeigu detalusis planas suderinamas, tai reikia, kad jokio prietaravimo nera. Pabre˛e, jog pareikejas nurode, kad Sutartis Nr. 32 prietarauja imperatyvioms istatymo normoms, taciau taip ir nepagrinde kokias konkrecias istatymu normas pa˛eide Neringos savivaldybe ir R. K., sudarydami gincijama sutarti, bei kaip i sutartis pa˛eid˛ia vieaji interesa.
III.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimu i prayma (b. l. 76-80, IV t.) prae pareikejo prayma tenkinti.
Nurode, jog Detaliuoju planu suplanuota teritorija yra KNNP gyvenamojoje funkcineje zonoje. Schemos Nidos ir jos apylinkiu perspektyvinio teritoriju naudojimo ir tvarkymo schemoje nagrinejama teritorija patenka i Nidos gyvenvietes artimos aplinkos rekreacine zona, pajurio kopu parka. Detaliuoju planu suplanuota teritorija yra schematikai pa˛ymeta kaip esamos visuomeninio aptarnavimo istaigu teritorijos bei igaunancios ia paskirti teritorijos. Todel Detaliojo plano sprendiniai, numatantys esamos kavines-valgyklos kiemo puseje statyti priestata, kuriame irengti patalpas sveciu apgyvendinimui (sveciu namus), io komercinio pastato aptarnavimui bei eksploatacijai u˛tikrinti irengti automobiliu stovejimo aiktele, vietoj ˛emes naudojimo pobud˛io K1 (teritorijos prekybos, smulkios gamybos imonems statyti, irengti ir eksploatuoti) nustatyti pobudi K4 (teritorijos viebuciams, restoranams, radijo ir televizijos studijoms statyti, irengti ir eksploatuoti) bei buvusi sklypo u˛statymo tanki nuo 0.42 padidinti iki: 0.65 sklype Nr. 1 ir 0.5 sklype Nr. 2, prietarauja Schemos sprendiniams, tiriamoje teritorijoje kategorikai draud˛iantiems esamu pastatu pletra. Neringos savivaldybes tarybai priemus 2004 m. baland˛io 27 d. sprendima Nr. 88 (T1) buvo pa˛eisti Schemos sprendiniai, Saugomu teritoriju istatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 13 straipsnio 3 dalis, KNNP nuostatu 4, 6.6 punktai, Kuriu nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro 2002 m. rugpjucio 10 d. isakymu Nr. 439 (toliau – ir Reglamentas), 25 punkto reikalavimai. Pa˛ymejo, kad Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2007 m. bir˛elio 27 d. nutarime konstatavo, jog jokie su KNNP teritorijos administravimu (inter alia su gyvenvieciu detaliaisiais planais, mikotvarka, ˛emetvarka, vandens ukiu, gyvenvieciu planavimu, kaimu regeneravimu, rekreacija, keliu bei in˛inerinemis komunikacijomis ir pan.) susije sprendimai negalejo (ir iuo metu negali) buti priimami neatsi˛velgiant i Schema ir negalejo (ir iuo metu negali) prietarauti Schemos sprendiniams. Pripa˛inus negaliojanciu Neringos savivaldybes tarybos 2004 m. baland˛io 27 d. sprendima Nr. 88(T1), pripa˛intinos neteisetomis ir io sprendimo sukurtos teisines pasekmes.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimu i prayma (b. l. 82, IV t.) nurode, kad sutinka su pareikejo prayme idestytais argumentais bei palaiko prokuroro reikalavimus ir prao juos tenkinti. Nurode, kad laikosi pozicijos, idestytos Inspekcijos 2006 m. rugsejo 18 d. rate Nr. 6-477 „Del Neringos savivaldybes tarybos 2004 m. baland˛io 27 d. sprendimo Nr. 88(T1) „Del teritorijos (duomenys neskelbtini), Nidos gyvenvieteje, Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo infrastrukturos pletojimo sutarties projektui“ ir 2007 m. kovo 2 d. rate Nr. 6-482 „Del pa˛ymos Nr. 6-477 patikslinimo”.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos nacionaline UNESCO komisija atsiliepimu i prayma (b. l. 64-68, IV t.) nurode, kad sutinka su pareikejo reikalavimais ir prae juos tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Paaikino, kad 2000 m. gruod˛io 2 d. Pasaulio paveldo komitetas prieme sprendima Kuriu nerija itraukti i Pasaulio paveldo saraa. UNESCO Pasaulio paveldo centro bei tarptautiniai ICOMOS ir IUCN specialistai pripa˛ino Schemos ir jame numatytu detaliuju miku tvarkymo, rekreacijos pletros, gyvenvieciu tvarkymo ir infrastrukturos pletros planu svarba bei atitikima pasauliniams standartams. Nuo 2004 m. Lietuvos nacionaline UNESCO komisija ne karta aukciausius alies pareigunus ir Neringos savivaldybe informavo apie tai, kad Neringos savivaldybes veiksmai kelia gresme pasaulio paveldo vertybei (vietovei) Kuriu nerijai.
Nurode, kad neatitikimas Schemos reikalavimams atsirado jau Neringos savivaldybes valdybos 2002 m. liepos 4 d. sprendime Nr. 164 del minetos teritorijos detaliojo plano rengimo, kuriame buvo nurodytas planavimo tikslas – keisti naudojimo pobudi, numatant viebucio su kavine statyba ir suformuojant nauja komercines paskirties sklypa. Tuo tarpu Detaliojo plano sprendiniais numatyta esamam sklypui palikti komercines paskirties ˛emes sklypo naudojimo buda, numatant rekonstruoti esama kavines statini, irengiant laitinius stogus, gerinant architekturine iraika, pastato apdaila. Kiemo puseje numatoma statyti priestata, kuriame bus irengiamos patalpos sveciu apgyvendinimui (sveciu namai). Gincijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai buvusi sklypo u˛statymo tanki nuo 0.42 padidina iki 0.65 sklype Nr. 1 ir 0.5 sklype Nr. 2, o tai prietarauja Schemos sprendiniams, minetoje teritorijoje kategorikai draud˛iantiems esamu pastatu pletra.
Pa˛ymejo, kad rengiant, derinant ir tvirtinant minetos teritorijos detaluji plana dalyvavo daug instituciju. Sprendima del detaliojo plano rengimo priemus Neringos savivaldybes valdybai, procese dalyvavusios institucijos nebuvo igaliotos tikrinti tokio sprendimo atitikima istatymu ir kitu teises aktu reikalavimams. Vienintele institucija, galejusi u˛protestuoti i savivaldybes valdybos sprendima – savivaldybiu administracine prie˛iura vykdyti igaliotas Vyriausybes atstovas apskrityje, taciau i institucija nera igaliota vykdyti teritoriju planavimo prie˛iura. Sprend˛iant pagal bylos med˛iaga, apskrities virininkas pastebejo sprendime irayto planavimo tikslo neteisetuma: 2003 m. gruod˛io 23 d. rate suinteresuotam asmeniui, finansavusiam rengima, yra pateikta kitaip negu valdybos sprendime suformuluota planavimo u˛duotis – esamo statinio rekonstrukcija irengiant laitinius stogus ir nenumatant viebucio irengimo. Rengejai i i rata reagavo – detaliojo plano aikinamajame rate pa˛ymeta, kad po 2003 m. gruod˛io 23 d., atsi˛velgiant i mineta rata, buvo pakoreguota raidos programa, bet pakeitimai tvirtinti savivaldybei pateikti nebuvo. Priejo prie ivados, kad, rengiant Detaluji plana, buvo vadovautasi ne tuo planavimo tikslu, koks buvo iraytas i savivaldybes tarybos 2003 m. vasario 28 d. patvirtinta raidos programa, taciau pakeistas planavimo tikslas neatitiko ir apskrities virininko siulomos redakcijos: viebucio irengimo nebuvo atsisakyta, bet buvo pakeista formuluote i sveciu namu irengima. Treciojo suinteresuoto asmens manymu, pa˛eidimo prad˛ia yra butent is Neringos savivaldybes valdybos sprendimas – sprendime rengti detaluji plana iraytas Schemos reikalavimu neatitinkantis planavimo tikslas. io neatitikimo juridine pasekme – gincijamas detalusis planas.
