Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-11-30 · Administracinė byla Nr. A-662-1410-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-30
Bylos Nr.
A-662-1410-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Artūras Drigotas, Audrius Bakaveckas
Suinteresuotas asmuo
UAB „Lucanica“
Atsakovas
Neringos savivaldybei, Neringos savivaldybes tarybai, Neringos savivaldybes administracijai
Trečiasis asmuo
Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipedos apskrities
Advokatai
Virgilijus Kaupas, Arūnas Ivancius
Kategorijos
  • 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A662-1410/2009Procesinio sprendimo kategorija 13.2; 14.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkricio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Audriaus Bakavecko (pranešejas), Arturo Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaites-Maculevicienes,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovic,atsakoviu atstovui advokatui Arunui Ivanciui,treciojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,treciojo suinteresuoto asmens atstovei ˇ. S.,treciojo suinteresuoto asmens atstovui S. J.,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal treciojo suinteresuoto asmens UAB „Lucanica“ apeliacini skunda del Klaipedos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkricio 21 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo Klaipedos miesto apylinkes vyriausiojo prokuroro, ginancio viešaji interesa, prašyma atsakovems Neringos savivaldybei, Neringos savivaldybes tarybai, Neringos savivaldybes administracijai del administraciniu aktu panaikinimo ir sandoriu pripa˛inimo negaliojanciais (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipedos apskrities viršininko administracija, Aplinkos ministerijos Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kuršiu nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos nacionaline UNESCO komisija, Lietuvos Respublikos Vyriausybe, UAB „Klaipedos projektas“, UAB „Automalunas“, AB „VST“, R. K., D. K., A. G., V. V., V. P., K. Š., G. P., K. V.).

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras prašymu (b. l. 7-13, IV t.) ir patikslintu prašymu (b. l. 17-25, IV t.) kreipesi i Klaipedos apygardos administracini teisma prašydamas panaikinti Neringos savivaldybes tarybos 2004 m. baland˛io 27 d. sprendima Nr. 88(T1) „Del teritorijos (duomenys neskelbtini), Nidos gyvenvieteje, Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo infrastrukturos pletojimo sutarties projektui“; pripa˛inti negaliojancia 2004 m. baland˛io 27 d. sutarti Nr. 32 „Del infrastrukturos pletojimo“, sudaryta Neringos savivaldybes su R. K. (toliau – ir Sutartis); panaikinti Neringos savivaldybes administracijos 2004 m. liepos 29 d. projektavimo salygu savada Nr. 60, išduota UAB „Automalunas“ (toliau – ir Savadas).

Nurode, kad Neringos savivaldybes taryba 2004 m. baland˛io 27 d. sprendimu Nr. 88 (Tl) „Del teritorijos (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo infrastrukturos pletojimo sutarties projektui“ patvirtino ˛emes sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, detaluji plana (toliau – ir Detalusis planas). Šiam detaliajam planui pritare ir ji suderino atitinkamos institucijos.

Pa˛ymejo, kad Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos 1991 m. baland˛io 23 d. nutarimu Nr. 1-1244 Vyriausybei suteikta teise keisti nacionaliniu parku ir rezervatu bei ju apsauginiu zonu ribas, Vyriausybei deleguota teise nustatyti Kuršiu nerijos nacionalinio parko (toliau – ir KNNP) re˛ima. Toks re˛imas nustatytas 1994 m. gruod˛io 19 d. Vyriausybes nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau – ir Schema) bei 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybes nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuršiu nerijos nacionalinio parko nuostatais (toliau – ir KNNP nuostatai). Vadovaujantis Vyriausybes 1996 m. bir˛elio 19 d. nutarimu Nr. 721 „Del Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo dokumentu registro nuostatu ir Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo duomenu banko nuostatu patvirtinimo“, Schema iregistruota Teritoriju planavimo dokumentu registre. Pabre˛e, kad nurodyti norminiai teises aktai specialiai skirti KNNP teritorijai, todel ju nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams.

Teigia, kad Schemos pagrindiniame bre˛inyje (Nr. 2) nagrinejama teritorija priskirta Nidos gyvenamosios vietoves gyvenamajai funkcinei zonai. Pagal Schemos Nidos ir jos apylinkiu perspektyvinio teritoriju naudojimo ir tvarkymo schema (bre˛. Nr. 5) nagrinejama teritorija priskirta gyvenamosios funkcines zonos teritorijai, patenkanciai i Nidos gyvenvietes artimos aplinkos gamtine rekreacine zona pajurio kopu parka.

Nurode, kad Detaliojo plano sprendiniai: esamos kavines-valgyklos kiemo puseje statyti priestata, kuriame irengti patalpas sveciu apgyvendinimui (sveciu namus), šio komercinio pastato aptarnavimui bei eksploatacijai u˛tikrinti irengti automobiliu stovejimo aikštele, vietoj ˛emes naudojimo pobud˛io K1 (teritorijos prekybos, smulkios gamybos imonems statyti, irengti ir eksploatuoti) nustatyti pobudi K4 (teritorijos viešbuciams, restoranams, radijo ir televizijos studijoms statyti, irengti ir eksploatuoti) bei buvusi sklypo u˛stato tanki nuo 0.42 padidinti iki: 0.65 sklype Nr. 1 ir 0.5 sklype Nr. 2, prieštarauja Schemos sprendiniams, tiriamoje teritorijoje kategoriškai draud˛iantiems esamu pastatu pletra, nestatant viešbucio tipo pastatu ir neirengiant tokiu patalpu. Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ne tik Schemai, bet ir kitiems Lietuvos Respublikos norminiams aktams: pa˛eisti KNNP nuostatai, Kuršiu nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punktas, Saugomu teritoriju istatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Pa˛ymejo, kad planavimo organizatoriumi planavimo salygose nurodytas Neringos savivaldybes administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyrius, salygu rengejas – Neringos savivaldybes architekturos skyrius. Planavimo salygose nurodyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Schemos reikalavimai. Priejo prie išvados, kad planavimo organizatorius, nurodes, kokie teises norminiai aktai turi buti taikomi planuojamai teritorijai, šiu teises norminiu aktu reikalavimu nesilaike. Tokiu budu planavimo u˛duotyje išdestyti detaliojo planavimo tikslai – keisti ˛emes sklypo naudojimo pobudi, rekonstruoti esama kavines pastata jame irengiant viešbuti su kavine – neatitinka detaliojo plano rengimo salygu, nes prieštarauja planavimo salygose nurodytiems teises norminiams aktams, tame tarpe ir Schemos sprendiniams.

Atkreipe demesi i tai, kad planavimo u˛duotis Neringos savivaldybes vyriausiojo architekto suderinta 2002 m. liepos 6 d., o detaliojo plano rengimo salygos parengtos 2002 m. liepos 17 d. Detaliuju planu rengimo taisykliu, patvirtintu Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkricio 15 d. isakymu Nr. 159 (galiojo iki 2004-05-14) (toliau – ir Taisykles), 32 punkte nustatyta, kad sudarant planavimo u˛duoti, vadovaujamasi planavimo salygomis. Todel, vadovaujantis Taisykliu 46 punktu bei Teritoriju planavimo istatymo 20 straipsnio 8 punktu, savivaldybes taryba neturejo teises tvirtinti detaliojo plano, jeigu yra pa˛eistas planavimo procesas ir proceduros. Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatavo, kad Neringos savivaldybes tarybos 2004 m. baland˛io 27 d. sprendimas Nr. 88 (Tl), kuriuo patvirtintas ˛emes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), Nidos gyvenvieteje, Neringa, detalusis planas, yra neteisetas ir naikintinas, nes prieštarauja aukštesnes galios teises aktams (ABTI 89 str. 1 d. 1 p.).

Nurode, kad Neringos savivaldybe, vadovaudamasi gincijamu 2004 m. baland˛io 27 d. sprendimo Nr. 88 (Tl) pagrindu su tiriamoje teritorijoje esanciu statiniu tuometiniu savininku R. K. sudare 2004 m. baland˛io 27 d. sutarti Nr. 32 „Del infrastrukturos pletojimo“ (priedas Nr. 5.1.), kuria savivaldybe isipareigojo pritarti teritorijos (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detaliajame plane numatomiems sprendiniams. R. K. šia sutartimi isipareigojo savo lešomis irengti iva˛iavima i sklypa, šaligatvi su betoniniu trinkeliu danga ir gazoniniais bortais pietineje puseje bendro naudojimo teritorijoje, išardyti asfalto dangos iva˛iavima rytineje puseje, parengti buitiniu nuoteku tinklu ir siurblines technini projekta bei atlikti su šiais darbais susijusius kitus butinus veiksmus. Kadangi Sutartis buvo sudaryta gincijamo Neringos savivaldybes tarybos 2004 m. baland˛io 27 d. sprendimo Nr. 88 (Tl) pasekoje, todel savo turiniu prieštarauja prašyme nurodytiems Schemos sprendiniams, Nidos ir apylinkiu principinio plano sprendiniams, KNNP planavimo schemos Pagrindiniu teiginiu nuostatoms bei prieštarauja ieškinyje nurodytoms imperatyvioms teises aktu normoms.

