- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- eI-4254-644/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00215-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- P. A.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. R., Š. R., R. P., N. R.
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Š. R., R. P., N. R. ir A. R., dėl administracinių aktų panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė skundą palaikė ir prašė panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. 9SD-2064-14.9.104 bei 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 25 d. raštą Nr.1SS-243-(9.5.).
Skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius (toliau ir - NŽT Kėdainių skyrius) raštu Nr. 9SD-2064-(14.9.104) įpareigojo pareiškėją iki 2015 m. spalio 1 d. pašalinti vielos tinklo aptvarą, įrengtą jos naudojamame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Šį raštą pareiškėja apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT), tačiau NŽT 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr.1SS-243-(9.5.) minėtą sprendimą paliko nepakeistą.
P. A. nurodė, kad NŽT Kėdainių skyrius 2015 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 9SD-1085-(14.9.104) informavo, jog NŽT Kėdainių skyrius, įvertinęs skundą pateikusių asmenų A. R. ir N. R. nurodytas aplinkybes, bei išanalizavęs Kalnaberžės kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projektą, 2015 m. balandžio 17 d. atliko nesuformuoto namų valdos žemės sklypo, kurio naudotoja yra pareiškėja, valstybinę kontrolę. Atlikus patikrinimą, buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas ir 2015-05-13 priimtas sprendimas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas nėra suformuotas ir naudojimosi tvarka nėra nustatyta, todėl negalima teigti, kad P. A. pažeidė namo bendrasavininko A. R. teises ir apribojo laisvą patekimą į kitą namų valdos žemės sklypo dalį.
Pareiškėja pažymėjo, kad žemės sklypo naudojimo sąlygos ir aplinkybės nėra pakitusios nuo 2015 m. gegužės mėnesio, todėl pakartotinis NŽT Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte nurodytas tyrimas yra nepagrįstas ir juo keliamas reikalavimas prieštarauja NŽT Kėdainių skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. raštui. Be to, NŽT Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte nurodyta aplinkybė, kad tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis vielos tinklo aptvaras apriboja gyvenamojo namo bendrasavininkų teisę laisvai judėti naudojamame valstybiniame žemės sklypo plote, yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi NŽT Kėdainių skyrius, kaip ir kiti žemės sklypo naudotojai, negali pasakyti, kur yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ribos. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas Š. R. šio žemės sklypo nėra nei aptvėręs tvora, nei nustatęs kokias nors kitas ribas, kurios būtų ne tik kliūtis patekti į šią valdą, bet ir pagrindas tiksliai įvertinti žemės sklypo ribą, todėl NŽT Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte nurodyta sąlyga, kad vielos tinklo aptvaras yra tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo, yra neparemta įrodymais, o suformuota tik skundą teikiančių asmenų, todėl negali būti pagrindu priimti pareiškėjai teisiškai įpareigojančius sprendimus. Šiame rašte NŽT Kėdainių skyrius nenurodė jokio teisinio pagrindo išvadai, kad įrengiant tokį vielos tinklo aptvarą naminiams paukščiams laikyti (įrengtas prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio pastato, atitinka tikslinę jo naudojimo paskirtį ir yra P. A. naudojamame žemės sklype) yra privaloma gauti valstybės valdžios ar savivaldos institucijos leidimą. Nei NŽT Kėdainių skyrius 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte, nei NŽT 2016 m. sausio 25 d. rašte nenurodė, kokias teisės normas pareiškėja pažeidė.
Pareiškėja teigė, kad jokiais savo veiksmais neriboja nei vieno iš žemės sklypo naudotojų, taip pat ir skundą pateikusių A. R. ir N. R., galimybių bei teisių laisvai judėti ginčo sklype. A. R. ir N. R. gali patekti į bet kurią žemės sklypo dalį, o tai ir buvo konstatuota NŽT Kėdainių skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. rašte.
P. A. nurodė, kad ji, kaip žemės sklypo naudotoja, naudoja žemės sklypą pagal tikslinę jo naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, laikosi žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, naudojamame žemės sklype vykdydama ūkinę veiklą nepažeidžia kitų asmenų interesų, laikosi įstatymų nustatytų reikalavimų, negavusi leidimų, nestato ir nėra įrengusi jokių statinių ar įrenginių, kuriems statyti būtina gauti teisės aktų tvarka nustatytus leidimus.