IV.
Klaipedos apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkricio 21 d. sprendimu pareikejo prayma patenkino – panaikino Neringos savivaldybes tarybos 2004 m. baland˛io 27 d. sprendima Nr. 88(TI); pripa˛ino negaliojancia 2004 m. baland˛io 27 d. sutarti Nr. 32, sudaryta tarp Neringos savivaldybes ir R. K.; panaikino Neringos savivaldybes administracijos 2004 m. liepos 29 d. projektavimo salygu savada, iduota UAB „Automalunas“.
Teismas nurode, kad gincijamu detaliuoju planu suplanuotas ˛emes sklypas yra KNNP teritorijoje, todel iai teritorijai taikomi Saugomu teritoriju istatymo reikalavimai. Konstatavo, kad is istatymas gincijamu detaliuoju planu suplanuoto sklypo teisinio statuso po˛iuriu yra specialus bendruju teritoriju planavimo ir statybos teisinius santykius reglamentuojanciu teises aktu sistemoje. Pa˛ymejo, jog Saugomu teritoriju istatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad valstybiniuose parkuose draud˛iama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybems), taip pat rekreaciniams itekliams. Valstybiniuose parkuose draud˛iama statyti statinius valstybiniu parku tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Pagal Saugomu teritoriju istatymo 13 straipsnio 3 dali statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teises aktais, valstybiniu parku tvarkymo planu (planavimo schemu) sprendiniais, atsi˛velgiant i miesteliu ir kaimu architekturos, kratovaizd˛io ypatumus, paveldo objektu apsaugos reikalavimus. Leistinas ir rekomenduojamas statiniu formas, dyd˛ius, teritorijos u˛statymo procenta, atstumus nuo vandens telkiniu ir laitu nustato valstybiniu parku individualus apsaugos reglamentai ir (ar) statybu saugomose teritorijose regioniniai architekturiniai reglamentai. Juose gali buti sugrie˛tinti io straipsnio 2 dalyje ivardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai.
Nurode, kad Lietuvos Respublikos Aukciausiosios Tarybos 1991 m. baland˛io 23 d. nutarimu Nr. I-1244 isteigtas Kuriu nerijos nacionalinis parkas bei apibre˛tas konkretus io parko plotas. Pa˛ymejo, kad Vyriausybe 1994 m. gruod˛io 19 d. prieme nutarima Nr. 1269, kuriuo patvirtino Schema. is Vyriausybes nutarimas turejo prieda „Kuriu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ (toliau – ir Pagrindiniai teiginiai), kuris buvo paskelbtas kartu kaip sudetine mineto teises akto dalis. Pa˛ymejo, kad KT 2007 m. bir˛elio 27 d. nutarimo antruoju punktu pripa˛ino, kad Vyriausybes 1994 m. gruod˛io 19 d. nutarimas Nr. 1269 pagal paskelbimo tvarka neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Schema yra iregistruota Teritoriju planavimo dokumentu registre (b. l. 33, I t.). Minetame KT nutarime konstatuota, kad Schema parenges Kauno technologijos universiteto Architekturos ir statybos institutas du jos originalius egzempliorius (tekstine ir grafine dalis) perdave tuometinei Statybos ir urbanistikos ministerijai, vienas egzempliorius liko iame institute, o Statybos ir urbanistikos ministerija 1995 m. liepos 12 d. perdave Neringos miesto merui viena originalu Schemos egzemplioriu. Teismas konstatavo, kad Neringos savivaldybes tarybai buvo ˛inomi Schemos sprendiniai, pagal juos parengtos planavimo salygos, todel ju buvo butina laikytis rengiant ir tvirtinant detaliuosius planus. Konstitucinio Teismo nutarime pabre˛ta, kad jokie su KNNP teritorijos administravimo (kartu su gyvenvieciu detaliaisiais planais) susije sprendimai negali buti priimami neatsi˛velgiant i Schema ir negali prietarauti Schemos nuostatoms. iu sprendiniu nepaisymas, ypac ˛inant, jog tai, kad Lietuvos valstybe visa laika Kuriu nerija traktavo ir traktuoja kaip unikalu gamtos ir ˛mogaus sukurta kratovaizd˛io kompleksa – saugotina teritorija, kuriai turi buti nustatytas ypatingas teisinis re˛imas, yra visuotinai ˛inomas faktas.
Teismas nurode, kad 1972 m. lapkricio 16 d. Pary˛iuje priimta Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo globos konvencija, prie kurios Lietuva prisijunge 1992 m. kovo 31 d. Lietuva, prisijungusi prie Konvencijos, tapo Konvencijos nare ir kartu isipareigojo globoti kulturos ir gamtos pavelda, gavo teise siulyti itraukti alies teritorijoje esancius objektus i Pasaulio pavelda. ios Konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybe – Konvencijos nare pripa˛ista, kad jos teritorijoje esancio kulturos ir gamtos paveldo identifikavimas, globa, isaugojimas ir perdavimas ateities kartoms yra, visu pirma, tos valstybes pareiga. Konvencijos 5 straipsnyje suformuoti u˛daviniai paveldui globoti, isaugoti, paruoti veiksmingas priemones, kurios igalintu valstybe neutralizuoti gresme, ikilusia kulturos ir gamtos paveldui, imtis tinkamu istatyminiu, moksliniu, techniniu, administraciniu ir finansiniu priemoniu, butinu io paveldo identifikavimui, globai, isaugojimui. 2000 m. lapkricio 29 d. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto dvideimt ketvirtajame posedyje Kuriu nerija buvo itraukta i UNESCO Pasaulio paveldo saraa kaip kulturos ir gamtos vertybe. Lietuvos valstybe Kuriu nerija traktavo ir traktuoja kaip unikalu gamtos ir ˛mogaus sukurta kratovaizd˛io kompleksa – saugotina teritorija, kuriai turi buti nustatytas ypatingas teisinis re˛imas. Taigi, teismas konstatavo, kad iai vietovei galioja visos Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo konvencijos igyvendinimo gairese numatytos apsaugos priemones.
Nurode, kad Pagrindiniu teiginiu 5 punkte nustatyta, jog KNNP tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos istatymais, Vyriausybes nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Minetame punkte itvirtinta imperatyvi nuostata, kad Kuriu nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybes patvirtinta Schema. Pagrindiniu teiginiu 4.1 punkte numatyta, jog Schemos nuostatos sudaro salygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kulturos paveldo ir kratovaizd˛io vertybes bei rekreacinius iteklius.
