Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2429-1155/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-10-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-02-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-10-29
Bylos Nr.
1-2429-1155/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43651-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Kaltinamasis
E. K., L. A., L. U.
Nukentėjusysis
O. S., G. J.
Civilinis ieškovas
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Advokatai
Pavelas Barkovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2429-1155/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43651-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 1.2.14.9.1; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei, Gabijai Musneckytei,dalyvaujant prokurorei L. U.,kaltinamajai E. K.–P., jos gynėjui advokatui Pavel Barkovski,kaltinamajam L. A.,kaltinamajam L. U.,nukentėjusiajai O. S., jos atstovui advokatui A. A.,nukentėjusiajam G. J.,

nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. K.–P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), 187 straipsnio 1 dalyje;

L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;

L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

E. K.–P. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą žmogui, o būtent:

ji, (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., būdama O. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia griebė ant lovos sėdinčiai O. S. už plaukų ir ne mažiau nei 4 kartus tempė, po ko kairės ir dešinės rankų kumščiais sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau nei 15, O. S. į galvos ir veido sritį, bei nagais apdraskė jai pilvą, po ko abejomis rankomis griebė už O. S. kairės kojos čiurnos ir nutempė ją nuo lovos, o šiai nukritus ant žemės, koja spyrė jai ne mažiau nei 10 kartų į įvairias kojų vietas, dešinį šoną, tuo sukeldama nukentėjusiajai O. S. fizinį skausmą ir padarydama pastarajai poodines kraujosruvas veide, kojose, odos nubrozdinimus veide, pilve, kakle, rankose, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais E. K.–P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. K.–P. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent:

ji, (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, atidariusi automobilio „Toyota Avensis“ keleivio pusės priekines dureles, sugriebė O. S. už plaukų ir ne mažiau nei 3 kartus tyčia kumščiu sudavė jai į galvos sritį, po ko sugriebusi nukentėjusiąją už striukės, ištempė ją iš automobilio ir, paguldžiusi ant kapoto, sudavė ne mažiau nei 8 smūgius rankomis jai į pilvo sritį, po ko į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, jų akivaizdoje, sudavė 1 smūgį O. S. į galvos sritį, tuo sukeldama nukentėjusiajai O. S. fizinį skausmą, po ko žodinio konflikto metu tyčia dešine koja spyrė įvykio vietoje buvusiam G. J. į kairį šoną ties pilvu, tokiu būdu sukeldama nukentėjusiajam G. J. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais E. K.–P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. K.–P. sugadino svetimą turtą, o būtent:

ji, (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu paėmė grindinio trinkelę ir tyčia metė ją į O. S. namų duris, dėl ko išdužo durų stiklo paketas, taip sugadindama svetimą nukentėjusiajai O. S. priklausantį 587,93 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais E. K.–P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. K.–P. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą žmogui, o būtent:

ji, (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., adresu (duomenys neskelbtini), namuose pas A. Č., žodinio konflikto metu tyčia sugriebė ir tampė O. S. už plaukų, abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau nei 6 kartus O. S. į veido sritį bei šonus, po ko kojomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau nei 6, O. S. į kojas, tuo sukeldama nukentėjusiajai O. S. fizinį skausmą ir padarydama pastarajai poodines kraujosruvas dešiniame šone, dešinėje šlaunyje, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais E. K.–P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

L. A. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent:

jis, (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, atidaręs automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojo dureles, dešine ranka sugriebė G. J. už dešinės pusės striukės priekio, jėga pradėjo jį tempti, o ištempęs iš automobilio, rankos kumščiu tyčia sudavė jam 1 kartą į kairį petį, taip sukėlė G. J. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais L. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

L. U. sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent:

jis, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val., adresu (duomenys neskelbtini), namuose pas A. Č., konflikto metu panaudojo fizinį smurtą O. S. atžvilgiu, t. y. dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė O. S. į galvą, kairės pusės pakaušio sritį, taip nukentėjusiajai O. S. sukeldamas fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais L. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.?

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji E. K.–P. parodė, kad jie visi „baliavojo“ jų namuose, buvo ir O. Paskui ji pasijuto apsvaigusi ir nuėjo miegoti. Kaip ir kur jie dingo, nežino. Tuo metu prabudo ir pradėjo skambinti vyrui. Jis nekėlė ragelio. Pradėjo skambinti draugui iš Kazachstano, jis jai atsiliepė. Ji paklausė „kur vyras?“, jis atsakė, kad nežino. Atvažiavo draugas iš Kazachstano, nuvažiavo į parduotuvę, grįžo pas juos į namus, kalbėjosi su dukra telefonu, klausė, gal ši žino, gal skambino, kur tėtis. Dukra pasakė „nieko nežinau“. Po to ši pasakė „o tu buvai pas O. namuose?“ Ji atsakė, kad nebuvo. Dukra pasakė „reikėjo nueiti patikrinti pas ją į namus“. Jie buvo anksčiau užsukę pas juos į namus, ji paskambino į duris, jai duris atidarė O. mama, ji paklausė, kaip O. jaučiasi, ar nebloga po jų išgertuvių ir t. t. O. mama pasakė „ji miega viršuje“. Tada ji pasakė O. mamai „tai einame parūkyti“. Jos parūkė, ir ji išėjo namo. Po to ji sulaukė skambučio, sakė „pasižiūrėti“. Ji tada antrą kartą grįžo. Jai duris atidarė O. mama, kuri ją tiesiog įleido. Ji nuėjo pas O. į miegamąjį. Atėjusi ji rado juos pusnuogius, be apatinių, jie miegojo, tik viršutinė dalis buvo. Ji pradėjo fotografuoti kaip įrodymą vyrui. Pradėjo kelti O., rėkti. Griebė lovoje O. už pečių, už plaukų, pradėjo ją judinti, purtyti, kodėl taip padarė. O. jai griebė už plaukų atgal. O. iš lovos nebuvo išlipusi, ji nesugebėjo iš lovos išlipti. Jis vos sugebėjo apatinius per vyrą pasiimti. Kai jos baigė konfliktą, ji pradėjo kelti vyrą už „kapišono“, ir jis tada pradėjo prieš ją smurtauti. Ji su vyru susimušė. Vyras pirmas išlėkė, ir tada ji išėjo iš tų namų.

Atsakydama į klausimus parodė, kad ji griebė lovoje O. už plaukų. Jos viena kitai tempė už plaukų. Ji nė karto nesudavė jai iš kumščio į veido sritį. Kaip ji galėjo apdraskyti O. pilvą, jei ji buvo apsirengusi garstyčių spalvos megztiniu. O. nebuvo išlipusi iš lovos. Nei kojomis, nei kumščiais ji O. nelietė. Galėjo sukelti fizinį skausmą nebent tempdama už plaukų. Sveikatos sutrikdymo, sužalojimų šiai nesukėlė, o jeigu ji išgėrusi ar atsitrenkusi, ar nukritusi buvo, galbūt gali ir toks dalykas būti.

Kitą dieną atvažiavo pas juos į svečius sesuo, švogeris. Ji papasakojo apie situaciją, kas įvyko. Buvo policijos pareigūnai, ji parašė pareiškimą ant vyro, tada jie išvažiavo. Jie buvo pas juos namuose, kalbėjo apie situaciją. Ji tada surinko vyro daiktus ir nunešė prie O. durų. Duris atidarė O. mama. Ji pasakė O. mamai „prašau priimkite žentą“. Jie sėdėjo namuose, po to ji nuėjo pasižiūrėti, ar pasiėmė daiktus. Kieme pamatė automobilį. Pagalvojo, kad jos vyras atvažiavo. Priėjusi prie automobilio atidarė dureles, O. buvo su striuke, su „kapišonu“, ir ji šią norėjo tempti už „kapišono“, už plaukų, bet atsisuko į galą ir žiūri, kad nėra jos vyro, svetimi vyrai. Ji tada atsitraukė nuo automobilio. Ją L. pradėjo traukti „nelysk, E.“ ir t. t. Iš vairuotojo pusės išlipo vairuotojas ir ją pastūmė. O. išlipo iš automobilio, pasiėmė vaiką ir nunešė namo. Tada vėl grįžo į lauką. Prokuroras buvo pabrėžėtas kas dvi minutes „jums bus šakės, būsite pasodinti“. Kažkuris vyras filmavo, bet nepasakys, kuris. Jie iškvietė policijos pareigūnus, prie policijos ji O. sudavė dešine ranka per veidą. Policijos pareigūnai ją pasodino į mašiną.

Pas ją buvo L., L. ir jos sesuo. Gėrė kokteilius. Alkoholį vartojo ji su L. L. alkoholio visai nevartoja, sesuo irgi. Ji ruošėsi važiuoti namo, tada ji nuėjo pasižiūrėti daiktų. Priėjo prie automobilio durelių, atidarė jas ir pradėjo tempti O. Tikriausiai sugriebė jai už plaukų. Su kumščiu nesudavė jai į galvos sritį. O. pati išlipo iš automobilio, iš galo pasiėmė vaiką ir nuėjo namo. Prie policijos pareigūnų sudavė O. vieną smūgį per veidą su delnu. Prie kito žmogaus ji visai nelindo. Jis išlipo iš mašinos ir nustūmė ją, kad nelystų prie O. Nespyrė jam į kairį šoną. L. neleido jai eiti prie O., jis laikė ją, tramdė. L. yra neagresyvus žmogus. Dėl durų – netoliese durų buvo trinkelė, ji ją paėmė ir metė į durų stiklą, durų stiklas dužo. Pasirodo, kad jos vyras ir antrą dieną ten buvo.

(duomenys neskelbtini) buvo atvykęs L. U. su žmona. Nežinojo, ar O. yra pas A., ar ne. Sužinojo, kai jie eidavo rūkyti. Iš O. pusės iki šios dienos vyksta išgėrinėjimai, provokavimai. Buvo rodomi gestai ir visa kita, o ir jie atgal. Draugė pasakė „einame, pakalbėsime su ja“. Atėjo į terasą, O. pradėjo ant jos pulti žodžiais, o ji taip pat ant jos „kodėl ji taip padarė?“ O. taisyklė, kad ji su kuo nori, su tuo miega. Jie įėjo pas A. į vidų, O. pradėjo batus svaidyti į juos, todėl ji metė batą atgal, bet jis pralėkė kažkur. Jos susikibo už plaukų, O. įrėmė jai koją į pilvą, todėl ji negalėjo nieko padaryti, kol neatėjo L. U. ir jas išskyrė. L. U. atėjo gal po kelių minučių. Pradėjo provokuoti – tai buvo gestų rodymas, šaipymasis, juokai. O. buvo dviese su A. terasoje. Jie priekyje išeidavo parūkyti, todėl matė A. terasą. Ji rūkė su E. ir nusprendė nueiti pasiklabėti, ko ji dar nori. Tarpduryje veiksmas vyko. Dėl O. poelgio, situacijos. Išgirdusi triukšmą atėjo dukra, ji kaip tik telefoną laikė. Ji pasakė dukrai „filmuok“, bet vaikas iš to streso gal nenuspaudė. Kumščiais iš viso nesudavė nė karto. O. galėjo jai į pilvą įsiremti, ji nesispardė, nepadarė jai kraujosruvų, nebent už plaukų tempdama galėjo sukelti fizinį skausmą. Nematė, kad L. U. būtų sudavęs O. S.. O. L. U. žmoną nustūmė, dėl ko jai plyšo kelio meniskas. L. U. pakėlė žmoną, nes ši gulėjo.

Ji savo kaltę iš dalies pripažįsta. Buvo žmogus girtas, galbūt pati nukrito. Pamanė, kad vyras atvažiavo. Ji taip elgėsi šoko būsenoje, nes buvo didelis šokas. L. ją atitraukė, tempė, kad nenukristų, kai ją stūmė. O. vaiką paėmė ir nunešė namo. Jie buvo namuose. Jie išeina rūkyti, o šie juos provokuoja. Jie provokavo juos tą vakarą, tai buvo 30 min., gal 1 val. nuėjimo. Ji kalbėjo su drauge, kodėl O. taip daro, tai draugė pasakė „tai einame pakalbėti“. O. žiauriai jos dukrą koliojo visokiais žodžiais. Terasos durys buvo šiek tiek praviros. Jų niekas nekvietė į vidų, A. prašė jų išeiti. O. sėdėjo prie stalo, po to ji atsistojo. Jos priėjo viena prie kitos. Nežino, kodėl O. jos draugę pastūmė. Antro įvykio metu buvo tikrintas jos blaivumas, neprisimena, kiek buvo nustatyta. Gerai prisimena visas aplinkybes. Neištikimybė iššaukė jos agresiją. Buvo du policijos ekipažai. Pripažįsta kaltę dėl durų, stiklo, kad stiklą išdaužė. Matė, kaip kažkada kažkas kažką tvarkė, bet stiklą ar durų rėmą, nepasakys. Matė, kai jis filmavo. Ji už plaukų tempė ir prie policijos su dešine ranka trenkė per veidą. Iš namų pusės nematė, kad durys praviros, tik kai jos priėjo, matė, kad durys praviros, yra tarpelis. Terasoje A. ir O. rūkymas vyko, o jie buvo savo kiemo pusėje. Nuo jos rūkymo vietos iki A. terasos yra gal 10 m, gal daugiau. A. sakė „palikite namus, nedarykite kivirčo“. Šeimininkas sakė „raminkitės, raminkitės“, jis į vidurį šoko, kad jos nesusikibtų. A. atitraukinėjo O. nuo jos, o L., kai atėjo, traukė ją nuo O. Su ieškiniais nesutinka. Dėl stiklo reiktų atlyginti ir viskas. Neturtinės žalos nereikia atlyginti. Vyro negavo, pasipelnyti užsimanė. Čia emocijos, šokas taip padarė, nebūtų tos situacijos, tai iki dabar viskas vyktų. Buvo įtarimų ir anksčiau, bet buvo iš O. žinutės „man tavo vyras nereikalingas, nepavydėk“. Ji dirba UAB „T.“ muitininkės tarpininke, yra ištekėjusi, turi du vaikus, mergaitei (duomenys neskelbtini) m., berniukui (duomenys neskelbtini) m. Anksčiau neturėjo rimtų nusižengimų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 10 d. apklausta įtariamoji E. K.–P. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2022 m. lapkričio mėn. atsikraustė su šeima, vyru V. ir dviem vaikais, į naujus namus, pažymoje nurodytu adresu. Kai atsikraustė, kaimynė O. jau gyveno toje gatvėje. Jos namas yra priešais jų namą, jas skiria gatvė. Kai atsikraustė, su O. jokio bendravimo nebuvo, ji su ja tik pasisveikindavo, kai susitikdavo gatvėje. Vėliau jos vaikai pradėjo bendrauti su jos vaikais. 2023 m. rugpjūčio mėn. O. ir jos šeima pradėjo bendrauti artimiau, tai ji su vaikais pas juos ateidavo, tai jos pas ją. Santykiai buvo geri, nesipyko, nekonfliktavo. Vėliau ji pradėjo pastebėti, kad O. pradėjo lįsti prie jos vyro, pradėjo su juo labiau bendrauti. Pradėjo įžvelgti, kad O. pradeda flirtuoti su jos vyru, todėl nusprendė su ja mažiau bendrauti ir jos privengti. Jei siūlydavo pasisėdėti kartu, stengdavosi to išvengti. 2023 m. lapkričio mėn. bendroje gatvės grupėje kaimynai susiorganizavo pasisėdėjimą kartu. Pasisėdėjimas vyko pas juos namuose. Iš kaimynų buvo atėjusi O., kaimynas A., tada buvo jos artimieji, atvykę iš Kazachstano. Pasisėdėjimas buvo ramus, draugiškas. Pasisėdėjimo metu vartojo alkoholinius gėrimus. O. ir V. išgėrė daug. Link vakaro, tikslaus laiko jau neprisimena, ji nuėjo prigulti į miegamąjį, pasnausti, nes pajautė, kad apsvaigo nuo alkoholio. O visi likę asmenys toliau buvo namuose. Maždaug po 2 val. atsikėlė ir pamatė, kad namuose likęs tik pusbrolis. Pasidomėjo, kur visi kiti. Jis pasakė, kad nežino. Tada pradėjo skambinti savo vyrui, tačiau jis nekėlė ragelio. Tada paskambino kitam draugui iš Kazachstano. Iš pradžių jis nekėlė, bet vėliau atsiliepė. Jis jai pasakė, kad yra išvažiavęs ir tuoj grįš. Jam grįžus, ji paklausė, kur jos vyras, šis pasakė, kad nežino. Tada kartu su juo nuvažiavo į parduotuvę, po ko grįžtant ji jam pasakė užvažiuoti pas O., pasižiūrėti, kaip ji. Draugas liko automobilyje, ji nuėjo pas O. į namus. Namų duris jai atidarė jos mama L. Paklausė, kur O., ji jai pasakė, kad miega. Tada pasiūlė jos mamai nueiti parūkyti, ir jos kartu parūkė. Po ko ji išvažiavo namo. Grįžusi į namus, kalbėjo su dukra, paklausė, ar neskambino jai tėtis. Dukra jos paklausė, ar buvo pas O. Atsakė, kad ne. Tada dukra jai pasakė, kad reikėjo užeiti pas ją į miegamąjį. Ji iš karto apsisuko ir nuėjo pas O. į namus. Ją į namus vėl įleido O. mama, ir ji iš karto nuėjo į O. miegamąjį, kur lovoje pamatė miegantį nuogą savo vyrą V. ir nuogą O. Ji juos nufotografavo, pažadino O. ir jai pasakė, kad jos įtarimai pasitvirtino, kad ne pirmą kartą jie čia miega. Ji jai pasakė, kad čia pirmas kartas. Ir tada ji sugriebė O. už plaukų, ir ji nuo to atsisėdo, tada sugriebė abejomis rankomis už pečių ir, dar jai sėdint lovoje, papurtė, kiek kartų tiksliai, neprisimena, bet gali būti apie 10 kartų. Tuo metu buvo šoko būsenoje ir nesuvokė savo veiksmų. Ši jai pradėjo rėkti eiti iš čia, pradėjo ją pačią tampyti, t. y. sugriebė už plaukų ir tempė, tada sugriebė už rankos, kurios tiksliai neprisimena, ir pradėjo tempti. Tada abi pradėjo stumdytis, peštis. Ji jai nė karto nespyrė. Tik rankomis stumdėsi tarpusavyje. Po ko ji pažadino savo vyrą. Tada jai O. rėkė, kad ji išeitų. Atsikėlęs vyras (buvo labai girtas) šoko prieš ją, irgi sugriebė už plaukų, tampė, mušė ją (dėl to, kad vyras prieš ją smurtavo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau buvo priimtas procesinis sprendimas, ikiteisminis tyrimas nutrauktas susitaikius), neleido jai išeiti iš kambario. Vėliau jai kažkaip pavyko ištrūkti iš kambario, ir jai besileidžiant laiptais į pirmą aukštą, V. išbėgo iš O. namų pirmiau jos. Viso konflikto metu O. mama buvo pirmame namo aukšte, nieko nematė, galėjo nebent girdėti. Dėl to, kad O. ją sumušė, ji pareiškimo nerašė ir niekur nesikreipė. Tik, kaip minėjo, kreipėsi dėl vyro veiksmų. Kitą dieną, kuriuo tiksliai metu ji neprisimena, ji surinko visus savo vyro daiktus ir nunešė prie O. namų durų. Paskambino į duris, jas atidarė O. mama, paklausė, kam čia tie daiktai. Pasakė jai, kad visą laiką jį gyrė, tai dabar gali turėtis, ir ji išėjo. Vėliau, atvažiavo jos sesuo D. su savo vyru. Jiems bebūnant, ji sesei pasakė, kad reikia pasižiūrėti, ar paimti vyro daiktai. Ji išėjo į lauką, ir tuo metu prie O. kiemo buvo privažiavęs automobilis (koks buvo tiksliai automobilis, neprisimena). Pagalvojo, kad čia atvažiavo jos vyras pas ją. Ir ji nuėjo prie to automobilio. Atidarė automobilio duris, O. sėdėjo keleivio vietoje priekyje, ir ji pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, sugriebė ją už plaukų. Ir tuo pat metu įkišo galvą pasižiūrėti į automobilį, kokie vyrai sėdi. Ir pamatė, kad nėra jos vyro, dėl to atsitraukė. Po ko išlipo iš automobilio abu vyrai. Ir ji su jais pradėjo konfliktuoti žodiškai. Ir ji vienam vyrui pasakė, kad jo buvusi žmona miega su jos vyru. Tada O. nubėgo į namus, ir tuo pat metu iš jos namų išėjo jos vyras, kad ją sutramdytų. O. vis slėpėsi už jos vyro, ir vis per jį ji bandė jai suduoti, bet V. ją užstodavo ir nepavykdavo. Po ko ji paėmė nuo žemės trinkelę ir ją metė į O. namų durų stiklą, kuris įskilo. Tada atvažiavo policija, kas ją iškvietė, tiksliai nežino. Tada policija bendravo su visais ir aiškinosi aplinkybes. Tuo metu, kai dar buvo policija, ištaikė momentą ir vieną kartą dešine ranka per kairią veido pusę trenkė per skruostą. Po ko pareigūnas ją nusivedė į tarnybinį automobilį. Taip pat nori pasakyti, kad ji O. automobilio negadino, neturėjo tikslo tą daryti. Konfliktas vyko žymiai toliau, nei automobilis, kuris stovėjo jos kieme. Kas galėjo apgadinti automobilį, nežino, gal pati kur nors jį apgadino. Be to, viso konflikto metu ji jokių kitų asmenų nemušė, ir tikrai to vyro, kuris nurodė, kad ji jam trenkė, nemušė ir jam nespyrė. Jis taip pat konflikto metu bandė ją su O. atskirti, kad nebūtų muštynių. Tikrai jo nemušė, jos tikslas buvo O., ji norėjo su ja išsiaiškinti. Po šių dviejų konfliktų su O. nebendravo. Po Naujų metų, vasario mėn. pas ją namuose buvo svečių, draugai (vyras ir žmona) E. ir L. Tuo pat metu, kai jie buvo pas ją, pas kaimyną A. buvo O. Kad O. yra pas A. ji pamatydavo tada, kai jie išeidavo į terasą parūkyti, o ji su draugais išeidavo į kiemą. Vakaro eigoje, bebūnant vienu metu lauke jai su draugais ir O. su A., tarp jos ir O. per atstumą įvyko apsižodžiavimas. Kuri pradėjo žodžiuotis, jau neprisimena. O. pradėjo provokuoti. Ir tada ji su E. nuėjo pas A. prie terasos. Tuo metu A. ir O. buvo viduje, svetainėje, bet terasos durys buvo atidarytos. Per atidarytas duris pradėjo jai sakyti, kodėl ji taip elgiasi, kodėl įlindo į jos šeimą ir t. t., norėjo viską išsiaiškinti. Ji jai pasakė, kad su kuo nori, su tuo miega. Tada ji įėjo į vidų ir sugriebė O. už plaukų, ji ją sugriebė už plaukų taip pat, ir jos tarpduryje viena kitą pradėjo tampyti. Tuo pat metu O. su koja jai įsirėmė į pilvą. Kai su O. jos tampėsi, iš lauko atėjo L., ieškojo jos su E. Ji su O. buvo susikibusios, todėl jas bandė išskirti tiek A., tiek L. O. ji nespardė, tik buvo sugriebusi už plaukų, kuri jai taip pat dar su koja buvo įsirėmusi į pilvą. Nei jai trenkė kumščiais, nei kažkaip kitaip ją mušė. Taip pat L. netrenkė ir nemušė O. Jis tik bandė jas išskirti. Vėliau, tiek ji ją paleido, tiek ji ją paleido ir ji su draugais išėjo namo. Kas vyko toliau, nežino. Po šio konflikto daugiau su ja nebendravo, neieškojo jokių būdų ar galimybių susitikti ir toliau aiškintis santykių. Daugiau nieko pasakyti neturi (t. 2, b. l. 165–167).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 12 d. apklausta įtariamoji E. K.–P. parodė, kad laikosi savo anksčiau šiame ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, jų nekeičia. Papildomai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) vakare, tiksliau nepamena kada, ji atėjo pas O. į jos namus (duomenys neskelbtini), norėdama pasižiūrėti, kaip ji jaučiasi, nes jos prieš tai kartu šventė, tuo metu ji net neįtarė, kad jos vyras gali būti pas ją. Atėjusi pas O. ji pasibeldė ar paskambino į duris, jai duris atidarė O. mama. Atsimena, kad O. mama duris atrakino, atsimena tą garsą. Stovėdama tarpduryje ji paklausė, kur O., ji jai atsakė, kad jau miega, ir pasiūlė parūkyti. Jos kartu parūkė prie namo ir ji nuėjo namo. Jai grįžus namo, gavo iš dukters žinutę, ji jai parašė, kad bendravo su O. sūnumi, kuris jai parašė, kad jos vyras V. yra pas O. Gavusi šią žinutę, ji iš karto nuėjo antrą kartą pas O. į namus. Antrą kartą atėjusi pas O., ji vėl pasibeldė ar paskambino, jai duris vėl atidarė O. mama, atsimena, kad ir antrą kartą ji duris atrakino, ji pasakė, kad nori pasižiūrėti, kaip O. miega. O. mama pasitraukė į šalį ir ją įleido į namus. Ji iš karto nuėjo į antrą aukštą, kur O. kambaryje pamatė O. ir savo vyrą, kurie miegojo lovoje ir buvo apsirengę tik viršutinę dalį drabužių. Ji užėjo į kambarį, pradėjo juos kelti ir, išsitraukusi savo mobilaus ryšio telefoną, pradėjo fotografuoti, iš šoko ji rėkė, norėjo nufotografuoti savo vyrą, kad vėliau galėtų jam parodyti jo neištikimybės faktą. O. prabudusi pradėjo ieškoti apatinių rūbų, ji priėjusi prie lovos ją sugriebė abejomis rankomis už plaukų ir patampė, po ko abejomis rankomis sugriebusi ją už pečių pakratė, klausė, kodėl ji taip elgiasi. O. taip pat ją griebė už plaukų, kai abi viena kitą paleido, ji pradėjo kelti savo vyrą ir daugiau su O. jokio fizinio kontakto nebebuvo. Kumščiais ar kojomis ji O. nesudavė nė vieno smūgio, jos pilvo tikrai neapdraskė, nebuvo jos ištempusi iš lovos, viso konflikto metu ji prabuvo lovoje. Šio konflikto metu ji paėmė savo vyro telefoną, kuris buvo ant spintelės prie lovos, ir metė jį į grindis, į sieną jo netrenkė ir jokių sienų neapgadino. Taip pat konflikto metu O. neturėjo jokios grandinėlės ant kaklo, ir ji tikrai atsimintų, jeigu būtų nutraukusi kokią nors grandinėlę. Šio konflikto metu, po to, kai atsikėlė jos vyras, jie su juo konfliktavo ir abu paliko O. namus. Nuotraukas, kurias ji padarė O. kambaryje, ji išsiuntė į bendrą kaimynų grupę „Messenger“ programėlėje, bei kitiems asmenims, jai buvo didelis šokas ir pyktis, norėjo, kad kiti pamatytų, kaip jie pasielgė. Papildydama savo anksčiau duotus įrodymus parodo, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. ji ėjo prie O. namų norėdama pažiūrėti, ar paimti jos vyro daiktai, kuriuos paliko prie O. namų durų. Atėjusi pamatė, kad prie O. namų stovi automobilis, į kurį įlipo O. Ji pagalvojo, kad galbūt ten atvažiavo jos vyras su draugais. Supykusi ji nuėjo prie automobilio ir atidarė priekines keleivio pusės dureles, nes ten įsėdo O. Ji sugriebė O. už striukės ar plaukų, pažiūrėjo į automobilio galą, pamatė, kad jos vyro ten nėra, norėjo ją ištraukti iš automobilio, bet to nepadarė, nes O. pati išlipo. Išlipusi ji pasiėmė vaiką ir nuėjo į savo namus. Ji O. nesudavė nė vieno smūgio, už plaukų jos netampė. Taip pat ji nesudavė jokio smūgio nė vienam iš vyrų, kurie atvyko automobiliu. Tarp jos ir buvusio O. vyro buvo žodinis konfliktas, O. vėl išėjo į lauką, jie visi rėkė ir keikėsi. Ji O. sudavė tik vieną smūgį – trenkė jai per veidą dešinės rankos delnu, kai jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kai pataikė momentą, kada ji stovėjo viena. Šio konflikto metu, dar iki atvykstant policijos pareigūnams, ji kažkuriuo metu paėmė ant žemės gulėjusią trinkelę, kurią metė į O. duris, pataikė į durų stiklą, kurį išdaužė. Prie O. automobilio ji nebuvo priėjusi, jis stovėjo daug toliau. Nei konflikto metu, nei po jo ji tikrai neapgadino jos automobilio. O. buvo neblaivi ir, kiek žino, ji tą pačią dieną važiavo pasiimti jos vyro iš jos anytos, galbūt tuo metu ir apgadino savo automobilį. Taip pat papildydama savo anksčiau duotus įrodymus parodo, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. ji atėjo su drauge E. pas kaimyną A., pas kurį buvo O. Jos atėjo, nes O. iš A. terasos pati ją provokavo, kai ji rūkė, ji juokėsi, rodė vidurinį pirštą. Paskui jas atėjo draugės vyras L. ir jos dukra. Tarp jos ir O. vyko žodinis konfliktas, O. pradėjo šaukti ant jos dukros, vadino ją negražiai, O. pradėjo mėtyti batus į juos, kai jie visi stovėjo namo viduje prie terasos durų. Ji metė batus atgal į ją, ar kur nors jai pataikė, neatsimena, konflikto metu jos viena kitai kibo už plaukų, O. jai įrėmė koją į pilvą. Tuo metu L. ir A. jas bandė skirti rankomis, L. tikrai nesudavė O. nė vieno smūgio. Jas išskyrė ir jie visi išėjo namo, grįžę namo ėjo miegoti. Negirdėjo, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, net stebėjosi, kad jie neatvyko. Šiuo metu su O. jos nebendrauja, konfliktų nėra, su savo vyru susitaikė. Daugiau šiuo metu neturi ką papildyti (t. 2, b. l. 173–175).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 15 d. apklausta įtariamoji E. K.–P. parodė, kad laikosi visų savo anksčiau šiame ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, prašo jais vadovautis. Papildomai nurodo, kad su jai pareikštu pranešimu apie įtarimą sutinka iš dalies. Ji visiškai prisipažįsta, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., būdama prie namo, (duomenys neskelbtini), paėmusi nuo žemės grindinio trinkelę, ją metė į O. S. namo lauko duris ir išdaužė stiklą. Dėl pirmo epizodo nori pasisakyti, kad jai buvo labai didelis šokas, ji buvo šoko būsenoje, nes užtiko savo vyrą lovoje su O. S., buvo labai susijaudinusi. Tačiau jokių smūgių nei kojomis, nei rankomis O. S. ji nesudavė, jos viena kitą tampė už plaukų, ji O. S. stumdė suėmusi už pečių. O. S. ant grindų nebuvo, ji jos iš lovos neištempė. Tik įėjusi į kambarį, kuriame rado savo vyrą su O. S. lovoje, ji pirmiausia fotografavo juos, ir peržiūrėjusi nuotraukas matė, kad ant O. S. kojų jau buvo kažkokios mėlynės. Be to, ji buvo labai girta, galėjo pati kristi. Dėl (duomenys neskelbtini) ji nori pasisakyti, kad atidariusi automobilio dureles, ji tik tampė O. S., jos iš automobilio ištraukusi nebuvo, smūgių jai nesudavė. O. S. pati išlipo iš automobilio ir, pasiėmusi savo vaiką, nuėjo namo. Prie G. J. ji priėjusi nebuvo, jam nespyrė. G. J. galimai filmavo telefonu ir šaukė necenzūriniais žodžiais, sakė, kad jiems bus ,,pyzda“. Tuo metu jos vyras buvo O. S. pusėje, O. S. slėpėsi už jos vyro, todėl ji paėmė trinkelę ir metė ją į durų langą. Taip pat ji prisipažįsta, kad jau atvykus policijos pareigūnams, ji priėjusi prie O. S. dešinės rankos delnu sudavė O. S. per veidą. Dėl (duomenys neskelbtini) epizodo pasisako, kad ji ir O. S. buvo susikibusios už plaukų, viena kitą tampė, tačiau nė vieno smūgio koja ar ranka O. S. ji nesudavė. O. S. jai buvo įrėmusi savo koja jai į pilvą, ji negalėjo ištrūkti, iki kol jas A. ir L. išskyrė. Daugiau nieko papildyti šiuo metu neturi. Pripažįsta, kad veikdama emocijų, situacijos, susiklosčiusios tarp jos ir vyro, ji elgėsi netinkamai, pažeidė baudžiamojo įstatymo normas (t. 2, b. l. 184–186).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis L. A. parodė, kad jo žmonai parašė apie situaciją, todėl jis su žmona ir drauge atvyko paguosti, palaikyti. Buvo policija, vartojo alkoholinius gėrimus, sėdėjo, šnekėjo. Ruošėsi važiuoti, E. nuėjo pažiūrėti, ar vyro daiktai paimti. E. ėjo link O. namų, o jis ėjo iš galo. Prie namo stovėjo mašina, nustūmė E., jis atitraukė. Vyko žodinis konfliktas su dviem vyrais.

