Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2025-05-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-7072-1194/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-05-08
Bylos Nr.
e2YT-7072-1194/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvija Bunkuvienė
Pareiškėjas
R. S.
Suinteresuotas asmuo
J. K., L. A., Valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7072-1194/2025Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00746-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2025 m. gegužės 8 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. K., L. A., Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja R. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio G. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis G. S. iki mirties nuosavybės teise valdė ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). G. S. ir R. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Butas buvo įgytas po santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3483. G. S. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. būdamas santuokoje. Nepaisant to, jog Nekilnojamojo turto registre butas yra įregistruotas R. S. vardu, šis turtas įgytas santuokos metu ir pripažįstamas sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Po G. S. mirties įstatyminė įpėdinė pareiškėja R. S. nesikreipė į Elektrėnų savivaldybės 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, t. y. ½ dalį buto (duomenys neskelbtini): tvarkė ir prižiūrėjo butą, mokėjo ½ dalį mokesčių už elektros energiją, karštą ir šaltą vandenį, šilumos energiją, atliekų išvežimą ir kitas komunalines paslaugas bei organizuodavo ir atlikdavo būtiniausius buto remonto darbus, mokėjo už daugiabučio namo renovacijos darbus. Pareiškėjos aktyvių veiksmų tęstinumas, o būtent nuolatinis ir besąlyginis rūpinimas turtu, parodo, kad ji elgėsi kaip paveldimo turto savininkė. Pažymėtina, kad R. S. minėtame bute nuolat gyvena ir savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi nuo 1981 m. balandžio 10 d. iki šiol. Ji nepertraukiamai gyveno šiame bute ir liko gyventi mirus palikėjui G. S.. R. S. tai buvo ir yra vienintelė gyvenamoji vieta, kurioje gyvena nuo 1981 m. Nuo pat palikimo atsiradimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), pareiškėja išlaikė butą periodiškai mokėdama už komunalines paslaugas. Nuo pat palikimo atsiradimo momento iki šiol ji nepertraukiamai naudojasi butu, jį valdo kaip turto savininkė. Niekas per 22 metus nuo palikėjo mirties momento nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiai R. S..

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo J. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu visiškai sutinka.

4. Suinteresuotas asmuo L. A. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo G. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašo nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

6. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

7. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

8. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

9. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).

10. Pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjos paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėja turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jos paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėja nėra pažeidusi įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjos prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjos parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

11. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjos sutuoktinis G. S. mirė (duomenys neskelbtini). Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Česlovo Tomaševičiaus duomenimis, paveldėjimo byla po G. S. mirties, užvesta nebuvo. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad po G. S. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo – Testamentų registre nėra įregistruotų G. S. testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Tačiau bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėja po savo sutuoktinio palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėja po sutuoktinio G. S. mirties, rūpinosi minėtu turtu kaip savo – liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jame deklaravusi savo gyvenamąją vietą, kito būsto neturi. Minėtą butą tvarko ir prižiūri, moka mokesčius už komunalines paslaugas bei daugiabučio namo renovacijos darbus, organizavo ir atliko būtiniausius remonto darbus. Minėti pareiškėjos paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys byloje pareiškėjos nurodomų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.

12. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos sutuoktiniui, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

13. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jo palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Silvija Bunkuvienė