Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-11-23 · Administracinė byla Nr. I-49-243/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-11-23
Bylos Nr.
I-49-243/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė
Trečiasis asmuo
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, VĮ Registrų centro, J. M., Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, J. M., atstovaujamam I. B.
Pareiškėjas
Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo
Atsakovas
Neringos savivaldybės administracijai ir tarybai
Advokatai
Arūnas Ivancius
Administracinė byla Nr. I-49-243/2007
Bylos kategorija 1.9Teismo procesinio sprendimo kategorija 61(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei prokurorei Daliai Pocienei, atsakovių atstovams advokatui Arūnui Ivanciui, Indrei Mažonei, Viktorui Katarskiui, trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovėms Rūtai Baškytei, Žydrei Stirbienei, trečiojo suinteresuotojo asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovui Vytautui Breimeliui, trečiojo suinteresuotojos asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovams Nijolei Piekienei ir Sergej Juzik, trečiojo suinteresuotojo asmens VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui Egidijui Šakaliui, trečiojo suinteresuotojo asmens J. M. atstovui I. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovėms Neringos savivaldybės administracijai ir tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, J. M., atstovaujamam I. B., R. B., D. M., R. A., A. R., A. S., J. A., V. N., AB bankui NORD/Lietuva, VĮ “Registrų centras” Klaipėdos filialui, J. Naujalienės projektavimo firmai “Rokas” dėl Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimo Nr. 44 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras 2006-08-08 patikslintu prašymu prašo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimą Nr. 44 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją ( t. 1, b.l. 176-185 ).

Pareiškėjas nurodo, jog 2006-05-04 Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras raštu Nr.3-2102 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, viešojo intereso gynimui, persiuntė iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006-04-27 pažymą Nr.V3-8.5-630, kurioje nurodyta, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimas Nr. 44 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), detalaus plano patvirtinimo“ neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Nurodo, jog ginčijamu Neringos miesto savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimu apibrėžti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikai, juos patikėjimo teise valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija.

Nurodo, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 0,1196 ha, 2005-08-17 nuomos sutartimi išnuomotas Vokietijos Federacijos piliečiui J. M., kuriam nuosavybės teise priklauso šiame žemės sklype esantys pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nesuformuotas ir VĮ „Registrų centras“ neįregistruotas. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), įregistruoti trys pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nuosavybės teise priklauso D. M., R. A., E. G. B. (jos teisių perėmėjas A. R.); sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. A., E. G. B.; gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. B. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), taip pat nesuformuotas ir VĮ „Registrų centras“ neįregistruotas; sklype įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiame pastate suformuoti keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. S., kiti trys butai: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Neringos savivaldybės tarybai. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0750 ha, 2005-07-15 panaudos sutarties pagrindu perduotas Neringos savivaldybės tarybai. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1035 ha, 1997-12-19 išnuomotas V. N. Šiame žemės sklype įregistruoti 4 pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. A., V. N.; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. N.; sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Neringos savivaldybės tarybai; sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Neringos savivaldybės tarybai. J. A. AB bankui „NORD/Lietuva“ įkeitė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 49/100 dalis bei žemės nuomos teisę. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nesuformuotas ir VĮ „Registrų centras“ neįregistruotas, jame įregistruotas pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Neringos savivaldybės tarybai.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras nurodo, kad detaliojo plano sprendiniais koreguojamos sklypo „D“ (duomenys neskelbtini) ribos, sklype restauruojamas pastatas, projektuojamos naujos betoninių trinkelių dangos, numatoma vieta automobilių parkavimui; formuojamas naujas sklypas „C“ (duomenys neskelbtini) gyvenamam ir ūkiniam statiniams statyti, projektuojama vieta automobilių parkavimui; formuojamas sklypas „B“ (duomenys neskelbtini) gyvenamam ir ūkiniam statiniams statyti, gyvenamasis statinys statomas ant buvusių pamatų, vieno aukšto su mansarda, numatoma vieta automobilių parkavimui; formuojamas sklypas „E“ (duomenys neskelbtini), sklype pastatytas gyvenamasis statinys vietoje sudegusio statinio, numatoma rekonstruoti ūkinį statinį neviršijant esamo užstatymo ploto ir aukščio; sklype numatoma statyti pavėsinę bei rūkyklą; koreguojamos sklypo „G“ (duomenys neskelbtini) ribos, dalis ūkinio pastato pritaikyta gyvenamajai paskirčiai, tačiau šiam pastatui neformuojamas atskiras sklypas (duomenys neskelbtini), sklypas pasidalijamas tarp bendrasavininkių, projektuojami du įvažiavimai į sklypą; gyvenamus namus šiuose sklypuose numatoma rekonstruoti, prie pastato Nr. 55 projektuoti verandas, rekonstruojant statinį (duomenys neskelbtini), didinamas užstatymo plotas,sklype numatoma statyti pavėsinę; suformuotas sklypas „F“ (duomenys neskelbtini) įvažiavimai ir praėjimai palieka esami, numatoma ūkinio pastato rekonstrukcija neviršijant esamo statinio užstatymo ploto ir aukščio; teritorija tarp sklypų „F“ (duomenys neskelbtini) ir „G“ (duomenys neskelbtini) paliekama bendram naudojimui, šioje teritorijoje įrengiama veja bei mašinų parkavimo aikštelė kvartalo gyventojams.

Pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro teigimu, Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimu Nr. 44 patvirtinto (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams: neleistinai suformuoti trys nedideli žemės sklypai: (duomenys neskelbtini), kuriems numatyta kita žemės naudojimo paskirtis - namų valda, o pastatams (išskyrus kultūros vertybes namo Nr. 53, Nr. 57) nustatytas universalus naudojimo režimas, paskirtys neribojamos, ribojamos tik apimtys. Pažymi, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) istorinių, kultūrologinių tyrimų brėžiniuose nagrinėjamoje teritorijoje esančias sodybas (namų valdas) sudarė gyvenamieji namai su priklausiniais (ūkiniais pastatais), todėl detaliojo plano sprendiniais pastatams, esantiems sklypuose (duomenys neskelbtini) turėjo būti nustatyta gyvenamoji arba ūkinė paskirtis. Taip pat nurodo, jog pažeidžiant Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano nuostatas, kuriomis vadovaujantis tarp sklypų (duomenys neskelbtini) galėjo būti numatytas nugriauto pastato atstatymas, detaliojo plano sprendiniais palikta bendro naudojimo teritorija kvartalo gyventojams, suprojektuojant asfaltuotas automobilių stovėjimo aikšteles, taip sunaikinant senąsias posesijas. Be to, teigia, jog detaliajame plane numatyta nauja statyba sklype (duomenys neskelbtini) negali būti vykdoma, nes nagrinėjamai teritorijai Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo dokumentuose buvo numatytas senųjų posesijų atstatymas ir apstatymo sutvarkymas, o vadovaujantis Kultūrologinių tyrimų medžiaga, Prieškarinės žemėnaudos indentifikacijos schema, nei prieškario, nei pokario laikotarpiu šioje vietoje pastato nebuvo, pažymėti tiktai pastato, esančio sklype ((duomenys neskelbtini)), dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), pamatai, kuriam, atstatant buvusią posesiją, turėjo būti suformuotas sklypas iki gatvės. Atsižvelgiant į tai, kad detaliojo plano sprendiniais suplanuota teritorija Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniais priskirta etnokultūriniam draustiniui, jai kultūros paveldo išsaugojimo aspektu nustatytas labai griežto apsaugos režimo statusas, kuris be Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių, reglamentuojančių veiklą saugomosiose teritorijose, detaliau yra reglamentuotas teisės aktuose, susijusiuose su kultūros paveldo apsauga. Pažymi, kad pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Preilos gyvenvietės kultūrologinių tyrimų gyvenvietės užstatymo istorinių tyrimų kartogramą, Preilos gyvenvietės teritorijos ir jos apstatymo iki 1945 metų kultūrologinių tyrimų brėžinį nagrinėjama teritorija yra etnokultūriniame draustinyje. Teigia, jog šiame brėžinyje nurodyti pastatai, detaliajame plane atitinkantys (duomenys neskelbtini), priskirti I kategorijos pastatams; pastatai, detaliajame plane atitinkantys (duomenys neskelbtini) (kultūros vertybė S-183) ir (duomenys neskelbtini), priskirti II kategorijos pastatams, jie gali būti rekonstruoti išsaugant vertingus elementus ir gerinant išvaizdą. Mano, jog detaliojo plano sprendiniais nustatytas sklypų ir pastatų naudojimo I režimas, reglamentuota nauja statyba bei papildomų privažiavimų ir automobilių stovėjimo aikštelių įteisinimas Preilos gyvenvietėje pažeidžia Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius, sutankina vertingiausios gyvenvietės dalies užstatymą gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais, iškreipia užstatymo struktūrą saugomos Preilos gyvenvietės, kuri 1996-04-10 įtraukta į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Pareiškėjas nurodo, jog įgyvendinant detaliojo plano sprendinius suformuoti ir VĮ „Registrų centras“ įregistruoti žemės sklypai: „C“ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), „F“ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), „E“ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad šie sprendiniai neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimo atkurti buvusias senąsias posesijas.

Pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro teigimu, Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimu Nr. 44 patvirtinto teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ne tik 1994-12-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. l269 patvirtintai Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, bet ir 1999-03-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintiems Kuršių Nerijos nacionalinio parko nuostatams (galiojo iki 2004-06-20), Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (1994-12-22, Nr. I-733) nuostatoms, imperatyviai nurodančios, kad nekilnojamosioms kultūros vertybėms taikomas toks tvarkymo režimas: konservavimo, konservavimo-restauravimo, restauravimo, restauravimo-atkūrimo; Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (1993-11-24, Nr. I-301) nuostatoms, nustatančioms, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detaliuosius planus), Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996-11-15 įsakymu Nr. 159 „Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“ (galiojo iki 2004-05-13) patvirtintiems privalomų detaliųjų planų rengimo taisyklių nuostatoms, 1999-12-16 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 402 patvirtintam laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentui (galiojo iki 2004-05-13). Nuodo, jog Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimas Nr. 44, kuriuo patvirtintas teritorijos (duomenys neskelbtini), detalusis planas, yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinas taip pat naikintina detaliojo plano sprendiniais suformuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) teisinė registracija VĮ „Registrų centras“.

Atsiliepimas

Atsakovės Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą nurodo, kad su prašymu nesutinka, prašo jį nepatenkinti (t. 2, b.l. 27-33). Atsikirtimą grindžia tuo, jog prašymas teismui paduotas praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą, nes paduotas praėjus daugiau negu penkeriems metams nuo ginčijamo akto priėmimo dienos, nors bendrasis, specialusis ir detalusis planavimas yra viešas, todėl pareiškėjui turėjo būti žinoma apie ginčijamo sprendimo priėmimą. Pažymi, jog pareiškėjas neprašo terminą atnaujinti. Taip pat mano, jog nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl sprendimo prieštaravimo Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Teigia, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) nustatyta tvarka nebuvo paskelbta, todėl yra negaliojanti ir negali būti taikoma nagrinėjant šį ginčą. Atsakovių teigimu, schema (generalinis planas) yra tik rekomendacinio pobūdžio. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie pažeistą natūralią gamtinę aplinką, gyvūniją ar augaliją bei apie tai, jog UNESCO būtų pareiškusi pretenzijas Lietuvos Respublikai dėl Neringos savivaldybės administracinių sprendimų. Mano, kad neįrodytas viešojo intereso pažeidimas. Pažymi, kad patenkinus Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą būtų užkirstas kelias vykdyti Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. Tl-256 „Dėl socialinio būsto fondo plėtros 2004 m. - 2006 m. programos įgyvendinimo priemonių Neringos savivaldybėje“, todėl būtų sutrikdyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio būsto plėtros Lietuvos Respublikoje programa ir tuo pažeisti viešieji interesai.