Buvo pavartojęs alkoholio. Vyras atėjo nuo mašinos pusės, neatsimena tiksliai. Kalbėjo necenzūriniais žodžiais vieni ant kitų. Jie provokavo E., keikėsi ant jos. Du nepažįstami vyrai. E. sakė, tu tokia, anokia. Jis pasakė „pasižiūrėk į save“, tu toks, anoks. Jis neatidarinėjo vairuotojo durelių, nes laikė E. Kiek laiko laikė E., neįvardins. Pirmą kartą matė tuos žmones gyvenime. Jis ėjo prie E., kad nebūtų nesąmonių, skaudu žmogui buvo. Jis nesuprato, kas tai per žmonės. Iš konflikto nebuvo pasišalinęs, nebuvo niekur išėjęs. Striukės neplėšė, į petį nedavė.

E. nustūmė vyras, kuris sėdi (nukentėjusysis). O. buvo prie automobilio durelių. E. pirma priėjo, o jis iš galo, ką ji tiksliai darė, nematė. Viskas vyko labai greitai. Pusę minutės, neįvardins. Nežino, kiek laiko važiavo policija. Stengėsi E. išvesti, bet „nesigavo“. Ėjo paskui E., nematė prieš eidamas, kad ten kažkas vyko. E. į jį buvo priekiu atsistojusi. Neatsimena, koks girtumas jam buvo nustatytas. Jo žmona buvo atvažiavusi su drauge, jos buvo dviese. Nežino, kada nukentėjusysis iškvietė policiją. Jos atsisėdo ir išvažiavo prie E. namų. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Nukentėjęs G. J. buvo. Jis laikė E., o atsisukęs pamatė, kad du vyrai keikiasi. Jis su tais vyrais apsižodžiavo ir laikė E. toliau. Kaip atrodė kitas vyras, neatsimena. Sakė „eik iš čia“, tu tokia, anokia. Jis pasakė „kas tu toks, pasižiūrėk į save“, su keiksmažodžiais. Nežino, kodėl jį kaltina. Gal ir vartojo teismo nurodytus žodžius („velnias“). Negali pasakyti, kada stiklas buvo išdaužtas. Matė, kaip E. stiklą išdaužė, greičiausiai po įvykio. Laikė E. iki atvyko policijos pareigūnai. Galbūt E. ir buvo prasmukusi, kai jis ją laikė. Nematė, kad E. būtų parvertusi O. ant kapoto. Policijos sulaukė, nematė, kad E. trenkė O. prie policijos. Neatsimena, ar girdėjo E. pasakymus O.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 26 d. apklaustas įtariamasis L. A. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Jo žmonos D. A. sesuo E. K.–P. prieš maždaug metus, galimai (duomenys neskelbtini), užtiko savo vyrą lovoje su O. S., po ko jos pradėjo konfliktuoti. (duomenys neskelbtini), apie pietus, jis su žmona ir jos drauge L. M. atvyko pas E. jos paguosti, jis su E. vartojo alkoholį, išgėrė nemažai. Į vakarą, nepamena tiksliai laiko, galimai pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, jis su žmona ir jos drauge L. ruošėsi važiuoti namo, jie visi išėjo į lauką. E. nuėjo prie O. namo pažiūrėti, ar jos vyras pasiėmė savo daiktus, kuriuos po vyro neištikimybės E. buvo nunešusi prie O. namo durų. Tik E. nuėjus, jis išgirdo šauksmus ir nuėjo pažiūrėti, atėjęs pamatė, kad išdaužtas O. namo durų stiklas, kieme stovi atvažiavęs automobilis, prie kurio stovi O. ir E. bei vienas vyras, kurio nebuvo matęs. Jam iš paskos automobiliu atvažiavo jo žmona su drauge L. Jis priėjęs atsistojo prieš E., kuri keikėsi su O. Kiek atsimena, iš automobilio išlipo antras vyras, kurio irgi nebuvo matęs, abu vyrai irgi keikėsi, visi šaukė. Apsižodžiavo su abiem minėtais vyrais, tačiau tarp jų jokio fizinio kontakto tikrai nebuvo. Šio konflikto metu O. nuėjo namo, E. vyras buvo pas O. namie, jis pro duris pažiūrėjo, bet į lauką nėjo. O. vėl išbėgo iš namo ir pradėjo visus gąsdinti vyriausiu prokuroru, sakė, kad jiems visiems bus blogai. Tuo metu atvažiavo policija. Kiek atsimena, abu konflikte dalyvavę vyrai prie pareigūnų nesakė apie jokį smurtą jų atžvilgiu. Kiek matė ir girdėjo, tarp O. ir E. taip pat buvo tik žodinis konfliktas. Viso šio konflikto metu nepamena, kad kas nors kam nors būtų trenkęs. Pareigūnai užsirašė jų duomenis ir liepė eiti namo, jie visi keturiese nuėjo pas E. Daugiau jie konflikte nedalyvavo. Jis tikrai nieko iš automobilio netempė ir niekam šio konflikto metu netrenkė, visas konfliktas vyko žodžiais. Daugiau šiuo metu neturi ką papildyti (t. 3, b. l. 22–23).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis L. U. parodė, kad buvo pas E. svečiuose, vakarienė, kokteiliai, išeidavo parūkyti. Pirmą kartą pamatė O. Sakė „žiūrėk, ką ji daro“. E. su jo žmona išėjo parūkyti. Jam pasirodė, kad jų ilgai nėra. Pamatė, kad terasoje kažkas vyksta. V. pasakė „mama ten, pas A.“. Jis su A. pradėjo skirti. Išskyrus, išėjo E., V., jis paėmė žmoną, dar pro juos praskrido batas. Nuėjo prie policijos, paklausė, kas atsitiko. Sėdėjo, laukė, pamatė, kad policija nuvažiuoja, todėl nuėjo miegoti. Kitą dieną nuvažiavo į ligoninę.

Matė, kad priešais terasoje dega šviesa, stovi vyras su moterimi ir ta moteris rėkia, pasisukusi į juos, rodo vidurinį pirštą. Kiek jie rūkė, tiek rodė pirštus. Jis buvo namuose, jos išėjo dviese parūkyti, jam pasirodė, kad jų ilgai nėra. V. buvo kažkur netoli. Matė daug žmonių pas A. prie terasos durų ar viduje, nuo namo matėsi. Jis nuo namo ėjo vienas, bet pakeliui susitiko su V. Kai priėjo prie namo, visi buvo viduje. A. jį įleido, pamatė, kad žmona viename kampe, E. kitame kampe. Jos buvo susikibusios už plaukų. Lindo tarp jų jas skirti. Ar A. jas skyrė, nematė. Jas skyrė įlindęs per vidurį. Su rankomis abi stūmė. Kai išskyrė, E. apsisuko ir išėjo iš namų. Jis kumščiu netrenkė, galėjo stumiant jai ar E. trenkti. Stūmė greičiausiai į petį ar pilvą. O. ir A. matė pirmą kartą. Jos susikibusios už plaukų „tūsė“ viena kitą. Užėjęs į vidų pamatė A. Trumpai pabendravo, A. jį praleido, jis pamatė dešinėje pusėje žmoną prie sienos, o tiesiai prie kitų durų susikibusias dvi moteris. Jis nuėjo jų skirti. Išskyrė jas ir išėjo namo. Jam dalyvaujant konflikte, jis truko daugiausiai 2–3 min. Žinojo priežastį, kodėl vyko konfliktas, kad E. vyras buvo jai neištikimas su ta moterimi. Jis nežinojo, kad E. su jo žmona ten nuėjo. Vienas batas praskrido, kai jie išeidinėjo. E. ir O. buvo panašioje padėtyje, viena kitai sugriebusios už plaukų, susilenkusios, pritūpusios. Jis įlindo tarp jų, stūmė į šoną delnais, už drabužių netempė. Kai stūmė, negali tiksliai įvardinti savo veiksmų, kur jas lietė. Nekalbėjo su nukentėjusiąja nė karto. Apie visa šita sužinojo, kai jį iškvietė tyrėja. Jam atėjus, jis su A. bendravo prie terasos durų. V.veiksmų nematė. Žino sąvoką „būtinasis reikalingumas“. Jo žmonos niekas nemušė, ji buvo saugioje padėtyje. Jis nežino, ar žmona nukrito, tik matė ją sėdinčią. Kai jie išeidinėjo, žmona pasakė, kad ją pastūmė. Kai jie atvažiavo Lazdynų ligoninę, jis klausė žmonos, ką ji pasakys, bet ji pasakė „nenoriu konfliktų, aš pasakysiu, kad eidama paslydau“. Negalėjo ten praleisti 15 min., ten buvo daugiausiai keli kartai. Jis atėjo, išskyrė ir išėjo. Buvo dar, kai atvažiavo policija. Nebuvo priėjęs prie nukentėjusiosios.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 2 d. apklaustas įtariamasis L. U. parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. O. S. jis nepažįsta. (duomenys neskelbtini) vakare atvažiavo su žmona E. pas draugus E. ir V. P. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Visi buvo pas juos namuose. Sėdėjo, kartas nuo karto išeidavo į gatvę parūkyti. Berūkant E. pasakė, kad priešais name yra moteris, kuri su kaimynu išgėrinėja, ir ta moteris (kaip vėliau sužinojo, jos vardas yra O.) prieš tai buvo suviliojusi jos vyrą V. Berūkant, iš priešais namo esančios terasos O. į jų pusę rodė „fakus“, ar ką nors sakė jiems, ar šūkavo, neprisimena, prisimena tik, kad rodė ženklus. Vakaro eigoje, E. su E. išėjo parūkyti. Tačiau ilgai negrįžo, dėl to išėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Išėjęs į lauką pamatė, kad priešais name vyksta kažkokios grumtynės. Būtent tame name, kuriame buvo O. Tada jis nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Atėjo į namo terasą ir per atidarytas terasos duris pamatė, kad viduje stovi A. (vėliau iš E. sužinojo, jog tai A.), o toliau kambaryje, priešais lauko duris, kampe grūmėsi E. su O. Matė, kad O. su keliu buvo prispaudusi E. prie žemės, rovė jos plaukus ir ją tąsė. Jo žmona E., apie 1–1,5 m atstumu nuo O. ir E., ant grindų pusiau sėdėjo, pusiau gulėjo. Kaip vėliau sužinojo, ją nustūmė O., ir nustūmė taip, kad žmona krito, o kritimo metu susižalojo koją (kitą dieną žmona negalėjo vaikščioti, todėl nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, jai diagnozavo dalinį kelio raiščių plyšimą ir dar kažką, ko jau neprisimena). O. E. nepaleido, todėl jis bandė jas atskirti, įlindo tarp jų, tada pradėjo E. ir O. stumti į skirtingas puses, kad jas atskirtų vieną nuo kitos. Jam pavyko jas atskirti. O. paleido E., tada jis padėjo E. atsikelti nuo žemės, po ko padėjo atsikelti ir žmonai, ir pasakė joms, kad eitų namo. Po ko einant jiems iš namų, O. dar į juos metė batą, bet ar juo kam nors iš jų pataikė, nežino. Matė tik, kad metė ji batą, bet ar jis pataikė, ar ne, nežino. Jie grįžo atgal pas E. į namus. Po kurio laiko jis išėjo parūkyti ir pamatė, kad prie namų, kur buvo O., yra atvažiavę policijos pareigūnai, todėl nuėjo pasidomėti, dėl ko šie atvažiavo, kas atsitiko. Jie jam pasakė, kad jeigu reikės, jį išsikvies, ir liepė grįžti į namus. Todėl jis apsisuko ir grįžo pas E. Apie tai, kad buvo atvažiavusi policija pas O., jis pasakė žmonai ir E. Daugiau O. jis nematė. Dar laukė, kad gal policija ateis pas juos, bet jie neatėjo, išvažiavo. Todėl nuėjo miegoti. Neprisipažįsta, kad trenkė O. per galvą, nes to nedarė, tik skirdamas ją su E. atstūmė. Kol jis buvo tuose namuose, A. nieko nedarė, tik stovėjo. Kai atėjo į namus, jis stovėjo ir žiūrėjo, kas vyksta, išeinant iš namų jis toliau stovėjo. Kai vyko visas konfliktas, V. jau namuose miegojo, tai jis nieko nematė ir nieko negirdėjo. Dėl ko tarp E. ir O. įvyko konfliktas, nežino, kuri jį pradėjo, irgi nežino (t. 3, b. l. 10–12).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji O. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. į jos namus atėjo E. Pakilo į antrą aukštą, užėjo į jos miegamąjį. Tuo metu ji miegojo, šalia jos gulėjo E. vyras V. E. numetė nuo jos antklodę, pradėjo filmuoti, fotografuoti, šaukti, rėkti. Tuo metu ji pabudo. E. priėjo prie jos. Ji atsisėdo ant lovos, o E. pradėjo ją tampyti už plaukų, sudavė smūgius rankomis į galvą, pradėjo įžeidinėti. Ji sėdėdama gynėsi. Tada E. paėmė ją abejomis rankomis už kairės kojos, nutempė nuo lovos, dėl ko ji atsirado ant grindų. E. pradėjo ją spardyti, mušti. Pabudo E. vyras, atsistojo tarp jų, pradėjo ją ginti nuo E., jie pradėjo muštis tarpusavyje. Muštynių metu buvo sugadintos, apgadintos jos miegamojo sienos, šviestuvai. E. metė savo vyro telefoną į sieną, sudaužė telefoną. Jie konfliktavo, rėkė, draskėsi, mušėsi, po ko išėjo iš kambario. Jie išėjo iš jos namų, tada ji atsigulė ir tas vakaras pasibaigė.

Atsakydama į klausimus parodė, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini), jos miegamajame. E. ją pakėlė, todėl ji atsisėdo ant lovos. E. pradėjo ją tampyti už plaukų, rankomis trenkė į visas puses, į veidą, į pilvą pataikė. Delnais, kumščiais trenkė. Buvo agresyviai nusiteikusi. Trenkė ne mažiau nei 6 kartus. Tuo metu E. paėmė abejomis rankomis jai už kairės kojos, nutempė nuo lovos. Ji atsidūrė ant grindų. E. pradėjo ją spardyti kojomis, pasilenkė ir toliau pradėjo kumščiais – kur pataikydavo, į galvą, į veidą, į pilvą, kojomis į jos kojas. Tai tęsėsi 3,5 min., kol prabudo jos vyras. Ant grindų buvo suduota ne mažiau nei 10–15 smūgių. Buvo padaryti sužalojimai, kurie (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuoti, buvo mėlynės ant kojų, pilvo, veido, sudraskytas veidas, pilvas, prie akies buvo mėlynė. Jautė fizinį skausmą visų E. prisilietimų metu. Pirko tepalus, gydymas truko apie 1,5–2 savaites, nedarbingumo neėmė, nes galėjo dirbti nuotoliu iš namų.

(duomenys neskelbtini). apie (duomenys neskelbtini) val. jos vaiko tėvas D. J. kartu su savo broliu G. J. atvežė jos dukrą M. J. namo. Jiems privažiavus, ji išėjo į lauką, atsisėdo į G. mašiną, priekinėje sėdynėje, keleivio pusėje. D. J. paprašė pasižiūrėti, kodėl užsiblokavo jo telefonas. Iš niekur nieko atbėgo E., atidarė duris, pradėjo tampyti ją iš mašinos už plaukų, sudavė ne mažiau nei 3 kartus. Jai kažkaip pavyko uždaryti duris, bet E. vėl atidarė duris, iš mašinos ją ištempė už plaukų, paguldė ant kapoto, sudavė kumščiais ne mažiau nei 6 kartus į veido ir į pilvo sritį. Jos mažametė dukra buvo mašinoje ir viską matė. Ji buvo išsigandusi, rėkė, verkė, prašė E. „nemušk mano mamos“. E. buvo agresyvi ir girta, nekreipė dėmesio. Jos buvęs vyras sakė „neliesk“. Buvo iškviesta policija. Jos kieme E. buvo ne viena. Buvo L., E. sesuo ir dar kažkokia mergina. Kas iškvietė policiją, nepasakys, gal D., gal G. Po to jie visi pasišalino iš įvykio vietos. E. spėjo paimti plytą ir išdaužyti lauko durų stiklą. Atvykus pareigūnams, E. grįžo, vėl pradėjo rėkauti, kažką aiškinti. Prie policijos E. jai sudavė 1 kartą kumščiu į veidą. Policijos pareigūnai tai matė. E. buvo uždėti antrankiai, ji buvo pasodinta į policijos mašiną. E. apie 10 min. palaikė mašinoje, kai ji išėjo, vėl pradėjo draskytis ir ją įžeidinėti. Po vieno smūgio prie policijos pareigūnų, ji prie jos nebuvo priėjusi. Ji nuėjo namo, jie su policija liko kalbėtis, ar ką, tiksliai neatsimena. E. tempė ją už plaukų mašinoje, sudavė ne mažiau nei 3 kartus į veidą kumščiu, ištraukė iš mašinos, paguldė ant mašinos kapoto, irgi ne mažiau nei 6 kartus sudavė jai kumščiais į veido sritį ir į pilvą. Policijos pareigūnams atvykus, trenkė jai 1 kartą į veidą. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. (duomenys neskelbtini) nuvyko pas medicinos ekspertus, kurie nustatė ant veido nubrozdinimus ir mėlynes pirmo įvykio metu, buvo mėlynės ant pilvo ir kojų. Ji buvo tempiama už plaukų ir jai suduota į veidą ir pilvo sritį. Ji buvo blaivi, o kaltinamoji, kiek žino, buvo neblaivi. Taip pat ir lapkričio 11 d. E. buvo neblaivi, o ji buvo blaivi.