Pa˛ymejo, jog KNNP nuostatu 4 punkte itvirtinta, kad Nacionalinis parkas tvarkomas pagal Schema. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus ju bendruosius ir detaliuosius planus, kuriu sprendiniai neprietarauja Schemos sprendiniams. Kiti objektai, esantys Nacionaliniame parke, tvarkomi pagal nekilnojamuju kulturos vertybiu tvarkymo, mikotvarkos, ˛emetvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, keliu, in˛ineriniu komunikaciju ir kitus specialiojo planavimo dokumentus arba saugomu teritoriju strateginio planavimo dokumentus. KNNP nuostatu 6.6 punkte numatyta, kad pletoti pa˛intini turizma, reguliuoti ukine veikla ir u˛statymo pletote pagal Schema, statiniu formas ir turi riboti pagal gamtos ir kulturos vertybiu apsaugos reikalavimus, nustatytus teises aktuose ir teritoriju planavimo dokumentuose.
Pabre˛e, kad Reglamento 25 punktas reikalauja, jog statiniai KNNP projektuojami, statomi, restauruojami, renovuojami ar rekonstruojami atsi˛velgiant i Schemos reikalavimus, vietoves kratovaizd˛io ypatumus bei tradicines regiono architekturos savitumus, kulturos paveldo objektu apsaugos reikalavimus siekiant: ilaikyti gamtinio bei istorikai susiformavusio kratovaizd˛io, gamtiniu ir kulturiniu kompleksu bei objektu vertes po˛ymius; isaugoti bendra kratovaizd˛io struktura ir jo estetine verte, erdvini raikuma ir raikius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus ir ilaikyti tradicines regiono architekturos pobudi: formas, spalvas ir dyd˛ius bei formuoti rekreaciniu ir gyvenamuju vietoviu estetini vaizda. Nustate, kad ˛emes sklypas, kurio detaluji plana gincijamu sprendimu patvirtino Neringos savivaldybes taryba, yra KNNP gyvenamojoje funkcineje zonoje, patenkancioje i Nidos gyvenvietes artimos aplinkos gamtine rekreacine zona, pajurio kopu parka.
Planavimo organizatoriumi planavimo salygose nurodytas Neringos savivaldybes administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyrius, salygu rengejas – Neringos savivaldybes administracijos Architekturos skyrius. Planavimo salygose nurodyta, kad planuojamai teritorijai (duomenys neskelbtini), Neringoje, taikomi Schemos reikalavimai, taciau planavimo organizatorius, nurodes kokie teises norminiai aktai turi buti taikomi planuojamai teritorijai, iu teises norminiu aktu reikalavimu nesilaike. Todel teismas konstatavo, kad planavimo u˛duotyje idestyti planavimo tikslai – keisti ˛emes sklypo naudojimo pobudi, rekonstruoti esama kavines pastata, jame irengiant viebuti su kavine – neatitinka detaliojo plano rengimo salygu, nes prietarauja planavimo salygose nurodytiems teises norminiams aktams, tame tarpe ir Schemos sprendiniams. Priejo prie ivados, kad gincijamo detaliojo plano sprendiniai prietarauja Schemos u˛statytos zonos perspektyvinio naudojimo ir tvarkymo schemos, Nidos ir apylinkiu principinio plano Architekturines – planines dalies nuostatoms, KNNP nuostatoms, Reglamento reikalavimams ir Saugomu teritoriju istatymo 5, 13, 20, 31 straipsniu nuostatoms.
Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatavo, kad Neringos savivaldybes tarybos 2004 m. baland˛io 27 d. sprendimas Nr. 88(TI), kuriuo patvirtintas ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini), Neringoje, detalusis planas yra neteisetas ir naikintinas, nes prietarauja auktesnes galios teises aktams (Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 89 str. 1 d. 1 p.). Tuo paciu pagrindu naikintini neteisetu detaliuju planu sprendiniu pagrindu priimti gincijami kiti administraciniai aktai: Savadas, Sutartis (ABTI 88 str. 2 p.).
Nurode ABTI 33 straipsnio 1 dali ir pa˛ymejo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturejo buti iteiktas suinteresuotam asmeniui, skund˛iamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis su˛inojo ar turejo su˛inoti, kas ir kada prieme administracini akta, koks yra jo turinys. Nurode ABTI 56 straipsnio 1 ir 2 dalis ir pa˛ymejo, kad administracine byla inicijavusio prokuroro teisinis statusas i principo suteikia jam tokias pat procesines teises ir pareigas, kaip ir pareikejui administracineje byloje. Prokuroru igaliojimus ginant vieaji interesa nustato Prokuraturos istatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi igaliojimus kreiptis i teisma, gindami vieaji interesa, turedami pagrinda manyti, kad pa˛eisti teises aktu reikalavimai.
Nurode LVAT 2005 m. rugsejo 28 d. nutarti Nr. A7-585/2005, 2008 m. liepos 25 d. nutarti Nr. A146-335/2008 ir priejo prie ivados, kad vieno menesio terminas, per kuri prokuroras, gindamas vieaji interesa, gali kreiptis i teisma su pareikimu ir prayti panaikinti sprendima, skaiciuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenu, leid˛ianciu daryti ivada, kad is sprendimas pa˛eid˛ia vieaji interesa. Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 2 dalis numato priemones, kuriu prokuroras gali imtis, jei yra pagrindas manyti, kad pa˛eisti teises aktu reikalavimai (prayti i asmenu dokumentu ir informacijos, pavesti valstybes instituciju, istaigu vadovams ir pareigunams atlikti patikrinimus, kviesti asmenis ir gauti ju paaikinimus ir kt.). Prokuroras, rinkdamas atitinkamus duomenis ir aikindamasis, ar yra pagrindo kreiptis i teisma, i klausima turi ispresti per imanomai trumpesni laika. Jei butu konstatuota, jog vieaji interesa ginantis subjektas, turedamas pagrinda manyti, kad priimant atitinkama sprendima galejo buti pa˛eisti teises aktu reikalavimai, delse atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi i teisma, ginant vieaji interesa, reikalingus duomenis surinko per nepagristai ilga termina, tuomet terminas pareikimui paduoti turetu buti skaiciuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turejo ir galejo buti surinkti.
Bylos med˛iaga teismas nustate, kad 2006 m. rugsejo 18 d. Klaipedos apygardos prokuraturoje ratu Nr. 6-477 gauta med˛iaga i Tarnybos, susijusi su teises aktu pa˛eidimais rengiant teritorijos (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detaluji plana. 2007 m. vasario 5 d. ir 2007 m. vasario 8 d. Klaipedos miesto apylinkes prokuratura ratu kreipesi su pavedimais i valstybines institucijas del butinos informacijos gavimo. 2007 m. kovo 8 d. gauta Inspekcijos patikslinta pa˛yma Nr. 6-477, kurioje konkretizuoti pa˛eidimai bei pateikti pakankami duomenys, suponuojantys praymo pagristuma. I Klaipedos miesto apylinkes teisma kreipesi 2007 m. kovo 21 d. Specialiosios teiseju kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartimi byla perduota nagrineti Klaipedos apygardos administraciniam teismui (b. l. 158-160, III t.). Teismas laike, kad istatymu nustatytas terminas praymui paduoti nera praleistas, todel Klaipedos miesto apylinkes prokuraturos praymo del termino atnaujinimo nenagrinejo. Konstatavo, kad nustatytos teisines ir faktines aplinkybes leid˛ia daryti ivada, kad pareikejas nepraleido kreipimosi i teisma termino, nes nepateikta duomenu, paneigianciu faktine aplinkybe, kad apie vieojo intereso pa˛eidima pareikejui tapo ˛inoma anksciau, nei jam iuos duomenis pateike Tarnyba.
