Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui T. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,

nedalyvaujant trečiųjų asmenų Uslugi Transportowe MP-TRANS Piotr Jędrzejczyk ir Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A.Vienna Insurance Group atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Uslugi Transportowe MP-TRANS Piotr Jędrzejczyk, Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A.Vienna Insurance Group.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tenkinus ieškovės prašymą ir įtraukus dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje Uslugi Transportowe MP-TRANS Piotr Jędrzejczyk ir Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A.Vienna Insurance Group, tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, į teismo posėdį jų atstovai neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Todėl byla išnagrinėta trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Teismo posėdyje ieškovės ir atsakovės atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir priešieškinio pareiškime) išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini.

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. liepos 19 d. sudarė krovinio gabenimo sutartį Nr. STD-16071904, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pervežti atsakovės krovinį (polystirolą), maršrutu Olandija – Letuva, bei vykdyti kitus sutartyje nurodytus įsipareigojimus, o atsakovė įsipareigojo už pervežimo paslaugas apmokėti. 2017 m. sausio 23 d. šalys sudarė sutartį dėl krovinio gabenimo sutarties 4 punkto (teismingumo), pakeitimo.

2016 m. liepos 27 d. ieškovė trečiajam asmeniui Uslugi Transportowe MP-TRANS Piotr Jędrzejczyk pateikė užsakymą/sutartį Nr. DW3332 dėl atsakovės krovinio pervežimo. Iš transporto važtaraščio CMR AVC-2002 matyti, kad 2016 m. liepos 29 d. krovinys buvo pristatytas gavėjui. Transporto važtaraštyje CMR AVC-2002 užfiksuota, kad vienas aštuonkampis konteineris (pilnas) buvo pažeistas, visiškai prarastas (buvo sulūžęs, viskas iškrito).

2016 m. liepos 29 d. ieškovė atsakovei išrašė sąskaitą faktūrą 1391,50 Eur sumai už suteiktas vežimo paslaugas, kuri turėjo būti apmokėta iki 2016 m. rugpjūčio 28 d.

2016 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė ieškovei pateikė pretenziją Nr. D-01 dėl gabenant krovinį padarytos 1294,68 Eur žalos atlyginimo, prie pretenzijos pridėdama tiekėjo sąskaitą, CMR ir nuotraukas.

Dėl skolos už suteiktas krovinio vežimo paslaugas priteisimo.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.808 straipsnį krovinio vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai - 2016 m. liepos 19 krovinio gabenimo sutartis Nr. STD-16071904, Transporto važtaraštis CMR AVC-2002, užsakymas/sutartis Nr. DW3332, PVM sąskaita faktūra DSS 012038 patvirtina ieškinio pagrindą ir dalyką dėl 1294,68 Eur dydžio skolos už suteiktas vežimo paslaugas. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė – krovinį pristatė, o atsakovė už vežimo paslaugas nesumokėjo, todėl susidarė 1294,68 Eur dydžio įsiskolinimas.

Kadangi atsakovė pripažįsta, kad už vežimo paslaugas nesumokėjo, sprendime surašytini sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Teismas sprendžia, kad atsakovė neįvykdė savo sutartinės prievolės atsiskaityti. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 1294,68 Eur skola (CK 6.808 straipsnio 1 dalis, Kelių transporto kodekso 27 straipsnis; 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatos).

Dėl nuostolių atlyginimo.

Atsakovė priešieškiniu reikalavo iš ieškovės 1294,68 Eur nuostolių atlyginimo.

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). CK 6.256 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Taigi nuostoliai - tai sutartinės civilinės atsakomybės forma.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (transporto važtaraštyje CMR atžyma apie sugadintą krovinį, el. susirašinėjimas su vežėju Lenkų įmone, fotonuotraukos), pagrindžia krovinio sugadinimo ir nuostolių atsiradimo faktą.

Ieškovė krovinio sugadinimo ir nuostolių atsiradimo fakto neginčija, taip pat neginčija ir atsakovės prašomų priteisti nuostolių dydžio, tačiau nesutinka, jog yra atsakinga dėl atsiradusio nuostolio.

Reikalaujant priteisti nuostolius, reikia įrodyti kontrahento neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp tų neteisėtų veiksmų ir nuostolių atsiradimo. Neteisėti veiksmai suprantami kaip sutartyje ar įstatyme numatytos pareigos neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas (CK 6.256 straipsnis). Atsakovė, reikalaudama iš ieškovės nuostolių atlyginimo nurodė, kad ieškovė, kaip vežėja, nevykdė pareigos užtikrinti vežamo krovinio saugumą, dėl ko siuntėja (atsakovė) patyrė nuostolius.

Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pagal važtaraštį nuvežti jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis, Kelių transporto kodekso 27 straipsnis). Kai krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), taikytinos materialinės teisės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 str. įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006). Taigi, tarp šalių susiklostę santykiai atitinka CMR 1 str. 1 p. nustatytas sąlygas, t.y., buvo vežama kelių transporto priemone, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta buvo skirtingų valstybių teritorijose.

Pagal CMR 17 straipsnio nuostatas vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais bei liudytojo parodymais nustatyta, kad 2016 m. liepos 29 d. iš Olandijos į Lietuvą pristatytas krovinys dalinai buvo sugadintas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė bei jos atstovas teismo posėdyje tvirtino, kad krovinys buvo apgadintas transportavimo metu.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Atsakovė savo priešieškinyje nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad krovinys buvo atgabentas pažeistas, o ne buvo apgadintas iškrovimo metu. Tai įrodinėjo pateiktomis fotonuotraukomis, liudytojo parodymais.