(duomenys neskelbtini) kaimynas A. Č. pakvietė ją su jos vaikais pažaisti stalo žaidimą. Jie žaidė, apie 10 val. ji parvedė vaikus namo ir grįžo pas A. Apie 12 val. nakties išgirdo beldimą į terasos duris. A. nuėjo (jis apie tai viską žinojo). A., pamatęs juos, uždarė terasos duris, kad jie tik jos nepamatytų. Buvo E., L., L. žmona ir E. dukra. A. apie 5–10 min. stovėjo ir kalbėjosi su jais lauke, už terasos durų, durys buvo uždarytos. A. visais įmanomais būdais stengėsi, kad E. nesužinotų, kad ji yra viduje. L. žmona atidarė duris, pamatė ją, pradėjo su ja kalbėtis. Ji sakė, kad nenori kalbėtis. E. išgirdo jos balsą ir taip gavosi, kad visi įsiveržė į namus. A. stengėsi juos sustabdyti, norėjo neįleisti. Jie buvo keturiese, pastūmė jį ir atsidūrė visi svetainėje. E. pradėjo įžeidinėti, pulti, muštis. Sakė „aš tave užmušiu, nužudysiu, tu negyvensi, kaip tu taip gali, ką tu čia išdarinėji“. Prasidėjo grumtynės. A. buvo tarp jų, stengėsi apginti ir ją, ir E. Prašė ne vieną kartą, kad jie visi išeitų iš jo namų. Konflikto metu E. kojomis, rankomis, taip pat L. U. žmona bandė ją paliesti visais įmainomais būdais, kad sukeltų jai fizinį skausmą. Ji gynėsi, ėjo ir taip gavosi, kad nuo terasos durų ėjo link pagrindinio įėjimo, kur kampe E. spardėsi kojomis ir bandė rankomis ją paliesti. Gavosi taip, kad E. paėmė abejomis rankomis jos koją ir laikė. Ji paėmė E. už plaukų ir tiesiog palenkė jos galvą. Ji paėmė už uodegos ir palenkė šiek tiek žemiau. Ji pasakė „paleisk mano koją, aš paleisiu tavo plaukus“. Gavosi taip, kad susitarė, E. paleido jos koją, o ji paleido jos plaukus. Bet tuo nesibaigė. E. pradėjo imti visokius batus, ką matė koridoriuje, ir pradėjo mėtyti į ją. Aisčiui kažkaip pavyko E. pastumti, nuvesti, atitraukti nuo jos link terasos durų, kad jie išeitų. L. stovėjo ir nieko nedarė. A. teko ją vienam ginti. Atitraukus E., kažkuriuo metu ant jos pradėjo eiti L. U.. Priėjęs prie jos, jis dešinės rankos kumščiu trenkė jai į galvą, jai buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas.

E. sudavė rankomis, kojomis, ne mažiau nei 15 kartų. Visur, kur pataikydavo, į veidą, rankas, pečius, kojas. L. U. vieną kartą jai trenkė į kairės pusės pakaušį, gindamas savo draugę E. A. tikriausiai buvo lauke su E., nes nuotraukoje užfiksuota, kai L. U. eina ant jos, o jo žmona guli ant grindų svetainėje. Ją įžeidinėjo, sakė „tu gausi ir dar ne tiek gausi“. Kai L. U. jai sudavė, ji pradėjo rėkti, kad iškvies policiją, dėl ko jie tikriausiai išsigando ir pasišalino. E. dukra V. filmavo visą įvykį telefonu. E. dukra dalyvavo visame konflikte. Pasišalino visi kartu. Ji jautė fizinį skausmą dėl E. ir L. U. veiksmų. Mėlynės buvo ant kojų, rankų, visur. E. su draugais niekada neateina blaivi. Ji tuo metu irgi buvo išgėrusi. Kaltinamieji nežinojo, kad ji yra pas A.

E. jos ieškojo pas A. ne vieną kartą. Geriau prisiminė smūgių skaičių tuo metu, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. G. vairavo mašiną, prie jo priėjo L. su grasinimais, rėkimais, keiksmažodžiais. L. atidarė duris ir pradėjo tempti jį iš mašinos. Ištempė iš mašinos. Ji matė, kad L. vieną kartą sudavė G. į viršutinę dalį. Buvo pribėgusi E. ir spyrė G. iš kojos. G. ir vaiko tėvas nieko apie konfliktą nežinojo. Ji tik po policijos iškvietimo jiems papasakojo. E. pas A. namuose padarė visus sužalojimus. Buvo sukeltas fizinis skausmas. Jai buvo padaryta neturtinė žala, stresinė situacija, bemiegės naktys, nerviniai priepuoliai. Ji apie dvi savaites gulėjo namuose, vartojo raminamuosius vaistus. Jai sakė „negalvok, kad čia gyvensi, plyta gali bet kada ant galvos nukristi“. Visi skambučiai, žinutės iš jos draugų, giminaičių, viskas užfiksuota. Jos sūnui A. siuntinėja žinutes su nuotraukomis. Jos psichologinė būsena buvo sužlugdyta. Reikėjo laiko atstatyti ir sveikatą, ir morališkai. Jos mažametė dukra matė visą įvykį. Ji labai blogai jautėsi, bijojo išeiti į lauką. Po kiekvieno skambučio į duris dukra sakė „mama, neatidarinėk durų“. Bijodavo išeiti į lauką, bijodavo kažkur važiuoti. Vaikas buvo sužlugdytas, ir teko ilgai su ja kalbėtis, aiškintis. Pradėjo vartoti raminamuosius vaistus žolelių pagrindu, vaikas blogai miegojo, buvo irzli. Vaiko savijauta atsiliepė ir jos psichologinei savijautai. Buvo, kad E. nežiūrėjo į ją, o dabar vėl pradėjo žiūrėti, šypsotis su ironija, su tokia veido išraiška.

Buvo pateiktas civilinis ieškinys 10 000 Eur sumai. Prašo teismo už pirmus du epizodus priteisti po 2 500 Eur, už trečią epizodą, kur E. buvo kartu su L., – 3 000 Eur.

Pareigūnai bendravo tik su ja. A. davė parodymus. Pareigūnai turėjo nuvažiuoti pas E., bet po to paaiškėjo, kad pareigūnai nuvažiavo ne į tą namą, todėl jų neapklausė. Jai buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas, dėl ko ji kreipėsi į Lazdynų ligoninę, gydėsi apie 2 savaites. Daugiau nei savaitę svaigo galva, vėmė. Ji gali dirbti iš namų, todėl pirmas tris dienas nedirbo, o po to dirbo iš namų.

(duomenys neskelbtini) ji buvo blaivi, nes miegojo. Vyras pabudo nuo triukšmo. Ji buvo ištempta iš lovos. Iki pirmojo įvykio virš metų, 1–1,5 m., E. vyras jai pradėjo rašinėti žinutes, kviesti į svečius. Ji atsakydavo „kai tavo žmona bus, tada ir ateisiu“. Po to (duomenys neskelbtini) ji susipažino su E. Per E. gimtadienį, po gimtadienio antrą dieną, atėjo E. vyras į svečius, po to E. Jie pradėjo kaimyniškai bendrauti, susitikinėti. Po kurio laiko E. vyras pradėjo jai rašyti „tu man patinki, aš noriu skirtis, E. man pastoviai neištikima“. Įvykis, kurį E. pamatė jos kambaryje, iššaukė E. veiksmus. Jos vyras labai norėjo išsiskirti su E. ir būti su ja. Jis tuo metu buvo pas ją namuose, kai atėjo E. Ji vartojo alkoholinius gėrimus, bet nedaug. (duomenys neskelbtini) jie buvo svečiuose pas E., po to ji buvo savo namuose. Ji daug pamiegojo, todėl negali teigti, kad ji tada buvo neblaivi. E. vyras į svečius atėjo pats. Ji leido šiam atsigulti. Ji lovoje buvo pusiau apsirengusi, be apatinių drabužių. Ji bandė E. sustabdyti, kad ji neliestų jos, bandė atsitraukti. Pradėjo save slėpti rankomis, gintis. Draudimas sumokėjo jai už duris ir sienas virš 3 000 Eur. Sumokėjo tam, kuris pakeitė duris. Negali pasakyti, kas gamino duris. „P.“ jai nieko nesako. Ji nežino, nuo ko ginti E. Jie atėjo ir ją užpuolė. Iš pradžių ji nebendravo, po to buvo susitikę kavos atsigerti. E. nepasakė. Buvo V. ir V., jie atėjo kartu. Neatsimena, ar siuntė vyrui kokias nors nuotraukas. Nekalbėjo su V. apie atvykimą pas prokurorą. Prieš E. ateinant į miegamąjį, neturėjo sužalojimų ant kojų, veido.

Durys yra sutvarkytos, pakeista plokštė ir stiklo paketas. Įmonė tvarkė duris, buvo išrašyti dokumentai. Kokia įmonė – neatsimena. Šią vasarą duris sutvarkė. Ji sumokėjo apie 750 Eur. Draudimas žalą apskaičiavo už duris, sienas, šviestuvus ir visa kita. Draudimas išmoką sumokėjo kelių dienų bėgyje. Durys metalinės, keitė pagrindinę plokštę ir stiklo paketą viduje. Metalinė plokštė irgi buvo apgadinta.

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) apklausta nukentėjusioji O. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), namai buvo nerakinti, atėjo girta kaimynė E. K.–P. Atėjo dėl to, kad ieškojo savo vyro V. P.. E. pakilo į antrą aukštą, į jos miegamąjį, tuo metu ji miegojo, o kartu su ja miegojo V. E. atėjusi nutempė antklodę, kai nutempė antklodę, ji pabudo ir atsisėdo lovoje, jos draugas V. dar miegojo, kol ji sėdėjo lovoje, E. ją pradėjo fotografuoti ir rėkauti, ji jai sakė ,,aš tave užmušiu, aš tave pakarsiu, tau bus blogai“. Tada E. priėjo prie lovos kairės pusės, kurioje sėdėjo, ir pradėjo tampyti ją už plaukų, už plaukų tempė apie 3–4 kartus, pajuto fizinį skausmą, vertina 8 balais, po to pradėjo kumščiais daužyti į galvą, trenkė ir iš kairės, ir dešinės rankos kumščių bei plaštakų, trenkė apie 15 kartų, skausmą vertina 10 balų, taip pat pataikė, sakytų, iš dešinės rankos, į veido sritį, tiksliau dešinės akies ir skruosto sritis, skausmą vertina 9 balais. Kadangi buvo tik iki pusės apsirengusi, E. nagais apdraskė jai pilvo sritį, skausmą vertina 7 balais. Nori paminėti, kad per visus trankymus sėdėjo lovoje. Po to, kai E. jai apdraskė pilvą, ji su abejomis rankomis čiupo jai už kairės kojos, čiurnos dalies ir ištempė ją iš lovos, ji nukrito, vertina skausmą 8 balais. Po to, kai ji nukrito, pradėjo ją spardyti abejomis kojomis, spyrė apie 10 kartų į įvairias kojų vietas, porą kartų pataikė į dešinį pilvo šoną, vertina skausmą 10. Kai ji gulėjo ant žemės, prasidėjo dar didesni šaukimai, E. rėkė ant jos ,,aš tave užmušiu, tave pagausiu, bijosi išeiti į lauką ir kad šeimai gyvenimo nebus“, po šių rėkimų atsibudo V. ir pakėlė ją nuo žemės, atsistojo tarp jos ir E. ir apgynė nuo jos. Kadangi V. jau buvo tarp jų, ji pradėjo ją varyti iš namų, ji išėjo. Nori paminėti, kad įvykio metu E. namuose apgadino miegamojo sieną, yra du įdubimai, sunku pasakyti kokiu daiktu, įtaria, kad mesdama V. telefoną, nes po įvykio rado jį sudaužytą ir numestą prie sugadintos sienos ant grindų. (duomenys neskelbtini) iš E. prasidėjo žinučių ir skambučių ataka, skambino jai, rašė jos mamai, bendriems draugams, E. paviešino jos apsinuoginusios nuotraukas, taip pat jai pradėjo rašinėti ir jos sesuo D. A., ji taip pat jai persiuntė jos apsinuoginusios nuotraukas, taip pat parašė ,,kaip suka jautiesi?“ Tą pačią diena E. jos mamai padavė V. daiktus, buvo atėjusi kartu sese D., jos vyru L. ir drauge E. Vakare apie 17–18 val. į jos kiemą atvažiavo G. J. ir D. J., atvežė jos mažametę dukrą namo. Jiems atvažiavus, ji atsisėdo į G. mašiną ant priekinės sėdynės, staiga iš jos pusės pasirodė girta E., atidarė jos pusės automobilio dureles ir pradėjo sakyti ,,pažiūrėkit, kokia draugė šalava“, po to su abejomis rankomis stvėrė ją už plaukų, pajuto fizinį skausmą, vertina 10 balų. Po to kumščiu trenkė 3 kartus į galvos sritį, 1 kartą į dešinės pusės sritį ir 2 kartus į kairę, skaudėjo 10 balų. Ji liko sėdėti mašinoje, po šio trankymo jos dukrai prasidėjo isterija, ji pradėjo šaukti, rėkti ,,nelieskit mano mamos“, jai pavyko uždaryti duris, bet E. vėl jas atidarė ir tada nepamena, ar už plaukų, ar už striukės ištempė ją iš mašinos, paguldė ant kapoto ir pradėjo vėl daužyti kumščiais į pilvo sritį, trenkė maždaug apie 6–8 kartus, skausmą vertina 9 balais. Tuo metu iš galo atvažiavo E. draugų mašina ,,Honda Civic“, pilkos spalvos, valstybinių numerių nepamena, mašinoje buvo E. sesė D., jos vyras L., draugas V. (V.) ir E. Jie visi išlipo iš mašinos, L. iš karto pribėgo prie G. automobilio, vairuotojo pusės durelių, su grasinimais ,,aš tave sukaposiu, užmušiu“. L. atidarė G. duris ir pradėjo jį tempti iš mašinos, ištempęs iš mašinos, jam sudavė į viršutinę kūno dalį, kiek matė, kumščiu, matė vieną smūgį, po to prie jų pribėgo E., trenkė G. iš kojos į šoną, taip pat matė vieną kartą, G. pradėjo grasinti, kad iškvies policiją, L., D. ir E. išvažiavo, o E. šaukdama paėmė plytą ir sudaužė jos namų įėjimo durų stiklą ir pasišalino. Atvykus policijai, E. sugrįžo į jos kiemą, policininkams bendraujant su L., E. priėjo prie jos, pradėjo grasinti jai ir jos vaikams ir sudavė jai kumščiu į galvą. G. ir D. matė, kaip jai trenkė, jie pradėjo šaukti „va, žiūrėkit, prie policijos pareigūnų, vėl O. sudavė“, po šio įvykio E. pareigūnai uždėjo antrankius ir apie 10 min. ją laikė automobilyje, po to paleido, ir ji vėl rėkavo ant jos. Policija nurodė jai laukti, nes bendravo su E. ir tikrino jos ir kitų asmenų blaivumą, po kiek laiko sugrįžo ir patikrino jos blaivumą, nori nurodyti, kad įvykio metu buvo blaivi. Policijai išvažiavus, E. liko namuose. Po valandos E. grįžo su V. prie jos namų, pradėjo skambinėti į duris, pradėjo išiminėti sudaužytą stiklą, šaukė, rėkė, sakė „jeigu neatidarysi durų, bus dar blogiau“. Jos vaikai M. ir A. buvo labai išgąsdinti, verkė, šaukė, kad E. paliktų juos ramybėje. Ji iškvietė policiją, kol važiavo policija, E. sudaužė jos peleninės stiklainį, sudaužė jį prie jos mašinos, ko pasekoje (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. pastebėjo, kad yra sugadintas jos automobilis „Toyjota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įlenkimas galinėse durelėse iš vairuotojo pusės. Taip pat iki šios dienos gauna E. žinutes, ji ir toliau platina jos asmenines nuotraukas. Visas nuotraukas, įrodančias grasinimus, pateks tyrimo eigoje. Medicininius išrašus iš Lazdynų ligoninės prideda prie protokolo priedų. Daugiau tyrimui reikšmingos medžiagos kol kas pateikti negali (t. 1, b. l. 146–148).

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) apklausta nukentėjusioji O. S. parodė, kad kaimynystėje, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) vakare, jo kvietimu, ji svečiavosi pas jį. Sėdint ir žaidžiant stalo žaidimus, ji išgėrė truputėlį šampano. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. jie išgirdo beldimą į namo stiklines terasos duris, A. atsistojo nuo stalo, atidarė terasos duris ir išėjo į terasą, terasoje A. su atėjusiais žmonėmis šnekučiavosi apie 5 min. Durys buvo pradarytos, todėl ji girdėjo balsus ir iš karto suprato, kad tai kaimynė E. P.. Ji buvo ne viena, o su jai nepažįstamais dar dviem asmenimis ir savo dukra V. Po maždaug 5 min. jų pokalbio, jai minėta nepažįstama moteris per terasos duris užėjo ir pradėjo su ja kalbėti. Klausė, kuo ji vardu, ji iš karto pasakė, kad nėra prasmės joms bendrauti. Jai paklausus kodėl, ji pasakė, nes tavo draugė yra E. P.. Ji apsirengė, pasiėmė cigaretę ir norėjo išeiti parūkyti, kaip tik einant jai link namo įėjimo durų, jie pro terasos duris suėjo į namo vidų. Ji suprato, kad bręsta konfliktas, nes su minėtais kaimynais turi įsisenėjusių nesutarimų. Stovėjo už A. Č., o E. P. su kita jai nepažįstama moterimi pradėjo eiti link jos. A. Č. bandė jas laikyti, neprileisti prie jos, o jos visais įmanomais būdais bandė ją pasiekti rankomis ir kojomis ir jai suduoti. E. P. dukra V. visą jų konfliktą filmavo. Viso šio konflikto metu E. P. mušė ją abiejų rankų kumščiais ir sudavė jai į veidą bei šonus ne mažiau nei 15 kartų. Taip pat savo kojomis spardė jai į kojas, mėtė jai į galvą batus, stovėjusius ant grindų, ir laikė ją paėmusi už plaukų. Dėl tokių jos veiksmų, ji pajuto fizinį skausmą. Gindamasi ji traukėsi ir nepajuto, kaip atsidūrė koridoriuje. Tuo metu nepastebėjo, kaip prie jos atsidūrė minėtas nepažįstamas vyriškis, kuris trenkė jai vieną kartą dešinės rankos kumščiu į galvą, kairės pusės pakaušio sritį. Po ko ji pajuto fizinį skausmą. Sąmonės praradusi nebuvo. Tarp jų toliau vyko žodinis konfliktas, kurio metu A. Č. pareikalavo, kad jie pasišalintų, ir jie išėjo. Tada iš karto ji paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu. Įvykio metu turtinės žalos nepatyrė. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 167–168).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 22 d. papildomai apklausta nukentėjusioji O. S. parodė, kad su E. yra pažįstamos nuo (duomenys neskelbtini). Yra kaimynės, gyvena skirtinguose namuose, bet vienoje gatvėje. Iš pradžių jų santykiai buvo geri, bendravo gražiai, susitikdavo tai pas ją namuose, tai ji su vyru ir vaikais ateidavo pas ją į namus. Jų vaikai žaisdavo kartu. Tačiau tada jau matėsi, kad ji yra pavydus žmogus, ji pavydėdavo savo vyro, kitiems žmonėms sakydavo, kad jos vyras į ją žiūri kitaip ir pan. Vėliau, kai atsirado bendrų pažįstamų, tie asmenys pasakojo, kad ji ir anksčiau yra kalbėjusi panašiai apie kitas moteris, jog ji pavydi savo vyro. (duomenys neskelbtini), kada tiksliai, neprisimena, vakaro metu, tikslaus laiko neprisimena, E. vyras V. P. buvo pas ją namuose. Tada E. atėjo pas ją į namus ir pamatė, kad jos vyras miega lovoje, ir ją užsipuolė, ją sumušė. Dėl to įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po šio įvykio iki 2024 m. vasario mėn. įvykio daugiau jokių konfliktų nebuvo. (duomenys neskelbtini) vakare ji su savo dviem vaikais A. ir M. nuėjo pas kaimyną A., kur jos žaidė stalo žaidimus. Kažkur apie 23–23.30 val. ji savo vaikus nuvedė namo, kur juos paliko savo mamos priežiūroje, o pati grįžo pas A., norėjo pabaigti žaisti žaidimą ,,Monopoly“. Maždaug po 10 min., apie 24 val. išgirdo, kad kažkas beldžiasi į terasos duris, iš terasos pusės (terasa ir vidinis kiemas nėra aptvertas). A. atsistojo ir nuėjo pažiūrėti, kas beldžiasi, atidaręs duris, jis iš karto išėjo į terasą ir uždarė duris, nes žino, jog tarp jos ir E. vyksta konfliktas, kad ji nepamatytų jos. Ji toliau sėdėjo kambaryje prie stalo ir laukė, o po 5–10 min. E. draugė (jos vardo nežino, bet turi nuotrauką) atidarė terasos duris, įkišo galvą ir pradėjo su ja kalbėti. Ji pasisveikino, paklausė jos, kuo ji vardu, gal susipažįsta. Atsakė, kad nenori, nedomina. Ji tada atsistojo, norėjo išeiti per pagrindines buto duris parūkyti, ir tuo metu atsisuko į terasos duris ir pamatė, kaip E. pradėjo rėkauti, įžeidinėdama ją „šalava“, „šliūcha“, kad ji miega su jos vyru, o A. laiko ją ir jos draugę, kad jos neįeitų į butą. A. dar paprašė tos draugės vyro (kurio vardo nežino, bet turi nuotrauką), kad jis palaikytų savo žmoną, bet jis jos nelaikė, tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. A. jų neišlaikė. E. pirma puolė prie jos, bandė jai įspirti ir rankomis trenkti, ji bandė gintis, kiek kartų ji jai pataikė ir įspyrė, ji neprisimena, neskaičiavo, bet tikrai buvo ne mažiau 15 kartų. Tuo pat metu jos draugė lygiai taip pat bandė rankomis ir kojomis ją sužaloti, kiek kartų ji jai pataikė, neprisimena. Jos abi vienu metu užsipuolė, tik E. buvo aktyvesnė. Po to E. mėtė į ją batus, kurie buvo koridoriuje, prie įėjimo durų, nes ji nestovėjo vietoje, vis stengėsi išvengti jos ir jos draugės smūgių, nuo terasos pusės jos nuėjo iki pagrindinių buto durų. A. visą laiką bandė jas sulaikyti ir atskirti nuo jos, bandė ją ginti. Jis jų nemušė, nestumdė, jis tiesiog bandė jas sulaikyti ir prašė E. draugės vyro, kad jis palaikytų savo žmoną, nes jam vienam sunku abi jas sulaikyti. Kai jau buvo koridoriuje, ji buvo prispausta kampe, A. stovėjo priešais ją, jis buvo ją uždengęs, ir tuo metu ji sugriebė E. už plaukų, už uodegos, nes ji juos buvo susirišusi, palenkė jos galvą žemyn, kad ji pagaliau nurimtų ir paleistų jos koją, kurią tuo metu rankomis ji buvo apkabinusi. Ji paleido jos koją, ji paleido jos plaukus, ji trumpam nusiramino, ir tada ji vėl pradėjo ją įžeidinėti ir vėl mėtyti į ją batus. Ji stengėsi išvengti batų ir nuėjo į kitą koridorių. Tada iš niekur nieko, ją įžeidinėjant, kaip tiksliai, jau neprisimena, priėjo E. draugės vyras, kuris dešinės rankos kumščiu vieną kartą stipriai trenkė į kairės pusės galvos sritį – pakaušį. Pajuto stiprų fizinį skausmą, kurį vertina 10 balų iš 10. Sąmonės nebuvo praradusi, bet jai susvaigo galva. Šis vyras jai pradėjo grasinti, ji jam pasakė, kad kvies policiją, jis jai pasakė, kad kviestų ką nori. Tada ji nubėgo į kambarį ir nuo stalo pasiėmė savo telefoną, o tuo metu A. E. jau buvo nuvedęs prie terasos durų, kad išeitų, ir tada prie jos pribėgo E. draugė, kuri pradėjo ją įžeidinėti, ir iš kojų bandė įspirti, bet nepataikė. Taip pat pribėgo jos vyras, kuris ją vėl pradėjo įžeidinėti, ji pasakė, kad kviečia policiją, ji ėjo atbulai į koridorių, prie pagrindinio įėjimo, o ji su įžeidinėjimais, kad ją pagaus ir vėl bus, ėjo į ją. Visą šitą ėjimą ji fotografavo. E. draugė tada pasakė savo vyrui ir E., kad reikia išeiti, ir jie išėjo. Visą konfliktą taip pat matė ir filmavo E. dukra V. Kiek žino, A. pažįsta tik E. ir jos dukrą, o E. draugę su vyru matė pirmą kartą. Iš kur E. galėjo žinoti, kad ji pas A., nežino. Taip pat nori pasakyti, kad į Lazdynų ligoninę kreipėsi tik po kelių dienų ((duomenys neskelbtini)), nes po įvykio ji dvi dienas pragulėjo lovoje, jai labai skaudėjo galvą, ją pykino, ji vėmė, vaistai skausmo nenuėmė. Nuvykus, ligoninėje jai diagnozavo smegenų sutrenkimą, skyrė gydymą ambulatoriškai. Nedarbingumo ji neėmė, nes jos toks darbas, kad gali dirbti iš namų, todėl dirbo iš namų. Smegenų sutrenkimo simptomus ir negalavimus jautė iki savaitgalio. Civilinį ieškinį dėl patirtų sužalojimų pateiks tyrimo eigoje. Dar nori pasakyti, kad prieš kelias savaites E. su savo pusbroliu buvo atėjusi pas A.ir jos ieškojo. Pati ji jos tiesiogiai neieško, pas ją neateina. Daugiau nieko pasakyti neturi (t. 1, b. l. 175–177).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 16 d. papildomai apklausta nukentėjusioji O. S. parodė, kad ji laikosi visų savo anksčiau duotų parodymų šiame ikiteisminiame tyrime, jų tikrai nekeis, prašo jais vadovautis. Papildoma gali tik nurodyti, kad (duomenys neskelbtini) ryte, kai ji pastebėjo, kad yra apgadintas jos automobilis „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įlenktos galinės durelės iš vairuotojo pusės, šalia įlenktų durelių ant žemės gulėjo stiklainis, į kurį ji mesdavo nuorūkas, jis buvo sudaužytas, todėl ji pamanė, kad būtent E. šiuo stiklainiu apgadino jos automobilį. Ji nematė to momento, kai tai įvyko, t. y. nematė, kad būtent E. būtų apgadinusi jos automobilį. Anksčiau automobilis negalėjo būti apgadintas, nes ji jį prižiūri „Toyota“ servise. Namo lauko durų stiklo ji dar nekeitė, bet draudimas jai jau sumokėjo už apgadintą automobilį, už šviestuvus, sienas jos kambaryje, auksinę grandinėlę bei lauko durų stiklą, bendra suma apie 3 000 Eur. Taip pat papildomai nurodo, kad jos pusnuogės nuotraukas, padarytas (duomenys neskelbtini), jos namuose, E. nusiuntė jos mamai, kaimynui A. Č., jos broliui D. A. (D. A.), jo žmonai E. A., kurie gyvena Anglijoje, jos sūnui A. S. (A. S.). Daugiau neturi, ką papildyti, daugiau jokių reikšmingų aplinkybių apie visus epizodus neatsimena (t. 1, b. l. 181).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 27 d. papildomai apklausta nukentėjusioji O. S. parodė, kad papildomai gali nurodyti, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., o būtent pirmo konflikto metu, kai E. atėjo į jos namus, E. nutraukė auksinę grandinėlę, kuri buvo ant kaklo. Paties momento, kada ir kaip grandinėlė nutrūko, ji neatsimena. Auksinę grandinėlę ji rado po konflikto ant grindų. Šią grandinėlę ji yra gavusi dovanų, todėl jokių įgijimo dokumentų neturi, jos vertė apie 350 Eur, kiek ji svėrė, negali pasakyti. Už šios grandinėlės remontą jai draudimas paskaičiavo ir sumokėjo 30 Eur, tačiau kai ji nešė grandinėlę taisyti, jai pasakė, kad ji nėra taisoma, nes yra ištempta. To paties konflikto metu E. apgadino jos kambaryje kabėjusius du šviestuvus, jie kabėjo iš abiejų lovos pusių. Šie šviestuvai buvo apgadinti grumtynių metu, nes jie kabėjo maždaug 1,5 m aukštyje nuo žemės – E. į juos trankėsi ją mušdama ir puldama savo vyrą, ko pasekoje buvo apgadinti ne tik šviestuvai, bet ir kambario sienos, nes jie trenkėsi į sienas. Taip pat konflikto metu E. paėmė savo vyro mobilaus ryšio telefoną, buvusį ant naktinio stalelio, ir jį metė į sieną, dėl ko buvo sugadinta siena dar kitoje vietoje. Kur tiksliai buvo padaryti apgadinimai sienose, negali nurodyti, viskas užfiksuota draudimo bendrovės. Jos draudimas buvo bendras namų, jai žala atlyginta, ji įsigijo naujus šviestuvus, tačiau sienų dar netvarkė. Draudimas jai sutvarkė automobilį. Taip pat (duomenys neskelbtini) E., paėmusi nuo žemės plytą, metė ją į jos namo lauko durų stiklą ir išdaužė vieną stiklo paketą, jo vertės įvardinti negali. Tačiau stiklas yra neišimamas, todėl draudimas jai atlygino žalą už naujas duris, kurias ji keis už dviejų savaičių. Taip pat patikslina, kad (duomenys neskelbtini) pas kaimyną A. vykusio konflikto metu nepažįstamas vyras, kaip dabar žino, kad tai buvo L. U., jai dešinės rankos kumščiu trenkė į kairę galvos pusę, smūgio metu ji stovėjo pas A. namuose, koridoriuje, o L. U. prie jos priėjo, kas vyko po šio smūgio, neatsimena. Dėl to ji pajautė fizinį skausmą, šitas smūgis jai buvo suduotas jau po to, kai ją ir E. atskyrė vieną nuo kitos, todėl jis tikrai nebuvo suduotas bandant jas atskirti (t. 1, b. l. 185).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis G. J. parodė, kad buvo užpultas kartu su broliu neblaivių asmenų. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. su savo mašina kartu su broliu D. J. ir jo mažamete dukra M. atvažiavo pas M. motiną O. S.. Atvažiavo į kiemą, kuris nebuvo aptvertas. Išėjo iš namų O., atėjo į mašiną, atsisėdo šalia jo, o brolis su M. sėdėjo gale. Buvo kažkas atsitikę su broliu telefonu, todėl O. paprašė, kad padėtų išsiaiškinti, kas atsitiko. Praėjus pusei minutės, iš kažkur atsirado kaltinamoji, atidarė mašinos dureles, tuo metu buvo tamsus paros metas ir jis atvažiuodamas nematė, kad kažkas kitas kieme stovėtų. Iš kur ji atsirado, negali pasakyti. Atidarė keleivio priekines dureles, kur sėdėjo O. S.. Jis nesuprato, kas vyksta. Galvojo, kad gal kokia O. pažįstama atidarė dureles, norėjo pasikalbėti. Tačiau kaltinamosios veiksmai buvo tokie, kad atidariusi dureles pradėjo tampyti O. už plaukų, kažką nesuprantamai rėkti. Smūgių buvo į veidą suduota daugiau, nes jis sėdėjo vairuotojo pusėje ir viską matė. Buvo suduota mažiausiai 3 smūgiai į veido sritį ir 3 smūgiai į galvos sritį, pasipylė smūgių kruša. Iš viso tuo metu buvo suduoti ne mažiau nei 6 smūgiai O. O. pradėjo rėkti, bandė kaltinamąją nuo savęs nustumti. Vienu metu pavyko uždaryti dureles, tačiau kaltinamoji jas vėl atidarė, ištraukė O. už plaukų į lauką, parvertė ant kapoto ir pradėjo daužyti rankomis į veidą ir kitas kūno vietas. Buvo smūgių kruša, buvo suduoti smūgiai vienas po kito. Tuo metu M. J., sėdėdama mašinos gale, pamatė, kas vyksta, pradėjo klykti, rėkti, kodėl mušama jos mama. Jis su broliu pradėjo ją raminti. Tuo metu iš galo privažiavo kita mašina „Honda Civic“. Mašina sustojo už kelių centimetrų nuo jo mašinos, kaip suprato, tai buvo padaryta dėl to, kad jie negalėtų išvažiuoti. Iš mašinos išlipo mažiausiai 3 asmenys. Viena mergina, kuri sėdėjo už vairo, ir 2 jaunuoliai. Vienas iš jų – kaltinamasis L. A.. Jis pribėgo prie jo, t. y. prie jo vairuotojo pusės durelių, atidarė duris, pradėjo jį vadinti „gaidžiu“. Pradėjo tempti jį iš mašinos. Suėmė už dešinės pusės striukės, suplėšė striukės dešinės pusės šoną. Po šio įvykio striukė tapo nebenaudojama, todėl ją išmetė. Ištempus jį iš mašinos, pribėgo prie vairuotojo pusės durelių ir kaltinamoji. Kaip jam pasirodė, abu kaltinamieji buvo neblaivūs. Jų veiksmai buvo neadekvatūs. Nuo L. sklido ir alkoholio kvapas, kaltinamasis vis rėkė jam į veidą „kas tu toks, tu velnias esi, aš tave užversiu“. Visiškai nesuprantamas elgesys. L. užsimojo smūgiuoti jam į veidą. Tas smūgis praslydo pro jo veidą ir pataikė jam į kairį petį. Jis patyrė fizinį skausmą, atšoko nuo smūgio. Tuo metu kaltinamoji buvo su kerziniais batais ir spyrė jam į pilvą, pataikė į kairį pilvo šoną. Nuo smūgio jis susirietė, brolis išlipo iš mašinos. Bandė atitraukti asmenis nuo jo, po ko abu kaltinamieji atsitraukė nuo jo. Jis dar labiau pasitraukė, saugiu atstumu nuo jų. Kaltinamieji rėkavo, bėgiojo. Kaltinamoji vėl puolė O., tampė už drabužių. Jo brolis pradėjo rėkti, kad reikia kviesti policiją. Jis pradėjo skambinti 112. Nesurinkus numerio, išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Pamatė, kad prie O. namo durų stovi kaltinamoji, kad yra išdaužtas durų stiklas, o ant žemės guli kaip ir plyta. Kai pasakė, kad kviečia policiją, tada visi atvykę asmenys susėdo į mašiną ir pasišalino iš įvykio vietos. Kiti asmenys į konfliktą nesikišo, tiesiog stovėjo šalia ir žiūrėjo. Visiems išvykus su mašina, jie laukė atvykstančios policijos, gal pusvalandį buvo lauke. Atvykus policijai, į įvykio vietą grįžo kaltinamoji ir visi kiti dalyviai, kurie buvo atvykę prieš tai. Kol kalbėjo su policijos pareigūnais, išgirdo brolio ir O. riksmą, kad vėl O. sudavė. Atsisukęs pamatė, kad prie O. vėl stovi kaltinamoji, tačiau paties smūgio nematė, ar jis buvo suduotas, ar nebuvo. Tuo metu policijos pareigūnai kaltinamajai uždėjo antrankius. Ji buvo įsiaudrinusi, todėl policijos pareigūnams teko kviesti antrą ekipažą. Tiesiog negalėjo susitvarkyti su kaltinamąja. Atvykus policijos ekipažui, ji buvo pasodinta į antrą policijos automobilį. Buvę asmenys vėl kėlė chaosą, reiškė nepasitenkinimą, kodėl kaltinamoji buvo surakinta antrankiais, pasodinta į mašiną, bet konfliktas aprimo. Jie pasitraukė į šalį ir viskas tuo baigėsi. Paprašė su broliu patikrinti jų blaivumą. O. buvo sumušta, jis pats patyrė fizinį skausmą. Jų blaivumas buvo patikrintas, nustatytas 0 prom. Kaltinamiesiems buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Klausė policijos pareigūnų, ar priims iš jo pareiškimą, nes norėjo rašyti pareiškimą iš karto. Jam pasakė, kad tai jo asmeninis konfliktas su kaltinamaisiais, dėl to vietoje pareiškimas nebus priimtas, gali vykti į policijos komisariatą arba rašyti per e. policiją. Pareiškimą parašė grįžęs namo per e. policiją.