2004 m. liepos 29 d. Neringos savivaldybes administracija statytojui (u˛sakovui) UAB „Automalunas“ išdave Savada kavines-valgyklos ir sandelio, adresu (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringoje, rekonstravimui, pritaikant kavinei su sveciu namais. Kadangi Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Schemos bei kitu teises aktu nuostatoms, tai ir gincijamo administracinio akto pagrindu priimtas kitas administracinis aktas – Savadas – pripa˛intinas neteisetu ir naikintinas.

II.

Atsakoves Neringos savivaldybe, Neringos savivaldybes taryba ir Neringos savivaldybes administracija atsiliepimu i prašyma (b. l. 93-96, IV t.) praše pareiškejo prašyma atmesti.

Nurode, jog nesutinka su pareiškejo prašymu, nes del reikalavimo panaikinti Savada, išduota UAB „Automalunas“, yra praleistas ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno menesio skundo padavimo teismui terminas. Pa˛ymejo, kad pareiškejas nepagristai nurode, jog gincijamas Detalusis planas prieštarauja aukštesnes galios teises aktams, nes pastarasis yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis. Nei vienas teises aktas imperatyviai nenumato, kad derinamo ir veliau tvirtinamo detaliojo plano sprendiniai turi absoliuciai atitikti jau egzistuojantiems planavimo dokumentu sprendiniams. Jeigu derinimo proceduru metu nustatomi derinamo detalaus plano neatitikimai galiojantiems planavimo dokumentu sprendiniams, u˛ atitinkamu teises aktu (pvz.: Schemos) igyvendinima atsakingos institucijos, derindamos detaliojo plano sprendinius ir išsprend˛ia klausima del šiu prieštaravimu pašalinimo; jeigu detalusis planas suderinamas, tai reiškia, kad jokio prieštaravimo nera. Pabre˛e, jog pareiškejas nurode, kad Sutartis Nr. 32 prieštarauja imperatyvioms istatymo normoms, taciau taip ir nepagrinde kokias konkrecias istatymu normas pa˛eide Neringos savivaldybe ir R. K., sudarydami gincijama sutarti, bei kaip ši sutartis pa˛eid˛ia viešaji interesa.

III.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimu i prašyma (b. l. 76-80, IV t.) praše pareiškejo prašyma tenkinti.

Nurode, jog Detaliuoju planu suplanuota teritorija yra KNNP gyvenamojoje funkcineje zonoje. Schemos Nidos ir jos apylinkiu perspektyvinio teritoriju naudojimo ir tvarkymo schemoje nagrinejama teritorija patenka i Nidos gyvenvietes artimos aplinkos rekreacine zona, pajurio kopu parka. Detaliuoju planu suplanuota teritorija yra schematiškai pa˛ymeta kaip esamos visuomeninio aptarnavimo istaigu teritorijos bei igaunancios šia paskirti teritorijos. Todel Detaliojo plano sprendiniai, numatantys esamos kavines-valgyklos kiemo puseje statyti priestata, kuriame irengti patalpas sveciu apgyvendinimui (sveciu namus), šio komercinio pastato aptarnavimui bei eksploatacijai u˛tikrinti irengti automobiliu stovejimo aikštele, vietoj ˛emes naudojimo pobud˛io K1 (teritorijos prekybos, smulkios gamybos imonems statyti, irengti ir eksploatuoti) nustatyti pobudi K4 (teritorijos viešbuciams, restoranams, radijo ir televizijos studijoms statyti, irengti ir eksploatuoti) bei buvusi sklypo u˛statymo tanki nuo 0.42 padidinti iki: 0.65 sklype Nr. 1 ir 0.5 sklype Nr. 2, prieštarauja Schemos sprendiniams, tiriamoje teritorijoje kategoriškai draud˛iantiems esamu pastatu pletra. Neringos savivaldybes tarybai priemus 2004 m. baland˛io 27 d. sprendima Nr. 88 (T1) buvo pa˛eisti Schemos sprendiniai, Saugomu teritoriju istatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 13 straipsnio 3 dalis, KNNP nuostatu 4, 6.6 punktai, Kuršiu nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro 2002 m. rugpjucio 10 d. isakymu Nr. 439 (toliau – ir Reglamentas), 25 punkto reikalavimai. Pa˛ymejo, kad Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2007 m. bir˛elio 27 d. nutarime konstatavo, jog jokie su KNNP teritorijos administravimu (inter alia su gyvenvieciu detaliaisiais planais, miškotvarka, ˛emetvarka, vandens ukiu, gyvenvieciu planavimu, kaimu regeneravimu, rekreacija, keliu bei in˛inerinemis komunikacijomis ir pan.) susije sprendimai negalejo (ir šiuo metu negali) buti priimami neatsi˛velgiant i Schema ir negalejo (ir šiuo metu negali) prieštarauti Schemos sprendiniams. Pripa˛inus negaliojanciu Neringos savivaldybes tarybos 2004 m. baland˛io 27 d. sprendima Nr. 88(T1), pripa˛intinos neteisetomis ir šio sprendimo sukurtos teisines pasekmes.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimu i prašyma (b. l. 82, IV t.) nurode, kad sutinka su pareiškejo prašyme išdestytais argumentais bei palaiko prokuroro reikalavimus ir prašo juos tenkinti. Nurode, kad laikosi pozicijos, išdestytos Inspekcijos 2006 m. rugsejo 18 d. rašte Nr. 6-477 „Del Neringos savivaldybes tarybos 2004 m. baland˛io 27 d. sprendimo Nr. 88(T1) „Del teritorijos (duomenys neskelbtini), Nidos gyvenvieteje, Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo infrastrukturos pletojimo sutarties projektui“ ir 2007 m. kovo 2 d. rašte Nr. 6-482 „Del pa˛ymos Nr. 6-477 patikslinimo”.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos nacionaline UNESCO komisija atsiliepimu i prašyma (b. l. 64-68, IV t.) nurode, kad sutinka su pareiškejo reikalavimais ir praše juos tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškino, kad 2000 m. gruod˛io 2 d. Pasaulio paveldo komitetas prieme sprendima Kuršiu nerija itraukti i Pasaulio paveldo saraša. UNESCO Pasaulio paveldo centro bei tarptautiniai ICOMOS ir IUCN specialistai pripa˛ino Schemos ir jame numatytu detaliuju mišku tvarkymo, rekreacijos pletros, gyvenvieciu tvarkymo ir infrastrukturos pletros planu svarba bei atitikima pasauliniams standartams. Nuo 2004 m. Lietuvos nacionaline UNESCO komisija ne karta aukšciausius šalies pareigunus ir Neringos savivaldybe informavo apie tai, kad Neringos savivaldybes veiksmai kelia gresme pasaulio paveldo vertybei (vietovei) Kuršiu nerijai.

Nurode, kad neatitikimas Schemos reikalavimams atsirado jau Neringos savivaldybes valdybos 2002 m. liepos 4 d. sprendime Nr. 164 del minetos teritorijos detaliojo plano rengimo, kuriame buvo nurodytas planavimo tikslas – keisti naudojimo pobudi, numatant viešbucio su kavine statyba ir suformuojant nauja komercines paskirties sklypa. Tuo tarpu Detaliojo plano sprendiniais numatyta esamam sklypui palikti komercines paskirties ˛emes sklypo naudojimo buda, numatant rekonstruoti esama kavines statini, irengiant šlaitinius stogus, gerinant architekturine išraiška, pastato apdaila. Kiemo puseje numatoma statyti priestata, kuriame bus irengiamos patalpos sveciu apgyvendinimui (sveciu namai). Gincijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai buvusi sklypo u˛statymo tanki nuo 0.42 padidina iki 0.65 sklype Nr. 1 ir 0.5 sklype Nr. 2, o tai prieštarauja Schemos sprendiniams, minetoje teritorijoje kategoriškai draud˛iantiems esamu pastatu pletra.

Pa˛ymejo, kad rengiant, derinant ir tvirtinant minetos teritorijos detaluji plana dalyvavo daug instituciju. Sprendima del detaliojo plano rengimo priemus Neringos savivaldybes valdybai, procese dalyvavusios institucijos nebuvo igaliotos tikrinti tokio sprendimo atitikima istatymu ir kitu teises aktu reikalavimams. Vienintele institucija, galejusi u˛protestuoti ši savivaldybes valdybos sprendima – savivaldybiu administracine prie˛iura vykdyti igaliotas Vyriausybes atstovas apskrityje, taciau ši institucija nera igaliota vykdyti teritoriju planavimo prie˛iura. Sprend˛iant pagal bylos med˛iaga, apskrities viršininkas pastebejo sprendime irašyto planavimo tikslo neteisetuma: 2003 m. gruod˛io 23 d. rašte suinteresuotam asmeniui, finansavusiam rengima, yra pateikta kitaip negu valdybos sprendime suformuluota planavimo u˛duotis – esamo statinio rekonstrukcija irengiant šlaitinius stogus ir nenumatant viešbucio irengimo. Rengejai i ši rašta reagavo – detaliojo plano aiškinamajame rašte pa˛ymeta, kad po 2003 m. gruod˛io 23 d., atsi˛velgiant i mineta rašta, buvo pakoreguota raidos programa, bet pakeitimai tvirtinti savivaldybei pateikti nebuvo. Priejo prie išvados, kad, rengiant Detaluji plana, buvo vadovautasi ne tuo planavimo tikslu, koks buvo irašytas i savivaldybes tarybos 2003 m. vasario 28 d. patvirtinta raidos programa, taciau pakeistas planavimo tikslas neatitiko ir apskrities viršininko siulomos redakcijos: viešbucio irengimo nebuvo atsisakyta, bet buvo pakeista formuluote i sveciu namu irengima. Treciojo suinteresuoto asmens manymu, pa˛eidimo prad˛ia yra butent šis Neringos savivaldybes valdybos sprendimas – sprendime rengti detaluji plana irašytas Schemos reikalavimu neatitinkantis planavimo tikslas. Šio neatitikimo juridine pasekme – gincijamas detalusis planas.

IV.

Klaipedos apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkricio 21 d. sprendimu pareiškejo prašyma patenkino – panaikino Neringos savivaldybes tarybos 2004 m. baland˛io 27 d. sprendima Nr. 88(TI); pripa˛ino negaliojancia 2004 m. baland˛io 27 d. sutarti Nr. 32, sudaryta tarp Neringos savivaldybes ir R. K.; panaikino Neringos savivaldybes administracijos 2004 m. liepos 29 d. projektavimo salygu savada, išduota UAB „Automalunas“.

Teismas nurode, kad gincijamu detaliuoju planu suplanuotas ˛emes sklypas yra KNNP teritorijoje, todel šiai teritorijai taikomi Saugomu teritoriju istatymo reikalavimai. Konstatavo, kad šis istatymas gincijamu detaliuoju planu suplanuoto sklypo teisinio statuso po˛iuriu yra specialus bendruju teritoriju planavimo ir statybos teisinius santykius reglamentuojanciu teises aktu sistemoje. Pa˛ymejo, jog Saugomu teritoriju istatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad valstybiniuose parkuose draud˛iama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybems), taip pat rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose draud˛iama statyti statinius valstybiniu parku tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Pagal Saugomu teritoriju istatymo 13 straipsnio 3 dali statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teises aktais, valstybiniu parku tvarkymo planu (planavimo schemu) sprendiniais, atsi˛velgiant i miesteliu ir kaimu architekturos, kraštovaizd˛io ypatumus, paveldo objektu apsaugos reikalavimus. Leistinas ir rekomenduojamas statiniu formas, dyd˛ius, teritorijos u˛statymo procenta, atstumus nuo vandens telkiniu ir šlaitu nustato valstybiniu parku individualus apsaugos reglamentai ir (ar) statybu saugomose teritorijose regioniniai architekturiniai reglamentai. Juose gali buti sugrie˛tinti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi reikalavimai.

Nurode, kad Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos 1991 m. baland˛io 23 d. nutarimu Nr. I-1244 isteigtas Kuršiu nerijos nacionalinis parkas bei apibre˛tas konkretus šio parko plotas. Pa˛ymejo, kad Vyriausybe 1994 m. gruod˛io 19 d. prieme nutarima Nr. 1269, kuriuo patvirtino Schema. Šis Vyriausybes nutarimas turejo prieda „Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ (toliau – ir Pagrindiniai teiginiai), kuris buvo paskelbtas kartu kaip sudetine mineto teises akto dalis. Pa˛ymejo, kad KT 2007 m. bir˛elio 27 d. nutarimo antruoju punktu pripa˛ino, kad Vyriausybes 1994 m. gruod˛io 19 d. nutarimas Nr. 1269 pagal paskelbimo tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Schema yra iregistruota Teritoriju planavimo dokumentu registre (b. l. 33, I t.). Minetame KT nutarime konstatuota, kad Schema parenges Kauno technologijos universiteto Architekturos ir statybos institutas du jos originalius egzempliorius (tekstine ir grafine dalis) perdave tuometinei Statybos ir urbanistikos ministerijai, vienas egzempliorius liko šiame institute, o Statybos ir urbanistikos ministerija 1995 m. liepos 12 d. perdave Neringos miesto merui viena originalu Schemos egzemplioriu. Teismas konstatavo, kad Neringos savivaldybes tarybai buvo ˛inomi Schemos sprendiniai, pagal juos parengtos planavimo salygos, todel ju buvo butina laikytis rengiant ir tvirtinant detaliuosius planus. Konstitucinio Teismo nutarime pabre˛ta, kad jokie su KNNP teritorijos administravimo (kartu su gyvenvieciu detaliaisiais planais) susije sprendimai negali buti priimami neatsi˛velgiant i Schema ir negali prieštarauti Schemos nuostatoms. Šiu sprendiniu nepaisymas, ypac ˛inant, jog tai, kad Lietuvos valstybe visa laika Kuršiu nerija traktavo ir traktuoja kaip unikalu gamtos ir ˛mogaus sukurta kraštovaizd˛io kompleksa – saugotina teritorija, kuriai turi buti nustatytas ypatingas teisinis re˛imas, yra visuotinai ˛inomas faktas.

Teismas nurode, kad 1972 m. lapkricio 16 d. Pary˛iuje priimta Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo globos konvencija, prie kurios Lietuva prisijunge 1992 m. kovo 31 d. Lietuva, prisijungusi prie Konvencijos, tapo Konvencijos nare ir kartu isipareigojo globoti kulturos ir gamtos pavelda, gavo teise siulyti itraukti šalies teritorijoje esancius objektus i Pasaulio pavelda. Šios Konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybe – Konvencijos nare pripa˛ista, kad jos teritorijoje esancio kulturos ir gamtos paveldo identifikavimas, globa, išsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms yra, visu pirma, tos valstybes pareiga. Konvencijos 5 straipsnyje suformuoti u˛daviniai paveldui globoti, išsaugoti, paruošti veiksmingas priemones, kurios igalintu valstybe neutralizuoti gresme, iškilusia kulturos ir gamtos paveldui, imtis tinkamu istatyminiu, moksliniu, techniniu, administraciniu ir finansiniu priemoniu, butinu šio paveldo identifikavimui, globai, išsaugojimui. 2000 m. lapkricio 29 d. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto dvidešimt ketvirtajame posedyje Kuršiu nerija buvo itraukta i UNESCO Pasaulio paveldo saraša kaip kulturos ir gamtos vertybe. Lietuvos valstybe Kuršiu nerija traktavo ir traktuoja kaip unikalu gamtos ir ˛mogaus sukurta kraštovaizd˛io kompleksa – saugotina teritorija, kuriai turi buti nustatytas ypatingas teisinis re˛imas. Taigi, teismas konstatavo, kad šiai vietovei galioja visos Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo konvencijos igyvendinimo gairese numatytos apsaugos priemones.

Nurode, kad Pagrindiniu teiginiu 5 punkte nustatyta, jog KNNP tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos istatymais, Vyriausybes nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Minetame punkte itvirtinta imperatyvi nuostata, kad Kuršiu nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybes patvirtinta Schema. Pagrindiniu teiginiu 4.1 punkte numatyta, jog Schemos nuostatos sudaro salygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kulturos paveldo ir kraštovaizd˛io vertybes bei rekreacinius išteklius.

Pa˛ymejo, jog KNNP nuostatu 4 punkte itvirtinta, kad Nacionalinis parkas tvarkomas pagal Schema. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus ju bendruosius ir detaliuosius planus, kuriu sprendiniai neprieštarauja Schemos sprendiniams. Kiti objektai, esantys Nacionaliniame parke, tvarkomi pagal nekilnojamuju kulturos vertybiu tvarkymo, miškotvarkos, ˛emetvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, keliu, in˛ineriniu komunikaciju ir kitus specialiojo planavimo dokumentus arba saugomu teritoriju strateginio planavimo dokumentus. KNNP nuostatu 6.6 punkte numatyta, kad pletoti pa˛intini turizma, reguliuoti ukine veikla ir u˛statymo pletote pagal Schema, statiniu formas ir turi riboti pagal gamtos ir kulturos vertybiu apsaugos reikalavimus, nustatytus teises aktuose ir teritoriju planavimo dokumentuose.

