Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal skundą padavusio asmens A. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12348-2022, kuriuo A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad A. K. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, bei viso kelių eismo saugumui. A. K. buvo nustatytas 0,46 promilės girtumas, t. y. lengvas neblaivumo laipsnis. Jis per praėjusius 5 metus yra 7 kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų 2 kartus už transporto priemonės vairavimą pareiškėjui būnant neblaiviam (neįskaičiuojant šio nusižengimo). Taigi, tai neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir rodo jo atsainų požiūrį į įstatymo saugomas vertybes. Taip pat pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjas nurodė, kad jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose bei gauti sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą. Teismas, įvertinęs minėtą pareiškėjo argumentą pabrėžia, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tuomet, kai asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Tačiau pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį, ši priemonė gali būti skiriama, tik kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (kaip antai ANK 73, 74 ir kt. straipsniuose). Ši priemonė skiriama tik asmens sutikimu, todėl ji ir laikoma lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą (ANK 30 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, ANK 427 straipsnyje nėra numatyta galimybė asmeniui padariusiam šį administracinį nusižengimą skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės, todėl ir pareiškėjo sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos ar kitose programose negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

Pareiškėjas skunde prašo taikyti jo teisinę padėtį švelninantį įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d. ir sutrumpinti jam paskirtą specialiosios teisės atėmimo terminą kartu paskiriant ir administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teismas pastebi, kad A. K. nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Tiek pažeidimo padarymo metu, tiek ir šiuo metu galiojanti ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija numato privalomas dvi administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą ir transporto priemonės konfiskavimą. Kitokių alternatyvių administracinio poveikių priemonių įstatymo sankcija nenumato, o pareiškėjo minimas įstatymas ir jo pakeitimai susiję su ANK 420, 422, 423, 424 straipsnių sankcijomis. Pagal ANK 31¹ straipsnio 2 dalies nuostatas administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemonę be įrengto antialkoholinio variklio užrakto, skiriamas tik tuomet, kai tokia poveikio priemonė numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje. Taigi, įsigalioję ANK pakeitimai šiuo atveju nešvelnina teisinės padėties, todėl nėra pagrindo jų taikyti.

Pareiškėjo teigimu, jis nutarimu paskirtą baudą sumokėjo savo noru, byloje nebuvo nustatyta nė vienos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Jis yra nuolat dirbantis asmuo, dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, teigiamai charakterizuojamas, niekada nebuvo teisiamas. Prižiūri ligotą motiną, išklausė papildomą vairuotojų mokymo programą. Teismas, įvertinęs šį prašymą, jį atmeta motyvuojant tuo, kad, viena vertus, tai, kad pareiškėjas sumokėjo baudą laikytina pozityviu dalyku, tačiau, kita vertus, jam nesumokėjus baudos ji būtų išieškoma priverstinai. Skundžiamu nutarimu paskirtos baudos sumokėjimas yra pareiškėjo pareiga, o ne teisė, priklausanti nuo jo geros valios. Teismo vertinimu, pats nusižengimas buvo padarytas gyvenamojoje vietovėje - mieste. Tokiomis sąlygomis vairavimas esant neblaiviam kelia pavojų aplinkiniams, kitiems galimiems eismo dalyviams. Tai, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjo padaryta veika nebuvo kilę pavojingų padarinių, nereiškia, kad pats nusižengimas nėra pavojingas ar šiukštus. Pareiškėjas nurodė, kad jam teisė vairuoti yra reikalinga darbinėje veikloje, taip pat jam reikia rūpintis ligota mama. Dėl netektų vairavimo teisių susiduria su finansinėmis problemomis. Atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės jam turėjo būti žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą. Sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pareiškėjas patiria tam tikrų nepatogumų, tačiau asmeniniai interesai ir nepatogumai negali būti iškelti aukščiau įstatymų ir visuomenės gerovės. Teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Būtina atkreipti dėmesį, kad pareiškėjas, turėdamas vairavimo patirties bei dirbdamas tokį darbą, dar prieš darydamas nusižengimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo padarymo, todėl dabar turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. Be to, tai, kad pareiškėjas yra teigiamai charakterizuojamas, niekada nebuvo teisiamas, buvo įvertinta ir skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos, paskyrus jam minimalią nuobaudą. Taigi, įvertinus šias aplinkybes ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį, darytina išvada, jog siekiant ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, spręstina, kad A. K. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir skirti jam trumpesnį specialiosios teisės atėmimą. Minėta, kad šiuo ir panašiais atvejais prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Teismas konstatuoja, jog už itin pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą pareiškėjui buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl dar labiau trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12348-2022 nėra pagrindo. A. K. skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

pareiškėjo A. K. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12348-2022, palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.