Atsakydamas į klausimus parodė, kad prieš jį smurtavo kaltinamasis L., bandė suduoti jam į veido sritį, tačiau smūgis praslydo pro veidą ir pataikė į kairį petį. Skausmas buvo juntamas, jis nuo smūgio atšoko. Kaltinamoji jam sudavė smūgį koja į kairę pilvo pusę, šoną. Jis buvo užpultas viešoje vietoje grupės girtų asmenų. Jam buvo šoko būsena, nesuprato, kas vyko. Buvo sukeltas didelis išgąstis, moraliniai išgyvenimai. Baisiai jautėsi tą dieną. Visą savaitę prastai jautėsi, buvo prastai emociškai. Dažnai tenka lankyti krikšto dukrą M. tuo pačiu adresu, kyla emocinė įtampa, kad vėl atvykęs tuo pačiu adresu gali būti užpultas tų pačių neadekvačių, girtų asmenų. Kaip sakė O., kaltinamosios elgesys toliau yra neadekvatus, ji provokuoja įvairiausius konfliktus. Atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad bus rašomas ant jo pareiškimas, kad neva jie šiuos užpuolė. Jam buvo šokas, kad žmonės gali taip elgtis, kalbėti tokius dalykus, kuomet panaudojamas smurtas be jokios priežasties. Moralinius, dvasinius išgyvenimus vertintų 1 000 Eur. Taip pat buvo suplėšyta striukė, kurią pirko mažiau nei prieš metus už 200 Eur. Plyšo ne tik išorinė dalis, bet ir vidinė, pamušalas, todėl teko ją išmesti.

Kaltinamoji atidarė mašinos keleivio dureles, buvo pradėta nukentėjusioji tampyti už plaukų, kurį laiką buvo tampoma, ir dar buvo suduoti ne mažiau nei 3 smūgiai į veidą, taip pat ne mažiau nei 3 smūgiai į galvos sritį. Kai durelės buvo uždarytos, kaltinamoji vėl dureles atidarė ir ištempė nukentėjusiąją už plaukų iš mašinos į lauką, parvertė ant kapoto, ir buvo suduoti smūgiai į galvos sritį ir kitas kūno vietas. Mano, kad buvo suduoti ne mažiau nei 5–6 smūgiai. Nukentėjusioji rėkė „ką tu darai, kas čia vyksta, skauda“. Nematė, kas nunešė M. į namus. Negali pasakyti, kur O. buvo – ar priekyje mašinos, ar kur. Jis necenzūrinių žodžių nevartojo, buvo šoke. Jis nepažinojo kaltinamosios vyro, nebuvo apie tokį girdėjęs. Jei čia tas pats vyriškis, tai vieną kartą O. buvo atvažiavusi su juo pas jį į namus pakalbėti apie įvykį. Tai buvo savaitės bėgyje. Gal O. skambino, negali pasakyti. Po to įvykio jis neklausė O., kas tas vyras. Buvo klausimas galbūt apie skyrybas, kokį advokatą būtų galima pasirinkti. Jis advokato nepasiūlė. Jeigu buvo kalba, tai tiesiog O. paklausė, kaip ji jaučiasi. Apie įvykį nekalbėjo. Nežino, kokiu tikslu atvyko. Negali pasakyti, ar buvo kalbama apie vaizdo įrašą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 22 d. apklaustas liudytojas G. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. jam priklausančiu automobiliu „Toyota Avensis“, kurį vairavo jis, kartu broliu D. J., kuris sėdėjo už vairuotojo ant galinės sėdynės, ir jo mažamete M. J., kuri sėdėjo specialioje kėdutėje, atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), perduoti M. J. jos mamai O. S.. Gyvenamojo namo teritorija nėra aptverta. Jiems įvažiavus į kiemą, O. S. išėjo iš namo į kiemą ir įsėdo į priekinę sėdynę šalia vairuotojo, kad patikrintų D. J. telefoną dėl užsiblokavimo. Automobilio duris užsidarė. O. S. tik įsėdus į mašiną, nežinia iš kur, prie automobilio pribėgo stambi moteris, maždaug virš 30 m. amžiaus (kaip vėliau sužinojo, tai yra E. K.–P.), kuri atidarė priekines dešinės pusės dureles, kur sėdėjo O., iš karto pradėjo O. S. atžvilgiu naudoti fizinį smurtą – sugriebė O. S. už plaukų, pradėjo tampyti, kelis kartus kumščiu trenkė jai į galvą ir veidą, rėkavo neadekvačius, nesuprantamus dalykus. Iš išvaizdos atrodė neblaivi. O. S. pavyko užsidaryti duris, tačiau minėta neadekvati moteris vėl atidarė automobilio duris, paėmusi už plaukų arba striukės ištempė O. S. į lauką, pradėjo ją kumščiais daužyti, parvertė ant jo mašinos kapoto ir toliau ją mušė rankomis, suduodama smūgius į galvą ir kitas kūno vietas. Tiksliai pasakyti, kiek kokių smūgių jai sudavė, negali. Pamačiusi tokį vaizdą, mažametė M. J. pradėjo klykti, rėkti, kodėl mušama mama. Jis ir D., sėdėdami automobilyje, pradėjo raminti mažametį vaiką, nes vaikas pradėjo rėkti. Tuo metu staigiai iš jo automobilio galo privažiavo automobilis ,,Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio iššoko dar keli asmenys. Galimai du vaikinai ir viena mergina. Vienas iš asmenų (aukštas, kiek prisimena, su balta liemene), iš karto priėjo prie jo kairės pusės vairuotojo durelių, jas atidarė, ir tuo pat metu prie jo pribėgo stambi neadekvati moteris. Jie abu vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, vyriškis pradėjo jam grasinti, kad jį užmuš, pakas. Jis nieko jiems neatsakė, nesakė, sėdėjo ramiai. Tuomet šis vyriškis palinko į automobilio vidų arti jo, su dešine ranka sugriebė jam už dešinės pusės striukės priekio ir pradėjo tempti jėga jį iš mašinos. Jis tuo metu buvo pasisukęs į jį, neleido jam tempti, priešinosi. Tempimo metu jis suplėšė jo striukę, plyšo striukės dešinės pusės šonas. Ištempęs jį iš mašinos, vyriškis, kuris irgi buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis mosikavosi rankomis jam prieš veidą, rėkė neadekvačius žodžius, kaip pvz. ,,kas tu toks“, norėjo kumščiu smūgiuoti jam į veidą, užsimojo, bet pataikė vieną kartą į kairį petį. Jis patyrė nedidelį fizinį skausmą, kurį tuo metu vertino 5 iš 10. Daugiau jis nesmūgiavo. Tuo metu šalia buvusi minėta stambi moteris toliau vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu ir pakėlusi dešinę koją spyrė jam į kairį šoną ties pilvo sritimi. Jis pajautė fizinį skausmą, kurį tuo metu vertino 7 iš 10. Kiek pamena, ji buvo apsiavusi „kerziniais“ batais. Taip pat ji grasino pakasti jį ir kad jam buvo „pyzdec“. Dėl tokių neadekvačių užpuolikų veiksmų pajuto fizinį skausmą, žymių ant kūno nebuvo. Jis nuo jų atsitraukė saugesniu atstumu. Tuomet minėti abu asmenys vėl puolė O. S., kuri stovėjo šalia mašinos. Matė, kad stambi moteris jai sudavė kelis smūgius į galvą iš rankos. Vyras tiesiog šūkavo ir lakstė aplinkui, elgėsi visiškai neadekvačiai. D. J. tuo metu mašinoje ramino mažametę dukrą, mašinos durelės buvo atidarytos. Kiek pamena, kažkuriuo metu iš mašinos išlipo jo brolis D. J. ir pradėjo ginti O. S., atitraukinėti neadekvačią moterį nuo O. S., pradėjo filmuoti moters veiksmus. Jam D. J. po to sakė, kad stambi moteris spyrė D. J. į ranką. Kieme vyko chaosas, triukšmas. Brolis pradėjo rėkti, kad reikia kviesti policiją. Jis pasiėmė telefoną ir pradėjo skambinti pagalbos telefonu 112. Ir tuo metu išgirdo stiklo dužimo garsą. Atsisukęs į tą pusę, iš kur atsklido garsas, t. y. į namo įėjimo durų pusę, pamatė prie įėjimo durų stovinčią tą pačią neadekvačią moterį ir šalia jos prie durų gulinčią plytą. Taip pat matėsi išdužęs įėjimo durų stiklas. Brolis pradėjo šaukti, kad ta moteris išdaužė langą. Jis pradėjo šaukti, kad kviečia policiją. Tuomet du iš galimai trijų atvykusių automobiliu „Honda Civic“ asmenų atsisėdo atgal į automobilį ir automobilis išvažiavo iš kiemo. Kiek pamena, automobilį vairavo jam nepažįstama moteris, ji į konfliktą nesikišo, stovėjo atokiau. Kartu su ja į automobilį įsėdo vienas vyras, kuris taip pat nesikišo į konfliktą. Kieme likusi stambi moteris ir vyras, kurie juos užpuolė, apsisuko ir išėjo iš kiemo į gatvę, pasuko į kairę pusę ir nuėjo. Iki atvykstant policijos pareigūnams, jie stovėjo su broliu lauke. O. dukrą nusivedė namo. Atvykus policijos pareigūnams į lauką išėjo O. S., bei jiems bendraujant į kiemą sugrįžo minėta neadekvati moteris. Ji vėl pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, rėkauti kažkokius nesuprantamus žodžius. Jis policijos pareigūnams sakė, kad tai yra jį ir O. S. užpuolusi moteris. Policijos pareigūnai į tai nekreipė jokio dėmesio, ta stambi moteris priėjo prie O. S., pradėjo jai rėkti į veidą. Tuo metu jis bendravo su policijos pareigūnu ir išgirdo O. riksmą. Šalia šių moterų stovėjo jo brolis D. J., kuris taip pat pradėjo šaukti, kad ta moteris sudavė smūgį O. į veidą. Tuomet prie jų pribėgo policijos pareigūnas, kuris jų akivaizdoje stambiai moteriai uždėjo antrankius ir pasodino ją ant tarnybinio automobilio galinės sėdynės. Kažkuriuo metu į kiemą jau buvo grįžęs aukštas vyras su dar keliais asmenimis (tikslaus skaičiaus nurodyti negali), kuris prieš tai smurtavo prieš jį. Kai moteriai buvo uždėti antrankiai ir ji buvo pasodinta į tarnybinį automobilį, tie asmenys pradėjo reikšti nepasitenkinimą, šaukti policijos pareigūnams, tačiau ką jie šaukė, negali pasakyti. Dėl to atvykę policijos pareigūnai per raciją kvietė pastiprinimą ir netrukus atvyko antras policijos pareigūnų ekipažas. Jo iniciatyva jam buvo patikrintas blaivumas, nustatyta 0 prom. Po ko tie asmenys aprimo. Jie kieme buvo apie valandą, kol pareigūnai aiškinosi aplinkybes. Vienas pareigūnas priėjęs pasakė, kad tai yra jo asmeninis konfliktas su atvykusiais asmenimis ir ikiteisminis tyrimas dėl jo užpuolimo nebus pradėtas. Jis paklausė, ar galima rašyti pareiškimą vietoje, pareigūnas atsakė, kad pareiškimą gali parašyti nuvykęs į 2-ąjį policijos komisariatą arba per „ePolicija.lt“. Jis tuomet su broliu D. J. atsisėdo į automobilį ir išvyko iš kiemo. Tos pačios dienos vakare jis per „ePolicija.lt“ parašė pareiškimą. Jo atžvilgiu smurtas buvo panaudotas viešoje vietoje, be jokios priežasties, buvo užpultas, spardomas, mušamas, suplėšyta striukė. Jo akivaizdoje, viešoje vietoje, buvo panaudotas fizinis smurtas O. S. atžvilgiu, plyta išdaužtas durų stiklas. Dėl tokio nepažįstamų užpuolikų įžūlaus, chuliganiško elgesio patyrė šoką, šoką patyrė ir mažametė M. J., kuri matė, kaip buvo suduodami smūgiai jos mamai O. S.. Dėl vyro ir moters panaudoto fizinio smurto jo atžvilgiu, jis įvykio metu juto fizinį skausmą. Žymių ant kūno nebuvo. Į gydymo įstaigą nesikreipė, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nevyks. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas įvykio metu. Taip pat įvykio metu buvo suplėšytas striukės dešinės pusės šonas. Striukė buvo pirkta 2022 m. gruodžio mėn. Gariūnų turgavietėje už 200 Eur. Šiuo metu striukė netinkama naudoti. Joje yra 15 cm plyšimas. Jis jam padarytą turtinę žalą vertina 200 Eur. Po įvykio jis iš O. S. sužinojo, kad jį užpuolusi moteris yra E. K.–P. Dėl kokių tiksliai priežasčių (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas ir jis buvo užpultas, nurodyti negali, nes priežasčių nežino. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje, kai bus nustatyti nusikalstamą veiką padarę asmenys (t. 2, b. l. 2–3, 7).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. A. parodė, kad E. K.–P. yra jos sesuo, L. A. – vyras, L. U. – draugas. Sesuo pranešė, kad užtiko savo vyrą su nukentėjusiąja savo lovoje. Kitą dieną jie atvyko su jos drauge L. M. ir vyru pas seserį E. Ten buvo policijos pareigūnai, nes sesuo rašė pareiškimą ant vyro, nes patyrė smurtą. Buvo pas seserį, ten dar buvo vienas draugas, Kazachstano pilietis. Sesuo nusprendė sudėti vyro daiktus ir padėti prie O. namų. Taip ji ir padarė. E. grįžus, jie dar šiek tiek pabuvo ir nusprendė važiuoti namo. Sėdo į automobilį (ji, vyras ir draugė) ir planavo važiuoti namo. Sesuo sugalvojo pažiūrėti, ar vyro daiktai paimti. E. pradėjo eiti, todėl jos vyras paskui ją nusivijo, kad sustabdytų ją, kad nekiltų konfliktas ir pan. Privažiavo prie namų, ten stovėjo tamsi mašina. Ten vyko kažkokie judesiai, kažkas stumdėsi, šūkavo, visokie keiksmai. Tuomet O. savo vaiką įvedė į namus ir išėjo jos senas vyras. Jie tarpusavyje stovėjo – jos vyras, E. vyras, ir vyko žodinis konfliktas. E. vyras pastūmė jos vyrą, šis nukrito ant žemės, atvyko policija.

Atsakydama į klausimus parodė, kad E. nuėjo pasižiūrėti, ar vyro daiktai paimti. Ten stovėjo mašina, buvo žodinis konfliktas. Buvo du vyrai, O. buvo, jie ten rėkavo, stumdėsi. Nematė, ką sesuo darė, tiesiog rėkavo viena ant kitos su O. Mašina stovėjo šalia durų, prie mašinos. Keleivio durys, iš dešinės pusės, jas matė abi kartu. Jos rėkavo viena ant kitos. Buvo vienas vyras, kuris filmavo, po to ji su drauge išvažiavo iki namų, o kai grįžo, jis vis tiek filmavo. Jos vyras buvo su jos seserimi. Jos vyras laikė jos seserį, o E. vyras laikė O. Nematė, ar jos vyras bendravo su kitais vyrais. Kai policija atvažiavo, buvo rėkavimai, sesuo tuo metu buvo sulaikyta mašinoje. Jie stovėjo ir laukė, kol priims pareiškimus. Nematė, kad sesuo prie policijos pareigūnų būtų šėrusi nukentėjusiajai. Tik girdėjo, kad sesuo kažką mėtė į duris, nes tuo metu ėjo nuo E. namų.

Kai privažiavo prie O. namų, tai vienas vyras tikrai buvo išlipęs iš automobilio. Į sesers namus išvažiavo pasiimti telefono. Užtruko iki 15–20 min. Kai grįžo, girdėjo dūžtantį stiklą, taip pat tuo metu atvyko policijos pareigūnai. E. buvo didelė nuoskauda, ji jautėsi pažeista. Jie nenorėjo, kad įvyktų kažkokie veiksmai, todėl jos vyras ėjo paskui E. Nematė suplėšytos striukės. Keiksmažodžiai buvo iš visų, vienas ant kito. E. vyras, išbėgęs iš O. namų, puolė ant jos vyro, pastūmė jį, dėl ko šis parkrito. Smūgių sudavimų nematė. Negali pasakyti, kiek laiko praleido pas seserį, porą valandų kažkur. Išvažiavus policijos pareigūnams, dar pabuvo 1–1,5 val. Namuose buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, bet ne visi juos vartojo. L. vartojo alkoholį. Nežino, koks buvo atstumas. Jos automobilis stovėjo prie E. kiemo, kai ji pradėjo eiti su L. Matė, kaip E. ir L. priėjo prie stovinčio automobilio. Nežino, ar ta vieta apšviesta. Nenorėjo, kad kas nors filmuotų jos valst. Nr. telefonu. Nežino, kokiu tikslu tai buvo daroma. Matė, kaip buvo sulaikyta E. Ją sulaikė, nes buvo agresyviai nusiteikusi. Negirdėjo, kad kiti dalyviai šauktų, jog sudavė O. Kai vyko konfliktas, E. vyras išėjo iš O. namų. Vaikas iš pradžių buvo nuneštas į O. namus, pati O. nunešė. V. pačioje konflikto pradžioje nedalyvavo. Kai V. išbėgo, policijos pareigūnai važiavo pagrindiniu keliu link O namų. Nežino, ar policijos pareigūnai greitai atvažiavo. Ten viskas vyko iki 15 min., sunku pasakyti.

