Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. T-29/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
T-29/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00710-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
Pareiškėjas
V. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Kategorijos
  • 3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teismingumo byla Nr. T-29/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00710-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS2019 m. birželio 13 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl sprendimų panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2019 m. vasario 7 d. atsakymą „Dėl prašymo“ Nr. 7-638 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. kovo 5 d. atsakymą „Dėl amnestijos netaikymo“ Nr. 2S-994;

2) pripažinti, kad priimtas 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, todėl turi būti taikomas visiems nuteistiesiems, o ne nepilnamečiams, moterims ir t.t.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, spręsdami skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į Amnestijos komisiją, prašydamas taikyti Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl amnestijos akto“ ir sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pravieniškių PN – AK ir Kalėjimų departamentas, atsakydami į pareiškėjo prašymą nurodė, kad pareiškėjas yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir įvykdyta nusikalstama veika patenka į kategoriją nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų, už kuriuos nuteistiems asmenims amnestija netaikoma, todėl nėra teisinio pagrindo svartyti pareiškėjo amnestijos klausimo Amnestijos komisijoje. Amnestijos taikymo pagrindų ir sąlygų buvimą ar nebuvimą konstatuoja Amnestijos komisija Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 11 straipsnyje numatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, Amnestijos komisijų sprendimai dėl amnestijos taikymo ar netaikymo gali būti apskųsti bausmės atlikimo vietos apylinkės teismui per 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo. Šioje byloje keliamas klausimas ne dėl Amnestijos komisijos sprendimo, tačiau dėl įstaigos, kurioje atliekama laisvės atėmimo bausmė, ir Kalėjimų departamento, kuris neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo skundą, amnestijos nuostatų aiškinimo ir taikymo. Amnestijos nuostatų aiškinimas ir taikymas nėra susijęs su viešojo administravimo teisiniais santykiais, todėl ginčas, ar konkrečiu atveju turi būti taikoma amnestija, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veika.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento sprendimus, priimtus išnagrinėjus pareiškėjo prašymą taikyti amnestiją. Baudžiamojo kodekso 78 straipsnyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu. Amnestijos pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato amnestijos aktas. 2018 m. lapkričio 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl amnestijos akto“, kuris įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šį įstatymą taiko: 1) amnestijos komisijos – asmenims, pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį atliekantiems laisvės atėmimo ar arešto bausmę; 2) teismai – šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, taip pat kai byla nagrinėjama kasacine tvarka. Pagal minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, amnestijos komisijų sprendimai dėl amnestijos taikymo ar netaikymo gali būti apskųsti bausmės atlikimo vietos apylinkės teismui per 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad ginčų, susijusių su amnestijos taikymu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl amnestijos akto“, nagrinėjimas yra priskirtas bendrosios kompetencijos teismams. Pareiškėjas, ginčydamas Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento sprendimus, nagrinėjamu atveju ir kelia ginčą dėl amnestijos taikymo jo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl amnestijos akto“. Aptariamas ginčas, susijęs su nuteistojo asmens atleidimo nuo bausmės procedūros taikymu, kyla ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, todėl yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl sprendimų panaikinimo, perduoti Kauno apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Skirgailė Žalimienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys