Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-11-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-4982-1096/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-11-25
Bylos Nr.
A6.-4982-1096/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04179-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė
Pažeidėjas
L. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-4982-1096/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04179-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 7.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. lapkričio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam L. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje buvęs UAB „(duomenys neskelbtini1)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovas L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi L. J. iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini1)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), nevykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditorės VMI teises nepateikdamas teismui pareiškimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini1)“ bankroto bylos iškėlimo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas L. J. parodė, kad supranta, dėl ko yra traukiamas atsakomybėn, kaltės nepripažino, sutiko duoti paaiškinimus. Paaiškino, jog nesijaučia kaltas, nes iki paskutinio momento tikėjo, kad bendrovę galima išgelbėti. Jis bendrovę įkūrė, užaugino, sukūrė naują idėją. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms tapo sunku mokėti, tačiau su visais tiekėjais, žmonėmis, darbuotojais atsiskaitė. Kai išgirdo, jog įmonei yra keliamas bankrotas, kreipėsi į teismą. Išdėstė savo argumentus ir pirmas teismas priėmė nutartį, kad nėra sudėties bankrotui, tačiau VMI apskundė nutartį. Apeliacinis teismas priėmė sprendimą grąžinti bylą į pirmos instancijos teismą. Pirmos instancijos teisme jis iš naujo davė parodymus, kad jis gali ir tvarkosi. Pirmos instancijos teisme ir vėl pasisekė. Visą tą laikotarpį su VMI norėjo sąžiningai sutarti skolą sumokėti dalimis. Visi didieji kreditoriai jam leido, o vienintelė VMI nesutiko. Antrą kartą teismas ir vėl nenustatė sąlygų kelti bankroto bylą. Pradėjo ruoštis restruktūrizacijos bylai, kadangi VMI antrą kartą apskundė. Jis lygiagrečiai tarėsi su kreditoriais, ruošė bendrovės restruktūrizacijos planą. Vienas iš kreditorių sutiko laiduoti savo turtu. Bankroto byla iškelta 2019 m. vasaros antroje pusėje. Pagrindas iškelti bankroto bylą buvo, nes įsiskolinimas VMI siekė 22 000 eurų, tačiau tam, kad iškelti bankroto bylą turi būti skolos darbuotojams arba įsipareigojimai, viršijantys turimą turtą. 2018 lapkritį nebuvo pagrindo bankrutuoti, nes turi būti dvi priežastys. Jis iš savo lėšų sumokėjo skolą Sodrai. Įmonė turėjo skolų. Po termino sumokėta VMI, o su kitais susitarė ir buvo atidėti mokėjimai. Bendrovė vykdė vieno tipo veiklą, tačiau jos neleido vykdyti Lietuvoje, todėl su partneriais nusprendė ir pakeitė veiklos profilį. Užsakė įrangą, sumokėjo didelius avansus už ją. Turėjo gaminti bakterijas. Kadangi prasidėjo bylos, bankai nedavė papildomų lėšų. Tai buvo 2018 metų ruduo. Pradėjo strigti bendrovės veikla, dėl to iš paskutinių stengėsi neprarasti įmonės. Visą laiką tarėsi su VMI, kad išdėliotų mokėjimą. 2018 metais sausį įmonė turėjo turto. Restruktūrizacijos plane pateikti kreditorių pritarimai – kredito unijos centro taupomosios kasos, UAB „(duomenys neskelbtini4)“, UAB „(duomenys neskelbtini5)“, jo paties pritarimas, UAB „(duomenys neskelbtini6)“. Bendra suma įsiskolinimų virš 100 000 eurų. Pajamų iš savo veiklos įmonė negalėjo gauti, kadangi tai buvo visiškai nauja veikla. Kai pradedama nauja veikla, iš pradžių yra investuojama (b. l. 140–144).