Tą vakarą girtumas buvo tikrinamas. Neatsimena, koks jis buvo nustatytas. Ji vairavo mašiną blaivi. Ji grįžo namo pasiimti telefono. Ten dėl streso išgėrė. Jos mašina buvo pastatyta šalia sesers kiemo, šalia įvažiavimo į kiemą. Jai vyras pasakė „pristabdyk“, ji pristabdė, vyras išlipo iš mašinos ir nusekė paskui E. Negirdėjo, kaip nukentėjusysis kvietė policiją. Iš kiemo išvažiavo tik ji su L. Buvo tamsu, tai buvo ruduo, prietema tokia. Kitas vyras filmavo, ne nukentėjusysis. E. vyras laikė O. Ką sakė, neatsimena, bet jos bandė viena kitą pasiekti. E. buvo šokas, ji buvo įskaudinta ir pažeminta. Jos vyras buvo pavartojęs alkoholio. Sesuo buvo pavartojusi alkoholio. Gėrė degtinę, brendį, buvo stiprus alkoholis. Mergaitė konflikto pradžioje buvo nunešta į namus, po to O. grįžo. Vyrų funkcija buvo tokia, kad moterys nesusimuštų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 1 d. apklausta liudytoja D. A. parodė, kad (duomenys neskelbtini) vakaro metu iš savo sesers E. K.–P. gavo SMS žinutę į savo mobilųjį telefoną, kuriame buvo parašyta, kad jos sesuo užklupo savo vyrą V. su kita moterimi, vardu O. Kaip tiksliai po šitos žinutės bendravo su E., neatsimena, bet kitą dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), susiskambino su E. ir pasakė jai kviesti policiją, nes gana kentėti savo vyrą, nes ji dėl (duomenys neskelbtini) įvykio buvo jo sumušta. Po šio skambučio ji su savo vyru L. A. susiruošė ir netrukus išvažiavo su jos asmeniniu automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pas E. Pakeliui pasiėmė E. draugę L. I. M.. Dienos metu atvažiavus pas sesę, adresu (duomenys neskelbtini), užėjo į namo vidų, kur buvo policijos pareigūnai, sesers draugas, jo vardo ir pavardės nežino (Kazachstano pilietis), ir jos sesuo. Jos sesuo parašė pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) įvykio, kurio metu ji buvo sumušta savo vyro, ir pareigūnai, priėmę pareiškimą, išvažiavo. Tada jos pradėjo bendrauti su sese, aiškintis visas aplinkybes, ją guosti, nes jai buvo sunku tiek emociškai, tiek fiziškai. Po to E. nusprendė surinkti savo vyro drabužius, išnešti juos ir padėti prie O. namo durų, esančių (duomenys neskelbtini). Netrukus E. grįžo ir papasakojo, kad padėjus rūbus prie namo durų, duris atidarė O. mama, tad E. jai pasakė „gero gyvenimo“ ir nuėjo link savo namų. Praėjus kažkur valandai, jau pradėjus temti, E. lydėjo ją, jos vyrą ir draugę iki jos automobilio. Joms jau atsisėdus į automobilį, E. joms pasakė, kad nueis prie (duomenys neskelbtini), namo pažiūrėti, ar daiktai paimti. Jos vyras L. iš karto išlipo iš jos automobilio ir pasakė E. niekur neiti, nekonfliktuoti ir pan. E. nereagavo ir nuėjo toliau link namo (duomenys neskelbtini), o L. nuėjo jai iš paskos. Jai dar būnant prie jos automobilio, ji iš toli pamatė, kad prie namo (duomenys neskelbtini), stovi tamsios spalvos automobilis. Matė, kaip E. priėjo prie tamsios spalvos automobilio ir vyko kažkokie judesiai, kas būtent, nematė. Netrukus iš minėto automobilio išlipo du vyrai ir tęsėsi kažkokie judesiai. Pamačiusi įvairius judesius ir nesuprasdama, kas vyksta, su savo drauge L. privažiavo prie namo (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo, kaip minėti vyrai filmuoja jos automobilį, kviečia policijos pareigūnus bei diktuoja jos automobilio valstybinius numerius. Iš karto pamatė, kad L. bando patraukti E. kuo toliau nuo O., tuo pačiu metu O. su savo vaiku greitai išėjo namo. Ji jau buvo išlipusi iš savo automobilio ir bandė uždengti valstybinius numerius. Dėl to, kad vyrai jas filmavo, ji su savo drauge L. atsisėdo atgal į jos automobilį ir nuvažiavo iki namo (duomenys neskelbtini). Ten ji pasiėmė savo telefoną ir kažkiek išgėrė alkoholinių gėrimų, nes jautė stresą. Po ko iš karto jos pėsčiomis nuėjo iki namo (duomenys neskelbtini), kur vyko įvairūs konfliktai. Visi vienas ant kito rėkavo, šūkavo, žodiškai įžeidinėjo. Kiek vėliau konflikto metu iš namo (duomenys neskelbtini), aiškintis išėjo jos sesers E. vyras V. kartu su O. Tada tarp O. ir E. vyko konfliktas, kurio metu jos vyras L. laikė E., kad ji nesimuštų, o O. laikė E. vyras. Konfliktas tęsėsi, ir tada V. nestipriai pastūmė jos vyrą L., netrukus pamatė, kaip atvažiuoja policijos pareigūnai. Pareigūnams atvažiavus, visi pradėjo aiškintis aplinkybes. Ar konflikto metu tarp ten buvusių asmenų buvo naudojamas fizinis smurtas, įvairūs smūgiavimai kojomis, rankomis ir t. t., nematė ir paliudyti negali. Daugiau papildymų neturi (t. 2, b. l. 9–11).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad jo žmona pagavo jį su kaimyne lovoje. Atėjo, pakėlė jį ir prasidėjo ginčas tarp jo ir žmonos, apsistumdė su žmona. Ji trankė su rankomis ir pan., taip pat apsižodžiavo su O. visokiais žodžiais tarpusavyje. Įvykis įvyko antrame aukšte. Kai žmona atėjo, buvo lovoje, miegojo. Kai pamatė, kad žmona atėjo, atsikėlė. O. irgi lovoje šalia miegojo. Vienu metu buvo pakelti nuo triukšmo. Apsistumdė, apsižodžiavo ir išėjo iš ten. Žmona irgi išėjo. Vienu metu abu išėjo po konflikto. Jos truputį už plaukų patampė viena kitą ir viskas. Abi sugriebusios už plaukų viena kitą patampė. Kambaryje vyko apsistumdymas. Stovėdamos apsistumdė. Po konflikto žmona išėjo namo, o jis išėjo pas tėvus, nes jie netoli gyvena.

Kitą dieną vakare irgi buvo konfliktas. Žmona atnešė daiktus. Jis atėjo pasiimti daiktų. Atvažiavo buvęs O. vyras su broliu, atvežė vaiką. Žmona turbūt pagalvojo, kad ten jis atvažiavo pas O. ir atėjo aiškintis. Bet jo mašinoje nebuvo, ir kilo konfliktas, kivirčas. Subėgo daug žmonių, kas ten buvo. Jis buvo pas O. namuose, kai atvežė vaiką. Jam O. parašė, kad atnešė daiktus. Jis nespėjo paimti daiktų. Kol vyko visas konfliktas, jis buvo namuose, bet dalinai, pusę konflikto matė. Įpusėjus konfliktui buvo išėjęs į lauką, kad apramintų, kad nesimuštų ir nepridarytų problemų vieni kitiems. Pamatė, kad yra atvažiavusi mašina, yra du vyrai, dar buvo L., L., D. Vyko konfliktas, buvo apsistumdymai kažkokie tarp žmonos ir O. Skirstė, kad nesimuštų. Kažkiek pasistumdė, bet nebuvo taip žiauriai, nes neturėjo tam galimybės. Žmona O. už plaukų griebė. Nematė jokių smūgių, jų tikrai nebuvo. Žmona negalėjo smūgiuoti, nes jis stovėjo tarp jų. L. tempė E., o jis O. į šoną stūmė, kad nebūtų muštynių. Vienas vyras filmavo, tik neatsimena, kuris. Šnekėjo „jums bus liūdna labai“ ir iškvietė pareigūnus dėl konflikto. Nematė, kad prieš juos buvo smurtaujama. Jis su L. susistumdė, jis šį ant žemės pagriovė, po ko šis atsistojo ir suprato, tada pasitraukė į šoną. Vaiko lauke nebuvo, nes O. parnešė vaiką namo. Vienas vyras buvo mašinoje ar dviese gal buvo lauke, bijo sumeluoti. Smūgį girdėjo, dūžį, bet nematė. Buvo namuose, nes tai buvo po viso įvykio, o gal į įvykio pabaigą buvo namo užėję. Girdėjo smūgį į durų pusę, bet kas metė, nematė.

Atsakydamas į klausimus parodė, kad lovoje pabudo nuo žmonos šauksmo. Žmona stovėjo ir šaukė ant jo. O. gulėjo šalia lovoje. Jis pirmas išlipo iš lovos, po to O. atsikėlė. Už plaukų pasitampė viena kitą, bet jis neprileido, kad būtų konfliktas. Žmona daugiausia jam trankė. Tuo metu jis nebuvo blaivus, buvo išgėręs. O. smūgių rankomis, kojomis negalėjo būti, nes jis neleido. Jis tikrai pirmas atsikėlė. Sužalojimai gali būti nuo visko, nebūtinai tą dieną. Po to nuėjo į apačią. Po to dar buvo susitikęs su O. Nematė pas O. sužalojimų ar žymių ant kūno. Antrą dieną negėrė, bet dar buvo apsvaigęs po pirmo epizodo. Matė pusę konflikto. Į D. automobilį nekreipė dėmesio, nes ten neapšviesta, ten dalinai apšviestas kiemas. L. laikė E., daugiau nebuvo jokių veiksmų. Nepasakytų, kad L. buvo agresyvus. L. šoko prieš jį, dėl to jį ir pastūmė. Žmogus išgėręs, gal dėl to, kad išgėręs, gal žmoną pastūmė į šoną, gal norėjo apginti. L. nejautė grėsmės, atstūmė jį nuo savęs, kad nebūtų konflikto. Jam tuo metu atrodė, kad reikalinga raminti L., bet kodėl, negali paaiškinti. Neįsivaizduoja, kas sukėlė konfliktą. Pirmą konflikto dieną O. vartojo alkoholį namuose. Nematė, kad atvažiavusių vyrų atžvilgiu būtų naudojamas smurtas. Vyras įvykio dieną neprisistatė, kas yra prokuroras. Bendravo su prokuroru prie šio namų. Buvo su O. nuvažiavę, nes jam reikėjo gynėjo dėl visos situacijos, nes jis galvojo, kad bus skyrybos. Pokalbis ėjo apie gynėją, davė gynėją, Ukmergės plente toks didelis stiklinis pastatas prie „Circle K“ kolonėles. Pokalbis ėjo apie tai, kaip kuo daugiau pakenkti E. Čia kalba buvo iš O. ir prokuroro pusės. Kad prirašytų, kad mašiną sudaužė. O. daugiausia siūlė. Su prokuroru kalbėjo, kad turi būti byla su žmona, kad padės visko išvengti „tu nebijok, viskas bus gerai, yra laidavimų“. Tuo metu buvo kalba ir apie kaimyno A. kamerų ištrynimą. Prokuroras pasakė O., kad ji nueitų pas A. dėl to, nes visą incidentą užfiksavo kaimyno kameros. Tada prokuroras pasakė O., kad ji būtinai nueitų pas A. ir ištrintų filmuotą medžiagą. Jis tam pritarė, nes buvo kitoje barikados pusėje. Buvo kalba, kad reikia įrašyti į parodymus, jog apgadino ne tik duris, bet ir automobilį, kambario sienas, visokius dalykus, kas gali praeiti. Apie save prokuroras nieko neminėjo, jokio sužalojimo, net kalbos nebuvo apie tai. Žino, kad kameros įrašo neišliko, tą pačią dieną buvo paprašyta, kad kaimynas ištrintų filmuotą medžiagą. O. jam pasakė, kad viskas ištrinta. Ten yra kotedžas, kiemas bendras, kamera tikrai užfiksuotų visą įvykį. A. jam pasakė, kad ištrynė medžiagą. Jis su šiuo bendravo ir iki šiol bendrauja. Pas prokurorą važiavo po įvykio gal pirmą dieną, daugiausiai po keturių dienų po įvykio. E. turėjo sužalojimų po pirmo įvykio, nes jie su ja stipriau susistumdė, po kelių dienų pamatė nubrozdinimų, mėlynių ant veido. Jie susitaikė ir nutraukė bylą. Prokuroras O. ketinimams pritarė dėl turto, kumščių, dėl visko buvo pokalbis, kad buvo suduota kuo daugiau kumščių, nors jų nebuvo.

Girdėjo, kad striukė buvo suplėšyta, nors ji nebuvo suplėšyta. Kai jie išsiskirstė, jis nematė jokių suplėšytų striukių, kad kažkas kažką mušė ar stumdė. Apie striukę buvo kalba, kai buvo susitikę, kad pripaišys striukę, dar kažką. Mašiną pripaišys, kad E. tuo metu sudaužė automobilį. Dėl to ir A. buvo pasakyta, kad būtų ištrinta filmuota medžiaga. Visų dalykų nematė, bet būtų žinojęs apie mašiną, striukę irgi būtų matęs. Visi išsiskirstė, o prokuroras su broliu dar liko. Jie buvo užėję, jie bendravo. Detaliai neapžiūrinėjo striukės, bet matytųsi. Ten buvo ne dviejų minučių pokalbis, gal 5–10 minučių bendravo po įvykio.

Po to gyveno pas tėvus. Kai susitaikė, nuėmė apribojimus, tada grįžo namo, gal po 2–3 mėn., po Naujųjų metų. Jis tuo metu iš viso nenorėjo liudyti, nes jam buvo pagrasinta „bandysi liudyti, sužinosi, kas yra mano giminaitis“. Dėl to ir nebuvo duoti pirminiai parodymai. Po to nebijojo duoti parodymų. Tyrėjai sakė, kad buvo suplanuota ištrinti filmavimo medžiagą. Labai gerai įsitikinęs, kad kalbėjo apie vaizdo įrašų ištrynimą, apie visą įvykį. Apie šeimos dalykus tikrai nekalbėjo, tik apie skyrybas. Nepasakojo prokurorui, kaip jis kenčia nuo žmonos, kokia ji bjauri. Nesakė prokurorui, kad žmonos giminaitis yra buvęs policijos vadovas, ir dėl parašyto pareiškimo jis kentės, kad jam reikia saugotis. Kai jie susitaikė, gavo iš O. grasinantį skambutį dėl parodymų „kuo mažiau kalbėk, kas buvo apkalbėta su prokuroru, nes pats žinai, kas mano giminaitis“. Jis padėjo ragelį. Nelabai atsimena, kad E. turėtų giminaitį policijos pareigūną. Iki (duomenys neskelbtini) bendravo su O. kaimyniškai, gėlių, dovanų nedovanojo, gal rašė žinutes.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 5 d. apklaustas liudytojas V. P. nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 82 straipsnio 2 dalimi, atsisako duoti parodymus prieš savo šeimos narį (t. 2, b. l. 13–14).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 17 d. apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad jis yra E. K.–P. vyras, santuokoje yra apie 18 m. Apie 2,5 m. jie gyvena pažymoje nurodytu adresu. Maždaug pusę metų iki visų įvykių, t. y. iki 2023 m. rudens, jie pradėjo bendrauti su kaimyne O., jų santykiai buvo kaimyniški. (duomenys neskelbtini), jis tiksliai neatsimena visų dienos įvykių, bet jis su draugu užėjo pas O., kur vartojo alkoholį. Jo žmona tuo metu buvo namuose. Kažkuriuo momentu jo draugas išėjo namo, o jie su O. liko dviese, jis buvo padauginęs, atsimena tik tai, kad į kambarį atėjo jo žmona, jis tuo metu buvo lovoje su O. Atėjusi jo žmona pradėjo jį mušti, kiek ir kokių smūgių ji sudavė, jis neatsimena, jis bandė gintis. O. jo žmona E. nesudavė nė vieno smūgio, arba bent jau jis nematė, kad būtų sudavusi. Jo žmona fotografavo O., bet nieko daugiau nedarė, jokio jos turto neapgadino. Jie tą vakarą su žmona besipykdami išėjo iš O. namų, tada jis išvažiavo pas tėvus, o O. nuėjo namo. Kitą dieną jam paskambino O. ir pasakė, kad pas E. renkasi žmonės, kad O. bijo, todėl jis atvažiavo pas ją pabūti, atvažiavęs jis susirinko savo daiktus, kurie buvo palikti prie O. durų. Pas O. atvažiavo buvęs vyras su broliu, atvežė vaiką. E. turbūt pamanė, kad atvažiavo jis, todėl atėjo aiškintis santykių toliau. Jis sėdėjo O. namuose, O. buvo lauke, išgirdęs triukšmą išėjo į lauką, ten buvo daug žmonių, vyko kažkoks konfliktas. Ten buvo D., E. sesuo, D. vyras L., jo dukterėčia L., E. ir draugas iš Kazachstano, kuris stovėjo tolėliau. Taip pat buvo O. buvęs vyras su broliu. Jis susistumdė su O. sesers vyru L., po to atvažiavo policija ir visi išsiskirstė. Žino, kad jau atvykus pareigūnams, E. buvo sugriebusi O. už plaukų, tačiau iki tol jokių muštynių nebuvo. Nei E., nei L., niekam nesudavė jokių smūgių, niekas nemušė O., taip pat ir L. nesudavė jokių smūgių O. buvusio vyro broliui. Taip pat nori pasakyti, kad kaimynas A. yra įsirengęs filmavimo kameras, kurios filmuoja ir vidinį kiemą, terasą, ir kiemą iš kitos pusės. Tačiau jis po maždaug penkių dienų kalbėjo su A., klausė jo, kur yra filmuota medžiaga. A. jam pasakė, kad pas jį į namus atėjo O., kuri pasakė, kad jos giminaitis yra prokuroras, kuris dalyvavo konflikte, ir kad A. ištrintų filmuotą medžiagą. A. ištrynė filmuotą medžiagą, paskui pasakė jo žmonai, kad kažkas negerai buvo su filmavimo įranga, todėl neįsirašė vaizdas. Be to, nori, kad būtų užfiksuota, jog visų šių konfliktų metu jis galvojo, kad su žmona skirsis, todėl O. klausė, ar ji žino kokį teisininką. O. jį nusivežė pas savo buvusio vyro brolį, jis jam davė kažkokio advokato kontaktus. Po maždaug mėnesio jis su žmona susitaikė, ji jam atleido, ir jis grįžo į šeimą. Dėl įvykio (duomenys neskelbtini) jis nieko negali pasakyti, nes tuo metu jis miegojo namuose ir nedalyvavo konflikte. Jis buvo blaivus, tačiau negirdėjo, kad tą vakarą būtų atvažiavusi policija. Dar nori papildyti, kad kai jie su O. buvo pas jos pažįstamą prokurorą, jis patarė O., kad ji kuo daugiau visko prirašytų ant E., todėl O. surašė, kad jai nutraukė grandinėlę, kad namuose apdaužė sienas, kad automobilį apgadino, nors jis jau seniai buvo apdaužytas. Nors E. sudaužė tik O. namų durų stiklą. Jis susitaikė su žmona ir paprašė O. jam neberašyti, ji jam pagrasino, kad bus blogai, jeigu jis kažkam pasakos, kad ji jį buvo nusivežusi pas pažįstamą prokurorą, kuris dalyvavo viename iš konfliktų, jeigu gerai atsimena, pavardė J. Daugiau šiuo metu neturi ką papildyti (t. 2, b. l. 16–18).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Č. parodė, kad vakarojo su O. Žaidė žaidimus su vaikais, po to liko dviese. Vakarojo pas jį namuose. Dviese eidavo parūkyti. Jam atrodo, kad eidavo parūkyti į namo priekinę dalį, dabar neprisimena. Neprisimena, ar kaimynystėje matė, kad kažkas irgi švenčia. Kaimynė E. su draugais ar su draugu atėjo per galinį kiemą. Su ja buvo 2 ar 3 asmenys. Ir vyrai, ir moterys. Asmenys, kurie atėjo, buvo kažkiek išgėrę. Atėjo turbūt parūkyti ar pašnekėti. Apie ką šnekėjo, nepamena. Įvyko konfliktas galinėje namo dalyje, po to virtuvėje, koridoriuje ir t. t. Kaimynai konfliktavo, abi pusės susimušė. Iš E. pusės kitų žmonių nepažįsta, o pas jį namuose buvo O. Buvo keli asmenys prieš vieną O. Buvo žodinis konfliktas, kuris perėjo į veiksmus. Rankos skraidėsi į visas puses. Jis bandė skirti. Makalynė vyko, tai negali pasakyti, ar kas padėjo, ar nepadėjo skirti, ar kažkas kažką darė. Neprisimena, ar jie visi kartu atėjo ar dalimis. Po konflikto O. sakė, kad ją primušė. Nepasakys, ar skundėsi, kad kažką jai skauda.

Atėjo žmonės, konfliktavo, ir jie visi mušėsi. Jis jų vardų nežino. E. dalyvavo tame konflikte. Tai buvo abipusis konfliktas. Nepasakys, ar buvo kažkas iš konflikto dalyvių pagriuvęs ant žemės. Viskas truko 10–15 min.

Buvo vienas išėjęs pakalbėti, parūkyti. O. sėdėjo pas jį namuose viduje. Nebuvo tokio pasakymo – neikite ar eikite į vidų. Durys prasidarė, turbūt prasimetė pora žodžių, ir nuėjo aiškintis. Žinojo apie O. ir E. konfliktą. Prašė jų išeiti. Sakytų, kad O. gynėsi, bet čia ne jam spręsti, jų buvo daugiau. Tą vakarą su O. vartojo alkoholį. Atėjo vyras ir moteris. Policija turi filmuotą medžiagą. E. dukra irgi buvo atėjusi. Muštynės buvo, tai savaime aišku, kad buvo smurtaujama ir E. atžvilgiu. E. nematė. Turi išorines vaizdo kameras. Kai pareigūnai prašė, pateikė vaizdo medžiagą. Su O. neteko kalbėti apie vaizdo įrašą. Neatsimena, ar apie tai kalbėjo su E. vyru. (duomenys neskelbtini) kiemas buvo filmuojamas. Įrašai gali išlikti ilgiausiai iki 4 savaičių, bet čia priklauso nuo judėjimo lauke, nes yra fiksuojamas judėjimas lauke.

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) apklaustas liudytojas A. Č. parodė, kad (duomenys neskelbtini) vakare jis pasikvietė savo kaimynę O. S. ateiti pas jį į svečius pažaisti stalo žaidimų. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., sėdėdami išgirdo beldimą į terasos langus, jis atsistojo ir atidarė terasą, pamatęs, kad tai kaimynė E. P., su kuria O. S. turi konfliktą, pasiėmė cigaretę ir uždarydamas duris po savęs išėjo į terasą. Su ja buvo dar du jam nepažįstami žmonės ir E. P. dukra V. Visi trys suaugę buvo neblaivūs. Su kaimynais jis jokių konfliktų prieš tai neturėjo, bet, norėdamas apginti O. S., bandė nuo jų nuslėpti, kad ji namuose su juo. Jiems stovint ir besišnekučiuojant, kaimynai suprato, kad jo namuose yra O. S., ir užėjo į vidų. Pradėjo konfliktuoti, prasidėjo grumtynės, jis bandė skirti. Nuoseklios įvykio sekos pasakyti negali, nes žmonių buvo daug ir viskas vyko greitai ir aktyviai. Veiksmas vyko chaotiškai, todėl jis nespėjo pamatyti, kas ir kiek smūgių sudavė O. S.. Jam įvykio metu jokia žala nepadaryta, pretenzijų niekam neturi, civilinio ieškinio nereikš (t. 2, b. l. 21–25).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 17 d. apklaustas liudytojas A. Č. parodė, kad papildomai nieko pasakyti neturi, nes, kaip parodė pirmosios apklausos metu, visas konfliktas vyko pakankamai greitai, kada kas kam ir kiek kartų trenkė, jis nematė, nes jis buvo tarp O. ir E. ir jos draugų. Jis vis bandė uždengti O. ir ginti nuo jų, todėl ir nematė, kiek kartų ir kas į ją pataikė. Su E. buvusius asmenis matė pirmą kartą, kas jie tokie, nežino, jų nepažįsta. Daugiau nieko pasakyti neturi (t. 2, b. l. 26–27).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. U. parodė, kad kaltinamoji E. yra jos draugė, L. A. – pažįstamas, draugas, o L. U. – jos vyras. Buvo pas E. svečiuose. Išeidavo į lauką parūkyti. Išeidavo ir O., negražiai šnekėdavo, pirštais rodydavo. Iš pradžių nekreipė į ją dėmesio, po to vienu momentu pasakė „mes jai nieko blogo nedarome, kodėl ji mus provokuoja, konfliktuoja?“ Nuėjo pas A. į namus. Ėjo per terasos duris, pasibeldė, duris atidarė A., pašnekėjo. E. tuo metu su A. šnekėjo, o ji per durų tarpą įkišo ir su O. pasisveikino. Ji pasakė, kad su manimi nenori bendrauti, nes esu jos byloje liudininkė. Ji atsakė, kad nėra pas ją byloje liudininkė, nes mato ją pirmą kartą. O. atsistojo, ir tarp E. ir O. kilo žodinis konfliktas. O. pradėjo E. negražiais žodžiais vadinti, jos susikibo viena kitai į plaukus. Prasidėjo grumtynės. Vienu momentu bandė jas atskirti, O. ją koja pastūmė, dėl ko ji nukrito ir liko gulėti, nes plyšo kojos raiščiai. Atsimena momentą, kai atėjo vyras, bandė jas išskirti. Atėjo vyras, padėjo jai atsistoti ir jie išėjo.