Pabre˛e, kad Reglamento 25 punktas reikalauja, jog statiniai KNNP projektuojami, statomi, restauruojami, renovuojami ar rekonstruojami atsi˛velgiant i Schemos reikalavimus, vietoves kraštovaizd˛io ypatumus bei tradicines regiono architekturos savitumus, kulturos paveldo objektu apsaugos reikalavimus siekiant: išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizd˛io, gamtiniu ir kulturiniu kompleksu bei objektu vertes po˛ymius; išsaugoti bendra kraštovaizd˛io struktura ir jo estetine verte, erdvini raiškuma ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus ir išlaikyti tradicines regiono architekturos pobudi: formas, spalvas ir dyd˛ius bei formuoti rekreaciniu ir gyvenamuju vietoviu estetini vaizda. Nustate, kad ˛emes sklypas, kurio detaluji plana gincijamu sprendimu patvirtino Neringos savivaldybes taryba, yra KNNP gyvenamojoje funkcineje zonoje, patenkancioje i Nidos gyvenvietes artimos aplinkos gamtine rekreacine zona, pajurio kopu parka.

Planavimo organizatoriumi planavimo salygose nurodytas Neringos savivaldybes administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyrius, salygu rengejas – Neringos savivaldybes administracijos Architekturos skyrius. Planavimo salygose nurodyta, kad planuojamai teritorijai (duomenys neskelbtini), Neringoje, taikomi Schemos reikalavimai, taciau planavimo organizatorius, nurodes kokie teises norminiai aktai turi buti taikomi planuojamai teritorijai, šiu teises norminiu aktu reikalavimu nesilaike. Todel teismas konstatavo, kad planavimo u˛duotyje išdestyti planavimo tikslai – keisti ˛emes sklypo naudojimo pobudi, rekonstruoti esama kavines pastata, jame irengiant viešbuti su kavine – neatitinka detaliojo plano rengimo salygu, nes prieštarauja planavimo salygose nurodytiems teises norminiams aktams, tame tarpe ir Schemos sprendiniams. Priejo prie išvados, kad gincijamo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Schemos u˛statytos zonos perspektyvinio naudojimo ir tvarkymo schemos, Nidos ir apylinkiu principinio plano Architekturines – planines dalies nuostatoms, KNNP nuostatoms, Reglamento reikalavimams ir Saugomu teritoriju istatymo 5, 13, 20, 31 straipsniu nuostatoms.

Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatavo, kad Neringos savivaldybes tarybos 2004 m. baland˛io 27 d. sprendimas Nr. 88(TI), kuriuo patvirtintas ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini), Neringoje, detalusis planas yra neteisetas ir naikintinas, nes prieštarauja aukštesnes galios teises aktams (Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 89 str. 1 d. 1 p.). Tuo paciu pagrindu naikintini neteisetu detaliuju planu sprendiniu pagrindu priimti gincijami kiti administraciniai aktai: Savadas, Sutartis (ABTI 88 str. 2 p.).

Nurode ABTI 33 straipsnio 1 dali ir pa˛ymejo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturejo buti iteiktas suinteresuotam asmeniui, skund˛iamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis su˛inojo ar turejo su˛inoti, kas ir kada prieme administracini akta, koks yra jo turinys. Nurode ABTI 56 straipsnio 1 ir 2 dalis ir pa˛ymejo, kad administracine byla inicijavusio prokuroro teisinis statusas iš principo suteikia jam tokias pat procesines teises ir pareigas, kaip ir pareiškejui administracineje byloje. Prokuroru igaliojimus ginant viešaji interesa nustato Prokuraturos istatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi igaliojimus kreiptis i teisma, gindami viešaji interesa, turedami pagrinda manyti, kad pa˛eisti teises aktu reikalavimai.

Nurode LVAT 2005 m. rugsejo 28 d. nutarti Nr. A7-585/2005, 2008 m. liepos 25 d. nutarti Nr. A146-335/2008 ir priejo prie išvados, kad vieno menesio terminas, per kuri prokuroras, gindamas viešaji interesa, gali kreiptis i teisma su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendima, skaiciuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenu, leid˛ianciu daryti išvada, kad šis sprendimas pa˛eid˛ia viešaji interesa. Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 2 dalis numato priemones, kuriu prokuroras gali imtis, jei yra pagrindas manyti, kad pa˛eisti teises aktu reikalavimai (prašyti iš asmenu dokumentu ir informacijos, pavesti valstybes instituciju, istaigu vadovams ir pareigunams atlikti patikrinimus, kviesti asmenis ir gauti ju paaiškinimus ir kt.). Prokuroras, rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra pagrindo kreiptis i teisma, ši klausima turi išspresti per imanomai trumpesni laika. Jei butu konstatuota, jog viešaji interesa ginantis subjektas, turedamas pagrinda manyti, kad priimant atitinkama sprendima galejo buti pa˛eisti teises aktu reikalavimai, delse atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi i teisma, ginant viešaji interesa, reikalingus duomenis surinko per nepagristai ilga termina, tuomet terminas pareiškimui paduoti turetu buti skaiciuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turejo ir galejo buti surinkti.

Bylos med˛iaga teismas nustate, kad 2006 m. rugsejo 18 d. Klaipedos apygardos prokuraturoje raštu Nr. 6-477 gauta med˛iaga iš Tarnybos, susijusi su teises aktu pa˛eidimais rengiant teritorijos (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detaluji plana. 2007 m. vasario 5 d. ir 2007 m. vasario 8 d. Klaipedos miesto apylinkes prokuratura raštu kreipesi su pavedimais i valstybines institucijas del butinos informacijos gavimo. 2007 m. kovo 8 d. gauta Inspekcijos patikslinta pa˛yma Nr. 6-477, kurioje konkretizuoti pa˛eidimai bei pateikti pakankami duomenys, suponuojantys prašymo pagristuma. I Klaipedos miesto apylinkes teisma kreipesi 2007 m. kovo 21 d. Specialiosios teiseju kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartimi byla perduota nagrineti Klaipedos apygardos administraciniam teismui (b. l. 158-160, III t.). Teismas laike, kad istatymu nustatytas terminas prašymui paduoti nera praleistas, todel Klaipedos miesto apylinkes prokuraturos prašymo del termino atnaujinimo nenagrinejo. Konstatavo, kad nustatytos teisines ir faktines aplinkybes leid˛ia daryti išvada, kad pareiškejas nepraleido kreipimosi i teisma termino, nes nepateikta duomenu, paneigianciu faktine aplinkybe, kad apie viešojo intereso pa˛eidima pareiškejui tapo ˛inoma anksciau, nei jam šiuos duomenis pateike Tarnyba.

Nurode, kad prokuroro teise ir pareiga ginti viešaji interesa yra numatyta ABTI 56 straipsnio 1 dalyje. Pa˛ymejo, kad Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra teigiama, jog prokurorai gina viešaji interesa, nustate asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisetu interesu pa˛eidima, taip pat ir tais atvejais, kai kitu instituciju pareigunai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti ši interesa, nesieme priemoniu pa˛eidimams pašalinti. Pagal Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkta prokurorai, turedami pagrinda manyti, kad pa˛eisti teises aktu reikalavimai, gindami viešaji interesa, turi igaliojimus kreiptis i teisma.