Pareiškėja taip pat paaiškino, kad NŽT Kėdainių skyrius, priimdamas 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, pažeidė objektyvumo ir nešališkumo principus, kadangi apie nagrinėjamą klausimą neinformavo kitų suinteresuotų asmenų – R. P. ir Š. R..
P. A. nuomone, NŽT Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte minimas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnis negali būti taikomas. Pareiškėja nėra savavališkai užėmusi nei privačios nuosavybės teise valdomo, nei valstybinės žemės sklypo. Ji, kaip ir bet kuris šiame žemės sklype esančio nekilnojamojo turto savininkas, turi teisę naudotis šiuo žemės sklypu ir tai daro nepažeisdama nei žemės sklypo naudojimosi sąlygų, nei teisėtų kitų žemės sklypo naudotojų interesų. Nors NŽT 2016 m. sausio 25 d. rašte citavo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnį, tačiau nenurodė, kaip jo nuostatos yra susijusios su kelių kvadratinių metrų vielos tinklo aptvaro naudojimu vištoms laikyti pareiškėjos naudojamame žemės sklype. P. A. nuomone, Tarnybos 2016 m. sausio 25 d. raštas neatitinka minimalių individualiam administraciniam aktui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų, jame nėra nurodyta akto apskundimo tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą bei atstovė teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nurodė, kad NŽT Kėdainių skyrius 2015-03-24 gavo A. R. pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, jog P. A. nesuformuotame žemės sklype savavališkai suarė valstybinę žemę bei pastatė vielos tinklo aptvarą. A. R. prašė imtis priemonių pareiškėjos daromiems pažeidimams pašalinti. NŽT Kėdainių skyrius, įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes, 2015 m. gegužės 13 d. raštu pateikė atsakymą, kurį A. R. apskundė atsakovui. Atsakovas 2015 m. liepos 31 d. rašte Nr. 1SS-2082-(9.5.) A. R. nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis vielos tinklo aptvaras pastatytas valstybinėje žemėje be NŽT sutikimo, apribojant kitų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkų teisę laisvai judėti naudojamame valstybinės žemės plote, NŽT Kėdainių skyriui pagal kompetenciją bus pavesta imtis priemonių dėl vielos tinklo pašalinimo. NŽT direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. pavedimu Nr. 1PAV-235-(1.8.) „Dėl valstybinės žemės atlaisvinimo“ NŽT Kėdainių skyriui buvo pavesta imtis priemonių dėl vielos tinklo tvoros aptvaro pašalinimo. Atsakovas nesutiko su P. A. teiginiu, kad NŽT Kėdainių skyrius aplinkybes, susijusias su žemės sklypo naudojimu, vertino pakartotinai, kadangi 2015 m. rugsėjo 11 d. rašto „Dėl pavedimo vykdymo“ pirmoje pastraipoje aiškiai nurodyta, kad NŽT Kėdainių skyrius vykdė Tarnybos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. pavedimą Nr. 1PAV-235-(1.8.).
Atsakovo nuomone, nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad NŽT Kėdainių skyrius, kaip ir kiti žemės sklypo naudotojai, negali pasakyti, kur yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ribos. Pažymėjo, kad šio sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje ir įregistruotos nekilnojamojo turto kadastre ir kol kas šie duomenys nėra nuginčyti.
Taip pat atsakovas teigė, kad 2016 m. sausio 25 d. rašte nurodė teisės aktus, reglamentuojančius statytojo teisės įgyvendinimą ir akcentavo, jog pareiškėja pastatė vielos tinklo aptvarą valstybinėje žemėje be NŽT sutikimo, todėl P. A. teiginys, kad šis raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįstas. Prašomuose panaikinti atsakovo ir NŽT Kėdainių skyriaus raštuose yra nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis jie buvo priimti, ir aktų apskundimo tvarka, todėl šie raštai buvo priimti nepažeidžiant nurodyto teisės akto reikalavimų.