Atsakydama į klausimus parodė, kad ji su vyru buvo atvažiavę dviese. Buvo E. su vyru ir dukra V. Kartais išeidavo visi keturiese rūkyti, kartais išeidavo su E. dviese. Tuo metu su E. rūkė dviese, po to pasakė „einame, pasikalbėsime“. Nepamena, ar A. jas kvietė užeiti į vidų. Kai atsistojo O., jos pradėjo žodžiuotis, E. užėjo, įsikibo į plaukus, tada ir ji užėjo. Jos vienu metu viena kitai įsikibo į plaukus. O. – į save, E. – į save, O. dar buvo koją įrėmusi E. į pilvą, jos stumdėsi. Jos susikibo ir nuėjo į namo galą. Ji atėjo, galvojo, kad pabandys atskirti. Ją pastūmė, ji pasisuko ir nukrito. Ji daugiau ir neatsikėlė, atėjo vyras ir padėjo jai atsikelti. Galbūt V. pašaukė, kad ateitų kažkas ir padėtų išskirti. V. išėjo pažiūrėti, kodėl jos ilgai negrįžta išėjusios parūkyti, paskui atėjo ir V. Ji atėjo viena, nes vyras tuo metu buvo prie mašinos nuėjęs, muziką pajungęs. Kai susistumdymas prasidėjo, V. pašaukė, kad ateitų padėti. Vyras pasakė, kad neatėjo konfliktuoti, o atėjo moteriškes išsivesti. Jis jas išskyrė, padėjo jai atsistoti, ir jie išėjo. A. irgi bandė jas išskirti. Jis nuo pradžių irgi bandė skirti, tarp jų stovėjo ir rankomis stumdė, sakė „baikit“. Jos prie sienos kampe stovėjo, buvo koja pakelta. A. per vidurį jų stovėjo, rankomis bandė išskirti. Bet jam nepavyko. Kai jos vyras prisijungė, jie kartu jas išskyrė, sakė „baikite čia peštis“, E. per duris išstūmė, atėjo ir ją pakėlė. Nematė, kad vyras smurtautų, bet kai jis išstūmė E., jis priėjo prie jos. Ji klausė V., kaip jis atsidūrė pas jį, V. pasakė, kad ji pašaukė.

Kai vyras atėjo, buvo nukritusi ant žemės kambaryje. Kai vyras jas išskyrė, tik tada priėjo prie jos. Buvo svečiuose (duomenys neskelbtini), vakarieniavo, alkoholį vartojo. Nepasakytų, kad stipriai, nes ryte 7 val. prasipūtė ir buvo 0 prom., galėjo vairuoti. Aisčio nepažįsta nei ji, nei vyras. Jie rūkė kieme iš gatvės pusės. Iš tos vietos matosi A. terasa. Joms tai buvo artimiausias kelias, jos per kelią perėjo ir iš karto buvo terasa. Kai visas konfliktas buvo įpusėjęs, jos viena kitai plaukus tampė, A. pasakė „baikite, prašau išeiti“. Atėjęs vyras pasakė „aš neatėjau konfliktuoti, aš atėjau moteriškių išsivesti“. Į ką A. paminėjo „padėk jas išskirti“. Išskyrė ir jie išėjo. Žinojo apie O. ir E. nesutarimus. Niekas negalvojo, kad jos taip susimuš, galvojo, kad pakalbės ir viskas. Kai ji gulėjo, tai viso veiksmo nematė. Sako tai, ką matė. Kai vyras jas skyrė, ji viso veiksmo nematė, nes buvo nusisukusi į kitą sienos pusę. Jai buvo sunku vienai atsikelti. Nematė, kad E. būtų sudavusi smūgius.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 11 d. apklausta liudytoja E. U. parodė, kad (duomenys neskelbtini) kartu su vyru L. U. atvažiavo pas E. į svečius, D. Buvo pas ją namuose, šventė, vartojo kažkiek alkoholio. Kažkur kas valandą išeidavo iš E. namų į gatvę parūkyti. Tuo metu, kai būdavo lauke, rūkydavo, o iš priešais esančio E. kaimyno A. namo išeidavo į terasą O., kuri jas užgauliodavo, ją ir E. vadino kekšėmis, rodė „fakus“. Į jos tokius ženklus ir kalbas nekreipė dėmesio. Parūkydavo ir grįždavo atgal pas E. į namus. Po kažkurio parūkymo, kada tiksliai, neprisimena, bet jau buvo po vidurnakčio, O. vėl joms rodė pirštų gestus, kažką joms sakė, bet jos neklausė. Tačiau su E. susižvalgė ir nusprendė nueiti iki O. pakalbėti, kodėl ji čia jas „kolioja“, kai ją ji mato pirmą kartą. Ji ir E. nuėjo iki A. namo, terasoje nieko nebuvo, O. ir A. buvo viduje. Terasos durys buvo uždarytos. Jos pasibeldė. A. atidarė duris, jas įleido į vidų. Iš pradžių kalbėjo su A., O. sėdėjo prie stalo. Pokalbio su A. metu, O. pradėjo jai sakyti ir ją kaltinti, kad ji negali čia būti, kad negali prie jos artintis, nes jos byloje yra liudininkė. Ji jos paklausė, kokioje byloje, kokia liudininkė, nes ją mato pirmą kartą. Tada O. pradėjo žodžiais kabinėtis prie E. Atsistojo ir nuėjo prie E., ir O. pirma stvėrė E. už plaukų, savo koją įrėmė E. į pilvą. Jos su A. tada iš karto pradėjo jas skirti. Tuo metu iš E. namų išėjo jos vyras parūkyti į lauką ir pamatęs, kad jų nėra kieme, bei išgirdęs, kad kažkas vyksta pas kaimyną namuose, atėjo pas A. į namus. Jos vyras, pamatęs, kas vyksta, taip pat pradėjo skirti O. ir E., ir pasakė, kad eitų namo. O. rankomis buvo įsikabinusi E. į plaukus ir įrėmusi koją į pilvą, todėl E. neturėjo galimybės kažkaip apsiginti, nes buvo kaip ir įspausta į kampą. A. su L. pavyko kažkaip išskirti jų rankas ir jas atskirti. Išskyrus O. ir E., O. pradėjo rėkti, kad kvies dabar policiją, ir joms beišeinant, pradėjo į jas mėtyti batus, tačiau nepataikė. Išėjo iš A. ir grįžo pas E. į namus. Daugiau O. nematė, ir į lauką, į terasą, jau eidavo parūkyti iš kitos namo pusės, kad nesutiktų O. O. ir E. grumtynių metu jos vyras L. tikrai netrenkė O. per galvą ar kažkur kitur. Jis tik padėjo A. jas išskirti. Taip pat pasikartos, kad O. pati pirma pradėjo konfliktą, ir pati pirmą puolė E. ir griebė jai už plaukų, o E. bandė gintis. O. taip pat buvo išgėrusi, matėsi, kad yra stipriai neblaivi, ant stalo A. namuose stovėjo alkoholio buteliai. Daugiau nieko neturi pasakyti (t. 2, b. l. 29–31).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. M. parodė, kad kitą dieną ją L. su D. pasiėmė, jie atvyko pas E. ir tuo momentu pas ją buvo pareigūnai. Jie atvažiavo ją palaikyti. Kaip suprato, pareigūnai atvyko dėl tos dienos įvykio ir pan. Prisimena, kad V. gavo nuo O. žinutę, jog V. miega su O. .E nuėjo juos patikrinti ir pagavo lovoje. Tuo momentu, kai pareigūnai išvažiavo, E. išgėrinėjo su L., o ji su D. negėrė visiškai. Jos su E. sukrovė V. daiktus, nusprendė nunešti juos prie O. namų. Nunešė maišus prie namų, E. paskambino į duris, O. mama atidarė duris, ir E. paminėjo „pasiimkite savo naujo žento daiktus“. Grįžo namo, jie toliau sėdėjo, kaip ir viskas tvarkoje buvo. Ji su D. ir L. ruošėsi važiuoti namo, atsisėdo į automobilį, o su E. jie prieš tai namie jau atsisveikino. Kai jie išvažinėjo, E. apsirengė ir greitu žingsniu pradėjo eiti pas O. Jie nesuprato. L. išlipo iš mašinos, bandė ją stabdyti, kad neitų pas O. ir daugiau problemų sau neprisidarytų. Jam nepavyko jos sulaikyti. Jie nuėjo iki O., o ji su D. tuo metu privažiavo su jos automobiliu iki kiemo ir tuomet pamatė, jog buvo dar kitas automobilis. Jame sėdėjo vyras su O. E. užmatė, kad O. sėdi priekyje, ir bandė atidarinėti duris. Jos pradėjo su durimis daužytis, E. bandė ištraukti O. iš mašinos. Jos su D. stovėjo nuošalyje, nesikišo, o L. bandė apraminti E. Po to išėjo O. draugas, prokuroras, pastūmė E. L. bandė E. atitraukti, o prokuroras tuo pačiu pastūmė E. Kai E. patraukė, O. labai staigiai iš galo ištraukė vaiką ir nunešė namo. Ji grįžo į lauką. Antras vyras, jai rodos, išbėgo iš namų. O. pasislėpė už tų vyrų ir vyko žodinis konfliktas. Smurto jokio nebuvo tikrai. O. tarp dviejų vyrų pasislėpė ir pradėjo įžeidinėti E. Tada ji įsikišo kartu su D. ir L., visi pradėjo koliotis žodžiais, keiksmažodžiais ir t. t. Tada O. draugas, prokuroras, pasakė, kad aš prokuroras, pradėjo grasinti, kad juos visus pasodins. E. išdaužė durų langą gal su plyta. Tada prokuroras pradėjo filmuoti D. mašiną, kad ji išgėrusi ir taip toliau. D. norėjo nufilmuoti jį atgal, bet ji pamiršo pas E. telefoną. Ji su D. nuvyko iki E. namų, ji išgėrė alkoholio, tada jos pėsčiomis grįžo. Iki to laiko vyko konfliktas ir galiausiai atvažiavo pareigūnai.

Pareigūnai aiškinosi situaciją. E. su antrankiais uždarė į mašiną. O. už tų vyrų labai užgaudinėjo ir provokavo E. Jos neblaivumo netikrino, nes pasakė, kad matosi, jog ji blaivi ir adekvati. Kai atvažiavo pas E., automobilį buvo pasistatę prie ėjimo į jos namus. Iš E. kiemo nesimatė automobilio, kuriuo atvažiavo du vyrai, šį automobilį jie pamatė, kai atvyko iš paskos. Jos su durimis labai stumdėsi, už striukės ar už megztinio, bet ji neištraukė jos iš ten. Vieną kartą gal griebė, bet jos negalėjo ištraukti. Kai atvažiavo, jos buvo prie D. automobilio. Automobiliai buvo per 2 m, labai didelio atstumo nebuvo. Kai jie atvyko, vyrai buvo automobilyje. Po to įvyko žodinis konfliktas, tuo metu jie visi jau buvo lauke. L. ramino E., nuolat ją traukė, kad jie iš ten išeitų. L. su niekuo nesimušė.

Vairuotojas išlipo iš automobilio, kad patrauktų E. nuo durų. L. ją traukė, ir tas prokuroras, kuris išlindęs, ją stumtelėjo. Ji su D. išvyko pasiimti telefono. Ten prabuvo gal 5 min. Jos atsisėdo, D. norėjo išgerti, pasiėmėme telefoną ir grįžo atgal. D. išgėrė, kai grįžo telefono. Ji pati nevairuoja automobilio. Jos draugė atvažiavo pasiimti. D. gėrė stipresnių gėrimų, neprisimena, kiek. Jie buvo mašinoje, ruošėsi važiuoti namo. Jie pajudėjo iš kiemo, toli nebuvo nuvažiavę. L. išlipo, kai pamatė, kaip E. juos aplenkė. L. išlipo ir nuėjo paskui E., kad ją sustabdytų. Kai L. jos nesustabdė, jie nuvažiavo pas O. į kiemą paskui L. Toje vietoje, kur L. išlipo iš automobilio, nesimatė pas O. stovinčio automobilio, nes ten buvo tujos. Kai įvažinėjo pas O. į kiemą, jie pamatė mašiną. E. buvo priėjusi prie mašinos iš O. pusės, keleivio pusėje. L. buvo iš galo, bandė ją stabdyti, traukti nuo tos mašinos. L. ją traukė, o ji darė duris. L. bandė, bet jam nepavyko atitraukti. Tada išlipo O. vairuotojas ir E. stumtelėjo. L. nebuvo priėjęs prie vairuotojo durų.

Policiją iškvietė nukentėjusysis, sakė, kad ją iškvies. Iš kiemo jos pasišalino anksčiau. Nukentėjusysis filmavo ir sakė, kad kvies policiją, turės pateikti įrodymus, kad jie visi yra išgėrę ir t. t. Ji negirdėjo, kaip kvietė policiją, tik kad taip sakė. Tada ji su D. nuvažiavo paimti telefono, nes ji irgi norėjo filmuoti. Jos pasišalino po to, kai nukentėjusysis pasakė, kad kvies policiją. Ji matė, kaip E. buvo uždėti antrankiai, neatsimena dėl ko. Mano, kad ten visi buvo agresyvūs. Lyg ir buvo viena policijos mašina. L. nebuvo agresyviai nusiteikęs, jis visą laiką ramino E. Jos su D. buvo prie mašinos, kokie 2 m, buvo šalia. O. draugas su delnais E. stūmė, ji vos nekrito, L. ją pagavo, tuo momentu bandė ją atitraukti, kad nieko daugiau nebūtų. Ji buvo visiškai rami. O. buvo nežmoniškai agresyvi, labai provokavo, žodžiais įžeidinėjo, slėpėsi už dviejų vyrų. Net kai ir pareigūnai buvo, ji stovėjo už dviejų vyrų ir ant E. keiksmažodžiais kalbėjo. Policija ramino visus, apklausinėjo kiekvieną, kas, kaip buvo ir tiek. Nukentėjusysis sakė, kad juos visus pasodins, keiksmus sakė. O. staugė „aš jums padarysiu, mes jus pasodinsim“. Prokuroras nieko nesakė, kad jam buvo suduotas smūgis. Policijai, sakė, kad skambins, gal žodinio konflikto metu, ji negirdėjo, dėl ko skambino policijai. Nukentėjusysis pats pasakė, kad yra prokuroras. Ji įvykio metu nefilmavo. D. norėjo paimti telefoną. D. neprašė jos telefono, o jai nekilo mintis kažką filmuoti. Atstumas iki E. namų – per vieną namą, jos kaimynės. E. su O. viena priešais kitą gyvena. D. jai pasakė, kad norėjo filmuoti, pažiūrėjo „tašėje“, automobilyje ir pastebėjo, kad nėra telefono. Kai prokuroras pradėjo juos filmuoti, D. pasakė „važiuojam iki E., galimai, kad pas ją palikau telefoną, aš pasiimsiu telefoną“. Nežino, ar L. turėjo telefoną. D. neprašė savo vyro telefono. L. visą laiką buvo prie E. D. norėjo nufilmuoti prokurorą, kaip jis elgiasi. D. sakė „kodėl jis ją filmuoja ir automobilį jos“. Buvo momentas, kai E. griebė O. už plaukų, bet labai greitai jas atskyrė. V. pastūmė E. ir L., jie nukrito, bet po to atsikėlė ir viskas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 13 d. apklausta liudytoja L. M. parodė, kad su E. yra draugės nuo vaikystės, jos vyras V. yra jos dėdė. (duomenys neskelbtini) ryte, ji su E. seserimi D. ir jos vyru L. automobiliu atvyko pas E. į namus jos palaikyti. Kai jos atvyko pas E., buvo policijos pareigūnai, kaip ji suprato, dėl (duomenys neskelbtini) vakaro įvykio. Išvykus policijos pareigūnams, jie sėdėjo pas E., kuri kartu su L. vartojo alkoholį, ji ir D. negėrė. Visko, ką E. pasakojo joms, dabar jau neatsimena, atsimena tik, kad E. dukra iš O. sūnaus gavo žinutę, kad V. miega su O., todėl E. nuėjo patikrinti ir rado juos lovoje. Kažkokių kitų aplinkybių, kaip kas vyko po to, ji neatsimena, kad E. būtų pasakojusi. Nepamena, kada tiksliau, gal po pietų, dar buvo šviesu, kai ji su E. dviese nunešė V. daiktus prie O. namų durų ir paliko lauke. E. paskambino į duris, išėjo O. mama, E. pasakė jai, kad pasiimtų savo naujo žento daiktus. Po to jos grįžo namo, visi sėdėjo toliau. Nepamena kada, jau buvo tamsus paros metas, ji, L. ir D. ruošėsi važiuoti namo, su E. atsisveikino namuose ir išėję susėdo į automobilį. Tuo metu pamatė, kad E. apsirengusi išėjo iš namų ir greitu žingsniu nuėjo link O. namų, L. išlipo iš mašinos ir bandė sustabdyti E., kad ji neitų pas O. ir nedarytų daugiau problemų, tačiau jam nepavyko, ir E. vis tiek nuėjo prie O. namų, L. nuėjo paskui ją. Ji su D. automobiliu atvyko taip pat prie O. namų. Kieme stovėjo automobilis, E. nuėjo prie automobilio, atidarė dureles ir, sugriebusi O. už striukės, pradėjo ją tempti iš automobilio į lauką. Tuo metu iš automobilio išlipo vyras, sėdėjęs prie automobilio vairo, kuris pradėjo stumti E. nuo automobilio, tuo metu O. užsidarė automobilio dureles. L. tuo metu stovėjo prie jos ir D., jos tik stebėjo, kas vyksta. Ji tiksliai neatsimena, bet jai pasirodė, kad antras vyras išėjo iš namų, kažkuriuo momentu iš automobilio išlipo O., ji stovėjo už minėtų dviejų vyrų, kurių ji nepažįsta. Tarp E., O. ir minėtų dviejų vyrų vyko žodinis konfliktas, jie rėkavo ir keikėsi. Į šį žodinį konfliktą įsijungė ir jie trise, pradėjo ginti E. Nori pabrėžti, kad vyko tik žodinis konfliktas, niekas niekam iš konflikto dalyvių nesudavė ir fizinio kontakto neturėjo. Konflikto metu vienas iš vyrų, buvusių su O., prisistatė, kad yra prokuroras, jis pradėjo filmuoti D., automobilį, jo numerius, pradėjo sakyti, kad ji vairavo išgėrusi, nors ji nebuvo vartojusi alkoholio. Ji ir D. sėdo į automobilį ir važiavo iki E. namų, nes D. apsižiūrėjo, kad neturi telefono, kurį galėjo palikti pas E. namuose, ji norėjo irgi filmuoti. Pas E. namuose D. išgėrė alkoholio, nes buvo didelis stresas, tada jos pėsčiomis grįžo atgal. Žodinis konfliktas vis dar tęsėsi – L. stabdė E., o O. slėpėsi už vyrų. Kažkuriuo momentu E. pavyko sugriebti O. už plaukų, bet jas išskyrė. Kažkuriuo metu E. su plyta ar trinkele išdaužė O. namų durų stiklą, tada iš O. namų išbėgo V., kuris pastūmė E., L. pradėjo konfliktuoti su V. Tada pamatė, kad atvyksta policijos pareigūnai. Daugiau nieko reikšmingo ji neatsimena, E. buvo uždaryta vienu metu policijos automobilyje, tačiau kodėl, ji nežino. Policijos pareigūnai patikrino visų blaivumą, tačiau jos netikrino, nes pasakė, kad matosi, jog ji yra blaivi ir adekvati. Daugiau nieko nurodyti negali (t. 2, b. l. 45–47).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. P. atsisakė duoti parodymus apie savo motiną E. S., o apie L. U. parodė, kad išgirdo rėkavimus, t. y. O. ir mamos balsus. Išėjo į lauką pasižiūrėti, pamatė, kad ten vyksta barnis. Nuėjo kviesti mamą namo. Jai atėjus pas A. į terasą, O. pradėjo ją siųsti visais žodžiais. O. nustūmė L. U. žmoną ir ši nukrito. L. U. rūkė pas juos kieme. Ji nuėjo ir pasakė, kad ateitų padėti ir parvestų mamą namo. Jis atėjęs bandė išskirti O. su mama. Jis už rankų bandė atitraukti mamą, o A. bandė atitraukti O. Kai jie jas išskyrė, jie išėjo namo.

