Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“, uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ dėl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, pažeidžiančios asmens garbę ir orumą, tokios informacijos paneigimo, teisės į atvaizdą gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

5. Byloje nustatyta, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadieniniame numeryje 2018 m. vasario 10 d. publikuotas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. L. parengtas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“. Šis straipsnis taip pat buvo paskelbtas naujienų portale lrytas.lt ir atsakovės UAB „Lrytas“ valdomoje facebook paskyroje lrytas.lt. Straipsnyje panaudota ieškovo, laikančio rankoje šaunamąjį ginklą, nuotrauka, padaryta šaudykloje. Kaip galima spręsti iš atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ atsiliepimo į ieškinį, nuotrauka buvo paimta iš ieškovo asmeninės paskyros facebook puslapyje ir panaudota straipsniui iliustruoti be ieškovo sutikimo.

6. Iš straipsnio turinio aišku, kad jis skirtas išimtinai aprašyti ieškovo L. K. asmenybę, atliktus veiksmus, pateikti publikacijos rengėjo nuomonę, vertinimą apie atskirus ieškovo veiksmus, gyvenimo epizodus.

8. Nuo pareikšto ieškinio atsakovės ir trečiasis asmuo ginasi keliais esminiais argumentais: 1) straipsnyje paskelbti ieškovo nurodomi teiginiai yra arba sąžininga ir pagrįsta straipsnį rengusio trečiojo asmens nuomonė, arba tikrovę atitinkanti žinia; 2) straipsnyje panaudota ieškovo nuotrauka buvo jo paties viešai paskelbta facebook paskyroje. Iš trečiojo asmens teismo posėdyje duotų paaiškinimų galima spręsti, kad straipsnis parengtas ir paskelbtas reaguojant į J. F. pateiktą informaciją apie ieškovą, jo galimai neteisėtus veiksmus, trečiojo asmens gautus duomenis apie ieškovo viešai išsakomą kritiką Lietuvos Respublikos valdžios institucijoms, teisingumo sistemai, politikams (2021 m. kovo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 54 min. 24 sek.–56 min. 36 sek.).

9. Priešingai nei paaiškino trečiasis asmuo, ieškovas nėra viešasis asmuo Visuomenės informavimo įstatymo (redakcija, galiojusi straipsnio paskelbimo metu) 2 straipsnio 77 dalies prasme. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešuoju asmeniu paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 45 punktas). Ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o ne Lietuvos Respublikoje. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovas dėl einamų pareigų, darbo pobūdžio ar visuomeninės, socialinės veiklos turėtų būti laikomas žinomu asmeniu, kurio privatus gyvenimas objektyviai galėtų dominti kitus asmenis, į bylą nepateikta. Vien tik abstraktūs trečiojo asmens teiginiai, kad ieškovas aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, organizuodamas renginius, skirtus paremti N. V., nėra pakankami pripažinti ieškovą viešu asmeniu Visuomenės informavimo įstatyme apibrėžta viešojo asmens sąvokos prasme. Kita vertus, net jeigu ir būtų pagrindas ieškovą laikyti viešu asmeniu, tai nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, pvz., siekiant informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 33 punktas).

10. Trečiojo asmens į bylą pateiktas J. F. pranešimas apie ieškovą taip pat nepagrindžia, kad egzistavo realus ir pakankamas pagrindas rengti ginčo straipsnį apie ieškovą visuomenės informavimo tikslu. Prašymą bylos nagrinėjimo eigoje J. F., kaip viena iš informacijos, kurios pagrindu parengtas straipsnis, šaltinių, apklausti liudytoju trečiasis asmuo atsiėmė.