Pa˛ymejo, jog LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartyje Nr. A146-335/2008 atkreipe demesi, kad ABTI bei Prokuraturos istatymas nepateikia viešojo intereso savokos, todel siekiant nustatyti, ar pareiškejas i teisma kreipiasi gindamas viešaji interesa, pirmiausia butina nustatyti, kas yra laikytina „viešuoju interesu“. KT yra ne karta konstataves, jog valstybes, kaip visos visuomenes politines organizacijos, paskirtis – u˛tikrinti ˛mogaus teises ir laisves, garantuojant viešaji interesa. Taciau kiekvienas viešasis interesas tegali buti grind˛iamas pamatinemis visuomenes vertybemis, kurias itvirtina, saugo ir gina Konstitucija, jo itvirtinimas ir u˛tikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuota. KT jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybes pripa˛into ir teises ginamo visuomeninio intereso igyvendinimas yra viena svarbiausiu pacios visuomenes egzistavimo ir raidos salygu (1997 m. gegu˛es 6 d., 2005 m. gegu˛es 13 d. nutarimai). LVAT 2008 m. liepos 28 d. nutartyje konstatavo, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisetas asmens ar grupes asmenu interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenes vertybes, kurias itvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Todel kiekvienakart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, butina nustatyti aplinkybe, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupes asmenu intereso, butu pa˛eistos Konstitucijoje itvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybes. Taciau Konstitucijoje itvirtintos vertybes pa˛eidimas nera vienintelis reikalavimas, kad tam tikras interesas butu pripa˛intas viešuoju. KT yra pa˛ymejes, kad viešojo intereso, kaip valstybes pripa˛into ir teises ginamo visuomeninio intereso, igyvendinimas yra viena iš svarbiausiu pacios visuomenes egzistavimo ir raidos salygu. LVAT laikosi praktikos, kad viešasis interesas, taikant ABTI, turetu buti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teise ginti viešaji interesa administraciniu bylu teisenoje traktuotina kaip istatyme numatytu asmenu teise istatymo numatytais atvejais kreiptis i administracini teisma ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Del to kreiptis i teisma administracinio proceso tvarka, gindamas viešaji interesa, prokuroras gali visais atvejais, nustates toki teises aktu pa˛eidima, kurio pobudis, prokuroro nuomone, turi esmines reikšmes asmenu, ju grupiu, valstybes ir visuomenes teisems bei teisetiems interesams ir sudaro pagristas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvima ar nebuvima sprend˛ia teismas, nagrinejantis administracine byla, iškelta pagal prokuroro prašyma.

Pa˛ymejo, jog Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybe rupinasi naturalios gamtines aplinkos, gyvunijos ir augalijos, atskiru gamtos objektu ir ypac vertingu vietoviu apsauga, pri˛iuri, kad su saiku butu naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. KT, aiškindamas Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies savoka „ypac vertingos teritorijos“, yra konstataves, jog ši bendrine savoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietoves), kurios del savo ekologines, kulturines, istorines, mokslines ir kitokios reikšmes skiriasi nuo kitu Lietuvos teritorijos daliu (vietoviu), jeigu tai konstituciškai pagrista, ne tik gali, bet ir turi buti priskirtos ypac vertingu vietoviu kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypac vertingomis teritorijoms (2007 m. liepos 5 d. nutarimas). KT yra nurodes, kad pagal Konstitucija naturali gamtine aplinka, gyvunija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypac vertingos vietoves yra visuotine reikšme turincios nacionalines vertybes; ju apsauga bei gamtos ištekliu racionalaus naudojimo ir gausinimo u˛tikrinimas – viešasis interesas, kuri garantuoti yra valstybes konstitucine priederme (2005 m. gegu˛es 13 d. nutarimas). Tinkama saugomu teritoriju (vertingu vietoviu) apsauga yra suinteresuota visa visuomene, todel interesas, kad bet kokia veikla, galinti tureti neigiamos itakos minetoms teritorijoms, butu vykdoma grie˛tai laikantis Konstitucijos, istatymu ir jiems neprieštaraujanciu kitu teises aktu reikalavimu, yra laikytinas viešuoju. Kadangi pareiškejo gincijami viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai del juose itvirtintu sprendimu gali tureti itakos saugomai teritorijai (Kuršiu nerija itraukta i UNESCO Pasaulio paveldo saraša kaip kulturos ir gamtos vertybe), teismas konstatavo, jog šiu sprendimu teisetumas ir pagristumas yra laikytinas viešuoju interesu, todel priejo prie išvados, kad prokuroras kreipimusi i teisma gina viešaji interesa. Pa˛ymejo, kad pareiškejas, gindamas viešaji interesa, siekia panaikinti galimai neteisetai viešojo administravimo subjektu priimtus individualius aktus, nustatancius tam tikras teises ir pareigas konkreciam subjektui. Kadangi nagrinejamoje byloje sprend˛iamas tik gincijamu aktu teisetumo klausimas, neribojant savininko teisiu, asmens teises ir teiseti interesai ir viešasis interesas nera priešpriešinami. Toks teismines praktikos taikymas yra suformuotas LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartyje Nr. A146-335/2008.

Nurode, kad atsakoviu atstovas advokatas Arunas Ivancius teismo posed˛io metu pateike prašyma kreiptis i KT išaiškinti, nuo kada taikomas KT 2007 m. bir˛elio 27 d. nutarimas ir nebegalioja Lietuvos Respublikos istatymas „Del Lietuvos Respublikos istatymu ir kitu teises aktu skelbimo ir isigaliojimo tvarkos“ (1993 m. baland˛io 6 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad itin dideles apimties, sudetingos strukturos teises aktai (ju dalys), inter alia tokie, kuriuose esama itin dideles apimties grafiniu daliu, del kuriu publikavimo kiltu itin dideliu techniniu problemu, galetu buti oficialiai skelbiami ne „Valstybes ˛iniose“, bet kituose šaltiniuose ir (arba) kitais budais, taip pat ta apimtimi, kuria nustatyta, kad mineti itin dideles apimties, sudetingos strukturos teises aktai (ju dalys), net reikalaujant juos oficialiai skelbti „Valstybes ˛iniose“, galetu buti oficialiai skelbiami specialiuose „Valstybes ˛iniu“ numeriuose. Prašymo teismas netenkino, nes nagrinejamoje byloje tai teisiškai nereikšminga, kadangi Konstitucinis Teismas 2007 m. bir˛elio 27 d. nutarimo antruoju punktu pripa˛ino, kad Vyriausybes 1994 m. gruod˛io 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Del Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruod˛io 19 d. redakcija) pagal paskelbimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai.

V.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Lucanica“ apeliaciniu skundu (b. l. 83-91, V t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – pareiškejo prašyma atmesti. Apeliacini skunda grind˛ia šiais argumentais:

1) Klaipedos miesto apylinkes prokuroras yra netinkamas pareiškejas šioje byloje, nes jis prašyme nenurode tokio istatymo, kuriuo jam butu suteikta teise teikti prašyma siekiant apsaugoti KNNP vertybes. Pa˛ymi, kad prašyme prokuroro nurodyti Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalis bei Prokuraturos istatymo 19 straipsnis kaip ir ABTI 56 straipsnio 1 dalis, imperatyviai nustato, kad tik istatymo numatytais atvejais prokuroras turi teise ginti vieša interesa pareiškiant atitinkama prašyma teismui. Nurodo Konstitucinio Teismo 1997 m. gegu˛es 6 d. ir 2001 m. vasario 22 d. nutarimus ir konstatuoja, kad Seimas nera istatymu nustates prokuroro teises ginti vieša interesa sprend˛iant klausimus del statybinio pobud˛io veiklos KNNP teritorijoje. Nurodo ABTI 56 straipsni bei Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 3 dali ir pa˛ymi, kad prokuroras nenurode, su kuriu fiziniu ir juridiniu asmenu teisemis yra susijes pateiktas prašymas viešajam interesui apginti;

2) teismo išvada, jog prokuroras nepraleido ABTI 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreiptis i teisma, prieštarauja ABTI 33 straipsnio 1 dalies prasmei ir LVAT suformuotai praktikai (2008 m. rugsejo 11 d. nutartis Nr. AS63-500/2008). Nurodo, jog 2006 m. rugsejo 25 d. Inspekcija Klaipedos apygardos prokuraturai iteike 2006 m. rugsejo 18 d. rašta Nr. 6-477, kuriame konstatavo Detaliojo plano neatitikimus Schemai ir kitiems teises aktams. Kartu Inspekcija prokuraturai pateike Schemos Nidos ir apylinkiu principinio plano sprendiniu ištrauka, Schemos Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio naudojimo schemos fragmenta ir kitus dokumentus. 2006 m. rugsejo 27 d. Klaipedos apygardos vyriausiasis prokuroras Inspekcijos prašyma ir med˛iaga perdave Aplinkos ministerijai. 2007 m. vasario 5 d. Klaipedos miesto apylinkes prokuraturoje gauta 2006 m. rugsejo 18 d. Inspekcijos pa˛yma Nr. 6-477. 2007 m. kovo 21 d. Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras pateike ieškini Klaipedos apylinkes teismui. 2008 m. baland˛io 8 d. Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras Klaipedos apygardos administraciniam teismui pateike prašyma del administraciniu aktu panaikinimo. 2008 m. spalio 6 d. Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras Klaipedos apygardos administraciniam teismui pateike prašyma del termino atnaujinimo. Nurodes šias aplinkybes, tretysis suinteresuotas asmuo prieina prie išvados, kad pareiškejas prašyma (ieškini) teismui padave 2007 m. kovo 21 d., t. y. praleides ABTI 33 straipsnyje nustatyta 1 menesio termina kreiptis i teisma. Pa˛ymi, kad termino eiga skaiciuotina nuo 2006 m. rugsejo 25 d., kai Klaipedos apygardos prokuroras gavo pakankamai duomenu apie galimai pa˛eista viešaji interesa. Nurodo LVAT 2005 m. sausio 20 d. nutarti Nr. AS10-27/2005, 2007 m. bir˛elio 28 d. nutarti Nr. A8-660/2007, 2008 m. rugsejo 11 d. nutarti Nr. AS63-500/2008 ir pabre˛ia, kad teismas, nepaisydamas suformuotos administraciniu teismu praktikos, netyre aplinkybiu del prokuroro veiksmu pagristumo gavus Inspekcijos 2006 m. rugsejo 18 d. rašta Nr. 6-477, nepagrinde savo išvados, kodel prokurorui nepakako 2006 m. rugsejo 18 d. rašte Nr. 6-477 nurodytu duomenu apie tai, jog galimai yra pa˛eistas viešasis interesas. Teismas nemotyvavo, kodel atmete atsakovo ir UAB „Lucanica“ atstovu prašymus pripa˛inti, jog prokuroras nuo 2006 m. rugsejo 25 d. iki 2007 m. kovo 28 d. u˛delse atlikti prokuroro kompetencijai priskirtus veiksmus, reikalingus duomenis rinko per nepagristai ilga termina. Atkreipia demesi i LVAT 2008 m. rugsejo 11 d. nutarti, pa˛ymedamas, kad nagrinejamu atveju prokuroras i teisma kreipesi dar per ilgesni termina nuo duomenu apie galima viešojo intereso pa˛eidima jam pateikimo nei buvo nustatyta minimoje LVAT nutartyje. Taip pat atkreipia demesi i LVAT nagrinetas administracines bylas Nr. AS-5381/2004, Nr. AS11-511/2004, Nr. AS14‑477/2004, nurodo 2005 m. lapkricio 24 d. LVAT teiseju pasitarime aprobuoto nutarimo „Teismu praktikos administracinese bylose del neteisetu teisiu atkurimo apibendrinimas ir teises taikymo rekomendacijos“ 8 skyriu;