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini1)“ vadovu nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo L. J.. VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini1)“ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, bankroto bylos iškėlimo dieną, t. y. 2019 m. birželio 20 d. bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 23 050,32 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini1)“ mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už 2018 m. vasario-balandžio mėnesius ir pridėtinės vertės mokesčio už 2017 m. gruodžio mėnesį. UAB „(duomenys neskelbtini1)“ mokesčių administratoriui teikė šių mokesčių deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokesčių sumų nesumokėjo. UAB „(duomenys neskelbtini1)“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo 1 713,00 Eur (įmokos kodai 1001 ir 1311), VMI priverstinai išieškojo 3,62 Eur (įmokos kodas 8230), Bendrovė deklaravo 1 194,00 Eur permoką. Bendrovė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė finansinę atskaitomybę už 2018 metus. Vadovaujantis į bylą pateikto balanso už 2018 metus duomenimis nustatyta, kad įmonė 2018 metais turėjo turto 712 880 Eur sumai, o jos pradelsti įsipareigojimai, pagal atsakovės pateiktus duomenis, siekė 41 793,66 Eur, tačiau teismas konstatavo, kad 694 900 Eur debitorinė skola ((duomenys neskelbtini3) 694 900 Eur vertės įsiskolinimas) nepriskirtina prie realiai turimo bendrovės turto. Teismas taip pat nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini1)“ nepagrindė 84 500 Eur vertės įrangos įsigijimo. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad į Bendrovės turto vertę neįtraukus 694 900 Eur dydžio debitorinio reikalavimo ir atsakovei nepagrindus 84 500 Eur vertės įrangos įsigijimo, tikslintini atsakovės balanso už 2018 metus duomenys ir laikytina, kad UAB „(duomenys neskelbtini1)“ neturi nurodytos vertės turto (694 900 Eur), kuris padengtų pradelstus įsipareigojimus (41 793,66 Eur). Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai pripažinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini1)“ atitinka nemokios įmonės sąvoką. VMI duomenimis, Bendrovės vardu nėra įregistruota nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. UAB „(duomenys neskelbtini1)“ neturėjo turto kreditoriaus VMI reikalavimams patenkinti. Bendrovė buvo nemoki jau 2018 m. sausio 25 d., nes deklaravusi mokėtiną pridėtinės vertės mokestį už 2017 m. gruodžio mėnesį, šio mokesčio sumokėti nesugebėjo (b. l. 3–8).

Iš VMI duomenų apie mokesčių mokėtojų juridinio vieneto aktualius duomenis matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini1)“ akcininkas yra L. J. (b. l. 9–10).

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi nutarė atsisakyti kelti UAB „(duomenys neskelbtini1)“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti UAB „(duomenys neskelbtini1)“ bankroto bylą (b. l. 10–13). Lietuvos Apeliacinis teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi paliko galioti minėtą nutartį (b. l. 14–17).

Iš VMI integruoto kliento informacijos duomenų apie balansą matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini1)“ mokestinės prievolės, kurių mokėjimo terminas suėjęs, 2019 m. birželio 20 d. sudarė 23 050,32 Eur (b. l. 18).

Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro 2019 m. liepos 31 d. duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini1)“ nekilnojamojo turto neturi (b. l. 22).

Iš VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų teikimo sistemos 2018 m. spalio 17 d. išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini1)“ vardu nėra registruota transporto priemonių (b. l. 22).

Iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenų apie balansą matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini1)“ finansinės ataskaitos laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. turtas sudarė iš viso 212 448 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 90 973 Eur (b. l. 21).

Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija 2019 m. gegužės 11 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini1)“ įstatinis kapitalas 26 064 Eur, bendrovės akcininkas L. J., direktorius L. J. (nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d.), finansinės atskaitomybės dokumentai teikti paskutinį kartą už 2015 metų laikotarpį (b. l. 108–111).

L. J. prašymai, skirti VMI, atidėti arba išdėstyti dalimis susidariusį įsiskolinimą ir atsakymai į juos (b. l. 45–52).

Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini2)“ raštas dėl laidavimo (b. l. 53).