Atsakovių Neringos savivaldybės tarybos ir administracijos atstovai išdėstė tuos pačius atsikirtimą pagrindžiančius argumentus, kurie nurodyti atsiliepime.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į prašymą siūlo jį patenkinti (t. 2, b.l. 1-4). Pažymi, jog Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimu Nr. 44 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui), kuri yra privaloma, o panaikinus sprendimą, turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės, t.y. naikintina suformuotų žemės sklypų teisinė registracija.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į prašymą siūlo jį patenkinti (t. 2, b.l. 6), nes Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su jo, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Mano, jog kilus pagrįstam įtarimui, kad bet kokio pobūdžio veikla, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas apsaugoti valstybės ir visuomenės interesą, ginti nacionalines kultūrines vertybes ir pritarti viešojo intereso reikalavimui, kad būtų panaikinti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas atsiliepimu į prašymą (t. 2, b.l. 8-10) nurodo, jog sprendimai, kurių pagrindu įregistruoti ginčijami žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir daiktinės teisės į juos, yra galiojantys, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti žemės sklypų teisinę registraciją. Nurodo, jog teismui pripažinus negaliojančiais administracinius aktus, kuriais suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, teismo sprendimo pagrindu suinteresuoto asmens prašymu bus pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenys. Siūlo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą dėl žemės sklypų teisinės registracijos panaikinimo netenkinti, nuomonės dėl kito reikalavimo pagrįstumo nepareiškė.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepimu į prašymą siūlo jį patenkinti (t. 2, b.l. 23-24).

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu sutinka su pareiškėjo prašymu, siūlo jį patenkinti (t. 2, b.l. 59-61). Pažymi, jog turėtų būti panaikinti ir Klaipėdos apskrities viršininko įsakymai, kurių pagrindu buvo suformuoti ir įregistruoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini).

Trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovo manymu, pareiškėjo prašymas nepagrįstas, jis išdėstė tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė atsakovių atstovai, trečiojo suinteresuotojo asmens J. M. atstovo I. B. manymu, prašymas nepagrįstas, o kitų trečiųjų asmenų atstovų argumentai sutampa su argumentais, išdėstytais atsiliepimuose pateiktuose teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Neringos savivaldybės taryba 2000-06-09 sprendimu Nr. 44 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detalųjį planą, kurio sprendinius ginčija, gindamas viešąjį interesą, pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras. Pareiškėjas prašymo reikalavimus grindžia tuo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimu Nr. 44 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams bei kitiems teisės aktams, nes neleistinai suformuoti trys nedideli žemės sklypai: (duomenys neskelbtini), kuriems numatyta kita žemės naudojimo paskirtis - namų valda, o pastatams (išskyrus kultūros vertybes namo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas universalus naudojimo režimas, paskirtys neribojamos, ribojamos tik apimtys ir kad detaliojo plano sprendiniais nustatytas sklypų ir pastatų naudojimo I režimas, reglamentuota nauja statyba bei papildomų privažiavimų ir automobilių stovėjimo aikštelių įteisinimas, sutankinimas vertingiausios gyvenvietės dalies užstatant gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais, iškreipia užstatymo struktūrą saugomos Preilos gyvenvietės, kuri 1996-04-10 įtraukta į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Atsakovės Neringos savivaldybės taryba ir administracija atsikirtimą grindžia tuo, jog prašymas teismui paduotas praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą ir kad pareiškėjas neprašo terminą atnaujinti, be to, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) nustatyta tvarka nebuvo paskelbta, todėl yra negaliojanti ir negali būti taikoma sprendžiant šį ginčą. Atsikirtimą taip pat grindžia tuo, jog neįrodytas viešojo intereso pažeidimas ir kad panaikinus ginčijamą sprendimą nebus galimybės vykdyti Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. Tl-256 „Dėl socialinio būsto fondo plėtros 2004 m. - 2006 m. programos įgyvendinimo priemonių Neringos savivaldybėje“, todėl bus sutrikdyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio būsto plėtros Lietuvos Respublikoje programa ir tuo pažeisti viešieji interesai.

