- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-10
- Bylos Nr.
- eP-33-552/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00215-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas, Skirgailė Žalimienė
- Trečiasis asmuo
- A. R., N. R., Š. R., R. P.
- Pareiškėjas
- P. A.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas (pranešėjas) ir Skirgailė Žalimienė (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens A. R. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-4254-644/2016 pagal pareiškėjos P. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. R., N. R., Š. R. ir R. P. dėl raštų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja P. A. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. 9SD-2064-14.9.104 bei Tarnybos 2016 m. sausio 25 d. raštą Nr.1SS-243-(9.5.).
Pareiškėja nurodė, kad Tarnybos Kėdainių skyrius 2015 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 9SD-2064-(14.9.104) įpareigojo pareiškėją iki 2015 m. spalio 1 d. pašalinti vielos tinklo aptvarą, įrengtą jos naudojamame žemės sklype. Šį raštą pareiškėja apskundė Tarnybai, tačiau Tarnyba 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr.1SS-243-(9.5.) minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėja paaiškino, kad Tarnybos Kėdainių skyrius 2015 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 9SD-1085-(14.9.104) informavo, jog įvertinęs skundą pateikusių asmenų A. R. ir N. R. nurodytas aplinkybes bei išanalizavęs (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projektą, 2015 m. balandžio 17 d. atliko nesuformuoto namų valdos žemės sklypo, kurio naudotoja yra pareiškėja, valstybinę kontrolę. Atlikus patikrinimą, buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas ir 2015 m. gegužės 13 d. priimtas sprendimas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas nėra suformuotas ir naudojimosi tvarka nėra nustatyta, todėl negalima teigti, kad P. A. pažeidė namo bendrasavininko A. R. teises ir apribojo laisvą patekimą į kitą namų valdos žemės sklypo dalį. Pareiškėja pažymėjo, kad žemės sklypo naudojimo sąlygos ir aplinkybės nėra pakitusios nuo 2015 m. gegužės mėnesio, todėl pakartotinis Tarnybos Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte nurodytas tyrimas yra nepagrįstas ir juo keliamas reikalavimas prieštarauja Tarnybos Kėdainių skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. raštui. Be to, Tarnybos Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte nurodyta aplinkybė, kad tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo esantis vielos tinklo aptvaras apriboja gyvenamojo namo bendrasavininkų teisę laisvai judėti naudojamame valstybiniame žemės sklypo plote, yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi Tarnybos Kėdainių skyrius, kaip ir kiti žemės sklypo naudotojai, negali pasakyti, kur yra žemės sklypo kadastro ribos. Žemės sklypo savininkas Š. R. šio žemės sklypo nėra nei aptvėręs tvora, nei nustatęs kokias nors kitas ribas, kurios būtų ne tik kliūtis patekti į šią valdą, bet ir pagrindas tiksliai įvertinti žemės sklypo ribą, todėl Tarnybos Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte nurodyta sąlyga, kad vielos tinklo aptvaras yra tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo, neparemta įrodymais, o suformuota tik skundą teikiančių asmenų, todėl negali būti pagrindu priimti pareiškėjai teisiškai įpareigojančius sprendimus. Šiame rašte Tarnybos Kėdainių skyrius nenurodė jokio teisinio pagrindo išvadai, kad įrengiant tokį vielos tinklo aptvarą naminiams paukščiams laikyti yra privaloma gauti valstybės valdžios ar savivaldos institucijos leidimą. Skundžiamuose raštuose nenurodyta, kokias teisės normas pareiškėja pažeidė. Pareiškėja tvirtino, kad jokiais savo veiksmais neriboja nei vieno iš žemės sklypo naudotojų, taip pat ir skundą pateikusių A. R. ir N. R., galimybių bei teisių laisvai judėti ginčo sklype. Pareiškėjos manymu, Tarnybos Kėdainių skyrius, priimdamas 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, pažeidė objektyvumo ir nešališkumo principus, kadangi apie nagrinėjamą klausimą neinformavo kitų suinteresuotų asmenų – R. P. ir Š. R.. Pareiškėjos nuomone, Tarnybos Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte minimas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnis negali būti taikomas, kadangi ji nėra savavališkai užėmusi nei privačios nuosavybės teise valdomo, nei valstybinės žemės sklypo. Ji, kaip ir bet kuris šiame žemės sklype esančio nekilnojamojo turto savininkas, turi teisę naudotis šiuo žemės sklypu ir tai daro nepažeisdama nei žemės sklypo naudojimosi sąlygų, nei teisėtų kitų žemės sklypo naudotojų interesų.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.
Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad Tarnybos Kėdainių skyrius aplinkybes, susijusias su žemės sklypo naudojimu, vertino pakartotinai, kadangi 2015 m. rugsėjo 11 d. rašto pirmoje pastraipoje nurodyta, jog Tarnybos Kėdainių skyrius vykdė Tarnybos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. pavedimą Nr. 1PAV-235-(1.8.). Atsakovo nuomone, nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad Tarnybos Kėdainių skyrius, kaip ir kiti žemės sklypo naudotojai, negali pasakyti, kur yra žemės sklypo kadastro ribos, kadangi šio sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje ir įregistruotos nekilnojamojo turto kadastre, šie duomenys nėra nuginčyti. Atsakovas pažymėjo, kad 2016 m. sausio 25 d. rašte nurodė teisės aktus, reglamentuojančius statytojo teisės įgyvendinimą, ir akcentavo, jog pareiškėja pastatė vielos tinklo aptvarą valstybinėje žemėje be Tarnybos sutikimo, todėl P. A. teiginys, kad šis raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįstas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad prašomuose panaikinti atsakovo ir Tarnybos Kėdainių skyriaus raštuose yra nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis jie buvo priimti, ir aktų apskundimo tvarka, todėl šie raštai buvo priimti nepažeidžiant nurodyto teisės akto reikalavimų.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Tarnybos Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. 9SD-2064-14.9.104 bei Tarnybos 2016 m. sausio 25 d. raštą Nr.1SS-243-(9.5.).
Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat trečiajam suinteresuotam asmeniui R. P. butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Kėdainių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/10 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), likusi šio ūkinio pastato dalis priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. ir jo sutuoktinei N. R.. Namų valdos žemės sklypas minėtų pastatų eksploatacijai nėra suformuotas. V. R. individuali įmonė 2014 m. gruodžio 4 d. buvo pateikusi projektą, kuriuo buvo suformuotas 0,5702 ha kitos paskirties žemės sklypas minėtų pastatų eksploatavimui tikrinti Tarnybos struktūriniam padaliniui, kuris nustatė trūkumus, tačiau projektas pakartotinai tikrinti nebuvo pateiktas. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-676-492/2016, kurioje pažymėta, kad tokie faktai leidžia daryti išvadą, jog gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bendraturčiai, nepaisant aplinkybės, kad žemės sklypo formavimo procesas nėra užbaigtas, turi teisę naudotis kitos paskirties namų valdos žemės sklypu, t. y. pareiškėja A. A. yra teisėta namų valdos paskirties žemės sklypo naudotoja, ir naudojimosi tvarkos nustatymas yra jos bei kitų gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bendraturčių susitarimo dalykas. Susitarimo sąlygos gali būti nulemtos tiek istoriškai susiklosčiusio naudojimo būdo, tiek teisės aktuose numatytų principinių nuostatų (racionalumo, proporcingumo, protingumo, kt.).
Atsižvelgęs į tai, kad byloje iš esmės kilęs ginčas tarp pastatų bendraturčių dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos (A. R. teigia, kad pastatytas aptvaras vištoms laikyti, apriboja kitų gyvenamojo namo bendrasavininkų teisę laisvai judėti naudojamame valstybinės žemės sklype), teismas darė išvadą, jog šis ginčas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme ir nėra žemės naudojimo valstybinės kontrolės dalykas. Teismas konstatavo, kad Tarnyba ginčijamais administraciniais aktais neturėjo teisės spręsti (šių klausimų sprendimas nepriskirtas atsakovo kompetencijai) tarp namų valdos paskirties žemės naudotojų kilusio ginčo dėl aptvaro (tvoros) pastatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pastatytas vielos tinklo aptvaras (tvora) yra priskiriamas prie nesudėtingų inžinerinių statinių. Be to, net ir tai pripažinus, įpareigoti (pateikti privalomąjį nurodymą) jį nugriauti, galėtų ne atsakovas, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nustačiusi, kad statyba yra savavališka ir surašiusi savavališkos statybos aktą.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens A. R. teiginius, kad P. A. yra praleidusi terminą su skundu kreiptis į teismą, teismas laikė nepagrįstais ir atmestinais. Likusius šalių argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstė ir neanalizavo.