Nurode, kad prokuroro teise ir pareiga ginti vieaji interesa yra numatyta ABTI 56 straipsnio 1 dalyje. Pa˛ymejo, kad Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra teigiama, jog prokurorai gina vieaji interesa, nustate asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisetu interesu pa˛eidima, taip pat ir tais atvejais, kai kitu instituciju pareigunai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti i interesa, nesieme priemoniu pa˛eidimams paalinti. Pagal Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkta prokurorai, turedami pagrinda manyti, kad pa˛eisti teises aktu reikalavimai, gindami vieaji interesa, turi igaliojimus kreiptis i teisma.
Pa˛ymejo, jog LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartyje Nr. A146-335/2008 atkreipe demesi, kad ABTI bei Prokuraturos istatymas nepateikia vieojo intereso savokos, todel siekiant nustatyti, ar pareikejas i teisma kreipiasi gindamas vieaji interesa, pirmiausia butina nustatyti, kas yra laikytina „vieuoju interesu“. KT yra ne karta konstataves, jog valstybes, kaip visos visuomenes politines organizacijos, paskirtis – u˛tikrinti ˛mogaus teises ir laisves, garantuojant vieaji interesa. Taciau kiekvienas vieasis interesas tegali buti grind˛iamas pamatinemis visuomenes vertybemis, kurias itvirtina, saugo ir gina Konstitucija, jo itvirtinimas ir u˛tikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstitucikai motyvuota. KT jurisprudencijoje yra konstatuota, kad vieojo intereso, kaip valstybes pripa˛into ir teises ginamo visuomeninio intereso igyvendinimas yra viena svarbiausiu pacios visuomenes egzistavimo ir raidos salygu (1997 m. gegu˛es 6 d., 2005 m. gegu˛es 13 d. nutarimai). LVAT 2008 m. liepos 28 d. nutartyje konstatavo, kad vieuoju interesu laikytinas ne bet koks teisetas asmens ar grupes asmenu interesas, o tik toks, kuris atspindi ir ireikia pamatines visuomenes vertybes, kurias itvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Todel kiekvienakart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas vieuoju, butina nustatyti aplinkybe, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupes asmenu intereso, butu pa˛eistos Konstitucijoje itvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybes. Taciau Konstitucijoje itvirtintos vertybes pa˛eidimas nera vienintelis reikalavimas, kad tam tikras interesas butu pripa˛intas vieuoju. KT yra pa˛ymejes, kad vieojo intereso, kaip valstybes pripa˛into ir teises ginamo visuomeninio intereso, igyvendinimas yra viena i svarbiausiu pacios visuomenes egzistavimo ir raidos salygu. LVAT laikosi praktikos, kad vieasis interesas, taikant ABTI, turetu buti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teise ginti vieaji interesa administraciniu bylu teisenoje traktuotina kaip istatyme numatytu asmenu teise istatymo numatytais atvejais kreiptis i administracini teisma ginant tai, kas objektyviai yra reikminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Del to kreiptis i teisma administracinio proceso tvarka, gindamas vieaji interesa, prokuroras gali visais atvejais, nustates toki teises aktu pa˛eidima, kurio pobudis, prokuroro nuomone, turi esmines reikmes asmenu, ju grupiu, valstybes ir visuomenes teisems bei teisetiems interesams ir sudaro pagristas prielaidas prokuroro reikiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie vieojo intereso buvima ar nebuvima sprend˛ia teismas, nagrinejantis administracine byla, ikelta pagal prokuroro prayma.
Pa˛ymejo, jog Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybe rupinasi naturalios gamtines aplinkos, gyvunijos ir augalijos, atskiru gamtos objektu ir ypac vertingu vietoviu apsauga, pri˛iuri, kad su saiku butu naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos itekliai. KT, aikindamas Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies savoka „ypac vertingos teritorijos“, yra konstataves, jog i bendrine savoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietoves), kurios del savo ekologines, kulturines, istorines, mokslines ir kitokios reikmes skiriasi nuo kitu Lietuvos teritorijos daliu (vietoviu), jeigu tai konstitucikai pagrista, ne tik gali, bet ir turi buti priskirtos ypac vertingu vietoviu kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypac vertingomis teritorijoms (2007 m. liepos 5 d. nutarimas). KT yra nurodes, kad pagal Konstitucija naturali gamtine aplinka, gyvunija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypac vertingos vietoves yra visuotine reikme turincios nacionalines vertybes; ju apsauga bei gamtos itekliu racionalaus naudojimo ir gausinimo u˛tikrinimas – vieasis interesas, kuri garantuoti yra valstybes konstitucine priederme (2005 m. gegu˛es 13 d. nutarimas). Tinkama saugomu teritoriju (vertingu vietoviu) apsauga yra suinteresuota visa visuomene, todel interesas, kad bet kokia veikla, galinti tureti neigiamos itakos minetoms teritorijoms, butu vykdoma grie˛tai laikantis Konstitucijos, istatymu ir jiems neprietaraujanciu kitu teises aktu reikalavimu, yra laikytinas vieuoju. Kadangi pareikejo gincijami vieojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai del juose itvirtintu sprendimu gali tureti itakos saugomai teritorijai (Kuriu nerija itraukta i UNESCO Pasaulio paveldo saraa kaip kulturos ir gamtos vertybe), teismas konstatavo, jog iu sprendimu teisetumas ir pagristumas yra laikytinas vieuoju interesu, todel priejo prie ivados, kad prokuroras kreipimusi i teisma gina vieaji interesa. Pa˛ymejo, kad pareikejas, gindamas vieaji interesa, siekia panaikinti galimai neteisetai vieojo administravimo subjektu priimtus individualius aktus, nustatancius tam tikras teises ir pareigas konkreciam subjektui. Kadangi nagrinejamoje byloje sprend˛iamas tik gincijamu aktu teisetumo klausimas, neribojant savininko teisiu, asmens teises ir teiseti interesai ir vieasis interesas nera prieprieinami. Toks teismines praktikos taikymas yra suformuotas LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartyje Nr. A146-335/2008.
Nurode, kad atsakoviu atstovas advokatas Arunas Ivancius teismo posed˛io metu pateike prayma kreiptis i KT iaikinti, nuo kada taikomas KT 2007 m. bir˛elio 27 d. nutarimas ir nebegalioja Lietuvos Respublikos istatymas „Del Lietuvos Respublikos istatymu ir kitu teises aktu skelbimo ir isigaliojimo tvarkos“ (1993 m. baland˛io 6 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad itin dideles apimties, sudetingos strukturos teises aktai (ju dalys), inter alia tokie, kuriuose esama itin dideles apimties grafiniu daliu, del kuriu publikavimo kiltu itin dideliu techniniu problemu, galetu buti oficialiai skelbiami ne „Valstybes ˛iniose“, bet kituose altiniuose ir (arba) kitais budais, taip pat ta apimtimi, kuria nustatyta, kad mineti itin dideles apimties, sudetingos strukturos teises aktai (ju dalys), net reikalaujant juos oficialiai skelbti „Valstybes ˛iniose“, galetu buti oficialiai skelbiami specialiuose „Valstybes ˛iniu“ numeriuose. Praymo teismas netenkino, nes nagrinejamoje byloje tai teisikai nereikminga, kadangi Konstitucinis Teismas 2007 m. bir˛elio 27 d. nutarimo antruoju punktu pripa˛ino, kad Vyriausybes 1994 m. gruod˛io 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Del Kuriu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruod˛io 19 d. redakcija) pagal paskelbimo tvarka neprietarauja Konstitucijai.