Atsakydama į klausimus parodė, kad L. U. buvo terasoje ir namo viduje pas A. Ji taip pat buvo terasoje pas A. Pirmos nuėjo mama su L. U. žmona, po to ji atėjo ir tada L. U.. Juos skyrė gal 3 min. Nepamena, ar matė, kaip mama nuėjo į namo vidų. Jos pykosi su O. ir buvo momentas, kai jos susikibo. Ji buvo namuose, kai išgirdo mamos balsą. Balsas sklido nuo A. namų. Ji nuėjo parvesti mamą namo. Ji stovėjo terasoje. Kai atėjo, mama su O. pykosi. O. pradėjo ją vyti, pasiuntė, tada mama pradėjo ją ginti. Viskas vyko terasoje. Kažkuriuo momentu viskas persikėlė į namo vidų. Ji pakvietė L. U., sušuko „L.“. Ji matė L. U. prie namų. Jis tada iš karto atėjo, pradėjo skirti mamą su O. Nematė, kad L. U. būtų sudavęs O. L. U. išskyrė mamą, A. atitraukė O. ir jie išėjo namo visi kartu. Jai atrodo, kad ji pirma išėjo namo. Gal su ja kartu išėjo mama. Jai išėjus, toliau konfliktas nesitęsė, jai atrodo, kad jie visi išėjo. Ji bandė filmuoti, bet nenuspaudė mygtuko ir niekas neįsirašė. Negerai viską prisimena. Buvo taip, kad mama O. paėmė už plaukų ir O. mamai paėmė už plaukų, O. savo koją įrėmė mamai į pilvą. L. U. traukė už rankų mamą, o A. bandė traukti už rankų O. ir pavyko atitraukti. Viskas vyko namo viduje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 17 d. apklausta liudytoja V. P. parodė, kad šių metų pradžioje, tiksliai neatsimena kada, buvo naktis. Ji buvo namuose, nurodytuose pažymoje, su mama E., tėvu V., jos broliu A., mamos drauge E. U. ir L. U.. Ji visą laiką buvo savo kambaryje, tėvai su draugais sėdėjo virtuvėje, kiek žino, jie tiesiog sėdėjo, bendravo. Kažkuriuo metu, būdama savo kambaryje, ji išgirdo lauke triukšmą, buvo jau po 00.00 val. Ji girdėjo mamos ir kaimynės O. šauksmus. Namie liko jos tėvas su broliu, jie miegojo, L. buvo virtuvėje. Išėjusi į lauką pamatė, kad konfliktas vyksta pas kaimyną A. terasoje, priešais jos mamą stovėjo O., kurią laikė A., šalia buvo E. Atsimena, kad mama su O. viena su kita pykosi, keikėsi. A. visą laiką laikė O., ji atėjo ir norėjo mamą vestis namo, O. pradėjo ją keikti, vyti lauk. Mano, kad jeigu ne A., O. būtų ją užpuolusi. Mama ją gynė, todėl O. griebė jos mamą už plaukų, todėl jos mama griebė ją atgal už plaukų, O. įrėmė koją jos mamai į pilvą. Kažkuriuo konflikto metu jis persikėlė į namo vidų, neatsimena kaip ir kada tiksliai. Pirmiausia į namus įėjo O. su mama, paskui ji su E. A. bandė išskirti mamą su O., ji pakvietė L., kad jis ateitų padėti. Ji L. iš tarpdurio sušaukė garsiai, kad jis ateitų, nes jis rūkė prie jų namų. A. traukė O., o atėjęs L. jos mamą. Išskyrus mamą su O., jie visi išėjo namo. Dar atsimena, kad konflikto pradžioje O. pastūmė rankomis E. ir ji nukrito. L. tik bandė išskirti mamą su O., bet daugiau pats nieko nedarė. Daugiau viso konflikto metu niekas nieko nepastūmė, nesudavė niekas niekam jokių smūgių, arba ji tiesiog nematė. Visas konfliktas truko iki pusvalandžio, neatsimena, po kiek laiko atėjo L., bet tai turėjo būti į konflikto pabaigą, nes iš karto po to ėjo namo. Kai jos grįžo namo, mama, E. ir L. nuėjo į virtuvę, ji ėjo miegoti. Neatsimena, kad būtų atvykę policijos pareigūnai, bet jie visi liko namuose, niekur neišvažiavo. Po viso įvykio mama buvo ištaršytais plaukais. Ji įvykio metu fiziškai nenukentėjo, tačiau jai buvo stresas, buvo išsigandusi. Po įvykio buvo sunku morališkai, šiuo metu viskas gerai. Įvykį matė ji, E., kaimynas A. Vienu momentu norėjo nufilmuoti įvykį, bet rytą atsikėlusi telefone nerado jokios vaizdo medžiagos, matyt, iš streso nenuspaudė filmavimo mygtuko. Šiuo metu jos tėvų ir O. santykiai neutralūs. Daugiau neturi ką papildyti (t. 2, b. l. 62–64).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 28 d. apklaustas liudytojas D. J. parodė, kad su O. S. turi vieną bendrą vaiką, susituokę nebuvo, kartu nėra jau apie 4 metus, bendrauja normaliai, draugiškai. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. jis su broliu G. J. ir dukra brolio automobiliu atvyko prie O. S. namų tam, kad perduotų jai mergaitę. Jis iš anksto O. paskambino, kad ji ateitų į mašiną, nes jo telefonas strigo ir jis galvojo, kad gal ji galės jam padėti. Atvykus prie jos namo, adresu (duomenys neskelbtini), iš namo išėjo O. S. ir įlipo į automobilį, nes jis sėdėjo gale su vaiku, ji atsisėdo į priekį. Tik O. S. atsisėdus į mašiną, prie jos durų pasirodė stambi moteris, kuri rėkė ir stvėrė O. S. už plaukų. Ši moteris buvo girta, ji rėkė lyg būtų psichiškai nesveika, keikėsi įvairiais žodžiais. Mašinoje buvusi mergaitė pradėjo verkti, todėl jis ją ramino, uždengė akis. Stambi moteris O. S., kuri yra per pusę smulkesnė, ištempė iš mašinos ir lauke sudavė jai daug smūgių į įvairias kūno vietas, tiksliau dabar neatsimena, bet buvo ją parvertusi ir ant mašinos kapoto. Tuo metu su automobiliu privažiavo du vyrai ir viena moteris. Vienas iš vyrų, aukštas, irgi elgėsi neadekvačiai, jis keikėsi, rėkavo. Jis šoko iš mašinos, bandė ginti O. S. nuo stambios moters. Tas aukštas vyras šoko prie automobilio ir sudavė smūgį jo broliui, tada ištempė jį iš automobilio, suplėšė striukę. Stambi moteris pribėgusi spyrė jo broliui į šoną. Jam viso konflikto metu nebuvo suduota smūgių. Visa tai vyko labai greitai. Jis išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti, tuo metu stambi moteris trenkė per jo telefoną, bet jo nesudaužė. Filmuotą medžiagą gali pateikti prie apklausos, nors įrašas labai trumpas, nes buvo išmuštas telefonas. Antras ten buvęs vyras ir moteris buvo ramūs, jie nedalyvavo konflikte. Taip pat dar atsimena, kad kažkuriuo momentu, kai O. bėgo slėptis į namus, neadekvati stambi moteris išdaužė namo durų stiklą. Tuo metu atvyko policija, kurią iškvietė jo brolis. Atvykus policijai jie paaiškino, kad juos užpuolė, jis pakvietė O., nes ji jau buvo nuėjusi namo. Stambi moteris policijos pareigūnų akivaizdoje vėl puolė O. ir sudavė jai smūgių. Tada stambiai moteriai buvo uždėti antrankiai, ir ji buvo pasodinta į automobilį. Davus parodymus, pasitikrinus blaivumą, visi išsiskirstė. Daugiau jam asmeniškai neteko sutikti minėtų asmenų. Pretenzijų šiame ikiteisminiame tyrime neturi, ieškinio neteiks nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos. Daugiau šiuo metu neturi ką papildyti (t. 2, b. l. 33–35).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 16 d. apklausta liudytoja L. A. parodė, kad apie visą šitą konfliktą tarp jos dukters O. S. ir kaimynės E. gali pasakyti, kad nieko nežino ir nematė. (duomenys neskelbtini) vakare, jau buvo tamsu, tikslaus laiko neatsimena, ji buvo namuose, namo durys tuo metu buvo atrakintos. Ji sėdėjo ir žiūrėjo televizorių pirmame namo aukšte, savo kambaryje, išgirdo, kad pradėjo loti šuo, kuris buvo su ja kambaryje. Jų namo durys atsidaro tyliai, todėl ji suprato, kad kažkas jas atidarė, todėl nuėjo pažiūrėti. Ji, išėjusi iš savo kambario, pamatė E., stovinčią koridoriuje, kuri jos paklausė, kur yra O. Ji atsakė, kad O. yra viršuje, po ko E. greitu žingsniu nuėjo į namo antrą aukštą, o ji nuėjo į savo kambarį, užsidarė duris. E. į namo duris nesibeldė, nes būtų girdėjusi, ji užėjo savavališkai, bet ji nesakė jai, kad ji išeitų iš namų, ji jai leido užlipti į antrą aukštą. Ji žinojo, kad O. yra kartu su V., E. vyru. Ji vėliau girdėjo, kad E. ir V. nusileido laiptais žemyn ir garsiai kalbėjo, bet neatsimena, ką būtent, ji iš savo kambario neišėjo. Tą pačią naktį ji iš E. į savo telefoną gavo savo dukters nuotraukų, kuriose jos dukra buvo mieganti lovos vienoje pusėje, o kitoje miegantis vyras. Nuotraukose vyras ir moteris buvo apsirengę tik viršutinės dalies drabužius ir su apatinėmis kelnaitėmis, bet be kelnių. Ji tas nuotraukas iš karto ištrynė, jų neturi išsaugojusi. Daugiau neturi ką nurodyti (t. 2, b. l. 51–53).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 3 d. apklaustas liudytojas I. V. parodė, kad dirba Vilniaus policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėju. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., iš Vilniaus OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), E. P. su savo vyru iš 17 daugiabučio užpuolė pranešėją, GMP nereikia, pas užpuolusius asmenis namuose yra nepilnamečių. Atvykus nurodytu adresu ir užėjus į namo vidų, juos pasitiko pranešėja O. S. ir A. Č.. O. S. paaiškino, kad su kaimynu Aisčiu vakarojo, žaidė stalo žaidimus, kai pro namo terasą užėjo kaimynai, kurie be priežasties ją užpuolė, mušė koridoriuje, mėtė batus. Daugiau šiuo metu įvykio aplinkybių jis neatsimena, praėjo nemažai laiko, per kurį buvo daug iškvietimų. Atsimena, kad vizualiai sužalojimų pas O. S. nepastebėjo. Atlikęs būtinus veiksmus su pranešėja, jis nuėjo iki nurodyto užpuolusių asmenų adreso, tačiau ten niekas durų neatidarė, namuose šviesa nedegė. Daugiau jokių ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių negali nurodyti (t. 2, b. l. 37–39).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 17 d. apklausta liudytoja A. Z. parodė, kad dirba Vilniaus policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiąja patrule. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., dirbant su kolega I. V., iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad kaimynai E. P. su vyru iš 17 namo užpuolė pranešėją. Atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), užėjo į vidų, viduje matėsi, kad buvo švenčiama, ant stalo buvo alkoholiniai gėrimai. Pranešėja bendravo nelabai maloniai, ji nurodė, kad atėjo į svečius pas kaimyną, kur vakarojo. Bevakarojant atėjo per namo terasą kaimynė E. su nepažįstamais asmenimis, kurie pasibeldė ir vėliau užėjo į namo vidų. Praėjus daug laiko, ji negali atsiminti tikslių įvykio aplinkybių, atsimena, kad pranešėja sakė, jog ne pirmas kartas, kai ji konfliktuoja su kaimynais. Ar ant pranešėjos matėsi kažkokių sužalojimų, ji neprisimena. Pabendravus su pranešėja, jos paaiškinimai buvo užfiksuoti, atlikus visus procesinius veiksmus įvykio vietoje, jos su kolega nuėjo prie namo, (duomenys neskelbtini), ieškoti užpuolikais nurodytų asmenų. Atėjus prie namo, matėsi, kad jis naujos statybos, be tvoros, atsimena, kad beldė į duris stipriai ir ne kartą, apėjo aplinkui namą, šviesa buvo išjungta, durų niekas nedarė, viduje nesigirdėjo jokių garsų. Jeigu namuose kažkas būtų buvę, tikrai būtų turėję girdėti jų beldimą. Daugiau nieko reikšmingo negali nurodyti (t. 2, b. l. 41–43).

Iš O. S. (duomenys neskelbtini) pareiškimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) į jos namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynė E. K.–P., pakilo į 2-ą aukštą, įėjo į jos miegamąjį, tuo metu ji miegojo, šalia gulėjo V. P., kuris irgi tuo metu miegojo. E. patraukė „kaldrą“, pradėjo juos fotografuoti, po to priėjo prie jos ir pradėjo kumščiais trenkti jai į galvos sritį, veidą (yra nubrozdinimai, mėlynės), toliau už plaukų ištempė iš lovos, pradėjo toliau mušti jai į kojas. Tuo metu nuo visų šauksmų pabudo V. P., atsistojo tarp jų, kad toliau E. negalėtų jos mušti. Jos akivaizdoje V. E. nelietė. E. jai sugadino sieną, mėtydama telefoną, suplėšė auksinę grandinėlę, kuri kabėjo pas ją ant kaklo. Situacijai kiek aprimus, E. paliko jos namus. Toliau visą naktį E. jai skambinėjo, rašė grasinančias, įžeidžiančias žinutes, balso pranešimus, siuntė bendriems jų pažįstamiems padarytas jos pusnuogės nuotraukas. Iki šiol tai tęsiasi, žinutėje parašė, kad visas nuotraukas persiųs visiems, jos žodžiais, visas šias nuotraukas pamatys visi. Taip pat jos sesuo D. A. rašė jai žinutes, kuriose ją pravardžiavo, ir taip pat persiuntė jai visas nuotraukas, kurias gavo iš E. Grasinančias žinutes gauna iki šiol ir nuo E., ir nuo jos pažįstamų, kad su ja bus susidorota ir taip paprastai jie šito nepaliks. Žodiniai grasinimai taip pat vyksta kas kartą, kai E. ateina prie jos namo, sako, kad susidoros su ja ir su jos vaikais. Dukra M. J., kai išgirsta skambutį į duris, pradeda isteriškai verkti, bijo E. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. jos mažametės dukros M. J. tėvas D. J. kartu su savo broliu G. J. atvežė M. J. namo pas ją. Jiems privažiavus, ji įsėdo į G. automobilį „Toyota Avensis“ ant priekinės keleivio sėdynės. Staiga iš jos pusės pasirodė girta E., atidarė jos dureles, pradėjo ją tempti už plaukų, sudavė jai į galvos sritį 3 kartus kumščiu, jai pavyko uždaryti dureles, bet E. jas vėl atidarė, tempė už plaukų, jai pavyko ją ištempti iš mašinos, paguldyti ant kapoto, pradėjo vėl ją daužyti kumščiais į galvą, pilvo sritį. M. J. viską matė, nes sėdėjo ant galinės sėdynės, pradėjo rėkti, verkti, prašyti E., kad nemuštų jos. Tuo metu iš galo privažiavo „Honda Civic“, iš jo išlipo būrys girtų žmonių. Vienas iš jų priėjo prie vairuotojo pusės, ten sėdėjo G., tai buvo L., E. sesers D. vyras, L. pradėjo laužti vairuotojo dureles, šaukti, kad nužudys G., užmuš jį, pravardžiavo įvairiais žodžiais, visais įmanomais būdais grasino G. Atidaręs duris pradėjo tempti G. už striukės iš mašinos. L., matėsi, buvo stipriai išgėręs, kaip ir visi kiti šios kompanijos nariai. Matė, kad L. sudavė G. į viršutinę kūno dalį, taip pat matė, kaip pribėgo E., sudavė G. iš kojos. Tuo metu G. pradėjo garsiai rėkti, kad iškvies policiją. L., E., D., V. ir E. matomai išsigando, atsisėdo į mašiną ir pasišalino iš įvykio vietos, E. paėmė plytą ir ta plyta sudaužė jos įėjimo durų stiklą, sugadino jos nuosavybę. Atvykus policijai, grįžo į jos kiemą, policijai buvo pasakyta, kad būtent E. su L. juos užpuolė ir sugadino jos turtą. Esant policijos pareigūnams, E. priėjo prie jos, vėl pradėjo grasinti, kad ji negyvens, ji padarys viską, kad kentėtų ji ir jos vaikai, taip pat po šių žodžių trenkė jai kumščiu į galvos sritį. D. J., G. J. tai matė, pradėjo šaukti, kad policija kažką padarytų ir sutramdytų E. Gali teigti, kad policijos pareigūnai nebuvo suinteresuoti atlikti savo tiesiogines pareigas. Bet po E. smūgio kumščiu jai į veidą, uždėjo jai antrankius, nors ir trumpam. Vėliau policija nuėjo į E. namus, adresu (duomenys neskelbtini), kalbėtis su E. Policijai išvažiavus, E. su V. vėl atėjo prie jos namo, vėl pradėjo daužyti duris, rėkauti, grasinti, kad visi jie negyvens. Jos vaikai buvo labai išgąsdinti, drebėjo iš baimės, verkė, šaukė, kad paliktų E. juos ramybėje. Ji vėl iškvietė policijos pareigūnus. Kol važiavo policija, E. sudaužė prie namo durų stovinčią peleninę, ją rado prie savo automobilio, vėliau, kadangi lauke jau buvo tamsu, neturėjo galimybės apžiūrėti savo automobilio, bet šiandien ryte apžiūrėjusi, rado iš vairuotojo pusės ant galinių durelių įlenkimą būtent toje vietoje, kurioje ant žemės gulėjo sudaužyta peleninė. Po visų šių įvykių jos vaikai yra įbauginti E. veiksmais, žodžiais. Prašo imtis visų galimų ir reikiamų veiksmų bei apriboti E. judėjimą aplink jos namo teritoriją, E. yra visiškai neadekvatus žmogus, tuo labiau, kai yra girta. Yra Įsitikinusi, kad ir toliau išlieka didelė grėsmė jos gyvenimui, jos vaikų gyvenimui ir sveikatai, taip pat jos turtui – namams, automobiliui (t. 1, b. l. 87–89, 109).

Iš (duomenys neskelbtini) O. S. protokolo–pareiškimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. jai lankantis svečiuose pas kaimyną A. Č., adresu (duomenys neskelbtini), į jo namus užėjo kaimynai E. P., su kuria kartu buvo vyras ir moteris, kurių ji nepažįsta. Kilusio žodinio konflikto metu E. P. mušė ją abiejų rankų kumščiais ir sudavė jai į veidą ir šonus ne mažiau kaip 15 kartų. Po ko ji pajuto fizinį skausmą. Taip pat savo kojomis spardė jai į kojas, mėtė jai į galvą batus, stovėjusius ant grindų, ir laikė ją paėmusi už plaukų. Minėtas nepažįstamas vyriškas trenkė dešinės rankos kumščiu jai į galvą, kairės pusės pakaušio sritį. Po smūgio patyrė fizinį skausmą. Įvykio metu turtinės žalos nepatyrė. Dėl įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 93).

Iš (duomenys neskelbtini) G. J. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val., jam priklausančiu automobiliu ,,Toyota Avensis“, kurį vairavo jis, kartu broliu D. J., kuris sėdėjo už vairuotojo ant galinės sėdynės, ir mažamete M. J., kuri sėdėjo specialioje kėdutėje, atvažiavo, adresu (duomenys neskelbtini), perduoti M. J. jos mamai O. S.. O. S. įsėdo į priekinę sėdynę šalia vairuotojo. O. S. tik įsėdus į mašiną, nežinia iš kur pribėgo neblaivi stora moteris, kuri iš karto pradėjo O. S. atžvilgiu naudoti fizinį smurtą – sugriebė O. S. už plaukų, kelis kartus kumščiu trenkė jai į galvą ir veidą. O. S. pavyko uždaryti duris, tačiau minėta neadekvati moteris ištempė O. S. į lauką, pradėjo ją kumščiais daužyti, parvertė ant jo mašinos kapoto ir toliau ją mušė rankomis. Pamačiusi tokį vaizdą, mažametė M. J. pradėjo klykti, rėkti, kodėl mušama mama. Tuo metu staigiai privažiavo automobilis ,,Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio iššoko dar keli asmenys. Vienas iš asmenų (aukštas, kiek prisimena, su balta liemene) kartu su minėta neadekvačia moterimi prišoko prie vairuotojo durų. Vyriškis pradėjo jam grasinti, kad jį užmuš, pakas, vadino visokiausiais necenzūriniais žodžiais. Tuomet šis vyriškis sugriebė jam už striukės ir pradėjo tempti jį iš mašinos. Tempimo metu suplėšė jo striukę. Ištempęs jį iš mašinos vyriškis, kuris irgi buvo akivaizdžiai neblaivus, norėjo kumščiu smūgiuoti jam į veidą, užsimojo, bet pataikė į kairį petį. Tuo metu minėta neadekvati moteris koja spyrė jam į kairį šoną, jam grasino. Dėl tokių neadekvačių užpuolikų veiksmų pajuto fizinį skausmą, žymių ant kūno neliko. Jam pavyko ištrūkti ir pabėgti. Tuomet minėti du asmenys vėl puolė O. S., moteris jai sudavė smūgius į galvą. D. J. tuo metu mašinoje ramino mažametę dukrą, tačiau kažkuriuo metu išlipo iš mašinos ir pradėjo ginti O. S., filmuoti moters veiksmus. Tai pamačiusi moteris spyrė D. J. į ranką, paėmė ant žemės gulinčią plytą ir ja išdaužė namo durų stiklą. Jis pradėjo rėkti, kad kviečia policiją, tuomet visi asmenys išsilakstė. Jis iškvietė policiją. Atvykus policijai, minėta neadekvati moteris sugrįžo, policijos pareigūnams sakė, kad tai yra užpuolikė, tačiau į tai nebuvo sureaguota, ir sugrįžusi užpuolikė policijos pareigūnų akivaizdoje sudavė smūgį kumščiu į veido sritį O. S.. Pradėjo šaukti policijos pareigūnams, kad toliau smurtaujama, tik tuomet jai buvo uždėti antrankiai. Jo iniciatyva jam buvo patikrintas blaivumas, nustatyta 0 prom. Jo atžvilgiu smurtas buvo panaudotas viešoje vietoje, be jokios priežasties, buvo užpultas, spardomas, mušamas, suplėšyta striukė. Jo akivaizdoje, viešoje vietoje, buvo panaudotas fizinis smurtas O. S. atžvilgiu, plyta išdaužtas durų stiklas. Dėl tokio nepažįstamų užpuolikų įžūlaus, chuliganiško elgesio patyrė šoką, šoką patyrė ir mažametė M. J., kuri matė, kaip buvo suduodami smūgiai jos mamai O. S. (t. 1, b. l. 84–86, 104).

Iš BIRT žiūryklės duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. gautas pranešimas, jog į pranešėjos O. S. namus laužiasi kaimynė, teigia, kad jau kviesta policija (t. 1, b. l. 107–108).

Iš BIRT žiūryklės duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. buvo gautas O. S. pranešimas, jog jai (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. lankantis pas kaimyną A. Č., adresu (duomenys neskelbtini), į jo namus užėjo kaimynai E. P., su kuria kartu buvo vyras ir moteris, kurių ji nepažinojo. Kilusio žodinio konflikto metu E. P. mušė ją abiejų rankų kumščiais ir sudavė į veidą ir šonus ne mažiau 15 kartų, po ko ji pajuto fizinį skausmą. Taip pat savo kojomis spardė jai į kojas, metė jai į galvą batus ir laikė paėmusi už plaukų. Minėtas nepažįstamas vyras trenkė jai dešinės rankos kumščiu į galvą, kairės pusės pakaušio sritį. Po smūgio O. S. pajuto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 110).

Iš (duomenys neskelbtini) VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymo (gydytojas ortopedas traumatologas) nustatyta, kad O. S. buvo diagnozuoti blauzdos iki paviršiniai sužalojimai. Anamnezėje nurodyta, kad traumos data yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. Nurodyta, kad ją sužalojo kitas asmuo. (duomenys neskelbtini) nukentėjo buitinio konflikto metu, sumušė pažįstama moteris (t. 1, b. l. 151).

Iš (duomenys neskelbtini) VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymo (medicinos gydytojas) nustatyta, kad O. S. diagnozuotas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas. Anamnezėje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), naktį, sumušė pažįstami asmenys. Nurodyta, kad nuo vakar jai skauda galvą (t. 1, b. l. 152).

Iš (duomenys neskelbtini) VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymo (gydytojas oftalmologas) nustatyta, kad diagnozuotas akies voko ir periokulinės srities sumušimas. Anamnezėje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sumušta pažįstamos moters buitinio konflikto metu (t. 1, b. l. 153).

Iš (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrima įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Namas yra kotedžo tipo, dviejų aukštų, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) pirma namo dalis yra 2, antra namo dalis yra 1. Ant 2 namo dalies yra vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra nusukta į gatvę. (duomenys neskelbtini), įėjimo durų pirmas stiklas yra išdaužtas, šalia durų matomos stiklo šukės. Apie 1 m nuo durų į kairę yra akmens masės lauko plytelė, su kuria buvo išdaužtas lauko durų stiklas. Ant plytelės jokių tyrimui reikšmingų objektų nerasta, ji nufotografuota ir palikta ( t. 1, b. l. 118–124).

Iš 2024 m. sausio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (namas ir jo aplinka). Stovint prie pat įvažiavimo į namo teritoriją, matomas dviejų aukštų pastatas su baltos spalvos sienomis, tamsios spalvos stogu bei įvairių dydžių langais (nuotrauka Nr. 1). Priėjus arčiau namo priekinės pusės matoma, kad jis yra dvibutis bei jo dvi atskiros pusės yra sujungtos garažu, kurio sienos yra tamsios spalvos. Prie namo garažo stovi pilkos spalvos automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 2). Stovint arčiau kairės namo pusės matosi sugadintos įėjimo durys, o dešinėje pusėje stovi minėtas automobilis (nuotrauka Nr. 3). Apie 1 m atstumu nuo automobilio ant vairuotojo pusės galinių durų per vidurį matosi įlenkimas (nuotrauka Nr. 4), automobilio įlenkimas iš arčiau (nuotrauka Nr. 5). Stovint tiesiai priešais, namo kairėje pusėje matomas vaizdas (nuotrauka Nr. 6). Priėjus arčiau įėjimo durų, kairėje pusėje žemėje yra įrengtas šulinys, prie kurio guli trinkelė (nuotrauka Nr. 7), trinkelė iš arčiau (nuotrauka Nr. 8). Priėjus prie pat įėjimo durų matoma, kad jos yra tamsiai mėlynos spalvos su ne iki galo nuplėštu celofanu bei per vidurį esančiu stiklu, kuris yra išdaužtas. Ant durų apatinio kairės pusės kampo pritvirtintas baltos spalvos polistireninis putplastis. Ant išorinės namo sienos apatinio kairės pusės ir dviejų viršutinių kampų, esančių prie įėjimo durų, matosi sugadinimai (nuotrauka Nr. 9). Iš arčiau matomi sienos sugadinimai (nuotraukos Nr. 10 ir 11) ir durų stiklo (nuotrauka Nr. 12). Atidarius įėjimo durys ir stovint prie pat jų, kairėje pusėje matomos baltos spalvos durys. Prie priekinės sienos, koridoriaus gale yra įvairūs baldai bei sienoje įrengti dideli langai su stiklinėmis durimis tarp jų. Dešinėje sienoje yra dar dvi baltos spalvos durys (nuotrauka Nr. 13). Praėjus iki koridoriaus galo, kairėje pusėje matomi laiptai, o kiek dešiniau stovi mėlynos spalvos sofa, stalas su įvairiais daiktas, kalėdinė eglė bei ant komodos stovintis televizorius (nuotrauka Nr. 14). Pasisukus į kairę ir stovint priešais laiptus, matomi įrengti juodos spalvos turėklai bei prie laiptų įrengtas langas (nuotrauka Nr. 15). Kylant laiptais, patenkama į buto antrą aukštą, kuriame palei priekinę sieną yra dvi baltos spalvos durys ir vienos baltos spalvos durys palei dešinę sieną (nuotrauka Nr. 16). Pakilus laiptais iki galo ir stovint prie jų, koridoriaus gale matomos atvertos baltos spalvos durys, vedančios į miegamąjį kambarį (nuotrauka Nr. 17). Stovint prie pat įėjimo į kambarį, palei kairėje pusėje esančią sieną ant grindų stovi juodos spalvos televizorius, o kambario dešinėje pusėje stovi lova (nuotrauka Nr. 18). Praėjus kiek toliau ir pasisukus link kambario viduryje stovinčios lovos, ant lubų yra pakabinti juodos spalvos šviestuvai. Kambario kairėje ir dešinėje esančios sienos yra baltos spalvos, o priekinė – pilkos spalvos (nuotrauka Nr. 19). Priėjus prie lovos iš kairės ant baltos spalvos sienos matosi sugadinimas bei kampe stovintis „pufas“, ant kurio padėti daiktai (nuotrauka Nr. 20), sugadinta siena iš arčiau (nuotrauka Nr. 21). Iš arčiau apžiūrėjus šalia kabantį juodos spalvos šviestuvą, ant jo apatinės dalies matosi įbrėžimai (nuotrauka Nr. 22). Stovint toje pačioje vietoje ir žiūrint į pilkos spalvos sieną, per vidurį taip pat matomi sugadinimai (nuotrauka Nr. 23), pilkos spalvos sienos sugadinimai iš arčiau (nuotraukos Nr. 24, 25 ir 26). Apėjus lovą iš kitos pusės, ant baltos sienos per vidurį taip pat matomi sugadinimai (nuotrauka Nr. 27) ir tos pačios sienos sugadinimas iš arčiau (nuotrauka Nr. 28). Ant kito kabančio juodos spalvos šviestuvo viršutinės ir apatinės dalies matomi įbrėžimai (nuotrauka Nr. 29). Įvykio vietos apžiūros metu pareiškėja pateikė užfiksavimui suplyšusią grandinėlę, kuri buvo sugadinta įvykio metu (nuotrauka Nr. 30). Įvykio vietos apžiūros metu daiktų, turinčių reikšmės tyrimui, nepaimta (t. 1, b. l. 125–136).