Trečiojo suinteresuoto asmens A. R. atstovas nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamus aktus, nes juose nurodyti teisės aktai, kuriuos pareiškėja pažeidė pastatydama vielos aptvarą, sublokuotą su ūkiniu pastatu, kuris yra bendra jos ir A. R. nuosavybė. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, P. A. yra praleidusi terminą su skundu kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad NŽT Kėdainių skyrius 2015 m. kovo 24 d. gavo A. R. pareiškimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad jis su pareiškėja P. A. nuosavybės teise yra įsigiję butus name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinius pastatus, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodyta, kad P. A. iš pietinės pastato pusės ištisai suarė valstybinę žemę bei pastatė vielos tinklo aptvarą. A. R. prašė imtis priemonių pareiškėjos daromiems pažeidimams pašalinti. NŽT Kėdainių skyrius 2015 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 9SD-1085-(14.9.104.) pateikė atsakymą į A. R. pareiškimą, kuriame nurodė, jog NŽT Kėdainių skyrius įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes, bei išanalizavęs Kalnaberžės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, 2015 m. balandžio 17 d. atliko nesuformuoto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 9ŽN-17-(14.9.73.), kuriame išdėstytos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės. A. R. NŽT Kėdainių skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. raštą apskundė NŽT, kuri 2015 m. liepos 31 d. raštu Nr. 1SS-2082-(9.5.) nurodė, kad NŽT Kėdainių skyriui bus pavesta imtis priemonių pagal kompetenciją dėl vielos tinklo pašalinimo, nes tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis vielos tinklo aptvaras pastatytas valstybinėje žemėje be NŽT sutikimo, apribojant kitų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkų teisę laisvai judėti naudojamame valstybinės žemės plote. NŽT direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. pavedimu Nr. lPAV-235-(1.8.) „Dėl valstybinės žemės atlaisvinimo“ NŽT Kėdainių skyriui buvo pavesta iki 2015 m. rugsėjo 4 d. teisės aktų nustatyta tvarka imtis priemonių dėl valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini). tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio vielos tinklo tvoros aptvaro pašalinimo. NŽT Kėdainių skyrius 2015 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 9SD-2064-(14.9.104) (toliau ir – NŽT Kėdainių skyriaus 2015-09-11 Raštas) informavo pareiškėją apie tai, jog dar kartą įvertinus patikrinimo vietoje, vykusio 2015 m. balandžio 17 d., metu nustatytas aplinkybes, konstatuota, kad žemės namų valdos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo bendro ūkinio pastato iki Š. R. sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užtvertas vielos tinklas, kuris apsunkina laisvą patekimą į kitą namų valdos žemės sklypo dalį. Šiuo raštu NŽT Kėdainių skyrius įpareigojo pareiškėją P. A. iki 2015 m. spalio 1 d. pašalinti vielos tinklo aptvarą, pastatytą valstybinėje žemėje be Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, apribojantį kitų gyvenamojo namo bendrasavininkų teisę laisvai judėti naudojamame valstybinės žemės plote, bei įspėjo P. A., kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnis numato, jog savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą. Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 24 d. pateikė skundą dėl 2015-09-11 Rašto, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr. 1SS-243-(9.5) (toliau ir – NŽT 2016-01-25 Raštas) paliko NŽT Kėdainių skyriaus 2015-09-11 Raštą nepakeistą.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Kėdainių skyriaus 2015-09-11 Rašto ir NŽT 2016-01-25 Rašto, kuriuo paliktas NŽT Kėdainių skyriaus 2015-09-11 Raštas nepakeistu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu bei 36 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (toliau ir – Nuostatai) 4 punktu, pagal kuriuos NŽT skyriai organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę jų kuruojamuose savivaldybių teritorijose. Atsakovas teigia, kad vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2015 m. rugsėjo 11 d. atliko patikrinimą dėl valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini). tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio vielos tinklo tvoros aptvaro įrengimo, kuris galimai apsunkina laisvą patekimą į kitą namų valdos žemės sklypo dalį. Patikrinimo metu nustatė, kad tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis vielos tinklo aptvaras pastatytas valstybinėje žemėje be Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, apribojant kitų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkių teisę laisvai judėti naudojamame valstybiniame žemės plote, tuo pačiu pažeidžiant Žemės įstatymo 21 straipsnyje reglamentuotas žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigas.
Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti ar atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmai bei priimti sprendimai, kuriais įpareigojo pareiškėją pašalinti vielos tinklo aptvarą, įspėjo dėl administracinės atsakomybės taikymo, buvo teisėti ir pagrįsti, atitiko jo kompetencijos ribas. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektų neteisėti administraciniai aktai, kuriais peržengiamos kompetencijos ribos, niekuomet neturėtų sukelti materialiųjų teisinių pasekmių šių aktų adresatams, tačiau, kilus dėl to ginčui, būtų neteisinga atsisakyti ginti asmenų teises ir teisėtus interesus teisme, nes pareiškėja negali spręsti, ar atsakovas, įpareigodamas ją pašalinti vielos tinklo aptvarą, veikė savo kompetencijos ribose, todėl tokio administracinio akto priėmimas yra pažeidžiantis jos teisėtus interesus ir byla dėl kilusio pažeidimo turi būti nagrinėjama iš esmės.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat trečiajam suinteresuotam asmeniui R. P. butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Kėdainių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/10 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), likusi šio ūkinio pastato dalis priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. ir jo sutuoktinei N. R.. Namų valdos žemės sklypas minėtų pastatų eksploatacijai nėra suformuotas. V. R. individuali įmonė 2014 m. gruodžio 4 d. buvo pateikusi projektą, kuriuo buvo suformuotas 0,5702 ha kitos paskirties žemės sklypas minėtų pastatų eksploatavimui tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, kuris nustatė trūkumus, tačiau projektas pakartotinai tikrinti nebuvo pateiktas. Kaip 2016-09-14 nutartyje (administracinė byla Nr. eAS-676-492/2016) pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), tokie faktai leidžia daryti išvadą, kad gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bendraturčiai, nepaisant aplinkybės, kad žemės sklypo formavimo procesas nėra užbaigtas, turi teisę naudotis kitos paskirties namų valdos žemės sklypu, t. y. LVAT pripažino, kad pareiškėja A. A. yra teisėta namų valdos paskirties žemės sklypo naudotoja, ir naudojimosi tvarkos nustatymas yra jos bei kitų gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bendraturčių susitarimo dalykas. Susitarimo sąlygos gali būti nulemtos tiek istoriškai susiklosčiusio naudojimo būdo, tiek teisės aktuose numatytų principinių nuostatų (racionalumo, proporcingumo, protingumo, kt.). Civilinio kodekso 4.81 straipsnio „Naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarka“ 1 dalyje nurodyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, o 4.75 straipsnio „Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas“ 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje iš esmės kilęs ginčas tarp pastatų bendraturčių dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos (A. R., teigia, kad pastatytas aptvaras vištoms laikyti, apriboja kitų gyvenamojo namo bendrasavininkų teisę laisvai judėti naudojamame valstybinės žemės sklype), pripažintina, jog šis ginčas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme ir nėra žemės naudojimo valstybinės kontrolės dalykas. Dėl šių priežasčių, teismas konstatuoja, kad NŽT ginčijamais administraciniais aktais neturėjo teisės spręsti (šių klausimų sprendimas nepriskirtas atsakovo kompetencijai) tarp namų valdos paskirties žemės naudotojų kilusio ginčo dėl aptvaro (tvoros) pastatymo.
Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pastatytas vielos tinklo aptvaras (tvora) yra priskiriamas prie nesudėtingų inžinerinių statinių (Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812, 1 priedo 2 lentelės 3 punktas). Be to, net ir pripažinus, kad vielos tinklo aptvaras yra priskiriamas prie nesudėtingų inžinerinių statinių, įpareigoti (pateikti privalomąjį nurodymą) jį nugriauti, galėtų ne atsakovas, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nustačiusi, kad statyba yra savavališka ir surašiusi savavališkos statybos aktą (Statybos įstatymo 28 straipsnis, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3, 14 straipsniai).
Trečiojo suinteresuoto asmens A. R. teiginiai, kad P. A. yra praleidusi terminą su skundu kreiptis į teismą, yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Teisės normoje įtvirtinta taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 str.). ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. rugsėjo 24 d. išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2015-09-11 NŽT Kėdainių skyriaus sprendimo panaikinimo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi skundą, 2016 m. sausio 25 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 1SS-243-(9.5), kurį pareiškėja 2016-02-11 apskundė teismui. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėja ginčijamus administracinius aktus apskundė, nepraleidusi ABTĮ 32-33 straipsnyje numatytų terminų.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir E. Ž. Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H.v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nustačius, kad skundžiami administraciniai aktai buvo priimti atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, peržengiant kompetencijos ribas, jie negali būti pripažinti teisėtais bei pagrįstais, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai ir skundžiami administraciniai aktai panaikintini (ABTĮ 89 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str. - 87 str., 88 str. 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjos P. A. skundą patenkinti.
Panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. 9SD-2064-14.9.104 bei 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 25 d. raštą Nr.1SS-243-(9.5.).
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.