Telšių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo mažamečio R. L. atstovui pagal įstatymą S. L., jo advokatui Audriui Karpinskui,

civiliniams ieškovams G. L. ir S. L.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2022 m. balandžio 20 d., apie 8 val. 51 min. bute, adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau tris kartus trenkė mažametį R. L., gimusį (duomenys neskelbtini), į medinės vaikiškos lovelės priekinę dalį, apjuostą medžiagine lovelės apsauga, tokiais savo veiksmais mažamečiui R. L. sukeldama fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji savo kaltę pripažino tik iš dalies. Nurodė, kad atėjo į darbą, tai buvo 2022 metų balandžio 20 d., adresu (duomenys neskelbtini), buvo apie 7.40 val. Vaikas buvo labai nervingas, ji jį pamigdė ir jį numetė į lovelę. Laiko, kada vaiką numetė į lovelę neprisimena, paskui jį iškėlė iš lovelės pamigdė atsisėdusi ant kamuolio ir jis užmigo. Kaip nurodė kaltinamoji, ji įmetė vaiką į vidurį lovelės, bet ji jam nieko nepadarė, nesužeidė nieko. Pasak kaltinamosios, ji du kartus metė vaiką. Aplink lovelę visur buvo minkšta apsauga ir ji vaiką numetė ant pagalvės, netrenkė, bet įmetė. Pripažino, kad blogai padarė, bet taip jau išėjo. Jai apsvaigo galva. Vaikas buvo nervingas, ištisai verkė, jai pasidarė pikta, paėmė vaiką ir jį numetė į lovelę. Dėjo vaiką, netrenkė jo į lovelę. Vaikas atsikėlė, su juo žaidė, viskas buvo gerai.

Be kaltinamosios parodymų teisiamojo posėdžio metu betarpiškai buvo ištirti kiti rašytiniai įrodymai, apklausti liudytojai, peržiūrėta vaizdo medžiaga.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino arba tai padarė kankindamas nukentėjusį asmenį.

Šios nusikalstamos veikos sudėtį sudaro žmogaus sveikata kaip baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė, pavojingi asmens veiksmai nukreipti į kito žmogaus sveikatą, fizinio skausmo sukėlimas kaip pavojingi padariniai ir priežastinis ryšis tarp atsakingo už padarytą nusikalstamą veiką asmens veiksmų ir padarinių bei specialusis subjektas mažametis asmuo.

Teismo vertinimu, kaltinamosios nusikalstama veika įrodyta visiškai ir atitinka BK 140 straipsnio 3 dalies nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį nepaisant to, kad kaltinamoji visiškai ir neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Kaip matyti iš vaizdo įrašo, failo pavadinimas 2022 m. balandžio 22 d., 20220420_085140_922.mp4, moteris laikydama ant rankų mažametį vaiką prieina prie vaikiškos lovelės, paguldo jį į lovelę, tačiau netrukus už pažastų jį pakelia bei tris kartus jį tranko į lovelės priekinę dalį, o po to paimdama jį už pažastų iš vaikiškos lovelės iškelia, pasiguldo sau ant rankų. Vaizdo įrašas baigiasi.

Būtent ši vaizdo medžiaga paneigia kaltinamosios poziciją, kad ji vaiko netrenkė į lovelę, bet dėjo. Vaiko pakėlimas į atitinkamą aukštį ir keletą kartų inertiškai trenkimas į lovelės priekinę dalį keletą kartų eliminuoja kaltinamosios poziciją, kad vaiką ji tik įmetė, įdėjo į lovelės vidurį ir nieko blogo jam nepadarė. Taip pat ši vaizdo medžiaga patvirtina, kad R. L. kaip ir nurodė nukentėjusiojo tėvai buvo trenkiamas į lovelės priekinę dalį, o ne į lovelės kraštą kaip kaltinime nurodė prokurorė.

Taip pat smurtą prieš vaiką netiesiogiai patvirtina ir liudytojais apklaustų L. parodymai.

