- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- e2S-1369-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- T. Ž.
- Atsakovas
- O. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1551-639/2019 pagal ieškovės T. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui O. B. (O. B.) dėl namo pirkimo - pardavimo sandorio modifikavimo ir pirkėjo teisių perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama modifikuoti 1998 m. sausio 28 d. pirkimo - pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp pardavėjo V. P. ir atsakovo O. B., t. y. pakeisti netinkamą pirkėją O. B. tikruoju pirkėju, t. y. vietoj atsakovo įrašyti ieškovę T. Ž.. Nurodė, kad minėtas sandoris buvo sudarytas tik dėl to, kad atsakovas gautų leidimą gyventi Lietuvoje, todėl ji (ieškovė) laikinai ir apsimestinai sutiko, kad valstybės įmonėje Registrų centre jis (atsakovas) būtų įrašytas kaip kaipo apsimestinis gyvenamojo namo savininkas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 7 d. nutartimi, be kita ko, civilinę bylą nutraukė ir priteisė iš ieškovės T. Ž. 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo O. B. naudai.
3. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu jau išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-93-512/2018 tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko (nekilnojamojo turto, esančio Taikos g. 14, Klaipėdoje, priklausomybės) ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodomos ieškinio aplinkybės. Teismas sprendė, kad tokį ieškovės ieškinį teismas turėjo atsisakyti priimti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą, todėl bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 9 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė T. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų arba jas ženkliai sumažinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5. Ieškovė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, iš esmės argumentuodama, kad teismas klaidingai vertino bylos faktinę situaciją. Ieškovė atkartoja pareikšto patikslinto ieškinio motyvus ir pažymi, kad teismo nurodytas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 dar nėra įsiteisėjęs.
6. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodydama, kad jos finansinė padėtis yra sunki, o atsakovo atstovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinę bylą nutraukė ir priteisė iš ieškovės T. Ž. bylinėjimosi išlaidas atsakovui O. B..
Dėl civilinės bylos nutraukimo
9. Pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 9 punkto pagrindu, konstatavęs, kad teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
10. Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, draudžiama priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje jau yra pradėta byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šioje teisės normoje ieškinių tapatumas siejamas su trimis elementais: ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šalys, ieškinio dalykas ir ieškinio faktinis pagrindas. Nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios bei atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
11. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje ieškinių tapatumo klausimu yra pasisakoma, jog nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai, t. y. ieškovo reikalavimai atsakovui, sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).
12. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos duomenų, Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018, atsakovė T. Ž. buvo pareiškusi priešieškinį ieškovui O. B., kuriuo prašė, be kita ko, pripažinti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), tik jos asmenine nuosavybe. Priešieškinis buvo grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko (nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausomybės) ir tuo pačiu pagrindu jau išsprendė tarp šalių kilusį ginčą (sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka dėl trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 9 punkto pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nutraukus civilinę bylą
13. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, kaip ir įvyko nagrinėjamu atveju, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
14. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pripažinęs, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovė nepagrįstai pareiškė ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsakovo atstovas kartu su atsiliepimu pateikė prašymą priteisti 750 Eur atsakovo turėtų bylinėjimo išlaidų už atsiliepimo parengimą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui ir papildomai pažymi, kad būtent T. Ž. veiksmai lėmė atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą, nors ji žinojo, kad kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu priimtas teismo sprendimas, kaip pati nurodo savo atskirajame skunde, dar net nėra įsiteisėjęs.
16. Be to, priešingai nei nurodė ieškovė, atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškovės ieškinį pateikė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus – išrašą iš 2015 m. rugsėjo 17 d. teisinių paslaugų teikimo, atstovavimo sutarties bei atsakovo O. B. 750 Eur atlikto bankinio pavedimo išrašą.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.