Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Vidai Gagienei, atsakovui J, M,, jo atstovams D. G. ir advokato padėjėjui Virginijui Kaminskui, trečiajam asmeniui A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento patikslintą ieškinį atsakovui J. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo A. J. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje pripažino, kad yra nubaustas už žvejybą draudžiamais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – statomais tinklais, nutarimas įsiteisėjo, baudą sumokėjo, gavęs ieškovo pretenziją pradėjo mokėti žalos atlyginimą, nors žalos nėra padaręs. Patikslintą ieškinį prašo atmesti.

Teismo posėdyje apklausti liudytojai A. M., M. T., M. D. patvirtino, kad 2014-07-09 apie 2.30 val. iš tarnybinio laivo naktinio matymo prietaisu apie 200 m atstumu buvo pastebėti du asmenys, statantys tinklus Kauno mariose. Įsijungus prožektorius, buvo bandoma juos sulaikyti. Likus 10-15 m. iki pažeidėjų valties, tarnybinis laivas įplaukė į tinklus ir jie per tą laiką pabėgo. Matė, kad tinklus statė A. J. ir atsakovas. Buvo rasti 4 tinklai, visų tinklų ilgis panašus, plūdės vienodo dydžio, tinklų spalva tapati, plūdurai (plastikiniai bakeliai) vienodi, visi tinklai pastatyti netoli vienas nuo kito, tinklai pastatyti tų pačių asmenų. Tinkluose buvo didelis kiekis žuvies, paėmimo protokole žuvų kiekis nurodytas. Pažeidėjams nedalyvaujant buvo surašytas paėmimo protokolas.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos vyresnysis specialistas M. T. 2014-07-23 atsakovui J. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 239 už tai, kad 2014 m. liepos 9 d. apie 2.30 val. Kauno mariose, ties Barevičių k., Kaišiadorių r. sav., J. M. kartu su A. J. žvejojo iš medinės valties draudžiamais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – statomais tinklais, kuriais buvo sugavę 80 karšių, 5 karpius, 2 lynus, 1 salatį, 4 kg karosų, 3 kg ešerių, 1,5 kg kuojų, taip pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 10.1 p. reikalavimus, draudžiančius žvejoti naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius. LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyresniojo specialisto Kazio Mikalausko 2014-08-06 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62-239 AM 115150 J. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą 700,00 Lt (202,70 Eur) bauda. Minėtą nutarimą atsakovas J. M. skundė, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-25-359/2014 J. M. skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto Kazio Mikalausko 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62-239 AM 115150, kuriuo J. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 3 d. 700,00 Lt bauda. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2015-01-22 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-56-327/2015 atsakovo J. M. skundas dėl 2014-11-14 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties panaikinimo netenkintas. Darytina išvada, jog įrodyta, kad 2014-07-09 apie 2.30 val. Kauno mariose, ties Barevičių k., Kaišiadorių r. sav., atsakovas J. M. kartu su A. J. žvejojo iš medinės valties draudžiamais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – statomais tinklais, pažeisdamas Mėgėjiškos žūklės taisyklių reikalavimus ir tokiu būdu padarė LR ATPK 87 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Nutarimas, kuriuo atsakovui J. M. paskirta administracinė nuobauda už nustatytos mėgėjiškos žūklės tvarkos nesilaikymą, įsiteisėjęs.

Pagal LR CK 6.263 str. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. nuostata yra ta, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Juridiniai ir fiziniai asmenys privalo atlyginti dėl jų veiksmų ar neveikimo atsiradusią žalą laukinei gyvūnijai (Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 24 str. 1 d.). Mėgėjiškos žūklės taisyklių 19 punkte nurodyta, kad asmenys, pažeidę šias Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, o žalą, padarytą neteisėtai žvejojant, sunaikinant, sugaunant žuvis (jų ikrus), vertingų rūšių žuvis bei kitus vandens gyvūnus, pažeidėjai atlygina pagal Vyriausybės nustatytus įkainius. Atsakovo J. M. kartu su A. J. draudžiamu būdu gaudant žuvis, žuvų ištekliams padaryta žala 5 736,00 Eur įvertinta teisingai, vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2009-05-21 įsakymu Nr. D1-280 (LR Aplinkos ministro 2014-12-29 įsakymo Nr. D1-1076 redakcija ) patvirtinta „Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 13 ir 14 punktais.