11. Dėl nurodytų priežasčių trečiojo asmens paaiškinimai, kokiu tikslu buvo parengtas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, vertintini kritiškai. Antra vertus, straipsnį netiesiogiai galima vertinti kaip trečiojo asmens ir atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ reakciją į ieškovo asmeninę neigiamą nuomonę, išsakomą viešai, dėl Lietuvos Respublikos valdžios institucijų veiklos, įvykių, susijusių su N. V.. Tačiau ieškovo nuomonės raiškos būdai, formos, turinys savaime nepanaikino prieš tai paminėtos pareigos trečiajam asmeniui ir atsakovei UAB „Lietuvos rytas“, kaip visuomenės informavimo priemonės redakcijai, skelbti informaciją apie ieškovą laikantis profesinės etikos normų, taip pat Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų reikalavimų. Negalima sutikti su atsakovių atstovo pozicija, kad dėl savo veiksmų ieškovas yra praradęs privatumo, garbės ir orumo apsaugos galimybes.

12. Esminiai šioje byloje sprendžiamo ginčo teisminio nagrinėjimo klausimai: 1) kaip turėtų būti kvalifikuojami ieškovo minimi ginčo straipsnio teiginiai: ar kaip žinia, ar kaip nuomonė; 2) ar ginčo teiginiai atitinka teisėtumo reikalavimus; 3) ar dėl ginčo teiginių publikavimo ieškovas galėjo patirti neturtinę žalą; 4) ar ieškovo nuotraukos panaudojimas ginčo straipsnyje nepažeidė jo teisės į atvaizdą ir privataus gyvenimo neliečiamumą.

13. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 29 punktas).

15. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 36 ir 44 punktus).

16. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pagal minėto straipsnio 81 dalį, žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas, tikri (teisingi) duomenys.

17. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Toje pačioje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta ir tai, kad, siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus.

18. Nurodytame kontekste išskirtina, kad kasacinio teismo praktikoje asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo juos žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Taigi visuomenei pateikiama informacija apie tam tikrus įvykius turi būti teisinga, pagrįsta faktais. Viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012).

Dėl duomenų, kad L. K. konsultuoja N. V. politinio prieglobsčio klausimais

20. Teismo posėdyje trečiasis asmuo paaiškino, kad taip išreiškė savo nuomonę, o ne paskelbė žinią. Savo vertinimą, kad nurodytas teiginys yra jo nuomonė, trečiasis asmuo motyvuoja tuo, jog pavartotas žodis „manoma“. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad toks trečiojo asmens vertinimas turi pakankamą faktinį pagrindą, nepateikta.

21. Iki skilties „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje išsakyti teiginiai, kad ieškovas yra kreipęsis į (duomenys neskelbtini) migracijos tarnybas, kad jam būtų suteiktas politinis prieglobstis, kad jo prašymas buvo svarstytas kelerius metus ir nagrinėtas vėžlio tempu. Tuo pačiu išskirta, kad tokio pat prieglobsčio paprašęs ieškovo brolis anksčiau nei ieškovas sulaukė neigiamo atsakymo ir buvo išsiųstas iš (duomenys neskelbtini). Toks teiginių dėstymas kuria įspūdį, kad būtent ieškovo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėtas išimtinai ilgai. O tai koreliuoja su ginčo teiginio mintimi – ieškovas turi žinių, kaip paprašius politinio prieglobsčio ilgai gyventi (duomenys neskelbtini).

22. Įvertinus tai, kad viena iš straipsnio minčių yra glaudžiai susijusi su ieškovo veiksmais prašant politinio prieglobsčio, laikytina, jog ginčo teiginys nėra atsitiktinis ir negali būti išskirtas iš bendro konteksto.

23. Vien tik aplinkybė, kad ginčo teiginys pradedamas žodžiu „manoma“, negali lemti išvados, jog juo yra išsakomas ne faktas, o straipsnio autoriaus nuomonė apie tam tikras aplinkybes, susijusias su ieškovo veiksmais. Žodis „manyti“ kalbine prasme gali būti suprantamas tiek kaip būti nuomonės, tiek kaip būti įsitikinusiam ([interaktyvus] http://lkz.lt/?zodis=manyti&id=19013730000). Taigi kalbinė šio teiginio prasmė bendrame straipsnio turinyje traktuotina kaip faktas, kuris gali būti patikrintas. Juolab, kad žodžio „manoma“ vartojimas daugiskaita suponuoja, jog yra konkretūs šaltiniai, kurie tą galėtų patvirtinti.

24. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad nurodytas faktas turi realų ir objektyvų pagrindą, nepateikta (CPK 178 straipnis). Dėl to darytina išvada, kad jis neatitinka tikrovės. Sutiktina su ieškovo vertinimu, kad aptariamu teiginiu, be kita ko, skelbiama žinia, jog ieškovas manipuliuoja (duomenys neskelbtini) teisine sistema prašymų dėl prieglobsčio suteikimo teikimo, nagrinėjimo srityje. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad paskleista žinia, jog ieškovas konsultuoja N. V. politinio prieglobsčio klausimais žemina ieškovo garbę ir orumą toje apimtyje, kiek suponuoja paminėtą įspūdį apie ieškovo atliekamus veiksmus.

Dėl duomenų, kad L. K. priklausė (duomenys neskelbtini) gaujai ir L. K. dalyvavo sukčiavimo nusikaltime

25. Straipsnyje taip pat paskelbti šie ieškovo manymu tikrovės neatitinkantys teiginiai: „Tokios taktikos, siekdamas likti gyventi (duomenys neskelbtini), griebėsi daugiau kaip prieš 20 metų į (duomenys neskelbtini) išvykęs su (duomenys neskelbtini) gauja sietas kaunietis L. K..“; „Kurpiant sukčiavimo schemą kaip gauti šią paskolą, aktyviai dalyvavo ir gerai A. J. pažinojęs L. K.“, „(duomenys neskelbtini) grupuotės smegenimis vadintas (duomenys neskelbtini) pats pristatė L. K. (duomenys neskelbtini) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J., kuris formaliai turėjo tapti paskolos gavėju.“.

26. Pritartina ieškovo nuomonei, kad pacituotuose teiginiuose yra išreikšta žinia, jog jis priklausė (duomenys neskelbtini) gaujai ir kad dalyvavo sukčiavimo nusikaltime. Kiek tai susiję su išvada, kad straipsnyje teigiama, jog ieškovas buvo (duomenys neskelbtini) gaujos narys, ją suponuoja kategoriškas pasakymas, jog ieškovas yra siejamas su (duomenys neskelbtini) gauja. Viena iš pagrindinių žodžio „sieti“ kalbinių reikšmių – jungti į vienovę ([interaktyvus] http://lkz.lt/?zodis=sieti&id=24062890000). Taigi ieškovas pagrįstai teigia, kad vidutinio informacijos gavėjo supratimu straipsnyje yra pateikta žinia, jog ieškovas viena ar kita forma priklausė (duomenys neskelbtini) gaujai.

27. Taip pat ieškovas pagrįstai nurodo, kad kiti du teiginiai pagal savo turinį išreiškia žinią, jog ieškovas buvo sukčiavimo nusikaltimo dalyvis, sąmoningai prisidėjęs prie nusikalstamos veikos padarymo. Tiek pastarieji teiginiai, tiek prieš tai nurodytas yra suformuluoti kategoriškai, t. y, kaip faktai, o ne nuomonė. Šį vertinimą pagrindžia ir atskirų straipsnio dalių pavadinimai „Nusitaikė į didelę paskolą“, „Norėjo apgauti mafiozus“.

28. Trečiasis asmuo teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad paminėtos žinios atitinka tikrovę ir tą patvirtina anksčiau skelbti straipsniai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, taip pat baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga. Išanalizavus šiuos informacijos šalinius, su trečiojo asmens pozicija nėra pagrindo sutikti.