Iš fotonuotraukų matyti prairusi krovinio pakuotė, išbyrėjęs krovinio turinys. Byloje apklaustas liudytojas T. K., kuris dirba vadybininku įmonėje (krovinio gavėjoje) ir yra atsakingas už krovinio priėmimą, paaiškino, kad kai atvyksta pažeistas krovinys, sandėlininkas net nepradeda krovinio iškrovimo darbų, į vietą yra kviečiamas vadybininkas, kuris fiksuoja krovinio pažeidimo faktą. Atvežus ginčo krovinį, jis buvo informuotas apie krovinio pažeidimą. Atvykęs į vietą pamatė atvertą tentą, matėsi išbyrėjusi žaliava, todėl pradėjo fotografuoti. Tik užfiksavus šį faktą, buvo pradėti iškrovimo darbai. Išbyrėjusi žaliava pagal savo specifiką negali būti naudojama gamyboje, žaliava yra pristatoma supakuota. Pažeidus pakuotę, jos jau nebegalima panaudoti. Dėl krovinio specifikos, pakuotės gamintojo yra kraunamos labai rūpestingai, pakuočių pažeidimai yra galimi tik dėl netinkamo pervežimo.

Netikėti šiais liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, aplinkybė, kad krovinys buvo atgabentas su pažeista vieno konteinerio pakuote (konteineris buvo sulūžęs, viskas iškrito), užfiksuota CMR važtaraštyje. Po krovinio pažeidimo apibūdinimu pasirašė sandėlininkas ir vadybininkas – liudytojas bei krovinį pristačiusio Lenkijos vežėjo vairuotojas. Taigi trys asmenys savo parašais patvirtino, jog krovinys atgabentas pažeistas. Be to, šį faktą vadybininkas užfiksavo fotonuotraukose.

Teismas konstatuoja, kad pateiktų byloje įrodymų pakanka išvadai, kad krovinys buvo pažeistas ne iškrovimo metu, kaip teigia ieškovė, o transportavimo metu, kaip nurodo atsakovė.

Ieškovės pateiktą Lenkijos vežėjos elektroninį laišką, kur nurodoma, kad krovinys buvo apgadintas jį iškraunant, teismas vertina kaip Lenkijos įmonės siekį išvengti atsakomybės dėl netinkamo krovinio transportavimo. Laiškas nėra pasirašytas, todėl nėra galimybės nustatyti, ar laiško autorius yra krovinį gabenęs vairuotojas, ar kitas asmuo. Be to, laiške nurodyta aplinkybė, kad pakuotė buvo pažeista krautuvo vairuotojui ją užkabinus iškrovimo metu, nėra įrodyta ir nepagrįsta. Tuo labiau, kad Lenkijos įmonės vairuotojas, CMR važtaraštyje savo parašu patvirtino kitokias aplinkybes.

Todėl teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktas nepasirašytas elektroninis laiškas nėra pakankamas įrodymas ieškovės atsikirtimams į priešieškinį pagrįsti.

Vežėjo atsakomybė prieš siuntėją yra aiškiai reglamentuota. Pagal CMR konvencijos 3 straipsnį taikant šią Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT 2007-11-29 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-536/2007, 2008-02-11 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-64/2008, 2009-04-14 civ.b. Nr. 3K-3-165/2009 ir kt.). Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė, sudariusi su atsakove krovinio vežimo sutartį, dėl krovinio vežimo užsakymą pateikė Lenkijos įmonei trečiajam asmeniui Uslugi Transportowe MP-TRANS Piotr Jędrzejczyk. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nors krovinį vežimo metu sugadino ne ieškovė tiesiogiai, o jos įgaliota krovinį vežti Lenkijos įmonė, tačiau, kadangi atsakovė dėl krovinio vežimo tarėsi su ieškove, pastarajai atsiranda pareiga atlyginti netinkamu transportavimu atsakovei padarytus nuostolius.

Dėl reikalavimų įskaitymo.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų dydis yra vienodas, atsakovė prašė, tenkinus priešieškinį, atlikti priešpriešinių šalių reikalavimų įskaitymą.

CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Pagal šias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad yra visos būtinos įstatyme nurodytos sąlygos tarp ieškovės ir atsakovės atlikti ieškinio ir priešieškinio reikalavimų įskaitymą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į byloje reiškiamų reikalavimų dydį, į tai, kad ieškinys ir priešieškinys tenkinti pilnai, byloje atliktinas ieškinio ir priešieškinio reikalavimų įskaitymas ir spręstina, kad šalys nėra viena kitai skolingos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 29 Eur dydžio žyminį mokestį, o atsakovė teikdama priešieškinį sumokėjo 39 Eur žyminį mokestį. Ieškinį ir priešieškinį patenkinus, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteisiami 29 Eur, o iš ieškovės atsakovei turėtų būti priteisiami 39 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovei priteistina 10 Eur žyminio mokesčio skirtumas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

Byloje susidarė 16,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį ir priešieškinį tenkinus pilnai, šios išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1294,68 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimt keturių eurų 68 ct) skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1294,68 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimt keturių eurų 68 ct) nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atlikti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1294,68 Eur reikalavimų įskaitymą ir laikyti, kad šalys viena kitai nėra skolingos.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 10 Eur (dešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.