3) Schema nebuvo tinkamai paskelbta ir negalejo buti privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, todel ji galejo buti ir netaikoma, kadangi yra tik rekomendacinio pobud˛io teises aktas;

4) Schema buvo parengta tik laikotarpiui iki 2005 m., o 2004 m. buvo pradetas rengti KNNP ribu bei zonu ribu planas ir šio parko tvarkymo planas, kurie ir turejo buti vertinami teisminio nagrinejimo metu.

5) teismas nesilaike ABTI 81 straipsnio reikalavimu, nes neanalizavo ir nevertino byloje surinktu irodymu, atsakovo ir UAB „Lucanica“ pateiktu argumentu, neatskleide bylos esmes ir svarbiu bylos aplinkybiu, pakvietes i teismo posedi J. B. specialistu, nevertino šio specialisto pateiktu išvadu, tendencingai citavo šio specialisto iš konteksto ištrauktus du sakinius. Atkreipia demesi, kad teismas sprendime nevertino Pagrindiniu teiginiu bendrosios dalies 4.2-4.5 punktu. Paaiškina, kad nagrinejama teritorija pagal Schemos pagrindini bre˛ini priskirta Nidos gyvenvietes gyvenamajai funkcinei zonai (tai yra Nidos gyvenvietes teritorija), patenkanciai i Nidos gyvenvietes artimos aplinkos gamtine rekreacine zona, pajurio kopu parka. Ši teritorija pagal Nidos ir apylinkiu principinio plano Architekturinio-erdvinio reglamento nuostatas nera priskirta atskirai savarankiškai teritoriju programai. Detaliojo plano rengimo metu ir dabar situacija tokia, kad sovietmeciu pradeta statyti 400 vietu vasaros tipo valgykla baigia sugriuti, ji yra vienintele stambesne veikianti maitinimo imone pajurio zonoje ir patenka i Nidos principinio plano schemos paslaugu modeli ir pagrindinius teritorinius ryšius, vaizduojamus svarbiausio aptarnavimo centro C3 ribose. Nurodo Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1994 m. gruod˛io 19 d. nutarimo Nr. 1219 pagrindiniu teiginiu „Gyvenamoji zona“ 14 punkta, Apylinkiu principinio plano 2 (10 p.) ir 4 skyrius (19, 22 p.), Nuostatu architekturinio-erdvinio tvarkymo reglamenta ir pa˛ymi, kad detaliojo plano sprendiniai numato rekonstrukcija gerinant eksploatacines pastato savybes, architekturine išraiška irengiant šlaitinius stogus su molio cerpiu danga, numato fasadu apdailai panaudoti tradicines med˛iagas, modernizuoti in˛ineriniu sistemu elementus. Pabre˛ia, kad ginco pastatai nera saugomi kulturos paveldo objektai, gamtine aplinka nera pa˛eista, saugomi visi vertingi med˛iai ir krumai, Detaliuoju planu nekeiciama tiksline ˛emes naudojimo paskirtis, Neringos miestui yra poreikis ne vien tik sezoniniu vietu aptarnavimo sferoje. Nurodo, kad teismas nepagristai nevertino Neringos savivaldybes administracijoje 2003 m. sausio 31 d. gauto Tarnybos 2003 m. sausio 20 d. rašto Nr. 06-13-94, nes vadovaujantis šiuo raštu numatytiems detaliojo plano sprendiniams neprieštaravo ir KNNP direkcija bei kitos derinancios institucijos, niekas Detalaus plano sprendiniuose nei˛velge nei gresmes aplinkai, atitinkanciai nacionalinio parko reikalavimus ir tradicijas, nei viešam interesui.

VI.

Pareiškejas Klaipedos miesto apylinkes prokuratura atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 103-106, V t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista ir UAB „Lucanica“ apeliacini skunda atmesti. Atsiliepima i apeliacini skunda grind˛ia šiais argumentais:

1) KNNP ˛eme priklauso išimtinei valstybes nuosavybei. Valstybe, priimdama teises aktus, kuriais nustatytas specialus KNNP teisinis re˛imas, sieke išsaugoti unikalu gamtos ir ˛mogaus sukurta kraštovaizd˛io kompleksa Lietuvos ir Europos saugomu gamtos ir kulturos paveldo vertybiu sistemoje. Kilus pagristam itarimui, kad bet kokio pobud˛io veikla, išskirtinai statybine, KNNP teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teises aktais nustatyto specialaus prie˛iuros ir naudojimo re˛imo, atsiranda pagrindas istatymu nustatyta tvarka ginti viešaji interesa. Nurodo LVAT 2007 m. spalio 22 d. nutarti Nr. A8-918/2007, 2008 m. liepos 25 d. nutarti Nr. A20-335/2008. Pa˛ymi, kad visus argumentus prokuroras pateike tiek prašyme, tiek ˛odinio bylos nagrinejimo teisme metu;

2) nurodo LVAT 2005 m. rugsejo 28 d. nutarti Nr. A7-585/2005, 2008 m. liepos 25 d. nutarti Nr. A146-335/2008, pabre˛ia, kad med˛iagos rinkimas ir tyrimas del Neringos savivaldybes priimtu administraciniu aktu teisetumo ir viešojo intereso pa˛eidimo buvo baigtas 2007 m. kovo 8 d. gavus Inspekcijos patikslinta pa˛yma Nr. 6-477. Nurodo generalinio prokuroro 2004 m. baland˛io 9 d. isakymu Nr. I-56 patvirtintu Asmenu prašymu ir skundu nagrinejimo tvarkos nuostatu 24 punkta, Teritoriju planavimo istatymo 32 straipsnio 4 punkta, Statybos istatymo 35 straipsnio 6.2 punkta ir pabre˛ia, kad Aplinkos ministerijai nusprendus nesikreipti i teisma del viešojo intereso gynimo, 2007 m. vasario 5 d. Klaipedos miesto apylinkes prokuraturoje gauta 2006 m. rugsejo 18 d. pa˛yma Nr. 6-477. Ši pa˛yma buvo pateikta be skund˛iamu administraciniu aktu patvirtinto detaliojo planavimo dokumento, nenurodant Detaliojo plano sprendiniu ir infrastrukturos sutarties realizavimo apimties, kas tiesiogiai itakoja ieškinio suma bei laikinuju apsaugos priemoniu taikymo aplinkybes. Atkreipia demesi i LVAT 2008 m. rugsejo 11 d. nutarti Nr. AS525-501/2008, 2007 m. rugsejo 20 d. nutarti Nr. AS18-348/2007, 2008 m. liepos 25 d. nutarti Nr. A146-335/2008;

3) nurodo Vyriausybes 1996 m. gegu˛es 24 d. nutarima Nr. 617 ir pa˛ymi, kad Schema nustatyta tvarka iki Teritoriju planavimo istatymo isigaliojimo buvo patvirtinta ir iregistruota Teritoriju planavimo dokumentu valstybes registre kaip specialusis teritoriju planavimo dokumentas. Nurodo Teritoriju planavimo istatymo 14 straipsnio 3 dali ir pa˛ymi, kad atsi˛velgiant i tai, jog rengiant ir tvirtinant Schema nebuvo galiojanciu atitinkamo lygmens specialiuju ir detaliuju planu, su kuriais mineta planavimo schema pagal istatymo nuostatas reiketu derinti, Schema negali buti laikoma rekomendacinio pobud˛io teritoriju planavimo dokumentu ir yra privaloma. Atkreipia demesi, jog apelianto pozicija del Schemos sprendiniu taikymo privalomojo pobud˛io prieštarauja KT 2007 m. bir˛elio 27 d. nuostatoms, jog „jokie su Kuršiu nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimo (kartu su gyvenvieciu detaliaisiais planais) susije sprendimai negalejo (ir šiuo metu negali) buti priimami neatsi˛velgiant i Vyriausybes patvirtinta Schema ir negali prieštarauti Schemos nuostatoms“. Pa˛ymi, kad LVAT 2007 m. rugpjucio 31 d. nutartimi Nr. A10-1534/2007 taip pat pripa˛ino Schemos privaloma pobudi.