Pateikta Sodros suvestinė apie įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymą (b. l. 54 – 56).

Šalies argumentai

Pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini1)“ pareiškimas Vilniaus apygardos teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (b. l. 57–61, 70–75).

Teismo nutartys atsisakyti iškelti bankroto bylą (b. l. 62–69).

UAB „(duomenys neskelbtini1)“ finansinės atskaitomybės rinkinys (b. l. 76–79).

Išrašas iš Sodros, kuriame pateikta informacija apie draudėją – įmonėje apdraustas vienas asmuo (b. l. 80).

Pateiktas Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis bei 2017 m. rugpjūčio 16 d. sutartis (b. l. 81–102). Pateikti pritarimai dėl UAB „(duomenys neskelbtini1)“ kreipimosi dėl restruktūrizavimosi (b. l. 103–107). UAB „(duomenys neskelbtini1)“ restruktūrizavimosi plano matmenys (b. l. 112–140).

Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Motyvuojamoji dalis

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį įtvirtinta administracinė nuobauda, požymius.

Pažymėtina, kad padaryta veika, kad ji būtų laikoma administraciniu nusižengimu, turi ne tik formaliai atitikti ANK įtvirtinto atitinkamo administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Tai reiškia, kad administraciniam nusižengimui turi būti būdingas atitinkamas pavojingumo laipsnis ir pobūdis. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje ne vienoje byloje konstatuota, kad tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Šiuo atveju gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2AT-26-895/2019, 2AT-38/2014 ir kt.).

Šiuo atveju L. J. veika, viena vertus, formaliai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas), nes Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „(duomenys neskelbtini1)“ bankroto bylą pagal VMI pareiškimą (b. l. 10–13) (Lietuvos Apeliacinis teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi paliko galioti minėtą nutartį, b. l. 14–17). Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, civilinis ginčas pagal VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini1)“ vyko nuo 2018 m. ir šis klausimas teismų buvo sprendžiamas įvairiai: Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini1)“ (b. l. 62–65), kaip nurodė atsakomybėn traukiamas asmuo, VMI apskundė šią nutartį ir apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b. l. 141–142), Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini1)“ (b. l. 66–69), kaip nurodė atsakomybėn traukiamas asmuo, VMI apskundė šią nutartį ir apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b. l. 142) ir tik tada Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. priima nutartį iškelti UAB „(duomenys neskelbtini1)“ bankroto bylą (b. l. 10–13).

Šioje byloje teismas vertindamas situaciją atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kreipėsi į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini1)“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo (b. l. 70-75), teismo posėdžio metu paaiškino, kad kreditoriai, išskyrus VMI, nesiekė įmonės bankroto, dauguma jų sutiko su įmonės siekiu restruktūrizuotis ir davė sutikimus tam (b. l. 103–107, 141–143), pateikė restruktūrizavimosi plano matmenis (b. l. 112–126). Tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo naudojosi civilinio proceso normose numatytomis galimybėmis restruktūrizuoti bendrovę, t. y. siekė sudaryti sąlygas išsaugoti ir plėtoti veiklą, grąžinti skolas, tarėsi su kreditoriais, taip pat ir VMI prašydamas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b. l. 45–52), pats apmokėjo Sodros įsiskolinimą (b. l. 54–56). Kaip bendrovės vadovas gynėsi nuo VMI pareikšto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, teikdamas atsiliepimus ir įrodinėdamas, kad bendrovė turi laikinus finansinius sunkumus ir pan. (b. l. 62, 66–67) ir, kaip minėta anksčiau, teismai nustatydavo, kad nėra pagrindo kelti bankroto bylos (b. l. 62–69).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad L. J. padaryta veika pagal savo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, taip pat atsižvelgiant į jos padarymo situaciją, nepasižymi administraciniam teisės nusižengimui būdingu pavojingumu. Administracinė teisena dėl L. J. padaryto ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo L. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė