Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1119-579/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2012-12-18Panevėžio apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2013-05-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. T-489-810/2014Nutartis · 2014-06-05Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-08Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-05Kauno apygardos teismas
  6. T-387-840/2015Nutartis · 2015-05-14Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2015-06-15Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-08
Bylos Nr.
1S-1119-579/2014
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00888-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Nuteistasis
L. B.
Nr. 1S-1119-579/2014
Teisminio proceso Nr.1-66-1-00888-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje (toliau-Komisijos) 2014-05-13 nutarimą Nr. 93-341 dėl nuteistojo L. B. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B., gim. 1987-09-03, nuteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-02-08 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 149 str. 2 d. galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Panevėžio apygardos teismas 2012-12-18 nuosprendžiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-02-08 nuosprendį dalyje dėl išteisinimo pagal BK 180 str. 1 d. panaikino ir priėmė naują nuosprendį, pripažino kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir skyrė 70 parų arešto bausmę, kitoje dalyje nuosprendį pakeitė: pagal BK 149 str. 2 d. skyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 284 str. 1 d. – 50 parų arešto ir skyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams 1 mėnesiui. Anksčiau teistas, tačiau teistumai buvo išnykę.

Bausmės pabaiga – 2016-02-06.

Žemesnės instancijos teismas

2014 m. gegužės 13 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu Nr. 93-341, įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą bei nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kitas reikšmingas aplinkybes, nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroras Komisijos nutarimui pritarė.

Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog nuteistąjį paleidus lygtinai iš pataisos namų jis bus sulaikytas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis L. B. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo. Teigia, kad teismas tinkamai nesprendė klausimo, ar galima nuteistąjį lygtinai paleisti, subjektyviai vertino nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, socialinių priemonių įvykdymo rezultatus, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismas sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo priėmė atsižvelgęs į aplinkybes, kurios nėra reikšmingos lygtiniam paleidimui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis nebaustas drausmine tvarka, skatintas, mokėsi, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, laisvėje turėtų kur gyventi ir dirbti – galėtų tinkamai integruotis į visuomenę. Visa tai rodo, jog teismo sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismas atsisakymą taikyti lygtinį paleidimą motyvavo didele likusia neatlikta bausmės dalimi ir veikų pavojingumu, nors įstatyme nenumatyta, kad dėl šių aplinkybių nuteistajam negalėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Veikų sunkumas ir pavojingumas buvo įvertintas skiriant bausmę nuosprendžiu, tuo pačiu įgyvendintas ir teisingumo principas. Teismas pažeidė BVK 157 str. 1 d. nuostatas, nes nuteistasis teigia esąs įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikęs tokią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. B. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Pažymėtina, jog teismas priimdamas sprendimą dėl komisijos nutarimo tvirtinimo patikrina jo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ne tik tai, ar buvo laikomasi visų procedūrų, be taip pat ir tai, ar Komisija įvertino visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, ar jas vertino visumoje. Todėl, svarstant, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, turi būti įvertinta bylos duomenų visuma: nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, taip pat ir neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt.

Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus visas šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai patikrino Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir teisingai nustatė, jog nutarimas nepakankamai pagrįstas.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, L. B. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, skatintas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą, darbą. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir kad probacija gali būti sėkminga.

Teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

L. B. atlieka bausmę už kelių tyčinių nusikaltimų padarymą, tame tarpe ir smurtinį bei seksualinio pobūdžio nusikaltimus, t. y. BK 284 str. 1 d., 180 str. 1 d. ir BK 149 str. 2 d. Jo padarytos veikos pavojingos, viena iš jų (BK 180 str. 1 d.) priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, kita (BK 149 str. 2 d.) – sunkių nusikaltimų kategorijai. Šiuo metu L. B. atlikęs daugiau nei 1/2 bausmės, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas, mokėsi, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą ir darbą, tačiau įvertinus nuteistojo pavojingumą, jo padarytų veikų pobūdį bei pavojingumą, o taip pat elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kuris nėra nepriekaištingas, o taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, pagrįstai spręsta, jog šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistąjį paleidus lygtinai net ir su intensyvia priežiūra bus užtikrinti probacijos tikslai bei nebus pažeistas teisingumo principas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nors drausminėmis nuobaudomis nuteistasis nebaustas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo pavyzdingas ir nepriekaištingas – jis du kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, abiem atvejais apsiribota svarstymu, tačiau paskutinis toks pažeidimas padarytas vos prieš metus. Be to, nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros tradicijų. Taip pat įvertintina ir tai, kad tai ne pirmi nuteistojo padaryti nusikaltimai. Jis anksčiau taip pat buvo teistas ir, nors teistumai išnykę, tai (kartu įvertinus ir tai jog buvo ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis) rodo, jog L. B. yra linkęs nusikalsti ir pažeidinėti įstatymus, o anksčiau taikytos priemonės nebuvo efektyvios. Be to, jo nusikalstamos elgesio rizika vertinama kaip žema – 40 balų pagal OASys metodiką, tačiau ji vis dar labai artima vidutinei (41-99 balai). Taip pat pažymėtina, jog nuteistasis turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą, o kriminogeniniai veiksniai yra mąstymas ir elgesys, nuostatos bei gyvenimo stilius ir draugai. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai bejoti tuo, kad lygtinis paleidimas padės užtikrinti bausmės tikslus, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis jam taikytinų pareigų bei apribojimų.

Likusi L. B. atlikti bausmės dalis yra dar didelė, todėl yra pagrindas abejoti tuo, kad šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai bus užtikrintas teisingumo principas. Kaip jau minėta, svarbu užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, todėl svarbu taip pat įvertini ir neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. (LAT nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti. Kaip minėta, šiuo metu likusi bausmės dalis dar didelė, todėl nors nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas žemas, skatintas, dalyvavo įvairiose programose ir projektuose, tačiau padarytų veikų sunkumas bei pavojingumas, skaičius šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas.

Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo metu byloje nėra pagrindo manyti, kad nuteistąjį paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos net ir su intensyvia priežiūra jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, be to, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo L. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys