Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį? skunda? dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teismingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų, be kita ko, bendrosios kompetencijos teismams. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reguliuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui, be kita ko, prašė panaikinti Pravieniškių PN-AK 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą, kuriame nurodyta, kad pataisos įstaiga išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl lygtinio paleidimo bei padarė išvadą, kad pareiškėjui lygtinio paleidimo institutas negali būti taikomas. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas sprendimą panaikinti. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kadangi pareiškėjas skundą dėl Pravieniškių PN-AK sprendimo turi teisę pateikti ne teismui, tačiau Departamentui. Pareiškėjas pateikė skundą Departamentui, kuris nagrinėjamoje byloje skundžiamu 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 2S-3404 konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK sprendimas yra teisėtas, o pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Taigi, pareiškėjo skundo turinys ir jo pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų pritaikytas lygtinio paleidimo institutas (siekia, kad būtų pateikti dokumentai lygtinio paleidimo komisijai). Įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, kuriame pats pareiškėjas suformulavo reikalavimus ir nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių turi būti patenkinti reikalavimai, bei kartu su juo pateiktų dokumentų turinį, taip pat pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimo, t. y. pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o teisiniai santykiai susiklostė ne viešojo administravimo srityje. Šiuo atveju sprendžiamas su bausmės vykdymo teisiniais santykiais susijęs klausimas. Tolesni pareiškėjo veiksmai, t. y. jo kreipimasis į Departamentą dėl Pravieniškių PN-AK sprendimo panaikinimo ir šios institucijos atsakymas pareiškėjui dėl jo skundo atmetimo taip pat buvo susiję su bausmės vykdymo teisiniais santykiais; šis sprendimas taip pat buvo priimtas vykdant šiai institucijai priskirtas funkcijas nuosprendžio (bausmių) vykdymo teisiniuose santykiuose, o ne atliekant viešąjį administravimą, kaip jis yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-703-442/2020, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-494-815/2021).

Specialiosios teisėjų kolegijos bylose dėl rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje konstatuota, kad BVK 183 straipsnyje nustatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veikla (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-104/2014, 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2016, 2019 m. birželio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-29/2019).

Savo ruožtu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad ginčai, kai pareiškėjai iš esmės siekia lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, yra tiesiogiai susijęs su BPK 360 bei 362 straipsniuose, BVK 157 straipsnyje numatytomis procedūromis, todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme pagal BPK ir BVK nustatytas teismingumo taisykles (žr., pvz., 2019 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-84-502/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-37-520/2019 ir kt. Šiuo klausimu taip pat žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį Nr. T-54).

Pažymėtina, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog jo keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas po Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarties kreipėsi į Departamentą, leidžia daryti išvadą, kad jis suprato aptariamoje nutartyje pateiktą išaiškinimą dėl apskundimo tvarkos. Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertintina, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su Pravieniškių PN-AK veikla bausmių vykdymo srityje, o ne jos, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ne iš viešojo administravimo santykių, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo skundo nagrinėjimas nėra priskirtas administraciniam teismui, ir pagrįstai pareiškėjui išaiškino teisę dėl keliamo ginčo nagrinėjimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Taigi, pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.