V.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Lucanica“ apeliaciniu skundu (b. l. 83-91, V t.) prao pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – pareikejo prayma atmesti. Apeliacini skunda grind˛ia iais argumentais:
1) Klaipedos miesto apylinkes prokuroras yra netinkamas pareikejas ioje byloje, nes jis prayme nenurode tokio istatymo, kuriuo jam butu suteikta teise teikti prayma siekiant apsaugoti KNNP vertybes. Pa˛ymi, kad prayme prokuroro nurodyti Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalis bei Prokuraturos istatymo 19 straipsnis kaip ir ABTI 56 straipsnio 1 dalis, imperatyviai nustato, kad tik istatymo numatytais atvejais prokuroras turi teise ginti viea interesa pareikiant atitinkama prayma teismui. Nurodo Konstitucinio Teismo 1997 m. gegu˛es 6 d. ir 2001 m. vasario 22 d. nutarimus ir konstatuoja, kad Seimas nera istatymu nustates prokuroro teises ginti viea interesa sprend˛iant klausimus del statybinio pobud˛io veiklos KNNP teritorijoje. Nurodo ABTI 56 straipsni bei Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 3 dali ir pa˛ymi, kad prokuroras nenurode, su kuriu fiziniu ir juridiniu asmenu teisemis yra susijes pateiktas praymas vieajam interesui apginti;
2) teismo ivada, jog prokuroras nepraleido ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreiptis i teisma, prietarauja ABTI 33 straipsnio 1 dalies prasmei ir LVAT suformuotai praktikai (2008 m. rugsejo 11 d. nutartis Nr. AS63-500/2008). Nurodo, jog 2006 m. rugsejo 25 d. Inspekcija Klaipedos apygardos prokuraturai iteike 2006 m. rugsejo 18 d. rata Nr. 6-477, kuriame konstatavo Detaliojo plano neatitikimus Schemai ir kitiems teises aktams. Kartu Inspekcija prokuraturai pateike Schemos Nidos ir apylinkiu principinio plano sprendiniu itrauka, Schemos Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio naudojimo schemos fragmenta ir kitus dokumentus. 2006 m. rugsejo 27 d. Klaipedos apygardos vyriausiasis prokuroras Inspekcijos prayma ir med˛iaga perdave Aplinkos ministerijai. 2007 m. vasario 5 d. Klaipedos miesto apylinkes prokuraturoje gauta 2006 m. rugsejo 18 d. Inspekcijos pa˛yma Nr. 6-477. 2007 m. kovo 21 d. Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras pateike iekini Klaipedos apylinkes teismui. 2008 m. baland˛io 8 d. Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras Klaipedos apygardos administraciniam teismui pateike prayma del administraciniu aktu panaikinimo. 2008 m. spalio 6 d. Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras Klaipedos apygardos administraciniam teismui pateike prayma del termino atnaujinimo. Nurodes ias aplinkybes, tretysis suinteresuotas asmuo prieina prie ivados, kad pareikejas prayma (iekini) teismui padave 2007 m. kovo 21 d., t. y. praleides ABTI 33 straipsnyje nustatyta 1 menesio termina kreiptis i teisma. Pa˛ymi, kad termino eiga skaiciuotina nuo 2006 m. rugsejo 25 d., kai Klaipedos apygardos prokuroras gavo pakankamai duomenu apie galimai pa˛eista vieaji interesa. Nurodo LVAT 2005 m. sausio 20 d. nutarti Nr. AS10-27/2005, 2007 m. bir˛elio 28 d. nutarti Nr. A8-660/2007, 2008 m. rugsejo 11 d. nutarti Nr. AS63-500/2008 ir pabre˛ia, kad teismas, nepaisydamas suformuotos administraciniu teismu praktikos, netyre aplinkybiu del prokuroro veiksmu pagristumo gavus Inspekcijos 2006 m. rugsejo 18 d. rata Nr. 6-477, nepagrinde savo ivados, kodel prokurorui nepakako 2006 m. rugsejo 18 d. rate Nr. 6-477 nurodytu duomenu apie tai, jog galimai yra pa˛eistas vieasis interesas. Teismas nemotyvavo, kodel atmete atsakovo ir UAB „Lucanica“ atstovu praymus pripa˛inti, jog prokuroras nuo 2006 m. rugsejo 25 d. iki 2007 m. kovo 28 d. u˛delse atlikti prokuroro kompetencijai priskirtus veiksmus, reikalingus duomenis rinko per nepagristai ilga termina. Atkreipia demesi i LVAT 2008 m. rugsejo 11 d. nutarti, pa˛ymedamas, kad nagrinejamu atveju prokuroras i teisma kreipesi dar per ilgesni termina nuo duomenu apie galima vieojo intereso pa˛eidima jam pateikimo nei buvo nustatyta minimoje LVAT nutartyje. Taip pat atkreipia demesi i LVAT nagrinetas administracines bylas Nr. AS-5381/2004, Nr. AS11-511/2004, Nr. AS14‑477/2004, nurodo 2005 m. lapkricio 24 d. LVAT teiseju pasitarime aprobuoto nutarimo „Teismu praktikos administracinese bylose del neteisetu teisiu atkurimo apibendrinimas ir teises taikymo rekomendacijos“ 8 skyriu;
3) Schema nebuvo tinkamai paskelbta ir negalejo buti privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, todel ji galejo buti ir netaikoma, kadangi yra tik rekomendacinio pobud˛io teises aktas;
4) Schema buvo parengta tik laikotarpiui iki 2005 m., o 2004 m. buvo pradetas rengti KNNP ribu bei zonu ribu planas ir io parko tvarkymo planas, kurie ir turejo buti vertinami teisminio nagrinejimo metu.
5) teismas nesilaike ABTI 81 straipsnio reikalavimu, nes neanalizavo ir nevertino byloje surinktu irodymu, atsakovo ir UAB „Lucanica“ pateiktu argumentu, neatskleide bylos esmes ir svarbiu bylos aplinkybiu, pakvietes i teismo posedi J. B. specialistu, nevertino io specialisto pateiktu ivadu, tendencingai citavo io specialisto i konteksto itrauktus du sakinius. Atkreipia demesi, kad teismas sprendime nevertino Pagrindiniu teiginiu bendrosios dalies 4.2-4.5 punktu. Paaikina, kad nagrinejama teritorija pagal Schemos pagrindini bre˛ini priskirta Nidos gyvenvietes gyvenamajai funkcinei zonai (tai yra Nidos gyvenvietes teritorija), patenkanciai i Nidos gyvenvietes artimos aplinkos gamtine rekreacine zona, pajurio kopu parka. i teritorija pagal Nidos ir apylinkiu principinio plano Architekturinio-erdvinio reglamento nuostatas nera priskirta atskirai savarankikai teritoriju programai. Detaliojo plano rengimo metu ir dabar situacija tokia, kad sovietmeciu pradeta statyti 400 vietu vasaros tipo valgykla baigia sugriuti, ji yra vienintele stambesne veikianti maitinimo imone pajurio zonoje ir patenka i Nidos principinio plano schemos paslaugu modeli ir pagrindinius teritorinius ryius, vaizduojamus svarbiausio aptarnavimo centro C3 ribose. Nurodo Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1994 m. gruod˛io 19 d. nutarimo Nr. 1219 pagrindiniu teiginiu „Gyvenamoji zona“ 14 punkta, Apylinkiu principinio plano 2 (10 p.) ir 4 skyrius (19, 22 p.), Nuostatu architekturinio-erdvinio tvarkymo reglamenta ir pa˛ymi, kad detaliojo plano sprendiniai numato rekonstrukcija gerinant eksploatacines pastato savybes, architekturine iraika irengiant laitinius stogus su molio cerpiu danga, numato fasadu apdailai panaudoti tradicines med˛iagas, modernizuoti in˛ineriniu sistemu elementus. Pabre˛ia, kad ginco pastatai nera saugomi kulturos paveldo objektai, gamtine aplinka nera pa˛eista, saugomi visi vertingi med˛iai ir krumai, Detaliuoju planu nekeiciama tiksline ˛emes naudojimo paskirtis, Neringos miestui yra poreikis ne vien tik sezoniniu vietu aptarnavimo sferoje. Nurodo, kad teismas nepagristai nevertino Neringos savivaldybes administracijoje 2003 m. sausio 31 d. gauto Tarnybos 2003 m. sausio 20 d. rato Nr. 06-13-94, nes vadovaujantis iuo ratu numatytiems detaliojo plano sprendiniams neprietaravo ir KNNP direkcija bei kitos derinancios institucijos, niekas Detalaus plano sprendiniuose nei˛velge nei gresmes aplinkai, atitinkanciai nacionalinio parko reikalavimus ir tradicijas, nei vieam interesui.
