- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-03
- Bylos Nr.
- e2A-375-368/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01917-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės ir Rasos Bartašienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė padidinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. B. ir J. B. dydį į 250 Eur kiekvienam kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad teismo priteista 89,89 Eur išlaikymo suma yra per maža būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Dukros mokosi mokykloje, lanko futbolo treniruotes, turi kitų pomėgių ir užsiėmimų, todėl jų maitinimo, aprangos, sveikatos priežiūros, laisvalaikio praleidimo poreikiai yra išaugę. Vienos dukros poreikius per mėnesį sudaro kiek daugiau nei 500 Eur. Mano, kad pusę išlaikymui skirtos sumos privalo teikti atsakovas, kuris gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, todėl jo turtinė padėtis leidžia teikti tokį išlaikymą. Patvirtino, kad atsakovas teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį dukroms iki jų pilnametystės yra sumokėjęs, ką įrodo 2017 m. gruodžio 14 d. jos pas notarą pasirašytas pareiškimas, todėl iš prašomo padidinti išlaikymo dydžio 250 Eur, atėmė teismo priteistą ir atsakovo sumokėtą išlaikymą 89 Eur ir realiai prašė iš atsakovo priteisti 161 Eur. Teigė, kad didesnis išlaikymas reikalingas dukrų poreikiams – sanatoriniam gydymui, reabilitacijai, kosmetologo paslaugoms, sporto būreliui (viena iš dukrų sportuoja) ir kitoms būtinoms reikmėms. Jos finansinė padėtis 2018 m. nepablogėjo. Iš valstybės gaunamus 50 Eur vaiko pinigus atiduoda K., o J. vaiko pinigais disponuoja pati. Atsakovo pajamų nežino, tačiau socialiniuose tinkluose mato naujas atsakovo mašinas, todėl mano, kad jo finansinė padėtis yra gera.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. B. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismo nustatytą išlaikymo prievolę dukroms įvykdė, tai patvirtina 2017 m. gruodžio 14 d. ieškovės pasirašytas pareiškimas. Šiuo pareiškimu ieškovė patvirtino, kad jam (atsakovui) įvykdžius visus teismo numatytus įsipareigojimus neturi jokių piniginių pretenzijų. Nepaisant to, jis ir toliau padeda dukroms materialiai, padengia dukros K. kelionės pas jį, pragyvenimo ir kt. išlaidas, vežėsi atostogauti į Turkiją, nupirko naujausią IPhone telefoną, abiem dukroms kompiuterį, sportinę aprangą futbolo treniruotėms, po dviratį, rėdžius, už odontologo paslaugas sumokėjo daugiau kaip 2000 Eur. Du kartus per metus dukroms siunčia rūbų, batų, kvepalų. Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo galėjo kreiptis iki 2017 m. gruodžio 14 d. Prieš ieškovei pasirašant minėtą pareiškimą, jos tėvams buvo parduotas butas (gatvėje). Butą atsakovui nupirko tėvas, buvo registruotas atsakovo tėvo vardu, butas niekada nebuvo įgytas abiejų sutuoktinių. 2017 m. rugpjūtį ieškovė su dukromis apsigyveno tame bute. Atsakovui nusprendus butą parduoti, jį įsigyti norėjo ieškovė. Sutarė, kad buto vertė 40000 Eur, atėmė išlaikymo sumą iki dukrų pilnametystės 25000 Eur, o už likusius 15000 Eur butą nupirko ieškovės tėvai. Ieškovė neįrodė, kad pablogėjo jos finansinė padėtis, taip pat, kad vaikų poreikiai nuo 2017 m. gruodžio 14 d. padidėjo ir reikalingas daugiau kaip 2,5 karto didesnis išlaikymas. Ieškovės finansinė padėtis pagerėjo, pajamos padidėjo, ji gyvena name, šeimą sudaro 4 asmenys. Atsakovui daryta širdies operacija. Dukra lankosi pas jį 1-2 kartus per metus, bilietus, pramogas, pragyvenimą ir kt. išlaidas apmoka atsakovas. Dukrai Anglijoje yra įrengtas atskiras kambarys. Su mažesniąja dukra atsakovas emocinio ryšio neišsaugojo, dėl to pergyvena. Pinigų dukroms duoda per kiekvienas šventes, ieškovė disponuoja gaunamais vaiko pinigais, tačiau juos pateikia kaip kišenpinigius.