29. Visų pirma, iš trečiojo asmens paaiškinimų galima spręsti, kad, rengdamas ginčo straipsnį, jis su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga nebuvo susipažinęs. Iki šios dienos yra išlikęs tik byloje Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 13 d. priimtas nuosprendis, kuriuo D. G. („(duomenys neskelbtini)“), buvęs (duomenys neskelbtini) gaujos narys, pripažintas kaltu, padaręs sukčiavimo nusikaltimą. Šį nuosprendį į bylą pateikė pats ieškovas. Iš nuosprendžio aišku, kad baudžiamojoje byloje ieškovui buvo suteiktas nukentėjusiojo procesinis statusas. Trečiojo asmens nurodytos anksčiau spaudoje skelbtos publikacijos apie šį baudžiamąjį procesą taip pat nepatvirtina, kad ieškovas dalyvavo sukčiavimo nusikaltime ar (ir) kad jį su (duomenys neskelbtini) gauja siejo konkretūs tiksliniai ryšiai.

31. Paskutiniame trečiojo asmens pateiktame straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“, publikuotame „Lietuvos aidas“ 1999 m. birželio 9 d., paskelbti teiginiai, kad pinigus grynais iš banko paėmė ieškovas ir dar neišėjęs iš pastato perdavė juos D. G.; paskui pinigus bendrai pasidalijo viename bute. Vertinant šiuo teiginius kartu su Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu, akivaizdu, kad nėra pagrindo laikyti, kad nurodyti teiginiai, kaip teigia trečiasis asmuo, patvirtina, jog ieškovas veikė kartu su D. G. ir su juo dalijosi pinigus (jau pasisakyta, kad ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o aplinkybių, kad ieškovas būtų veikęs kartu D. G., dalyvavęs pasidalinant sukčiavimo būdu įgytas lėšas, nuosprendyje neaprašyta). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės informavimo priemonė turi įstatyme įtvirtintą pareigą skleisti tik patikrintą informaciją. Tai reiškia, kad nepatikrinta informacija, nors ją pateikė ne anoniminis šaltinis, net jei ji anksčiau buvo tam tikru aspektu pasirodžiusi viešo informavimo priemonėse, negali būti skleidžiama (plėtojama), juolab įžeidžiančiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 41 ir 42 punktai).

32. Apibendrinant nurodytą, spręstina, kad nesulyginęs atskirų publikacijų teiginių su aplinkybėmis, aprašytomis teismo priimtame nuosprendyje, bet savaip interpretuodamas aptartus teiginius, trečiasis asmuo sąmoningai, visapusiškai neišanalizavęs visų reikšmingų bei viešai prieinamų duomenų, iškraipė faktus ir paskleidė objektyviai ieškovo garbę ir orumą žeminančią tikrovės neatitinkančią informaciją. Nepagrįstas asmens kaltinimas ryšiais su nusikalstamu susivienijimu, aktyvių dalyvavimu darant nusikalstamą veiką, yra neetiškas veiksmas, kuriantis įspūdį, jog asmuo yra nusikaltėlis. Jau pasisakyta, kad baudžiamojoje byloje ieškovui buvo suteiktas nukentėjusiojo statusas. O vien tai, kad už nusikaltimo padarymą buvo nuteistas (duomenys neskelbtini) gaujai priklausęs asmuo, kad ieškovas galimai žinojo ir kitus gaujos narius, negali būti pakankami duomenys laikyti ieškovą su (duomenys neskelbtini) gauja susijusiu asmeniu. To nepatvirtina ir trečiojo asmens į bylą pateiktos nuotraukos, kuriose ieškovas fiksuotas su kitais asmenimis, galimai turėjusiais ryšių su (duomenys neskelbtini) gauja ar buvusiais jos nariais. Juolab, kad iš nuotraukų pobūdžio akivaizdu, jog jos yra padarytos ženkliai vėliau nei vyko straipsnyje aprašyti įvykiai.

Dėl duomenų, kad (duomenys neskelbtini) tyrimų biuro pavedimu atliekamas L. K. bendrovių mokestinis patikrinimas

34. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad toks tyrimas iš tiesų yra pradėtas, trečiasis asmuo nepateikė. Į bylą taip pat nepateikta įrodymų, kurie galėtų būti vertinami kaip pakankamos faktinės prielaidos padaryti tokią išvadą.