VI.
Pareikejas Klaipedos miesto apylinkes prokuratura atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 103-106, V t.) prao pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista ir UAB „Lucanica“ apeliacini skunda atmesti. Atsiliepima i apeliacini skunda grind˛ia iais argumentais:
1) KNNP ˛eme priklauso iimtinei valstybes nuosavybei. Valstybe, priimdama teises aktus, kuriais nustatytas specialus KNNP teisinis re˛imas, sieke isaugoti unikalu gamtos ir ˛mogaus sukurta kratovaizd˛io kompleksa Lietuvos ir Europos saugomu gamtos ir kulturos paveldo vertybiu sistemoje. Kilus pagristam itarimui, kad bet kokio pobud˛io veikla, iskirtinai statybine, KNNP teritorijoje vykdoma nesilaikant iai teritorijai teises aktais nustatyto specialaus prie˛iuros ir naudojimo re˛imo, atsiranda pagrindas istatymu nustatyta tvarka ginti vieaji interesa. Nurodo LVAT 2007 m. spalio 22 d. nutarti Nr. A8-918/2007, 2008 m. liepos 25 d. nutarti Nr. A20-335/2008. Pa˛ymi, kad visus argumentus prokuroras pateike tiek prayme, tiek ˛odinio bylos nagrinejimo teisme metu;
2) nurodo LVAT 2005 m. rugsejo 28 d. nutarti Nr. A7-585/2005, 2008 m. liepos 25 d. nutarti Nr. A146-335/2008, pabre˛ia, kad med˛iagos rinkimas ir tyrimas del Neringos savivaldybes priimtu administraciniu aktu teisetumo ir vieojo intereso pa˛eidimo buvo baigtas 2007 m. kovo 8 d. gavus Inspekcijos patikslinta pa˛yma Nr. 6-477. Nurodo generalinio prokuroro 2004 m. baland˛io 9 d. isakymu Nr. I-56 patvirtintu Asmenu praymu ir skundu nagrinejimo tvarkos nuostatu 24 punkta, Teritoriju planavimo istatymo 32 straipsnio 4 punkta, Statybos istatymo 35 straipsnio 6.2 punkta ir pabre˛ia, kad Aplinkos ministerijai nusprendus nesikreipti i teisma del vieojo intereso gynimo, 2007 m. vasario 5 d. Klaipedos miesto apylinkes prokuraturoje gauta 2006 m. rugsejo 18 d. pa˛yma Nr. 6-477. i pa˛yma buvo pateikta be skund˛iamu administraciniu aktu patvirtinto detaliojo planavimo dokumento, nenurodant Detaliojo plano sprendiniu ir infrastrukturos sutarties realizavimo apimties, kas tiesiogiai itakoja iekinio suma bei laikinuju apsaugos priemoniu taikymo aplinkybes. Atkreipia demesi i LVAT 2008 m. rugsejo 11 d. nutarti Nr. AS525-501/2008, 2007 m. rugsejo 20 d. nutarti Nr. AS18-348/2007, 2008 m. liepos 25 d. nutarti Nr. A146-335/2008;
3) nurodo Vyriausybes 1996 m. gegu˛es 24 d. nutarima Nr. 617 ir pa˛ymi, kad Schema nustatyta tvarka iki Teritoriju planavimo istatymo isigaliojimo buvo patvirtinta ir iregistruota Teritoriju planavimo dokumentu valstybes registre kaip specialusis teritoriju planavimo dokumentas. Nurodo Teritoriju planavimo istatymo 14 straipsnio 3 dali ir pa˛ymi, kad atsi˛velgiant i tai, jog rengiant ir tvirtinant Schema nebuvo galiojanciu atitinkamo lygmens specialiuju ir detaliuju planu, su kuriais mineta planavimo schema pagal istatymo nuostatas reiketu derinti, Schema negali buti laikoma rekomendacinio pobud˛io teritoriju planavimo dokumentu ir yra privaloma. Atkreipia demesi, jog apelianto pozicija del Schemos sprendiniu taikymo privalomojo pobud˛io prietarauja KT 2007 m. bir˛elio 27 d. nuostatoms, jog „jokie su Kuriu nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimo (kartu su gyvenvieciu detaliaisiais planais) susije sprendimai negalejo (ir iuo metu negali) buti priimami neatsi˛velgiant i Vyriausybes patvirtinta Schema ir negali prietarauti Schemos nuostatoms“. Pa˛ymi, kad LVAT 2007 m. rugpjucio 31 d. nutartimi Nr. A10-1534/2007 taip pat pripa˛ino Schemos privaloma pobudi.
4) Vyriausybe 2005 m. gruod˛io 22 d. nutarimu Nr. 1387 pakeite Vyriausybes 1994 m. gruod˛io 19 d. nutarimo Nr. 1269 Bendrosios dalies 2 punkta, nustatydama neribota Schemos galiojima. Pabre˛ia, kad naujuju KNNP ir jo zonu ribu bei tvarkymo planu derinimo proceduros nera baigtos, jie Teritoriju planavimo istatymo nustatyta tvarka nera patvirtinti ir iregistruoti, todel iu planu projektu analizavimas nesusijes su administracines bylos dalyku;
5) konstatuoja, kad detaliojo plano sprendiniai prietarauja Schemos sprendiniams. Pa˛ymi, kad apelianto argumentas, jog miestui yra poreikis ne vien tik sezoniniu vietu aptarnavimo srityje, vertintinas tik kaip asmeniniu turtiniu poreikiu realizavimo iraika. Atkreipia demesi, kad pagal bendruosius teises principus, draud˛iamas bet koks susitarimas tarp asmenu, keiciantis imperatyvias istatymu normas.