4) Vyriausybe 2005 m. gruod˛io 22 d. nutarimu Nr. 1387 pakeite Vyriausybes 1994 m. gruod˛io 19 d. nutarimo Nr. 1269 Bendrosios dalies 2 punkta, nustatydama neribota Schemos galiojima. Pabre˛ia, kad naujuju KNNP ir jo zonu ribu bei tvarkymo planu derinimo proceduros nera baigtos, jie Teritoriju planavimo istatymo nustatyta tvarka nera patvirtinti ir iregistruoti, todel šiu planu projektu analizavimas nesusijes su administracines bylos dalyku;

5) konstatuoja, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Schemos sprendiniams. Pa˛ymi, kad apelianto argumentas, jog miestui yra poreikis ne vien tik sezoniniu vietu aptarnavimo srityje, vertintinas tik kaip asmeniniu turtiniu poreikiu realizavimo išraiška. Atkreipia demesi, kad pagal bendruosius teises principus, draud˛iamas bet koks susitarimas tarp asmenu, keiciantis imperatyvias istatymu normas.

VII.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos nacionaline UNESCO komisija atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 108-109, V t.) prašo apeliacini skunda atmesti. Atsiliepima i apeliacini skunda grind˛ia šiais argumentais:

1) Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodomas atvejis, kai prokuroras gali kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo taip pat tais atvejais, kai kitu instituciju pareigunai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti ši interesa, nesieme priemoniu pa˛eidimams pašalinti;

2) 2007 m. kovo 8 d. laikytina diena, kai prokuroras gavo pakankamai duomenu apie galimai pa˛eista viešaji interesa. Apeliaciniame skunde pateiktas abstraktus teiginys, jog prokuroras u˛delse atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir duomenis surinko per nepagristai ilga termina, neparemtas jokiais konkreciais argumentais.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 110-113, V t.) prašo apeliacinio skundo nepatenkinti. Atsiliepima i apeliacini skunda grind˛ia šiais argumentais:

1) nurodo KT 1997 m. gegu˛es 6 d., 2005 m. gegu˛es 13 d. nutarimus, LVAT 2007 m. lapkricio 5 d. nutarti Nr. A17-742/2007 ir pa˛ymi, kad teismas sprendime pagristai konstatavo viešojo intereso buvima nagrinejamoje byloje;

2) nurodo LVAT 2005 m. rugsejo 28 d. nutarti Nr. A7-585/2005, 2008 m. liepos 25 d. nutarti Nr. A146-335/2008 ir pa˛ymi, kad 1 menesio terminas, per kuri prokuroras, gindamas viešaji interesa, gali kreiptis i teisma su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendima, skaiciuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenu, leid˛ianciu daryti išvada, kad šis sprendimas pa˛eid˛ia viešaji interesa. Mano, kad nagrinejamu atveju prokuroras nedelse atlikti prokuroro kompetencijai priskirtus veiksmus, reikalingus duomenis rinko, kad galetu priimti sprendima del kreipimosi i teisma ginant viešaji interesa. Nurodo, kad prokuratura nera igaliota ir ipareigota sekti visu Lietuvoje rengiamu teritoriju planavimo dokumentu rengimo, tvirtinimo eigos, nuolat susipa˛inti su kiekvienu rengiamu ar parengtu detaliuoju planu ar kitu teritoriju planavimo dokumentu ir vertinti kiekvieno ju atitikima teises aktu reikalavimams. Nurodo Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarima ir pa˛ymi, kad LVAT 2008 m. spalio 10 d. nutartyje Nr. A822-1651/2008, 2008 m. spalio 17 d. nutartyje Nr. A822-1567/2008, apeliacine tvarka per˛iurejes Klaipedos apygardos administracinio teismo sprendimus, susijusius su KNNP teritorijos detaliojo planavimo pa˛eidimais, laikosi tokios pacios pozicijos;

3) nors Schema visa apimtimi nebuvo paskelbta „Valstybe ˛iniose“, taciau Konstitucinis Teismas 2007 m. bir˛elio 27 d. nutarimo 2 punktu pripa˛ino, kad Vyriausybes 1994 m. gruod˛io 19 d. nutarimas Nr. 1269 pagal paskelbimo tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Schema yra specialiojo planavimo dokumentas, bet pagal Teritoriju planavimo istatymo 14 straipsnio 3 dali šis dokumentas negali buti laikomas rekomendacinio pobud˛io, nes ji rengiant ir tvirtinant šio istatymo kontekste nebuvo galiojanciu specialiuju ar detaliuju planu, su kuriais jis turejo buti derinamas;

4) nurodo Saugomu teritoriju istatymo 5, 13 straipsnius, Vyriausybes 1994 m. gruod˛io 19 d. nutarima Nr. 1269 ir jo prieda, pa˛ymi, jog Nidos ir apylinkiu principinio plano architekturinio-erdvinio tvarkymo reglamente nera numatyta šioje vietoje statyti stacionariu apgyvendinimo, sveciu namu, viešbucio tipo ir panašaus pobud˛io pastatu. Mano, kad apelianto skunde pateikta teises aktu analize grind˛iama bendrosiomis teises aktu nuostatomis yra nepagrista ir neatitinkanti specialiuju teises aktu nuostatu, taikomu nagrinejamai teritorijai.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybe atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 116-118, V t.) prašo apeliacinio skundo nepatenkinti. Atsiliepima i apeliacini skunda grind˛ia šiais argumentais:

1) nurodo KT 2007 m. bir˛elio 27 d. nutarima ir konstatuoja, kad saugomu teritoriju re˛imo pa˛eidimas tiek tvirtinant detaliuosius planus, tiek išduodant statybos leidima statyti saugomoje teritorijoje yra viešasis interesas, kuri apginti ir u˛tikrinti yra valstybes pareiga;

2) KT nurode, jog jokie su Schemos administravimu susije sprendimai negalejo (ir šiuo metu negali) prieštarauti Schemos sprendiniams;

3) apeliaciniame skunde nenurodyta jokiu aplinkybiu, leid˛ianciu manyti, kad specialistas J. B. teismo posed˛io metu išsake kitokia ar priešinga pozicija.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

VIII.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Lucanica“ prašyma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima, be kita ko, grind˛ia aplinkybe, jog pareiškejas praleido istatymu nustatyta termina kreiptis i teisma.

Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialus istatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per viena menesi nuo skund˛iamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksma (neveikima) iteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du menesius nuo dienos, kai baigiasi istatymo ar kito teises akto nustatytas reikalavimo ivykdymo terminas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai i administracini teisma su skundu (prašymu) kreipiamasi ginant viešaji interesa, termino tokiam prašymui paduoti eigos prad˛ia laikytina diena, kai pareiškejas gavo pakankamai duomenu, kad yra pa˛eistas viešasis interesas (2005 m. rugsejo 28 d. nutartis administracineje byloje Nr. A7-585/2005, „Administraciniu teismu praktika“ Nr. 8, p. 206-230). Taciau jei butu konstatuota, jog viešaji interesa ginantis subjektas, turedamas pagrinda manyti, kad priimant atitinkama sprendima galejo buti pa˛eisti teises aktu reikalavimai, delse atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi i teisma, ginant viešaji interesa, reikalingus duomenis surinko per nepagristai ilga termina, tuomet terminas pareiškimui paduoti turetu buti skaiciuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turejo ir galejo buti surinkti (2007 m. lapkricio 5 d. nutartis administracineje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi termino prad˛ia viešaji interesa ginanciam subjektui kreiptis i teisma skaiciuojama nuo tada, kai pareiškejas gavo pakankamai duomenu, kad pa˛eistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turejo ir galejo buti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksciau. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turejo buti surinkta pakankamai duomenu, kad pa˛eistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pa˛eidima ir prasideda termino kreiptis i teisma eigos prad˛ia (2008 m. liepos 25 d. išplestines teiseju kolegijos nutartis administracineje byloje Nr. A146–335/2008, Administracine jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184-229).