37. Patikimų įrodymų, kurie patvirtintų nurodytas žinias, kuriomis ieškovas įtariamas pinigų plovimu, neteisėtų finansinių instrumentų naudojimu, trečiasis asmuo į bylą nepateikė. Trečiojo asmens pateiktos įmonės (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo, ilgalaikio finansinio įgaliojimo ir pirkimo–pardavimo sutarties kopijų kopijos yra nepatikimi dokumentai, neturintys realios įrodomosios reikšmės ir galios. Ieškovo 2020 m. spalio 20 d. atsiliepimas į trečiojo asmens prašymus ir kartu su juo pateikti dokumentai patvirtina, kad įmonės (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą gali įsigyti internete kiekvienas suinteresuotas asmuo. Pagal tą patį šabloną yra parengtas ir trečiojo asmens pateiktas liudijimas. Trečiojo asmens pateiktas įgaliojimas yra išduotas P. C. vardu. Tai yra, to paties asmens vardu, kuriuo galima susikurti įmonės (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad trečiojo asmens pateikti dokumentai, kuriuos jis neva gavo iš J. F., yra dirbtinai sumodeliuoti, kad būtų galima pagrįsti ginčo straipsnio teiginius. Ir tokį faktą trečiasis asmuo, jeigu būtų patikrinęs galimai jam pateiktus dokumentus, jų tikrumą, neabejotinai būtų nustatęs. Prašymus, kurie buvo patenkinti, byloje liudytojais apklausti J. F. ir A. J., kaip asmenis, tariamai tikrinusius straipsnyje paskelbtų žinių faktinį pagrįstumą, trečiasis asmuo atsiėmė.

39. Įrodymų, kurie suponuotų išvadą, kad buvo pakankamas pagrindas reikšti tokius konstatuojamojo pobūdžio teiginius, kurie nurodyti šio sprendimo 35 punkte, nei atsakovės, nei trečiasis asmuo nepateikė. Šie teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę bei orumą, nes ieškovas pateikiamas kaip asmuo įtariamas pinigų plovimu.

Dėl ieškovo teisės į atvaizdą pažeidimo

43. Ieškovo nuotraukos gavimo ir publikavimo būdai negali būti pateisinti atsakovių saviraiškos laisve. Dėl to ieškovas pagrįstai teigia, kad atsakovės pažeidė jo teisę į atvaizdą, publikavusios nuotrauką ginčo straipsnyje ir atsakovės UAB „Lrytas“ facebook puslapyje.

Dėl ieškovo teisių gynimo būdų

Dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kitų ieškinio reikalavimų

51. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos atlyginimo priteisimas priklauso nuo paskleistų žinių pobūdžio, paplitimo, paskleidusiojo tikslų, kaltės laipsnio ir kitų aplinkybių, taip pat turi būti atsižvelgta, ar paskleisti duomenys yra apie privatų ar viešąjį asmenį. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Europos Žmogaus Teisių Konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 55 punktas).

52. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad vertinant tai, ar asmeniui dėl jo teisės į atvaizdą pažeidimo buvo padaryta neturtinės žalos ir ar dėl jos atlyginimo nepakanka vien teisės pažeidimo pripažinimo, o turi būti priteista žalos atlyginimo suma, svarbu kiekvienu konkrečiu atveju pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tai, ar asmuo galėjo patirti ir patyrė dėl teisės į atvaizdą pažeidimo neigiamus emocinius padarinius, kurie atitiktų CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2011).