Atsakovių Neringos savivaldybės tarybos ir administracijos bei jų atstovų, trečiojo suinteresuotojo asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovo bei trečiojo suinteresuotojo asmens J. M. atstovo I. B. visi atsikirtimo argumentai į pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuroro prašymą dėl Neringos savivaldybės taryba 2000-06-09 sprendimu Nr. 44 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo pripažįstami nepagrįstais.

Dėl viešojo intereso gynimo

Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su prašymu.

Lietuvos Respublikos ABTĮ sąvoka „viešasis interesas“ nėra apibrėžta. Tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui ir teismui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Viešuoju interesu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Viešasis interesas pagal ABTĮ taip pat turi būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o prokuroro teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje traktuotina kaip įstatyme numatyta prokuroro teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą tai ginant. Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Tai rodo, kad tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo pažeidimų nustatymo ir pašalinimo. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Kuršių nerija – unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių sistemoje, todėl ši administracinė byla inicijuota neabejotinai esant viešajam interesui, nes visuomenė suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų.

Dėl terminų paduoti teismui prašymą ( skundą)

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Atsakovui keliant klausimą dėl to, kad prokuroras praleido terminą kreiptis į teismą, spręstinas klausimas dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto kreipimosi į administracinį teismą termino eigos pradžios momento tuo atveju, kai į teismą, gindamas viešąjį interesą, ABTĮ 56 straipsnio 1 dalies pagrindu kreipiasi prokuroras. Sprendžiant prokuroro prašymo padavimo ir priėmimo nagrinėti iš esmės teisme klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir kitais teisę ginti viešąjį interesą nustatančiais įstatymais. Prokurorų įgaliojimus ginant viešąjį interesą nustato Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą gindami viešąjį interesą turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 – 660/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A17-742/2007 ir kt.). Taigi vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti administracinį aktą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis administracinis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Prokuroras, rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra pagrindo kreiptis į teismą, šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį laiką.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūrai iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006-04-27 buvo pateikta pažyma Nr.V3-8.5-630, kurioje nurodyta, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimas Nr. 44 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių ( t. 1, b.l.15-17). Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras 2006-05-04 raštu Nr.3-2102 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai viešojo intereso gynimui persiuntė iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006-04-27 pažymą Nr.V3-8.5-630 su pasiūlymu surinkti duomenis ir esant pagrindui kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ( t.1, b.l 14). Pareiškėjas gavęs informaciją apie galimai padarytus teisės aktų pažeidimus ir spręsdamas dėl galimybės kreiptis į teismą, kad būtų panaikinti, jo manymu, neteisėti administraciniai aktai, privalėjo surinkti ir įvertinti papildomus duomenis, patvirtinančius ir pagrindžiančius Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pateiktą informaciją. Pateikta informacija nebuvo pakankama nuspręsti, ar buvo pažeistas viešasis interesas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į įvairias institucijas, prašydamas pateikti ginčijamą sprendimą bei juo patvirtintą detalųjį planą, duomenis apie žemės sklypus, statinius, jų savininkus ir naudotojus. Pareiškėjas turėdamas pakankamai duomenų, 2006-05-29 prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas apginti pažeistą viešąjį interesą. Prokuroras duomenis surinko ir prašymą teismui padavė per įmanomai trumpą terminą, todėl konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas prašymo padavimo teismui terminas nepraleistas.

Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) teisėtumo ir taikymo bei kitų teisės aktų taikymo sprendžiant šį ginčą

Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 punkte buvo nustatyta, kad Nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (Žin., 1994, Nr. 99-1977), ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-27 nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 “Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)” (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstituciniam Teismui konstatavus šį faktą, nėra pagrindo manyti, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), kuri turi būti taikoma šioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ir yra neteisėta. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas.