3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos palaikė ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo vaikų poreikiai padidėjo, priteista išlaikymo suma neatitinka ekonominės situacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-87-941/2014 priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisė iš atsakovo A. B. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. B. ir J. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 225 Eur kiekvienam vaikui nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki vaikų pilnametystės. Į priteistą išlaikymą įskaitė A. B. 2017 m. gruodžio 14 d. įvykdytus įsipareigojimus pagal 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-87-941/2014, ir laikė, kad iš atsakovo A. B., šiuo sprendimu priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. B. ir J. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 138,11 Eur (225 Eur – 86,89 Eur =138,11 Eur) kiekvienam vaikui nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki vaikų pilnametystės. Paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečių vaikų poreikius, visuma, sprendė, kad po teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo vaikų poreikiai išaugo ir ieškovei šalių sutarimu tenkanti išlaikymo dalis vienam vaikui (86,89 Eur) akivaizdžiai nepakankama jų poreikiams patenkinti, todėl sprendė, kad realiems vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur kiekvienam ir būtent toks išlaikymo vienam vaikui dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai. Teismas sumažino vaikų poreikius valstybės mokamos vaiko išmokos dydžiu ir konstatavo, jog šalių vienos dukros poreikiai, kuriuos privalo garantuoti ir užtikrinti vaiko tėvai, mėnesiui siekia 450 Eur (500 Eur – 50 Eur = 450 Eur).
6. Teismas, esant ieškovės 2017 m. gruodžio 14 d. pareiškimui, kad atsakovas dukrų atžvilgiu įvykdė Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą, t. y. sumokėjo teismo paskirtą kompensaciją bei atlygino visą pinigų sumą, skirtą dukrų išlaikymui, iki jos bus pilnametės, pripažino, kad ieškovė šiuo pareiškimu tik patvirtino, jog atsakovas įvykdė teismo sprendimu priteistą išlaikymą dukroms iki jų pilnametystės, todėl užskaitė atsakovo 2017 m. gruodžio 14 d. skirtas lėšas vaikų išlaikymui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) A. B. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės A. B. ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas, pažeidė įstatymus, be teisėto pagrindo pakeitė vaikams teikiamo išlaikymo dydį, jį padidinant, tačiau sprendime nenurodė nei vienos aplinkybės, sąlygojančios tokio pakeitimo atsiradimo pagrindą, remiantis CK 3.201 str., kas reiškia, kad teismas nesiėmė pareigos įvertinti ieškovės pareikšto reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teigia, kad pagrindo keisti vaikams teikiamo išlaikymo dydį ieškinyje nenurodė ir pati ieškovė, ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog iš esmės pablogėjo jos turtinė padėtis po 2014 m. gegužės 15 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo, nors jai ir tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia ieškinio reikalavimą. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius ir šalių turtinę padėtį įvertinti iš naujo. Anot apelianto, ginčo šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometinę turtinę padėtį ir vaikų poreikius, susitarė dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio ir formos, o susitarimą 2014 m. gegužės 15 d. patvirtinus Telšių rajono apylinkės teismui, jis įgijo teismo sprendimo galią ir buvo vykdomas bei 2017 m. gruodžio 14 d. pilnai įvykdytas, iki vaikams sulaukus pilnametystės, todėl jį keisti nebuvo jokio pagrindo.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovė A. B. prašo apelianto A. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo A. B. bylinėjimosi išlaidas ieškovės patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog ieškovė iš esmės pagrindė vaikų poreikius, nenukrypo nuo lygių dalių principo, kadangi pats atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie išlaikytinius, savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, t. y. neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas yra nedarbingas ir tokiu būdu dėl objektyvių priežasčių negali teikti vaikams reikalingo išlaikymo. Teigia, kad kai ji ketino iš atsakovo įsigyti butą, prasidėjus deryboms, atsakovas, pasinaudodamas situacija, iškėlė sąlygą, kad butas ieškovės tėvams bus parduotas, jei ieškovė patvirtins, kad atsakovas yra įvykdęs 2014 m. gegužės 15 d. teismo sprendimu nustatytą išlaikymo prievolę, nors iki tol atsakovas iš esmės neteikė išlaikymo vaikams, o už naudojimąsi butu reikalavo nuomos. Pažymi, kad nors atsakovas yra pirkęs vaikams pavienius daiktus ir dovanas, bet tai negali būti prilyginama nuolatinio ir sistemingo išlaikymo teikimui, ką įrodo aplinkybė, jog atsakovas į bylą iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2014 m. gegužės 15 d. teikė vaikams išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto (atsakovo) A. B. apeliacinis skundas atmestinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas padidino priteistą nepilnamečiams vaikams išlaikymą.