VII.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos nacionaline UNESCO komisija atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 108-109, V t.) prao apeliacini skunda atmesti. Atsiliepima i apeliacini skunda grind˛ia iais argumentais:
1) Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodomas atvejis, kai prokuroras gali kreiptis i teisma del vieojo intereso gynimo taip pat tais atvejais, kai kitu instituciju pareigunai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti i interesa, nesieme priemoniu pa˛eidimams paalinti;
2) 2007 m. kovo 8 d. laikytina diena, kai prokuroras gavo pakankamai duomenu apie galimai pa˛eista vieaji interesa. Apeliaciniame skunde pateiktas abstraktus teiginys, jog prokuroras u˛delse atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir duomenis surinko per nepagristai ilga termina, neparemtas jokiais konkreciais argumentais.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 110-113, V t.) prao apeliacinio skundo nepatenkinti. Atsiliepima i apeliacini skunda grind˛ia iais argumentais:
1) nurodo KT 1997 m. gegu˛es 6 d., 2005 m. gegu˛es 13 d. nutarimus, LVAT 2007 m. lapkricio 5 d. nutarti Nr. A17-742/2007 ir pa˛ymi, kad teismas sprendime pagristai konstatavo vieojo intereso buvima nagrinejamoje byloje;
2) nurodo LVAT 2005 m. rugsejo 28 d. nutarti Nr. A7-585/2005, 2008 m. liepos 25 d. nutarti Nr. A146-335/2008 ir pa˛ymi, kad 1 menesio terminas, per kuri prokuroras, gindamas vieaji interesa, gali kreiptis i teisma su pareikimu ir prayti panaikinti sprendima, skaiciuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenu, leid˛ianciu daryti ivada, kad is sprendimas pa˛eid˛ia vieaji interesa. Mano, kad nagrinejamu atveju prokuroras nedelse atlikti prokuroro kompetencijai priskirtus veiksmus, reikalingus duomenis rinko, kad galetu priimti sprendima del kreipimosi i teisma ginant vieaji interesa. Nurodo, kad prokuratura nera igaliota ir ipareigota sekti visu Lietuvoje rengiamu teritoriju planavimo dokumentu rengimo, tvirtinimo eigos, nuolat susipa˛inti su kiekvienu rengiamu ar parengtu detaliuoju planu ar kitu teritoriju planavimo dokumentu ir vertinti kiekvieno ju atitikima teises aktu reikalavimams. Nurodo Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarima ir pa˛ymi, kad LVAT 2008 m. spalio 10 d. nutartyje Nr. A822-1651/2008, 2008 m. spalio 17 d. nutartyje Nr. A822-1567/2008, apeliacine tvarka per˛iurejes Klaipedos apygardos administracinio teismo sprendimus, susijusius su KNNP teritorijos detaliojo planavimo pa˛eidimais, laikosi tokios pacios pozicijos;
3) nors Schema visa apimtimi nebuvo paskelbta „Valstybe ˛iniose“, taciau Konstitucinis Teismas 2007 m. bir˛elio 27 d. nutarimo 2 punktu pripa˛ino, kad Vyriausybes 1994 m. gruod˛io 19 d. nutarimas Nr. 1269 pagal paskelbimo tvarka neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Schema yra specialiojo planavimo dokumentas, bet pagal Teritoriju planavimo istatymo 14 straipsnio 3 dali is dokumentas negali buti laikomas rekomendacinio pobud˛io, nes ji rengiant ir tvirtinant io istatymo kontekste nebuvo galiojanciu specialiuju ar detaliuju planu, su kuriais jis turejo buti derinamas;
4) nurodo Saugomu teritoriju istatymo 5, 13 straipsnius, Vyriausybes 1994 m. gruod˛io 19 d. nutarima Nr. 1269 ir jo prieda, pa˛ymi, jog Nidos ir apylinkiu principinio plano architekturinio-erdvinio tvarkymo reglamente nera numatyta ioje vietoje statyti stacionariu apgyvendinimo, sveciu namu, viebucio tipo ir panaaus pobud˛io pastatu. Mano, kad apelianto skunde pateikta teises aktu analize grind˛iama bendrosiomis teises aktu nuostatomis yra nepagrista ir neatitinkanti specialiuju teises aktu nuostatu, taikomu nagrinejamai teritorijai.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybe atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 116-118, V t.) prao apeliacinio skundo nepatenkinti. Atsiliepima i apeliacini skunda grind˛ia iais argumentais:
1) nurodo KT 2007 m. bir˛elio 27 d. nutarima ir konstatuoja, kad saugomu teritoriju re˛imo pa˛eidimas tiek tvirtinant detaliuosius planus, tiek iduodant statybos leidima statyti saugomoje teritorijoje yra vieasis interesas, kuri apginti ir u˛tikrinti yra valstybes pareiga;
2) KT nurode, jog jokie su Schemos administravimu susije sprendimai negalejo (ir iuo metu negali) prietarauti Schemos sprendiniams;
3) apeliaciniame skunde nenurodyta jokiu aplinkybiu, leid˛ianciu manyti, kad specialistas J. B. teismo posed˛io metu isake kitokia ar prieinga pozicija.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
VIII.
Apeliacinis skundas tenkintinas i dalies.
Kaip matyti i apeliacinio skundo, tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Lucanica“ prayma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima, be kita ko, grind˛ia aplinkybe, jog pareikejas praleido istatymu nustatyta termina kreiptis i teisma.
Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialus istatymas nenustato kitaip, skundas (praymas) administraciniam teismui paduodamas per viena menesi nuo skund˛iamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneimo apie veiksma (neveikima) iteikimo suinteresuotai aliai dienos arba per du menesius nuo dienos, kai baigiasi istatymo ar kito teises akto nustatytas reikalavimo ivykdymo terminas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai i administracini teisma su skundu (praymu) kreipiamasi ginant vieaji interesa, termino tokiam praymui paduoti eigos prad˛ia laikytina diena, kai pareikejas gavo pakankamai duomenu, kad yra pa˛eistas vieasis interesas (2005 m. rugsejo 28 d. nutartis administracineje byloje Nr. A7-585/2005, „Administraciniu teismu praktika“ Nr. 8, p. 206-230). Taciau jei butu konstatuota, jog vieaji interesa ginantis subjektas, turedamas pagrinda manyti, kad priimant atitinkama sprendima galejo buti pa˛eisti teises aktu reikalavimai, delse atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi i teisma, ginant vieaji interesa, reikalingus duomenis surinko per nepagristai ilga termina, tuomet terminas pareikimui paduoti turetu buti skaiciuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turejo ir galejo buti surinkti (2007 m. lapkricio 5 d. nutartis administracineje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi termino prad˛ia vieaji interesa ginanciam subjektui kreiptis i teisma skaiciuojama nuo tada, kai pareikejas gavo pakankamai duomenu, kad pa˛eistas vieasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turejo ir galejo buti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksciau. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turejo buti surinkta pakankamai duomenu, kad pa˛eistas vieasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie io intereso pa˛eidima ir prasideda termino kreiptis i teisma eigos prad˛ia (2008 m. liepos 25 d. iplestines teiseju kolegijos nutartis administracineje byloje Nr. A146–335/2008, Administracine jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184-229).
I bylos med˛iagos matyti, jog 2006 m. rugsejo 25 d. Klaipedos apygardos prokuraturoje buvo gautas Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. rugsejo 18 d. ratas Nr. 6-477, kuriuo buvo praneta apie galimus teises aktu pa˛eidimus rengiant ir tvirtinant gincijama detaluji plana bei sudarant Sutarti ir praoma kreiptis i teisma del vieojo intereso gynimo (b. l. 12–14, I t.). Kartu su iuo ratu pareikejui, be kita ko, buvo pateikti sprendimo del gincijamo detaliojo plano patvirtinimo, Sutarties, KNNP planavimo schemos (generalinio plano) fragmentu nuoraai.