Iš ginčo detaliojo plano medžiagos matyti, kad detaliojo planavimo procesas prasidėjo 1998-05-28 sudarymu planavimo užduoties, kurioje nurodyta, kad planavimo organizatorius ir pareiškėjas yra Neringos miesto savivaldybės miesto tvarkymo ir statybos skyrius. Planavimo užduotyje nurodytas planavimo tikslas – suderinti juridinių asmenų, visuomenės ir savivaldybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos šioje teritorijoje plėtojimo sąlygų, nustatant veiklos sklype apribojimus, statybos ir teritorijos tvarkymo reikalavimus, žemės tvarkymo reikalavimus, žemės naudojimo tikslinę paskirtį, numatyti papildomo užstatymo galimybes ir apribojimus, privažiavimus. Pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo privalomų taisyklių nuostatų 32 punktą, sudarant planavimo užduotį, vadovaujamasi planavimo sąlygomis. Nurodyto teisės akto nuostatos pažeistos, nes planavimo sąlygos ginčo teritorijai išduotos po planavimo užduoties parengimo: 1998-08-31, 1998-09-10, 1998-09-24. Detaliojo plano rengimo sąlygose numatyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio) plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1369, bei kitų sąlygose nurodytų teisės aktų nuostatos ir reikalavimai. Nustatytos aplinkybės įrodo, jog planavimo rengėjui, planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms bei detalųjį planą derinusioms institucijoms ir jų pareigūnams buvo žinomi, kokie planuojamai teritorijai taikomi teisės aktų reikalavimai.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau KNNP) planavimo schemos (generalinio plano) III tomo "Pagrindiniai teiginiai" skyriuje "Bendrieji KNNP kraštotvarkos principai" 2 punktas nustato, kad teisinis KNNP generalinio plano pagrindas - KNNP statusas, jo nuostatai bei saugomų teritorijų įstatymas; skyriuje "Teritorijų funkcinis zonavimas“ nustatyta, kad Neringos miesto valdyba, vykdydama KNNP teritorijų tvarkymą, privalo išlaikyti teritorijų paskirtį, numatytą KNNP generaliniame plane ir gyvenviečių bei jų artimos aplinkos principiniuose planuose, skyriaus "Kultūros paveldo apsauga ir gyvenviečių tvarkymas" 1 punkte nustatyta, kad saugoma istoriškai susiklosčiusi gyvenviečių urbanistinė struktūra; tuo tikslu gyvenviečių teritorijos, išskyrus Pervalką, neplečiamos, o socialinės reikmės tenkinamos geriau tvarkant esamą apstatymą, racionaliau naudojant turimas teritorijas ir regeneruojant išnykusius vertingus apstatymo elementus ir šių uždavinių įgyvendinimui būtina vadovautis KNNP generalinio plano sudėtyje parengtais Nidos, Preilos... ir jų aplinkos principiniais planais ir juose pateiktomis teritorijų naudojimo schemomis bei architektūrinio erdvinio tvarkymo reglamentais.

1994-12-19 Vyriausybės nutarimu Nr.1269 patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniame brėžinyje ginčo teritorija yra Preilos gyvenvietės konservacinėje funkcinėje zonoje-etnokultūriniame draustinyje. Teritorija patenka į etnoklultūrinį draustinį, apima visą III (schematiškai pažymėtos esamos visuomeninio aptarnavimo pastatų teritorijos, kurioms siūloma atstatyti gyvenamąją paskirtį bei esamos neužstatytos teritorijos, siūlomos paversti gyvenamosios paskirties teritorijomis) bei II teritorijos dalį (schematiškai pažymėtos esamos gyvenamosios paskirties teritorijos).

Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau KNNP) planavimo schemos (generalinio plano) tekstiniuose sprendiniuose Preilos ir apylinkių principinio plano skyriaus" Architektūrinio gyvenvietės ir jos aplinkos tvarkymo bei paminklosaugos priemonių programoje" III teritorijai (į ją patenka detaliojo plano sprendiniais suformuoti sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas labai griežto apsaugos režimo teritorijos apstatymo sutvarkymas ir posesijų ribų atstatymas, kurios tikslą - atkurti siūlomo etnokultūrinio draustinio ribose esančių senųjų posesijų struktūrą ir pirmykštę paskirtį sutvarkymo elementus ir geriau eksponuoti juos. Šiuo tikslu rekomenduojama: sudaryti posesijų ribų atstatymo ir tvarkymo detalų projektą; be šio projekto atskirų pastatų projektavimo ir aplinkos tvarkymo nevykdyti. Detaliuoju planu suformuoti žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)), patenkantys į II teritoriją, priskirti prie mažai pakitusios senųjų posesijų teritorijos, kurios tikslas - atkurti buvusias posesijas ir respektuoti tradicinės infrastruktūros elementus. Numatyta: naudoti konservavimo bei restauravimo priemones; parengti detalų kompleksinį šios zonos posesijų ribų atstatymo projektą bei detalias rekomendacijas tradiciniam teritorijų tvarkymui. Nagrinėjamai teritorijai KNNP generalinio plano architektūrinės-planinės dalies apibendrinančiame tome, teiginiuose dėl Preilos ir jos artimos aplinkos architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento keliami reikalavimai – 4 punkte numatyta : „turi būti išlaikytos laisvos nuo statinių gyvenvietės erdvės, leidžiančios iš pačios gyvenvietės marių, uosto bei pakrančių panoramas“, 9 punkte numatyta : „Preilos istorinio apstatymo zonoje turi būti išlaikytos tradicinės apstatymo erdvės, o ten, kur jos prarastos ar sugadintos, turi būti atsiradus galimybėms, atstatytos, 12 punkte numatyta, kad būtina rengti atskirų teritorijų rekonstrukcijos bei regeneracijos ar tvarkymo detalius projektus ir kad be šių projektų jokie atskirų pastatų pertvarkymai, plėtimai, posesijų ribų keitimai, apstatymo ir teritorijų tvarkymo papildymai arba pakeitimai urbanistinių bei etnokultūrinių draustinių teritorijose neleidžiami, 14 punkte nustatyta, kad „senojo apstatymo zonoje išlikusioms posesijoms bei jų pastatams rekomenduojama išlaikyti pirmapradę paskirtį“.

Aptariamų Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) ir ginčijamo detalaus plano sprendinių pagrindu konstatuojama, jog detalaus plano planavimo užduotyje išdėstyti detaliojo planavimo tikslai – numatyti papildomo užstatymo galimybes, žemės sklypų naudojimo paskirties pakeitimas, automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas, pastatų naudojimo režimo pakeitimas ir kt. tikslai – neatitiko išduotų planavimo sąlygų reikalavimams, nes prieštaravo planavimo sąlygose nurodytiems Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio) plano sprendiniams ir kitiems norminiams teisės aktams: neleistinai suformuoti trys nedideli žemės sklypai: (duomenys neskelbtini), kuriems numatyta kita žemės naudojimo paskirtis - namų valda, o pastatams (išskyrus kultūros vertybes namo Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas universalus naudojimo režimas, paskirtys neribojamos, nustatytas sklypų ir pastatų naudojimo I režimas, reglamentuota nauja statyba bei papildomų privažiavimų ir automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas. Ginčo detaliojo plano sprendiniais sutankintas vertingiausios gyvenvietės dalies užstatymas gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais, iškreipta užstatymo struktūra saugomos Preilos gyvenvietės, kuri 1996-04-10 įtraukta į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Skundžiamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (1993-11-24 Nr. I-301) nuostatoms. Pažeista šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalis, kurioje imperatyviai nurodyta, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detalius projektus. Detalaus plano sprendiniai taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (1994-12-22, Nr. I-733) nuostatoms, imperatyviai nurodančios, kad nekilnojamosioms kultūros vertybėms taikomas toks tvarkymo režimas: konservavimo; konservavimo-restauravimo; restauravimo; restauravimo-atkūrimo, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996-11-15 įsakymu Nr. 159 „Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo“ (galiojo iki 2004-05-13) patvirtintiems privalomų detaliųjų planų rengimo taisyklių nuostatoms, 1999-12-16 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 402 patvirtinto laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento nuostatoms (galiojo iki 2004-05-13), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatoms, numatančioms, jog savivaldybės taryba netvirtina detaliojo plano, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui.