11. Byloje nustatyta, kad K. B. ir J. B. yra ieškovės ir atsakovo vaikai. Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu šalių dukrų išlaikymui atsakovas įsipareigojo mokėti po 300 Lt (86,89 Eur) kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2017 m. gruodžio 14 d. ieškovės pareiškimu patvirtino, kad atsakovas įvykdė visus teismo numatytus įsipareigojimus – sumokėjo teismo nustatytą vaikų išlaikymą iki jų pilnametystės ir atsakovui neturi jokių piniginių pretenzijų. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė padidinti išlaikymo dydį nepilnametėms dukroms iki 250 Eur kiekvienai. Teismas konstatavo, kad vienam vaikui išlaikyti į mėnesį reikalinga 500 Eur suma, t. y. 250 Eur iš atsakovo, atėmė 50 Eur valstybės mokamus kaip vaiko pinigus ir 86,89 Eur atsakovo sumokėtus iki vaikų pilnametystės ir nustatė, kad atsakovas turi mokėti 138,11 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, kadangi padidėjo jų poreikiai. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis teismo išvadomis, kadangi teismas, jo nuomone, nepagrįstai nusprendė nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius ir šalių turtinę padėtį įvertinti iš naujo ir to pasėkoje nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris, pasak teismo, užtikrintų tinkamą nepilnamečių vaikų vystymąsi. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Dėl išlaikymo dydžio keitimo, t. y. jo padidinimo.
12. Išlaikymo dydžio keitimą reglamentuoja CK 3.201 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas, kas reiškia, kad išlaikymo dydis gali būti keičiamas ne tik pasikeitus turtinei tėvų padėčiai, bet ir atsiradus kitoms aplinkybėms, kaip antai atsiradusioms papildomoms išlaidoms, kurios būtinos vaikų poreikiams patenkinti.
13. Kasacinis teismas šią CK 3.201 straipsnio normą būtent ta linkme ir yra išplėtojęs bei nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
14. Be to, kas paminėta, kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, jog nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo ieškovės nurodytas išlaidas vaikų poreikiams tenkinti ir pagrįstai pripažino, kad, po teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo priėmimo, vaikų poreikiai išaugo ir ieškovei šalių sutarimu tenkanti išlaikymo dalis vienam vaikui (86,89 Eur) akivaizdžiai nepakankama jų poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog pagal byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečių vaikų, kurių amžius yra 9 ir 15 metų, realiems (būtiniems, ugdymo, laisvalaikio) poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur kiekvienam (CPK 185 straipsnis). Būtent toks išlaikymo vaikams dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas.