Teiseju kolegijos vertinimu, kaip teisingai nurodo apeliantas, minetas ratas bei su juo pateikti dokumentai sudare pakankama pagrinda pareikejui pagristai manyti, jog priimant rate nurodoma sprendima bei sudarant Sutarti galejo buti pa˛eisti teises aktu reikalavimai ir yra pagrindas pradeti tyrima del galimo vieojo intereso gynimo. Taciau, 2006 m. rugsejo 27 d. ratu Nr. B2-4358(1.14) „Del med˛iagos gra˛inimo“ Klaipedos miesto apylinkes prokuratura perdave visa gauta med˛iaga Aplinkos ministerijai, siulydama spresti kreipimosi i teisma klausima.
Vertindama mineta rata, teiseju kolegija pa˛ymi, jog jame nurodytos Teritoriju planavimo ir Statybos istatymu bei Aplinkos ministerijos nuostatu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1998 m. rugsejo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (2002 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 260 redakcija), nuostatos nesuteike teises Aplinkos ministerijai ir (ar) jai pavald˛ioms institucijoms kreiptis i teisma del Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2006 m. rugsejo 18 d. rate Nr. 6-477 nurodytu dokumentu panaikinimo. Pareikejo nurodomas Asmenu praymu ir skundu nagrinejimo tvarkos nuostatu, patvirtintu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. baland˛io 9 d. isakymu Nr. I-56, 24 punktas taip pat nesuteike teises perduoti minetos med˛iagos Aplinkos ministerijai. Minetame punkte buvo nustatyta, kad praymai ir skundai, kuriuos turi nagrineti teritorines prokuraturos arba kitos institucijos, ne veliau kaip per 5 darbo dienas nuo gavimo prokuraturoje datos arba ju ivertimo i valstybine kalba dienos persiunciami nagrineti ioms institucijoms. Taigi i nuostata iuo atveju galejo buti taikoma tik tuo atveju, jei prokuroras apskritai nebutu turejes kompetencijos nagrineti atitinkamu klausimu, kuriais i ji buvo kreiptasi. Savo ruo˛tu tiek Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalis, tiek Prokuraturos istatymo 19 straipsnis nustate prokuroro teises ir kompetencija, susijusias su vieojo intereso gynimu, ir igalino ji teises aktu nustatyta tvarka, salygomis ir atvejais ginti vieaji interesa. iuo aspektu pastebetina ir tai, kad teise ginti vieaji interesa Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras pakankamai aktyviai naudojosi. Kaip matyti i LITEKO duomenu bazes, dar iki gaunant mineta 2006 m. rugsejo 18 d. rata Klaipedos miesto apylinkes prokuraturos vyriausiais prokuroras, gindamas vieaji interesa, ne karta buvo kreipesis i teismus su panaiais praymais (pvz., Klaipedos apygardos administraciniame teisme 2006 m. kovo 21 d. (administracine byla Nr. I-37-583/2007) gautas Klaipedos miesto apylinkes vyriausiojo prokuroro praymas del inter alia Neringos savivaldybes tarybos 2000 m. bir˛elio 9 d. sprendimo Nr. 40 „Del teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) Juodkrantes gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo” panaikinimo, 2006 m. gegu˛es 29 d. (administracine byla Nr. I-49-243/2007) gautas praymas inter alia del Neringos savivaldybes tarybos 2000 m. bir˛elio 9 d. sprendimo Nr. 44 „Del teritorijos (duomenys neskelbtini) Preilos gyvenvieteje, Neringos m. detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo). Visa tai, teiseju kolegijos vertinimu, patvirtina, jog Klaipedos miesto apylinkes prokuratura, 2006 m. rugsejo menesi gavusi i Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ratu pateikta med˛iaga apie galima individualiu administraciniu aktu ir Sutarties neteisetuma, nedelsiant, t. y. nepersiunciant med˛iagos Aplinkos ministerijai, turejo ir galejo imtis veiksmu ir priemoniu (pradeti tyrima), kad isiaikinti, ar iuo atveju nera pagrindo ginti vieaji interesa kreipiantis i teisma su atitinkamais praymais. Taciau, kaip matyti i nagrinejamos bylos med˛iagos, tai ji eme daryti tik po to, kai i Aplinkos ministerijos gavo 2007 m. vasario 1 d. rata Nr. (3-1)D8-999 „Del pateiktu med˛iagu“, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad teises aktai nesuteikia jai (Aplinkos ministerijai) teises kreiptis i teisma del detaliojo plano bei Sutarties panaikinimo (I t., b. l. 15). 2007 m. kovo 21 d. Klaipedos miesto apylinkes teismui buvo pateiktas iekinys del skund˛iamu administraciniu aktu ir Sutarties pripa˛inimo negaliojanciais (b. l. 4–10, I t.).
Atsi˛velgdama i idestytas aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, jog pareikejas, siekdamas apginti vieaji interesa, i teisma kreipesi praleides Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta vieno menesio termina, nes nepateisinamai neveike nuo 2006 m. rugsejo 27 d. iki 2007 m. vasario 5 d. (kai prokuraturoje buvo gautas 2007 m. vasario 1 d. ratas Nr. (3-1)D8-999 „Del pateiktu med˛iagu“).
2008 m. spalio 1 d. pareikejas pirmosios instancijos teismui pateike prayma skundo terminui atnaujinti (b. l. 199–201, IV t.). Klaipedos apygardos administracinis teismas, pripa˛ines kad istatymu nustatytas terminas praymui paduoti nera praleistas, i prayma del termino atnaujinimo paliko nenagrinetu.
Administraciniu bylu teisenos istatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareikejo praymu administracinis teismas skundo (praymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripa˛inta, kad terminas praleistas del svarbios prie˛asties. Teiseju kolegija pa˛ymi, jog svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo prie˛astimis laikytinos objektyvios, nuo pareikejo valios nepriklausancios aplinkybes, apribojusios galimybes laiku kreiptis i teisma, o kiekvienu konkreciu atveju termino praleidimo prie˛astys vertinamos atsi˛velgiant i faktines aplinkybes.
Minetame prayme pareikejas pateikia irodymus, pateisinancius galima termino praleidima nuo 2007 m. vasario 5 d. Kaip i esmes vienintele prie˛asti, del kurios pareikejas, gaves Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2006 m. rugsejo 18 d. rata Nr. 6-477 iki 2007 m. vasario 5 d. i viso neatliko jokiu veiksmu, butinu siekiant kreiptis i teisma del vieojo intereso gynimo, nurodo kreipimasi i Aplinkos ministerija, kuri, kaip jau mineta ioje nutartyje, neturejo teises kreiptis i teisma del minetame rate nurodytu dokumentu panaikinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, be kita ko, atsi˛velgdama i aukciau idestytus argumentus, kuriais buvo nuspresta, jog pareikejas praleido termina kreiptis i teisma, sprend˛ia, jog tokie pareikejo veiksmai, kurie priklause nuo jo paties valios, negali buti laikomi svarbia prie˛astimi, del kurios turetu buti atnaujintas terminas praymui del vieojo intereso gynimo pateikti. Kadangi nagrinejamu atveju objektyviu, nuo pareikejo valios nepriklausiusiu prie˛asciu, pateisinanciu termino skundui paduoti praleidima, nenustatyta, pareikejo praymas atnaujinti praymo teismui padavimo termina atmestinas. Klaipedos apygardos administracinio teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 101 str. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teiseju kolegija
nutaria:
Treciojo suinteresuoto asmens u˛darosios akcines bendroves „Lucanica“ apeliacini skunda tenkinti i dalies.
Panaikinti Klaipedos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkricio 21 d. sprendima ir byla nutraukti.
Nutartis neskund˛iama.