Atsakovo J. M. ir trečiojo asmens A. J. sugautos ne mėgėjų žvejybos įrankiais – statomais tinklais žuvys (80 karšių, 5 karpiai, 2 lynai, 1 salatis, 4 kg karosų, 3 kg ešerių, 1,5 kg kuojų) paimtos, surašytas daiktų paėmimo protokolas prie administracinio teisės pažeidimo protokolo. 2014-07-24 priėmimo–perdavimo aktu pagautos žuvys (80 karšių, 5 karpiai, 2 lynai, 1 salatis, 4 kg karosų, 3 kg ešerių, 1,5 kg kuojų, iš viso 130 kg) perduotos Lietuvos zoologijos sodui.

Pagal LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-02-20 pretenziją trečiasis asmuo A. J. pripažino apskaičiuotos žalos dydį, sutiko apmokėti pusę apskaičiuotos žalos dydžio 2 868 Eur ir gera valia ją moka dalimis (liko sumokėti 1 788 Eur), atsakovas ieškovo paskaičiuotos žalos nesumokėjo.

LR aplinkos apsaugos įstatymo 3 str. nustato, jog aplinkos apsaugos objektas yra LR teritorijoje esanti aplinka ir LR jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai, 1 str. 1 d. 21 p. nustato, kad žala aplinkai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms pablogėjimas, 14 str. 4 d. numato, jog gamtos išteklių naudotojai, kuriais pagal šio str. 1 d. gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, privalo neteisėta veika padarę žalos aplinkai, padarytąją žalą atlyginti.

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 2 d.). Tačiau toks atsakomybės principas neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti žalos padarymo faktą ir jos dydį, nes šios aplinkybės, skirtingai negu žalą padariusio asmens kaltė, nėra preziumuojamas. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008).

Iš aukščiau minėto įsiteisėjusio administracinių teisės pažeidimų nutarimo ir teismų nutarčių matyti, kad atsakovas kartu su A. J. žvejojo draudžiamais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – statomais tinklais Todėl, akivaizdu, kad vykdomi žvejybos pažeidimai vandens telkinyje turi tiesioginę įtaką visiems su juo susijusiems vandens telkiniams ir darė juose neigiamą gamtos elementų (žuvų) pokytį. Žala gamtai, kaip neigiamas poveikis aplinkai, buvo padaryta atsakovo kartu su A. J. sugavus nurodytą žuvų kiekį draudžiamu būdu ir aplinkybėmis, nes žuvų nebuvo galima grąžinti į pirminę aplinką.

Pažymėtina, kad padarius žalą aplinkai, žala yra padaroma visai visuomenei, todėl materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi valstybė, kuriai ir turi būti priteistas žalos atlyginimas iš atsakovo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad žalos gamtai atsiradimą sąlygojo neteisėta atsakovo veika, ieškinys tenkintinas visiškai (LR aplinkos apsaugos įstatymo 14 str. 3 d. 6 p., 32 str., LR CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str., 6.251 str.).

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (LR CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Pagal LR CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistinas žyminis mokestis, kuris sudaro 96,00 Eur (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 96 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 2,28 Eur (2 b. l.), todėl valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. Kauno m., Įkalnės aklg. 4-36) 2 868,00 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) padarytos žalos žuvų ištekliams atlyginimą valstybei. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (juridinio asmens kodas 190742290) surenkamąją sąskaitą Nr. LT82 7044 0600 0292 0941, AB SEB bankas.

Priteisti iš atsakovo J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. Kauno m., Įkalnės aklg. 4-36) 96,00 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.