53. Nagrinėjamu atveju pripažinta, kad atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie pažeidžia jo garbę ir orumą. Straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ ginčo teiginius paskleidė jų tinkamai nepatikrinusi, neįsitikinusi jų tikrumu. Taigi atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ negali būti atleista nuo civilinės atsakomybės pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį. Ginčo teiginiai, kuriais skaitytojams kuriamas įspūdis, kad ieškovas buvo (duomenys neskelbtini) gaujos narys, dalyvavo darant nusikalstamas veikas, yra įtariamas tokių veikų darymu, manipuliuoja politinio prieglobsčio (duomenys neskelbtini) institutu, akivaizdu, kad vaizduoja ieškovą itin negatyviai bei tuo žemina jo garbę ir orumą. Ši informacija buvo paskleista plačiai (publikuota dienraštyje, kurio tiražas pagal ieškovo nurodytus duomenis galėjo būti 63 000 egz.) ir komerciniais tikslais – atsakovė UAB „Lietuvos rytas‘ nepateikė pagrįsto paaiškinimo, kuo ginčo straipsnio tema gali būti susijusi su visuomenės informavimo tikslu. Apie ieškovą plačiai paskleista tikrovės neatitinkanti informacija turėjo sukelti jam realias neigiamas emocines pasekmes. Įvertinus paskleistos informacijos pobūdį, mastą, atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ veiksmus, spręstina, kad ieškovas pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už jo teisės į garbę ir orumą pažeidimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

54. Patenkinus reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tenkinamas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

56. Patenkinti keturi ieškovo pareikšti neturtinio pobūdžio reikalavimai ir tenkinta 1/3 turtinio pobūdžio reikalavimo. Taigi patenkinta apie 87 procentai (keturi neturtiniai reikalavimai sudaro 80 procentų, o turtinis reikalavimas – septynis procentus) ieškinio reikalavimų. Kai ieškinys tenkinamas iš dalies, šalių turėtos išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

58. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktas).

59. Ieškovas advokatui (ir advokato padėjėjui) už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo tokias sumas: 1 000 Eur už ieškinio parengimą, 400 Eur už atsiliepimo į trečiojo asmens prašymus parengimą, 880 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose. Byloje vyko šeši (trijuose posėdžiuose dėl procesinių kliūčių (neatvykus į posėdžius trečiajam asmeniui) byla nebuvo nagrinėta, neatlikti kiti procesiniai veiksmai) teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė – 4 val. 15 min.

60. Formaliai ieškovo išlaidos teisinei pagalbai neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.16 ir 8.19 punktai). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo spręsti sudėtingi fakto klausimai, bylos medžiaga nėra didelė, nebuvo būtina rinkti didelės apimties įrodymų, o įrodymų tyrimas apsiribojo proceso dalyvių paaiškinimų išklausymu, taip pat įvertinus bendrą posėdžių trukmę, aplinkybę, kad ieškovo atstovas penkiuose posėdžiuose dalyvavo nuotoliniu būdu, laikytina, kad ieškovo išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose yra pagrįstos ne visoje, o 480 Eur apimtyje (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi pagrįstomis laikytinos ieškovo išlaidos teisinei pagalbai ne 2 280 Eur, o 1 880 Eur sumai.

61. Remiantis patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamas 1 958,26 Eur (1 880 Eur × 87 procentai) + 300 Eur (žyminis už neturtinius reikalavimus) + (68 Eur (žyminis už turtinį reikalavimą) / 3) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas nėra solidari, todėl ieškovas be pagrindo išlaidų atlyginimą prašo priteisti solidariai iš atsakovių.

62. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 34,33 Eur. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovių lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteisiamas 29,87 Eur pašto išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Likusi pašto išlaidų dalis neviršija 5 Eur, todėl jos atlyginimas į valstybės biudžetą iš ieškovo nepriteisiamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2018 m. vasario 10 d. paskelbtame straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ šie apie ieškovą L. K. paskelbti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą: L. K. konsultuoja N. V. politinio prieglobsčio klausimais; L. K. priklausė (duomenys neskelbtini) gaujai; L. K. dalyvavo sukčiavimo nusikaltime; (duomenys neskelbtini) tyrimų biuro pavedimu atliekamas L. K. bendrovių mokestinis patikrinimas; yra duomenų, kad L. K. naudojasi ir kelių lengvatinių mokesčių kompanijų, kurios buvo įsteigtos panaudojus padirbtus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečių pasus, bankiniais instrumentais, skirtais plauti pinigus iš arabų šalių, įskaitant per du kartus pervestus 5 milijonus dolerių.