III.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas trečiojo suinteresuoto asmens A. R. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-4254-644/2016, panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 2 dalimi. A. R. paaiškina, kad skundas Tarnyboje buvo gautas 2015 m. rugsėjo 30 d., todėl pagal Išankstinių ginčų nagrinėjimo Tarnyboje ne teismo tvarka taisyklių 20 punktą skundas turėjo būti išnagrinėtas iki 2015 m. spalio 28 dienos. Kadangi iki šios datos skundas nebuvo išnagrinėtas, pareiškėja, vadovaudamasi ABTĮ 32 straipsnio 2 dalimi, skundą teismui turėjo pateikti iki 2015 m. gruodžio 28 dienos. Tačiau pareiškėja laukė, kol Tarnyba pavėluotai 2016 m. sausio 25 d. priims sprendimą, ir tik tuomet jį apskundė (2016 m. vasario 11 d.), neprašydama atnaujinti skundo padavimo termino. A. R. daro išvadą, kad teismas turėjo bylą nutraukti, paaiškėjus, jog skundas priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2010. A. R. manymu, šios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti terminą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindais.
Atsiliepimas
Pareiškėja P. A. atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo šį prašymą atmesti. Pareiškėja nurodo, kad skundą teismui pateikė nepraleidusi ABTĮ nustatytų terminų, teismas šias aplinkybes tyrė ir dėl jų pasisakė. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepasinaudojo teise teikti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas trečiojo suinteresuoto asmens A. R. pateikto prašymo atnaujinti procesą Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-4254-644/2016 pagrįstumo klausimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu.
Aptariamu atveju Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-4254-644/2016 buvo užbaigta teismui priėmus 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą. Šio sprendimo administracinės bylos proceso šalims neapskundus apeliacine tvarka, minėtas sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas šioje baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Šiuo pagrindu procesas atnaujinamas, kai nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant. Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą atitinkamą elgesio taisyklę. Procesinės teisės normų pažeidimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas neapima (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).
Bendrojoje teisės teorijoje teisės normos yra skirstomos pagal turinį į materialines, t. y. nustatančias subjektų teisinę padėtį (teises ir pareigas), bei procesines, nustatančias tvarką, pagal kurią įgyvendinamos materialinės teisės normos. Iš pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio akivaizdžiai matyti, kad A. R., prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, faktiškai kelia klausimą dėl procesinės teisės normų, susijusių su termino kreiptis į teismą skaičiavimu, galimo pažeidimo. Nei ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas, kurį nurodo pareiškėjas savo prašyme, nei kita įstatymo norma nenumato proceso atnaujinimo dėl procesinės teisės normų pažeidimo (bendrąja prasme), kaip savarankiško proceso atnaujinimo pagrindo. Įstatymų leidėjas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nurodė konkrečius procesinės teisės normų pažeidimo atvejus, kurie gali būti pagrindas atnaujinti procesą (ABTĮ 156 str. 2 d. 6, 7, 8, 9 p.). Pareiškėjas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo šiais proceso atnaujinimo pagrindais nesiremia.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus, kaip nepagrįstas vertinamas ir pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą byloje, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 156 str. 2 d. 12 p.). Siekiant proceso atnaujinimo analizuojamu pagrindu, pareiškėjui būtina pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-10/2012).
A. R., siekdamas pagrįsti proceso atnaujinimą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2010. Trečiojo suinteresuoto asmens nurodytoje administracinėje byloje buvo sprendžiama dėl teisės suinteresuotiems asmenims kreiptis teisminės gynybos, kai galimai jų pažeistos teisės negina (nepriima jokio sprendimo) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Skirtingai nei A. R. nurodytoje administracinėje byloje, nagrinėjamoje administracinėje byloje viešojo administravimo institucija priėmė sprendimą, kurį pareiškėja skundė teismui, taip realizuodama savo teisę į teisminę gynybą. Todėl šių administracinių bylų faktinių aplinkybių negalima laikyti tapačiomis ar labai panašiomis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad administracinėje byloje Nr. eI-4254-644/2016 ir pareiškėjo prašyme minimoje administracinėje byloje procesiniai sprendimai priimti esant tam pačiam ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), ir atitinkamai, kad yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyto pagrindo administracinės bylos Nr. eI-4254-644/2016 procesui atnaujinti.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.). Atmetus A. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo, nėra pagrindo spręsti ir dėl bylinėjimosi išlaidų jam priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens A. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-4254-644/2016 pagal pareiškėjos P. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. R., N. R., Š. R. ir R. P. dėl raštų panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.