15. Atmestinas apelianto argumentas, kad epizodiškai prisidėdamas prie dukterų išlaikymo – pirkdamas joms pavienius daiktus, per metus porą kartų siųsdamas siuntinius su drabužiais, batais, kvepalais, aksesuarais ir pan. bei veždamasis vyresniąją dukrą pailsėti į Turkiją ir sumokėdamas už odontologo paslaugas, taip užtikrina jų poreikių patenkinimą dėl ko, ankstesniu teismo sprendimu nustatytas 86,89 Eur išlaikymas dukroms yra pakankamas. Pabrėžtina, kad nepilnamečių vaikų kasdieninių poreikių patenkinimą sudaro ne tik perkami daiktai, bet taip pat ir piniginės išlaidos maistui mokykloje ir namie, išlaidos komunalinėms, ryšio paslaugoms, mokslui (kanceliarinėms prekėms, uniformoms ir pan.), užklasiniam lavinimui, pramogoms ir poilsiui, kultūriniam ugdymui, vaikų sveikatai, dienpinigiams ir kitoms nenumatytoms išlaidoms, ką ieškovė pagrindė. Tuo tarpu atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. nepilnametėms dukroms teiktą piniginėmis lėšomis išlaikymą. Natūralu, kad nepilnamečių vaikų poreikiai per 5 metus pasikeitė, kaip ir pasikeitė ekonominė situacija – pakilo kainos dėl šalies piniginio vieneto nuo 2015 m. sausio 1 d. pasikeitimo, t. y. euro įvedimo. Šiuo atveju, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nustatytas išlaikymo dydis – 86,89 Eur kas mėnesį vienam vaikui, nebeatitinka išaugusių vaikų poreikių, ir todėl pagrįstai sprendė, kad vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais išlaikymo dydis turi būti padidintas. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nepilnamečių vaikų vartojimo poreikiai ir būtinos išlaidos jiems tenkinti teismo buvo nustatyti tinkamai.
16. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius ir šalių turtinę padėtį įvertinti iš naujo. Anot apelianto, ginčo šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometinę turtinę padėtį ir vaikų poreikius, susitarė dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio ir formos, o susitarimą 2014-05-15 patvirtinus Telšių rajono apylinkės teismui, jis įgijo teismo sprendimo galią ir buvo vykdomas bei 2017-12-14 pilnai įvykdytas, iki vaikams sulaukus pilnametystės, todėl jį keisti nebuvo jokio pagrindo.
17. Atsakydama į šiuos apelianto argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo teisę vertinti nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius ir šalių turtinę padėtį iš naujo numato CK 3.201 straipsnis ir išplėtota tuo klausimu teismų praktika. Nežiūrint į tai, kad ieškovė 2017-12-14 pareiškimu patvirtino, kad apeliantas išlaikymo prievolę nepilnametėms dukroms iki jų pilnametystės yra įvykdęs, nors tokių įrodymų, kaip minėta, atsakovas į bylą nepateikė, dėl ko apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas tikėti ieškovės versija, kad tokį pareiškimą ieškovė pasirašė sutikdama su atsakovo sąlyga prieš įsigyjant iš atsakovo butą, kadangi buto vieta buvo palanki dėl šalia esančios vaikų mokyklos, tačiau toks 2017-12-14 pareiškimas, pasikeitus vaikų poreikiams ir ekonominei situacijai šalyje, iš esmės pažeidžia jų teises ir teisėtus. Minėta, kad pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos įrodymus su pirmosios instancijos teismo atlikta išsamia šalių turtinės padėties įrodymų analize ir išvadomis, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie išlaikytinius, savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, t. y. neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, duomenų, patvirtinančių, kad jis yra nedarbingas ir tokiu būdu dėl objektyvių priežasčių negali teikti vaikams reikalingo išlaikymo, sprendžia, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teisingai nustatyta, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši, todėl pagrįstai nenukrypta nuo lygių dalių principo teikiant išlaikymą vaikams ir padidintas išlaikymas ta apimtimi, kokia būtina vaikų poreikiams patenkinti.
18. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
20. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo A. B. priteistinos ieškovės A. B. patirtos teisinės pagalbos išlaidos (650 Eur) apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. ).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. B. 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) ieškovės A. B. naudai jos patirtas teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.