Pripažinti, kad atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ pažeidė ieškovo L. K. teisę į atvaizdą 2018 m. vasario 10 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 29 (7998) paskelbusi ieškovo nuotrauką.

Pripažinti, kad atsakovė UAB „Lrytas“ pažeidė ieškovo L. K. teisę į atvaizdą įmonės valdomoje interneto svetainėje lrytas.lt bei lrytas.lt facebook puslapyje 2018 m. vasario 10 d. paskelbusi ieškovo nuotrauką.

Įpareigoti atsakovę UAB „Lietuvos rytas“ per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šeštadieniniame dienraščio numeryje (adekvačioje straipsniui „(duomenys neskelbtini)“ vietoje, tolygaus dydžio ir tokia pat forma kaip paskelbti teiginiai), su anonsu pirmame puslapyje, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą: „2018 m. vasario 10 d. buvo paskelbtas A. L. straipsnis „(duomenys neskelbtini)“. Šiame straipsnyje buvo pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys apie L. K., t. y.: neatitinka tikrovės duomenys, kad L. K. konsultuoja N. V. politinio prieglobsčio klausimais; neatitinka tikrovės duomenys, kad L. K. priklausė (duomenys neskelbtini) gaujai; neatitinka tikrovės duomenys, kad L. K. dalyvavo sukčiavimo nusikaltime; neatitinka tikrovės duomenys, kad (duomenys neskelbtini) tyrimų biuro pavedimu atliekamas L. K. bendrovių mokestinis patikrinimas; neatitinka tikrovės duomenys, jog yra duomenų, kad L. K. naudojasi ir kelių lengvatinių mokesčių kompanijų, kurios buvo įsteigtos panaudojus padirbtus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečių pasus, bankiniais instrumentais, skirtais plauti pinigus iš arabų šalių, įskaitant per du kartus pervestus 5 milijonus dolerių“.

Įpareigoti atsakovę UAB „Lrytas“ įmonės valdomoje lrytas.lt svetainėje, rubrikoje „Lietuvos diena“, bei įmonės valdomame lrytas.lt facebook puslapyje per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šeštadienį be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą L. K., paneigiamo tekstą laikant patalpintą ne trumpesnį laikotarpį, nei buvo skelbtas 2018 m. vasario 10 d. straipsnis „(duomenys neskelbtini)“: „2018 m. vasario 10 d. buvo paskelbtas A. L. straipsnis „(duomenys neskelbtini)“. Šiame straipsnyje buvo pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys apie L. K., t. y.: neatitinka tikrovės duomenys, kad L. K. konsultuoja N. V. politinio prieglobsčio klausimais; neatitinka tikrovės duomenys, kad L. K. priklausė (duomenys neskelbtini) gaujai; neatitinka tikrovės duomenys, kad L. K. dalyvavo sukčiavimo nusikaltime; neatitinka tikrovės duomenys, kad (duomenys neskelbtini) tyrimų biuro pavedimu atliekamas L. K. bendrovių mokestinis patikrinimas; neatitinka tikrovės duomenys, jog yra duomenų, kad L. K. naudojasi ir kelių lengvatinių mokesčių kompanijų, kurios buvo įsteigtos panaudojus padirbtus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečių pasus, bankiniais instrumentais, skirtais plauti pinigus iš arabų šalių, įskaitant per du kartus pervestus 5 milijonus dolerių“.

Įpareigoti atsakovę UAB „Lrytas“ per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš lrytas.lt facebook puslapio neteisėtai paimtą ieškovo L. K. nuotrauką.

Įpareigoti atsakovę UAB „Lrytas“ per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti straipsnį „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės valdomos interneto svetainės lrytas.lt.

Priteisti ieškovui L. K. iš atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ 1 000 Eur (tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 000 Eur (tūkstantį eurų) nuo bylos iškėlime teisme (2020 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 979,13 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir 13 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti ieškovui L. K. iš atsakovės UAB „Lrytas“ 979,13 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir 13 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovių UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ lygiomis dalimis 29,87 Eur (dvidešimt devynių eurų ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.