Atsakovių ir sprendime nurodytų trečiųjų suinteresuotųjų asmenų bei jų atstovų teiginiai, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko schema (generalinis planas) yra pasenusi ir neatitinka atviros visuomenės valstybės politikos yra nepagrįsti, nes parko schema (generalinis planas) atitinka Saugomų teritorijų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų, ribojančių ūkinę veiklą valstybės saugomose teritorijose, reikalavimus. Atsakovių pateiktas 2007 m. parengtas Kuršių nerijos nacionalinio parko projektas nelaikytinas administraciniu aktu ir įrodymu, nes jis nustatyta tvarka nesuderintas ir nepatvirtintas. Atikirtimo į prašymą argumentas, kad panaikinus ginčijamą sprendimą nebus galimybės vykdyti Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. Tl-256 „Dėl socialinio būsto fondo plėtros 2004 m. - 2006 m. programos įgyvendinimo priemonių Neringos savivaldybėje“ ir todėl bus sutrikdyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio būsto plėtros Lietuvos Respublikoje programa taip pat pripažįstamas nepagrįstu, nes socialinio būsto interesas nėra svarbesnis už viešąjį interesą.

Pažymėtina, jog nerealizuoti detaliojo plano sprendiniai: sklype „C“ (duomenys neskelbtini) gyvenamasis statinys nepastatytas; sklype „F“ (duomenys neskelbtini) ūkinis pastatas nerekonstruotas; tarp sklypo „F“ (duomenys neskelbtini) ir sklypo „G“ (duomenys neskelbtini) neįrengta veja bei mašinų parkavimo aikštelė šio kvartalo gyventojams; sklype „G“ (duomenys neskelbtini) gyvenamasis pastatas nerekonstruotas, nepastatyta veranda, neįrengti du įvažiavimai į sklypą, statinio (duomenys neskelbtini) aukštis ir užstatymo plotas nepadidinti; nepastatytas detaliajame plane numatytas ūkinis statinys abiem sklypams „B“ (duomenys neskelbtini) ir „C“ (duomenys neskelbtini).

Visapusiškai ištyrus visas bylai svarbias teisines ir faktines aplinkybes, konstatuojama, kad Neringos savivaldybės tarybos Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimas Nr. 44 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Prokuroro prašymas šioje dalyje tenkintinas, remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Įgyvendinant detaliojo plano sprendinius, remiantis Klaipėdos apskrities viršininko 2005-07-28 įsakymu Nr 13.6-3267 ir 2005-06-27 įsakymu Nr. 13.6-2614 suformuoti ir VĮ „Registrų centras“ įregistruoti žemės sklypai: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre 1997-12-11 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 1515 pagrindu. Žemės sklypai, kaip nekilnojamojo turto objektai ir daiktinės teisės į juos, įregistruoti nekilnojamo turto registre nurodytų Klaipėdos apskrities viršininko įsakymų ir valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutarčių pagrindu ( t. 1, b.l. 96-118). Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio nuostatas nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas (sandoriai ir sprendimai) bei daiktinės išregistruojamos, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas ir daiktinė teisė pasibaigė. Juridinio fakto ir daiktinės teisės pasibaigimo pagrindas gali būti įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės prokuroras šioje byloje neginčija minimų administracinių aktų ir valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutarčių, todėl nėra pagrindo panaikinti prašyme nurodytų žemės sklypų teisinę registraciją. Prašymas šioje dalyje pripažįstamas nepagrįstu ir netenkintinas, remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85- 89 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą patenkinti iš dalies,

panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000-06-09 sprendimą Nr. 44 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“,

atmesti pareiškėjo prašymą dalyje dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos panaikinimo.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam teismui paduodant apeliacinį skundą apeliacinės instancijos arba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Teisėjai Vida StonkuvienėIrena StulpinienėRemigijus Arminas