Iš bylos med˛iagos matyti, jog 2006 m. rugsejo 25 d. Klaipedos apygardos prokuraturoje buvo gautas Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. rugsejo 18 d. raštas Nr. 6-477, kuriuo buvo pranešta apie galimus teises aktu pa˛eidimus rengiant ir tvirtinant gincijama detaluji plana bei sudarant Sutarti ir prašoma kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo (b. l. 12–14, I t.). Kartu su šiuo raštu pareiškejui, be kita ko, buvo pateikti sprendimo del gincijamo detaliojo plano patvirtinimo, Sutarties, KNNP planavimo schemos (generalinio plano) fragmentu nuorašai.

Teiseju kolegijos vertinimu, kaip teisingai nurodo apeliantas, minetas raštas bei su juo pateikti dokumentai sudare pakankama pagrinda pareiškejui pagristai manyti, jog priimant rašte nurodoma sprendima bei sudarant Sutarti galejo buti pa˛eisti teises aktu reikalavimai ir yra pagrindas pradeti tyrima del galimo viešojo intereso gynimo. Taciau, 2006 m. rugsejo 27 d. raštu Nr. B2-4358(1.14) „Del med˛iagos gra˛inimo“ Klaipedos miesto apylinkes prokuratura perdave visa gauta med˛iaga Aplinkos ministerijai, siulydama spresti kreipimosi i teisma klausima.

Vertindama mineta rašta, teiseju kolegija pa˛ymi, jog jame nurodytos Teritoriju planavimo ir Statybos istatymu bei Aplinkos ministerijos nuostatu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1998 m. rugsejo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (2002 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 260 redakcija), nuostatos nesuteike teises Aplinkos ministerijai ir (ar) jai pavald˛ioms institucijoms kreiptis i teisma del Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2006 m. rugsejo 18 d. rašte Nr. 6-477 nurodytu dokumentu panaikinimo. Pareiškejo nurodomas Asmenu prašymu ir skundu nagrinejimo tvarkos nuostatu, patvirtintu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. baland˛io 9 d. isakymu Nr. I-56, 24 punktas taip pat nesuteike teises perduoti minetos med˛iagos Aplinkos ministerijai. Minetame punkte buvo nustatyta, kad prašymai ir skundai, kuriuos turi nagrineti teritorines prokuraturos arba kitos institucijos, ne veliau kaip per 5 darbo dienas nuo gavimo prokuraturoje datos arba ju išvertimo i valstybine kalba dienos persiunciami nagrineti šioms institucijoms. Taigi ši nuostata šiuo atveju galejo buti taikoma tik tuo atveju, jei prokuroras apskritai nebutu turejes kompetencijos nagrineti atitinkamu klausimu, kuriais i ji buvo kreiptasi. Savo ruo˛tu tiek Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalis, tiek Prokuraturos istatymo 19 straipsnis nustate prokuroro teises ir kompetencija, susijusias su viešojo intereso gynimu, ir igalino ji teises aktu nustatyta tvarka, salygomis ir atvejais ginti viešaji interesa. Šiuo aspektu pastebetina ir tai, kad teise ginti viešaji interesa Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras pakankamai aktyviai naudojosi. Kaip matyti iš LITEKO duomenu bazes, dar iki gaunant mineta 2006 m. rugsejo 18 d. rašta Klaipedos miesto apylinkes prokuraturos vyriausiais prokuroras, gindamas viešaji interesa, ne karta buvo kreipesis i teismus su panašiais prašymais (pvz., Klaipedos apygardos administraciniame teisme 2006 m. kovo 21 d. (administracine byla Nr. I-37-583/2007) gautas Klaipedos miesto apylinkes vyriausiojo prokuroro prašymas del inter alia Neringos savivaldybes tarybos 2000 m. bir˛elio 9 d. sprendimo Nr. 40 „Del teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) Juodkrantes gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo” panaikinimo, 2006 m. gegu˛es 29 d. (administracine byla Nr. I-49-243/2007) gautas prašymas inter alia del Neringos savivaldybes tarybos 2000 m. bir˛elio 9 d. sprendimo Nr. 44 „Del teritorijos (duomenys neskelbtini) Preilos gyvenvieteje, Neringos m. detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo). Visa tai, teiseju kolegijos vertinimu, patvirtina, jog Klaipedos miesto apylinkes prokuratura, 2006 m. rugsejo menesi gavusi iš Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštu pateikta med˛iaga apie galima individualiu administraciniu aktu ir Sutarties neteisetuma, nedelsiant, t. y. nepersiunciant med˛iagos Aplinkos ministerijai, turejo ir galejo imtis veiksmu ir priemoniu (pradeti tyrima), kad išsiaiškinti, ar šiuo atveju nera pagrindo ginti viešaji interesa kreipiantis i teisma su atitinkamais prašymais. Taciau, kaip matyti iš nagrinejamos bylos med˛iagos, tai ji eme daryti tik po to, kai iš Aplinkos ministerijos gavo 2007 m. vasario 1 d. rašta Nr. (3-1)D8-999 „Del pateiktu med˛iagu“, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad teises aktai nesuteikia jai (Aplinkos ministerijai) teises kreiptis i teisma del detaliojo plano bei Sutarties panaikinimo (I t., b. l. 15). 2007 m. kovo 21 d. Klaipedos miesto apylinkes teismui buvo pateiktas ieškinys del skund˛iamu administraciniu aktu ir Sutarties pripa˛inimo negaliojanciais (b. l. 4–10, I t.).

Atsi˛velgdama i išdestytas aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, jog pareiškejas, siekdamas apginti viešaji interesa, i teisma kreipesi praleides Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta vieno menesio termina, nes nepateisinamai neveike nuo 2006 m. rugsejo 27 d. iki 2007 m. vasario 5 d. (kai prokuraturoje buvo gautas 2007 m. vasario 1 d. raštas Nr. (3-1)D8-999 „Del pateiktu med˛iagu“).

2008 m. spalio 1 d. pareiškejas pirmosios instancijos teismui pateike prašyma skundo terminui atnaujinti (b. l. 199–201, IV t.). Klaipedos apygardos administracinis teismas, pripa˛ines kad istatymu nustatytas terminas prašymui paduoti nera praleistas, ši prašyma del termino atnaujinimo paliko nenagrinetu.

Administraciniu bylu teisenos istatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškejo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripa˛inta, kad terminas praleistas del svarbios prie˛asties. Teiseju kolegija pa˛ymi, jog svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo prie˛astimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškejo valios nepriklausancios aplinkybes, apribojusios galimybes laiku kreiptis i teisma, o kiekvienu konkreciu atveju termino praleidimo prie˛astys vertinamos atsi˛velgiant i faktines aplinkybes.

Minetame prašyme pareiškejas pateikia irodymus, pateisinancius galima termino praleidima nuo 2007 m. vasario 5 d. Kaip iš esmes vienintele prie˛asti, del kurios pareiškejas, gaves Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2006 m. rugsejo 18 d. rašta Nr. 6-477 iki 2007 m. vasario 5 d. iš viso neatliko jokiu veiksmu, butinu siekiant kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo, nurodo kreipimasi i Aplinkos ministerija, kuri, kaip jau mineta šioje nutartyje, neturejo teises kreiptis i teisma del minetame rašte nurodytu dokumentu panaikinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, be kita ko, atsi˛velgdama i aukšciau išdestytus argumentus, kuriais buvo nuspresta, jog pareiškejas praleido termina kreiptis i teisma, sprend˛ia, jog tokie pareiškejo veiksmai, kurie priklause nuo jo paties valios, negali buti laikomi svarbia prie˛astimi, del kurios turetu buti atnaujintas terminas prašymui del viešojo intereso gynimo pateikti. Kadangi nagrinejamu atveju objektyviu, nuo pareiškejo valios nepriklausiusiu prie˛asciu, pateisinanciu termino skundui paduoti praleidima, nenustatyta, pareiškejo prašymas atnaujinti prašymo teismui padavimo termina atmestinas. Klaipedos apygardos administracinio teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 101 str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Treciojo suinteresuoto asmens u˛darosios akcines bendroves „Lucanica“ apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipedos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkricio 21 d. sprendima ir byla nutraukti.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Audrius Bakaveckas Arturas Drigotas Vaida Urmonaite-Maculeviciene