Iš liudytojo S. L. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu 2022 m. gruodžio 12 d. matyti, kad kaltinamoji pas juos pradėjo visiškai dirbti nuo kovo 21 d. Jie ją perspėjo, kad viskas yra filmuojama. Praėjus 2 savaitėms nuo to laiko, kai A. K. pradėjo prižiūrėti vaiką, jo elgesys pradėjo keistis. Prabudęs rytais prašydavosi ant rankų, eidavo link durų. Pastebėjo, kad auklė prastai atlieka savo darbą, nes vaikas pasidarė neramus. Pasitarė su žmona ir nutarė stebėti A. K. ir ieškoti kitos auklės. Pastebėjo, kad vaikas vienas pats vaikšto, o ji tikrina jų stalčius, tikrina seną piniginę. Suvalgė visus senus vitaminus, maudosi, valgo jų produktus. Fakto, kad mušamas sūnus, iš karto nepastebėjo. Jis parsisiuntė HD programą ir pastebėjo, kad auklė muša jo vaiką. Filmuotojo medžiagoje, jis pamatė, kaip kaltinamoji atėjo su vaiku rankose ir pradėjo jo galvą daužyti į lovą. Vaikui buvo sukeltas apsvaigimas keliama, trenkiama, keliama, trenkiama. Kai vaikas buvo išimtas iš lovos, jis atrodė suglebęs. Tada A. K. su vaiku nuėjo link balkono. Ten nesimatė kas vyksta. Visa tai pamatęs, jis greitai grįžo namo. Grįžęs namo rado kaltinamąją vonioje pasirengusią maudytis. Sulaukė kol išėjo. Paklausė, kodėl muša vaiką. Gynėsi, neprisipažino. Tada parodė įrašą telefone. Vis tiek gynėsi. Vaiką paėmė jis. Vaiko plaukai buvo šlapi, visas išprakaitavęs.

Iš liudytojos G. L. parodymų turinio duotų teisiamojo posėdžio metu 2022 m. gruodžio 12 d. matyti, kad su vyru pasitarė ir nusprendė, kad jų mažajam sūnui bus reikalinga auklė. Susirado auklę su daug rekomendacijų. Iš pradžių ją pasikviesdavo į namus, kad vaikas priprastų. Palikdavo vienus, o jie trumpam išeidavo. Viskas buvo gerai. Auklė nuo kovo 21 d. pradėjo dirbti. Palikdavo paruoštą maistą ne tik vaikui, bet ir auklei. Vėliau jai pradėjo kilti įtarimų, kad kažkas yra negerai. Vaikas pradėjo blogai miegoti, atsirado ir kitos bėdos. Kaimynės man pasakė, kad vaikas labai verkia. Kaip nurodė liudytoja, jai buvo didelis šokas kai vyras parodė, kaip auklė smurtauja prieš vaiką. Nuo A. K. patyrė didelį psichologinį smurtą, kai viską paviešino. Ji grasino nusižudyti. Laukė, bet vėliau kreipėsi į policiją, nes pastebėjo vaiko sutrikimus. Pareigūnai vaiką liepė vežti į ligoninę. Jiems parodė filmuotą medžiagą. Kaip nurodė liudytoja, vaikas ligoninėje prie jo net prisiliesti neleido. Į Klaipėdos ligoninę nuvyko naktį. Vyro neįleido, todėl su vaiku liko viena. Juos priėmė traumatologas. Rodė filmuotą medžiagą. Gydytojas liepė nurengti vaiką, kad galėtų apžiūrėti. Galva nebuvo sutrenkta. Tada kreipėsi į Kauno medikus. Gydytojai viską papasakojo, parodė filmuotą medžiagą. Norėjo daryti tyrimus, bet nebuvo vietų. Gavo pranešimą kada galima atvykti, todėl vėl vyko į Kauną. Vaiką apžiūrėjo gydytoja. Vakare atėjo sesutė, reikėjo į padą įstatyti kateterį. Kitos dienos 12 val. vaikui davė narkozę. Tyrimas truko apie valandą. Po narkozės vaikas draskėsi, plėšėsi, po to užmigo. Daktarai pasakė, kad supurtyto vaiko sindromo nėra, bet reikia stebėti. Dabar vaikas eina į darželį, bet yra labai jautrus.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas 2023 m. gruodžio 1 d. patvirtina, kad sveikatos sutrikdymo mastas R. L. nevertintinas, nes po 2022 m. balandžio 20 d. įvykio objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota. Taip pat ekspertizės akte daromos išvados, kad po A. K. veiksmų nėra galimybės spręsti apie R. L. sąmonės būklę (lygį) ir nėra objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių, kad būtent po A. K. veiksmų 2022 m. balandžio 20 d. prieš R. L. galėjo sutrikti pastarojo judėjimo funkcija, koordinacija, dienos ir paros režimas, maitinimosi ir tuštinimosi režimas. Be to, išvadose nurodoma, kad nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad dėl A. K. veiksmų 2022 m. balandžio 20 d. galėtų ateityje sutrikti vaiko raida. Tokio pobūdžio išvados paneigia nukentėjusiojo tėvų poziciją, kad vaikui po kaltinime nurodyto įvyko liko liekamieji reiškiniai.

Vertinant kaltinamosios psichinį santykį su padaryta veika, kuris atskleidžiamas per kaltės aspektą konstatuotina, kad kaltinamoji naudodama smurtą prieš nukentėjusįjį R. L. suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl šio smurto naudojimo mažamečiui gali būti sukeltas fizinis skausmas ir to norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Esant kaltinamosios kaltei ir kitiems nusikaltimo numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytiems požymiams ji pripažintina kalta ir jai skirtina bausmė.

Už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje galimos trys bausmės rūšys bauda areštas arba laisvės atėmimas. Įvertinus tai, kad kaltinamoji teisiama pirmą kartą, todėl teismo vertinimu bausmės tikslai formaliai gal ir galėtų būti pasiekti paskyrus jai švelniausią bausmės rūšį baudą, tačiau kaip nurodė pati kaltinamoji, ji niekur nedirba, lėšų ne tik baudai sumokėti bet ir atlyginti žalai neturi. Dėl to baudos paskyrimas suponuoja išvadą, kad ji neturės lėšų jai sumokėti ir bausmės tikslai nebus pasiekti. Be to, ir pačios kaltinamosios požiūris į padarytą nusikalstamą veiką yra apatiškas, ji savo elgesio nepasmerkė, todėl tokio požiūrio korekcija galima tik per atitinkamų pareigų paskyrimą. Be to, kaltinamajai nepakoregavus savo elgesio per atitinkamų pareigų paskyrimą negalima leisti dirbti ir auklės darbo su vaikais. Akcentuotina tai, kad pareigų paskyrimas arba atitinkamų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paskyrus kaip bausmės rūšį baudą, negalimas. Dėl to teismas įvertinęs nusikalstamos veikos brutalų pobūdį, kaltinamosios apatišką požiūrį į savo nusikalstamus veiksmus bei siekiant užkirti kelią ateityje panašių nusikalstamų veikų darymui, skiria kaltinamajai arešto bausmę.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Arešto bausmės minimalus dydis yra 15 parų, o maksimalus 90 (BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų arešto bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nenustatyta nei jo atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Dėl to jai skirtina 52 parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Įvertinus tai, kad kaltinamoji teisiama pirmą kartą jai bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesių laikotarpiui paskiriant jai intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Atidėjimo laikotarpis parinktas įvertinus tai, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti paskirtas pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones.

Individualizuojant kaltinamajai parenkamas baudžiamojo poveikio priemones konstatuotina, kad jai turėtų būti draudžiama dirbti su vaikais auklės darbą visą bausmės atidėjimo laikotarpį (BK 68¹ straipsnio 3 dalis), taip pat jai skirtina pareiga dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią ji turi įvykdyti per pusę metų nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas)

Pažymėtina, kad kaltinamoji A. K. pateikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriuo prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, bylą nutraukti perduodant ją sutuoktinio S. K. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui. Viena iš laidavimo instituto taikymo sąlygų – visiškas savo kaltes pripažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamoji ne tik visiškai kaltės nepripažino, bet ir nesigailėjo. Nurodė, kad ji vaiko netrenkė į lovelės priekinę dalį, įmetė, įdėjo jį į lovelės vidurį, savo nusikalstamus veiksmus menkino, kaltino vaiko nervingumą, jo tėvus ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo. Be to, jos gynėjas netgi prašė kaltinamąją išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos. Dėl to teismas konstatuoja, kad nėra vienos iš esminių sąlygų numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nukentėjusiojo mažamečio atstovai pagal įstatymą S. L. ir G. L. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamosios A. K. priteisti S. L. 532,02 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, G. L. 90,63 Eur turtinę žalą ir 3000 Eur neturtinę žalą, o mažamečiui nukentėjusiajam R. L. 8000 Eur neturtinę žalą.

Turtinės žalos atlyginimą grindė patirtais kaštais į gydymo įstaigas ir negautomis pajamomis už nedarbingume praleistą laiką. Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų įrodymų, S. L. patyrė 270,22 Eur dydžio išlaidas degalams ir nuosavo automobilio stovėjimo paslaugai apmokėti. Taip pat jis negavo 261,80 Eur pajamų susijusių su darbo teisiniais santykiais dėl nedarbingume praleisto laiko, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba kompensavo tik dalį darbo užmokesčio, kurį būtų gavęs civilinis ieškovas S. L., jeigu nebūtų neteisėtų kaltinamosios veiksmų. Analogiško pobūdžio žalą su negautomis pajamomis patyrė ir G. L., jos negautos pajamos sudaro 90,63 Eur. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad kaltinamoji yra atsakinga už civilinių ieškovų patirtą žalą ir jai taikytina civilinė atsakomybė. Kaltinamosios veiksmuose yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – CK 6.249 straipsniuose numatytos sąlygos, todėl ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

Vertinant pareikštų reikalavimų pagrįstumą dėl neturtinės žalos atlyginimo konstatuotina, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

Teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad net gi esant nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui priteisiama iki 800 Eur (kasacinės nutartys 2K-207-628/2023, Nr. 2K-130-387/2023; 2K-26-1073/2023, 2K-63-942/2023). Vis dėlto kaip matyti iš nurodytų teismų praktikos tendencijų ir nustatytų aplinkybių smurtas, kurio metu buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas prieš suaugusius asmenis. Šiuo atveju smurtas panaudotas prieš asmenį, kuriam nusikalstamos veikos padarymo dieną buvo suėję tik vieneri metai ir keli mėnesiai, pati nusikalstama veika buvo atlikta jo namuose, t. y. aplinkoje, kurioje jis turėjo pagrįstą lūkestį jaustis saugus. Pats nusikalstamos veikos padarymo būdas ir po to sekę veiksmai nuolatinės gydytojų apžiūros, kurios metu buvo taikyta net ir bendra organizmo nejautra, kelionės, neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam ženkliai didesnius išgyvenimus nei nurodytoje teismų praktikoje patyrė suaugę asmenys. Dėl to atsižvelgti vien tik į teismų praktikos tendencijas priteisiant neturtinės žalos dydį, kai bylos duomenys rodo ekstraordinarią situaciją, nebūtų teisinga ir pagrįsta. Dėl to esant nurodytų aplinkybių visetui teismas konstatuoja, kad pagrįstas nukentėjusiajam atlygintinos žalos dydis būtų 3 000 Eur. Ši priteista suma iš esmės yra daugiau nei tris kartus didesnė nei numatyta teismų praktikoje už tokio pobūdžio sveikatos sužalojimą, todėl teismas mano, kad ji yra pakankama siekiant kompensuoti nukentėjusiojo išgyvenimus įvertinus ekstraordinarias žalos padarymo aplinkybes, subjektą ir jo patirtus išgyvenimus.

Taip pat neturtinę žalą prašė priteisti ir civiliniai ieškovai mažamečio nukentėjusiojo tėvai. Nepaisant to, kad prieš juos smurtas nebuvo panaudotas, tačiau netiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjo ir jie. Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė nukentėjusieji, juos iki šiol lydi nesaugumo jausmas ir kaltė, kad nesugebėjo apsaugoti savo sūnaus nuo smurto. Teismas šiuos jų išgyvenimus vertina kaip pagrįstus ir neabejotinai sukėlusius neturtinę žalą, kuri pasireiškė ne tik rūpesčiu, skausmu matant verkiantį vaiką, bet ir nerimu dėl sūnaus ateities, bejėgiškumo ir kaltės jausmu dėl negebėjimo apsaugoti vaiko nuo nusikaltimo prieš jį padarymo. Ši neturtinė žala numatyta CK 6.250 straipsnyje atitinka ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas numatytas CK 6.246 – CK 6.249 straipsniuose, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą teisėtas ir pagrįstas. Vis dėlto civiliniai ieškovai prašė priteisti kiekvienam iš kaltinamosios po 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, tokio dydžio žala negali būti laikoma pagrįsta, nes nepaisant civilinių ieškovų nurodytų išgyvenimų, jie negali būti prilyginti išgyvenimams asmens, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos. Dėl to teismas ši dydį mažina iki 1 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji atlygino 200 Eur iš jos kiekvienam iš civilinių ieškovų priteistina po 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat tenkintinas ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 402,96 Eur sumai (1 t. b. l. 57-59).

Byloje gautas prašymas atlyginti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė S. L. pasitelkęs advokato teisinę pagalbą nukentėjusiojo interesams ginti. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Pažymėtina, kad advokato dalyvavimas ginant mažamečio nukentėjusiojo interesus buvo pagrįstas ir reikalingas, todėl teismas šią išlaidų sumą pripažįstą proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamosios nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą S. L.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2022 m. gegužės 4 d. nutarimu kaltinamajai A. K. taikytą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

A. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai 52 parų arešto bausmę.

A. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams, paskiriant jai intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad ji turi būti gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 6 val., bei paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią ji turi įvykdyti per pusę metų nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą dirbti su vaikais auklės darbą visą bausmės atidėjimo laikotarpį.

Nukentėjusiojo R. L. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. K. nukentėjusiojo R. L. naudai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš kaltinamosios A. K. nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą S. L. 1 000 Eur proceso išlaidų.

Civilinių ieškovų S. L. ir G. L. ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios A. K. civiliniam ieškovui S. L. 532,02 Eur turtinės ir 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir G. L. 90,63 Eur turtinę ir 900 Eur neturtinę žalą.

Kitą civilinių ieškovų ir nukentėjusiojo ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Priteisti iš A. K. Šiaulių teritorinės ligonių kasai 402,96 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2022 m. gegužės 4 d. nutarimu kaltinamajai A. K. taikytą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.