Iš (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrima įvykio vieta – privatus gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Patekimas iš (duomenys neskelbtini), namas yra dviejų aukštų, sublokuotas su kitu namu. Namo teritorija neaptverta, patekimas į kiemą niekaip neribojamas. Įėjimo į namą durys metalinės su dviem įleidžiamais užraktais, apžiūros metu uždarytos. Įėjus pro duris patenkama į namo pirmojo aukšto koridorių. Koridoriaus kairėje pusėje yra patalpa Nr. 1, kurioje matomas ant žemės stovintis elektros generatorius ir prie sienos ant žemės sustatyti batai. Batai apžiūrimi įvykio vietoje. Toliau koridoriaus kairėje yra praėjimas į patalpą Nr. 2. Patalpa Nr. 2 yra skirta WC. Priešais patalpą Nr. 2, koridoriaus dešinėje yra patalpa Nr. 3, kurioje matomas šaldytuvas ir skalbimo mašina. Už patalpos Nr. 2, koridoriaus kairėje yra patalpa Nr. 4, kurioje ant grindų sudėti krepšiai su asmeniniais daiktais, drabužių džiovyklė ir kt. Praėjus koridorių patenkama į svetainę. Svetainės dešinėje pusėje matomi laiptai į antrą aukštą bei ant žemės pastatytas televizorius. Svetainės kairėje pusėje matomas stalas su aplink jį sustatytomis penkiomis kėdėmis. Sienoje priešais koridorių yra įrengti vitrininiai langai, kurių viduryje yra durys į terasą. Bendra tvarka apžiūrimose patalpose nepažeista. Namo išorėje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Įvykio vietoje apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 137–143).

Iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3622/2023 (01) nustatyta, kad O. S. padarytos poodinės kraujosruvos veide, kojose, odos nubrozdinimai veide, pilve, kakle, rankose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti per trumpą laiko tarpą, vienas po kito, į tai nurodo panašus jų makromarfologinis vaizdas apžiūros metu, prieš 1–3 paras iki apžiūros, galimai aplinkybėse nurodytu laiku ((duomenys neskelbtini)). Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 15 trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek spardant kojomis, tiek suduodant ranka ar kokiu nors daiktu. Atsakyti, ar sužalojimai galėjo atsirasti suduodant diržu, nėra galimybės, nes diržas tyrimui nepateiktas, o sužalojimuose individualūs žalojančių daiktų požymiai neužsifiksavo. Visi sužalojimai, nustatyti O. S., gali būti padaromi ir nukentėjusiajai pačiai griuvinėjant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ( t. 2, b. l. 67–68).

Iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 523/2024 (01) nustatyta, kad apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymą ir kitus medicinos dokumentus, pateikta išvada, jog O. S. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame šone, dešinėje šlaunyje kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), prieš 3–6 paras iki apžiūros. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 6 trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Neatmetama, kad poodinės kraujosruvos dešiniame šone, dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje galėjo būti padarytos smūginiu kieto buko daikto (daiktų) poveikiu (kito asmens suduotais smūgiais). Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos nukentėjusiosios rankomis. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 71–72).

Iš 2024 m. sausio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše, pavadinimu ,,PSS-20231112-181145UTC+0200“, matoma, kaip pareigūnas (toliau – pareigūnas Nr. 1) išlipa iš automobilio bei tuo pačiu metu su ranka įjungia vaizdo registratorių ir prieina prie šalia tarnybinio automobilio priekio stovinčio pareigūno (toliau – pareigūnas Nr. 2), bendraujančio su asmenimis. Įvykio vieta yra namo kiemas, adresu (duomenys neskelbtini). Pareigūnui Nr. 1 po dešine stovi vyras, apsirengęs juodos spalvos blizgančią striukę (toliau – asmuo Nr. 1). Tiesiai stovi vyras, apsirengęs tamsios spalvos striukę, šviesios spalvos kelnėmis ir tamsios spalvos kepure (toliau – asmuo Nr. 2). Asmuo Nr. 1 pareigūnui Nr. 2 sako: „dabar iš Druskininkų, grįžom iš Druskininkų. Atvažiavom čia, stovim išleist vaiką. Išėjo vaiko motina, paimti. Atbėgo girta kažkokia kaimynė“. Po ko atsisukęs dešiniau nuo savęs mosikuodamas ranka sako: „ateik čia. Kaimynė atsilupo duris, čia trenkė mašinas, lupo duris ir ją pradėjo daužyti“. Tą sakydamas pirštu nurodo į moterį, kuri priėjo prie asmens Nr. 1. Moteris yra šviesių plaukų, apsirengusi šviesios spalvos striukę, už kurios yra išsikišęs šviesios spalvos megztinio gobtuvas (toliau – asmuo Nr. 3). Asmuo Nr. 3 sako: „ir naktį dar sumušė“, asmuo Nr. 2 sako: „ir išdaužė langą“. Pareigūnas Nr. 1 asmeniui Nr. 3 sako: „naktį sumušė dar? Ir šiandien vėl ji tą patį atbėgo?“, į ką asmuo Nr. 3 galvos judesiais patvirtina pareigūno Nr. 1 užduotus klausimus. Tada asmuo Nr. 1 sako: „mes ramiai atvažiavom iš Druskininkų, atvežėm vaiką jai (asmeniui Nr. 3). Atbėgo kažkokia ,,latrė“, psichinė. Užlupo duris, vaikas isterijoje. Ją (asmenį Nr. 3) pradėjo tampyt, daužyt mašinoje, nes ji (asmuo Nr. 3) atėjo, man turėjo telefoną instaliuot. Instaliuot naują telefoną. Pradėjo daužyt, atbėgo dar vyras“. Po šitų žodžių asmuo Nr. 3 pasako, kad tai yra jos kaimynai iš sekančio, 17-to namo. Tada asmuo Nr. 2 pareigūnams pasako, kad nieko nepažįsta, ir pareigūnui Nr. 2 rodo savo telefoną ir sako: „žiūrėkit vat, nufotografavau mašiną, su kuria atvažiavo. Čia (tikslaus valstybinio numerio įvardijimo vaizdo įraše nesigirdi), išlipo girti, dviese, vyrai, dvi moterys. Vienas vyras pradėjo lupti mano duris, išsitraukė mane. Jis pradėjo grasinti, sakė: „gaidy, lipk iš mašinos, nes mes tave tuoj užversim“. Aš išlipau, jis trenkė. Tada pribėgo, aš nežinau, jo draugė. Spyrė į šoną“. Pareigūnui Nr. 1 paklausus, ar asmuo Nr. 2 kažką pažįsta, asmuo Nr. 2 atsakė: „aš išvis nieko nepažįstu. Mane pradėjo vaikytis aplink kiemą, aš vos pabėgau“. Tada asmuo Nr. 3 pareiškė norą rašyti pareiškimą. Pareigūnas Nr. 1 pasako, kad nesupranta esmės šio įvykio, tad asmuo Nr. 1 vėl papasakoja viską iš naujo. Tuo momentu ateina moteris su šviesiais plaukais, apsirengusi juodos spalvos striukę su pūkine apykakle (toliau – asmuo Nr. 4) ir sako: „aš kaltininkė esu, aš galiu parodymus paduoti“. Pareigūnui Nr. 1 su asmeniu Nr. 4 nuėjus atokiau nuo kitų asmenų, ji sako: „vakar buvo taip. Aš ateinu pas savo kaimynę, mano vyras su ja miega. Padariau nuotraukas, aš turiu nuotraukas visas. Jis mane pradėjo daužyti, aš negaliu net valgyti. Aš visa mėlyna čia, jeigu rimtai. Visa galva, viskas sudaužyta. Šiandien buvo policijos pareigūnai pas mane atvažiavę, užfiksavo visą šitą įvykį ir mes tiesiog pamiršom. Tada aš sukroviau daiktus savo vyro, padėjau jai prie durų, ir tiesiog jos nebuvo namie. Ir ateinu, ir galvoju „blembački“, gal norėčiau pasižiūrėti, ar pasiėmė daiktus, ar nepasiėmė. Žiūriu, nėra tų daiktų ir mano vyras išeina iš jos. Mes pradėjom muštis“. Tada asmuo Nr. 4 su dešine ranka nurodo į kitus asmenis ir sako – „Taip, čia yra mano draugas. Vienas ir kitas. Ateikit, ateikit“, tuo pačiu pareigūnas Nr. 1 paklausia asmenų Nr. 1, 2, 3, ar jie mušė, į ką asmuo Nr. 3 atsako teigiamai, tad pareigūnas pribėga prie dviejų nežinomų asmenų ir pasako ateiti prie tarnybinio automobilio. Jiems priėjus, prie automobilio galinės pusės prieina ir pareigūnas Nr. 2, kuris pradeda atlikinėti dalinę asmens, apsirengusio mėlynos spalvos kelnėmis, baltos spalvos megztiniu ir pilkos spalvos liemene (toliau – asmuo Nr. 5), apžiūrą. Tuo pačiu pareigūnas Nr. 1 pradeda kalbėtis su asmeniu, apsirengusiu oranžinės spalvos striukę ir tamsios spalvos gobtuvą (toliau – asmuo Nr. 6), bei paklausia kitų asmenų, ar įvykio metu buvo asmuo Nr. 6, į ką išgirdo teigiamą atsakymą. Tuo metu iš toliau girdisi vyro šauksmas: „Vėl muša, vėl trenkė“. Pareigūnas Nr. 2 nueina link asmenų, kurie stovėjo tarnybinio automobilio priekyje ir surakina asmenį Nr. 4. <...> Po ko pareigūnas Nr. 2 nurodo asmenims Nr. 5, 6, 7, 8 pateikti asmens duomenis. Priėjo moteris, kuri nurodė, kad yra D. A.. Tada prieina jos vyras (asmuo Nr. 5), kuris nurodo, kad yra L. A.. <...> Kitame vaizdo įraše, pavadinimu ,,PSS-20231112-184146UTC+0200“, matoma, kaip pareigūnai Nr. 1 ir 4 aptaria nustatytas aplinkybes, po ko asmuo Nr. 4 pareigūnams Nr. 1 ir 2 papasakoja, kaip ji sugadino namo, (duomenys neskelbtini), duris. <...> Tuo vaizdo įrašo, pavadinimu ,,PSS-20231112-184146UTC+0200“, apžiūra baigta. <...> Asmuo Nr. 4 reiškia savo nepasitenkinimus dėl kilusio konflikto. Vėliau pareigūnas Nr. 2 palieka pareigūną Nr. 1 aiškintis su asmenimis, o pats užeina į namo, (duomenys neskelbtini), vidų, kuriame buvo asmuo Nr. 3. Ji paaiškina, kad namuose yra jos mama, vaikai bei svečiuojasi kaimynas ir pateikia savo asmens dokumentą. Išeidamas iš namų, pareigūnas Nr. 2 paklausia asmens Nr. 2, kas įvyko prie sugadintų durų, kuris paaiškina, kad moteriškė, paėmusi plytą, išdaužė stiklą (taip sugadindama duris). Po ko pareigūnas Nr. 2 vėl ateina prie asmenų Nr. 4, 5, 6, 7, 8 ir pareigūno Nr. 1. <...> Tuo vaizdo įrašų apžiūra baigta (t. 2, b. l. 105–107).

Iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektai pateikti dviejuose aplankuose ,,1_Vaizdo įrašai“ ir ,,2_Vaizdo įrašai tęsinys“. Atidarius pirmąjį aplanką, jame randami 12 vaizdo įrašų. Pirmuose keturiuose vaizdo įrašuose (Nr. 00000000734001001, Nr. 00000000734001101, Nr. 00000000734001201, Nr. 00000000734001301) ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta. Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 00000000734001401, kurį atidarius viršuje kairiajame kampe matyti laikas ir data: (duomenys neskelbtini) 00:08:20, apačioje užrašas „Galas“. Vaizdo įrašas yra nespalvotas, jame užfiksuotas kiemas prie namo, terasa. 00:16:05 val. tolumoje pasirodo ateinantys asmenys – per kiemą link terasos atbėga dvi moterys, kurios yra susikabinusios. Pirmoji jų yra šviesių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, avi šviesios spalvos batus, dėvi tamsios spalvos kelnes, šviesios spalvos viršutinius drabužius, vilki ilgą tamsios spalvos blizgią striukę (toliau – Moteris Nr. 1). Antroji moteris yra tamsių plaukų, stambaus kūno sudėjimo, avi šviesios spalvos batus, dėvi tamsios spalvos kelnes, yra be striukės, kairėje rankoje nešasi šviečiantį daiktą, galimai telefoną (toliau – Moteris Nr. 2). Abi moterys per terasą įeina į namo vidų. Iš paskos matyti per kiemą ateinantis vyras. Vyras yra vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, avi šviesios spalvos batus, dėvi tamsios spalvos kelnes, vilki šviesios spalvos viršutinius drabužius, eidamas rūko bei numeta nuorūką terasoje (toliau – Vyras Nr. 1). Kartu su Vyru Nr. 1 per kiemą atbėga ir smulkaus sudėjimo mergina, kuri avi šviesios spalvos batus, vilki chalatą, kelią pasišviečia galimai telefonu (toliau – Mergina). Vyras Nr. 1 įeina per terasą į namo vidų, Mergina iš pradžių sustoja terasoje, vėliau įeina į namo vidų. Vaizdo įrašas baigiasi 00:17:42 val.

Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 00000000734001501, kurį atidarius viršuje kairiajame kampe matyti laikas ir data: (duomenys neskelbtini) 00:17:41, apačioje užrašas „Galas“. Vaizdo įrašas yra nespalvotas, jame užfiksuotas kiemas prie namo, terasa. 00:17:53 val. iš namo į terasą išeina Vyras Nr. 1, paskui jį iš namo išeina smulkaus sudėjimo vyras, vilkintis šviesios spalvos kelnes, šviesios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis. Abu vyrai pastovėję terasoje ir pakalbėję, grįžta į namo vidų. 00:18:40 val. Vyras Nr. 1 vėl pasirodo terasoje, kiek pastovėjęs, jis nulipa nuo terasos ir vos nenugriuvęs paeina toliau nuo namo, atsisuka ir sustoja, pažiūri į šviečiantį daiktą, galimai telefoną ir nueina tolyn. Vaizdo įrašas baigiasi 00:20:03 val.

Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 00000000734001601, kurį atidarius viršuje kairiajame kampe matyti laikas ir data: (duomenys neskelbtini) 00:20:33, apačioje užrašas „Galas“. Vaizdo įrašas yra nespalvotas, jame užfiksuotas kiemas prie namo, terasa. Vaizdo įraše matyti, kad Vyras Nr. 1 per namo kiemą vėl grįžta link terasos. Užlipęs ant terasos sustoja, iš namo išeina Mergina, rankoje laiko šviečiantį daiktą, galimai telefoną. Kiek pastovėję ir pakalbėję abu užeina į namo vidų. Vaizdo įrašas baigiasi 00:21:44 val.

Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 00000000734001701, kurį atidarius viršuje kairiajame kampe matyti laikas ir data: (duomenys neskelbtini) 00:21:43, apačioje užrašas „Galas“. Vaizdo įrašas yra nespalvotas, jame užfiksuotas kiemas prie namo, terasa. 00:22:28 val. terasoje pasirodo Moteris Nr. 1, kuri iš karto vėl grįžta į namo vidų. Vaizdo įrašas baigiasi 00:23:16 val.

Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 00000000734001801, kurį atidarius viršuje kairiajame kampe matyti laikas ir data: (duomenys neskelbtini) 00:23:32, apačioje užrašas „Galas“. Vaizdo įrašas yra nespalvotas, jame užfiksuotas kiemas prie namo, terasa. Vaizdo įraše niekas į namą neįeina ir iš jo neišeina, ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Vaizdo įrašas baigiasi 00:27:25val.

Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 00000000734001901, kurį atidarius viršuje kairiajame kampe matyti laikas ir data: (duomenys neskelbtini) 00:27:21, apačioje užrašas „Galas“. Vaizdo įrašas yra nespalvotas, jame užfiksuotas kiemas prie namo, terasa. Vaizdo įraše niekas į namą neįeina ir iš jo neišeina, ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Vaizdo įrašas baigiasi 00:30:20 val.

Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 00000000734002001, kurį atidarius viršuje kairiajame kampe matyti laikas ir data: (duomenys neskelbtini) 00:30:24, apačioje užrašas „Galas“. Vaizdo įrašas yra nespalvotas, jame užfiksuotas kiemas prie namo, terasa. 00:30:34 val. iš namo į terasą išeina Mergina, rankoje ji laiko Moters Nr. 1 blizgią striukę, kitoje rankoje laiko šviečiantį daiktą, galimai telefoną, kurį laiko prie veido lyg su kažkuo kalbėtų per garsiakalbį. Mergina pavaikščiojusi trasoje, kelis kartus nuo jos nulipa ir vėl užlipa. 00:32:37 val. Mergina per kiemą nubėga tolyn. 00:33:13 val. iš namo išeina Moteris Nr. 2, paskui ją Moteris Nr. 1 ir Vyras Nr. 1. Moteris Nr. 2 šlubuoja, visi trise nueina per kiemą tolyn. Vaizdo įrašas baigiasi 00:33:13 val.

Apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 00000000734002101, kurį atidarius viršuje kairiajame kampe matyti laikas ir data: (duomenys neskelbtini) 00:34:10, apačioje užrašas „Galas“. Vaizdo įrašas yra nespalvotas, jame užfiksuotas kiemas prie namo, terasa. Vaizdo įraše niekas į namą neįeina ir iš jo neišeina, ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Vaizdo įrašas baigiasi 00:35:44 val.

Atidarius antrąjį aplanką jame randami 3 vaizdo įrašai (Nr. 00000000734002201, Nr. 000000007340012301, 00000000734002401), kurie peržiūrimi leistuvėje Media Player. Juose ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta (t. 2, b. l. 111–112).

Iš 2024 m. gruodžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrimas (duomenys neskelbtini) BPC garso įrašas. Bendrojo pagalbos centro operatorė įvardijama kaip ,,B“, o pranešėjas įvardijamas kaip ,,P“. B: 112, klausau (fone girdimas triukšmas, balsai.); P: labas vakaras, noriu iškviesti policiją; B: adresą sakykite; P: (duomenys neskelbtini); B: koks čia miestas, kaimas?; P: kaip?; B: koks čia miestas, kaimas?; P: Vilnius; B: Gatvė kokia?; P: (duomenys neskelbtini), S. kaip saulė. Ir vaikų teises iš karto kvieskit, nes ten visi girti ir vaikai maži; B: S. kiek?; P: (duomenys neskelbtini); B: 16 namas, antras butas, taip?; P: Taip; B: O kas užpuolė čia jus?; P: (duomenys neskelbtini) ir ten yra mažamečiai vaikai, tai galit vaikų teisias kviest, juos ir taip tikrina; B: palaukit, kas ten užpuolė ką?; P: kaimynai, (duomenys neskelbtini) užpuolė; B: Ką užpuolė?; P: mane, O. S.. Pas mus yra konfliktas, yra pareiškimas ir vyksta byla; B: greitosios jums reikia?; P: ne, greitosios nereikia. Kol kas; B: nepilnamečių yra pas jus ar ten?; P: pas mane nėra, pas juos yra; B: kur dabar užpuolikas yra?; P: jie ką tik išėjo. Mano kaimynas, ta prasme, tame bute, (duomenys neskelbtini) yra mano, buvo (duomenys neskelbtini); B: kur dabar kaimynas yra? Tas užpuolikas?; P: jie nuėjo į savo butą, (duomenys neskelbtini). Va, dabar vėl išeina; <...> B: tai kur jus užpuolė? Pas jus namie?; P: taip, (duomenys neskelbtini) užpuolė; B: jo vardą pavardę sakykite; P: kas užpuolė?; B: taip; P: E. P., ir ten dar yra du asmenys, nežinau jų pavardžių, vyras su žmona; B: tai kas?; P: vyras trenkė man į veidą, būdamas, (duomenys neskelbtini), name; B: tai ten trise jie buvo?; P: taip trise ir dukra buvo dar, dukra buvo E. P., (duomenys neskelbtini) metų, filmavo dar kamera; B: tai kas ten, vyras su žmona ir dukra? Trise jie buvo, taip?; P: vyras ne, yra mano kaimynė, su kuria yra konfliktas ir byla atidaryta iki šiol, ir tos mano kaimynės draugai – vyras ir žmona. Ir dukra mano kaimynės E. P.. V. P.; B: užpuolikės dukra viską filmavo, taip?; P: taip; B: vardą, pavardę savo sakykit; P: O. S., adresas (duomenys neskelbtini); B: greitosios tikrai nereikia?; P: ne, ne, nereikia; B: kur lauksite?; P: (duomenys neskelbtini), laukiu čia; B: Gerai perduosim, laukite; P: dėkui (t. 2, b. l. 113–114).

Iš 2024 m. gruodžio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrimas garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92236964248, skambu io prad ia_2023-11-12 17_56_05)“, kurio trukmė yra 03:07 min. Bendrojo pagalbos centro operatorė įvardijama ,,B“, pranešėjas įvardijamas ,,P“, o policijos pareigūnas įvardijamas ,,PP“.<...> P: (duomenys neskelbtini); B: miestas koks?; P: alio?; B: alio. Miestas koks?; P: V.; B: (duomenys neskelbtini)?; P: (duomenys neskelbtini); B: (duomenys neskelbtini), ten kas užpuolė ką?; P: atvažiavom su mašina ,,Honda“ (fone toliau girdisi triukšmas, šūkaujantys asmenys), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ,,necenzūrinis žodis“; B: kas ten su kuo mušasi galit paaiškinti; P: ką?; B: ten jus užpuolė, ar kas užpuolė?; P: taip, mane. Spyrė; <...> PP: policija, klausom; P: labas vakaras; PP: labas vakaras, kas nutiko pas jus?; P: (duomenys neskelbtini), atvažiavom, užpuolė, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) mašina ,,Honda Civic“ (fone girdisi šauksmai, keiksmažodžiai, konfliktuoja asmenys); PP: ir kas užpuolė, kas ten vyksta?; P: nežinau, atvažiavom mes, atvežėm vaiką, ir užpuolė, suspardė mane; <...> PP: tai sakėt suspardė?; P: taip spardė, spyrė man į šoną; PP: neišvažiuoja dabar dar jie?; P: taip išvažiuoja, tuojau jie sėda, išvažiuoja; PP: išvažiuoja jau?; P: bet jie čia kaimynai sakė yra; PP: nepažįstat jų?; P: aš jų nepažįstu; PP: gerai, tvarkoj, laukit ekipažo, atvyksta; P: gerai, ačiū (t. 2, b. l. 115–116).

Iš 2025 m. sausio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtos O. S. el. paštu pateiktos nuotraukos. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t.2, b. l. 117–120).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

1 epizodas ((duomenys neskelbtini) E. K.–P. nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje)

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje nustatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto panaudojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi, šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. K.–P. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą žmogui, o būtent: ji, (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., būdama O. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia griebė ant lovos sėdinčiai O. S. už plaukų ir ne mažiau nei 4 kartus tempė, po ko kairės ir dešinės rankų kumščiais sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau nei 15, O. S. į galvos ir veido sritį, bei nagais apdraskė jai pilvą, po ko abejomis rankomis griebė už O. S. kairės kojos čiurnos ir nutempė ją nuo lovos, o šiai nukritus ant žemės, koja spyrė jai ne mažiau nei 10 kartų į įvairias kojų vietas, dešinį šoną, tuo sukeldama nukentėjusiajai O. S. fizinį skausmą ir padarydama pastarajai poodines kraujosruvas veide, kojose, odos nubrozdinimus veide, pilve, kakle, rankose, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. K.–P. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad atėjusi pas O. S., į jos miegamąjį, rado ją ir savo vyrą pusnuogius, be apatinių, jie miegojo, tik viršutinė dalis buvo. Ji pradėjo fotografuoti kaip įrodymą vyrui. Pradėjo kelti O., rėkti. Griebė lovoje O. už pečių, už plaukų, pradėjo ją judinti, purtyti, kodėl taip padarė. Kai jos baigė konfliktą, ji pradėjo kelti vyrą už „kapišono“, ir jis tada pradėjo prieš ją smurtauti. Ji su vyru susimušė. Vyras pirmas išlėkė, ir tada ji išėjo iš tų namų. Galėjo sukelti fizinį skausmą O. S. nebent tempdama už plaukų. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) E. K.–P. parodė, kad ji priėjusi prie lovos sugriebė O. S. abejomis rankomis už plaukų ir patampė, po ko abejomis rankomis sugriebusi ją už pečių pakratė. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) E. K.–P. parodė, kad ji sugriebė O. už plaukų, ir ji nuo to atsisėdo, tada sugriebė abejomis rankomis už pečių ir, dar jai sėdint lovoje, papurtė, kiek kartų tiksliai, neprisimena, bet gali būti apie 10 kartų. Tada abi pradėjo stumdytis, peštis. Tik rankomis stumdėsi tarpusavyje. Iš prieš tai aptartų kaltinamosios parodymų nustatyta, kad ji teisiamojo posėdžio metu pripažino tik griebusi nukentėjusiąją už pečių, už plaukų, pradėjusi ją judinti, purtyti, dėl ko šiai galėjo kilti fizinis skausmas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pripažino sugriebusi O. S. abejomis rankomis už plaukų ir patampiusi, taip pat sugriebusi ją už pečių ir pakračiusi, o pirmą kartą apklausta ir tai, kad jos pradėjo stumdytis, peštis. Teismas, įvertinęs kaltinamosios parodymus, kuriais ji iš dalies neigia savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo, kitų byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumoje, juos laiko kaltinamosios pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti jai gresiančios baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl jais nesivadovauja, o vadovaujasi ta jos parodymų dalimi, kuri sutampa su kitais nagrinėjamoje byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. S. parodė, kad E. pradėjo ją tampyti už plaukų, sudavė smūgius rankomis į galvą, paėmė ją abejomis rankomis už kairės kojos, nutempė nuo lovos, dėl ko ji atsirado ant grindų. E. pradėjo ją spardyti, mušti. Detalizavo, kad E. pradėjo ją tampyti už plaukų, rankomis trenkė į visas puses, į veidą, į pilvą pataikė. Delnais, kumščiais trenkė. Buvo agresyviai nusiteikusi. Trenkė ne mažiau nei 6 kartus. Tuo metu E. paėmė abejomis rankomis jai už kairės kojos, nutempė nuo lovos. Ji atsidūrė ant grindų. E. pradėjo ją spardyti kojomis, pasilenkė ir toliau pradėjo kumščiais – kur pataikydavo, į galvą, į veidą, į pilvą, kojomis į jos kojas. Tai tęsėsi 3,5 min., kol prabudo šios vyras. Ant grindų buvo suduota ne mažiau nei 10–15 smūgių. Buvo mėlynės ant kojų, pilvo, veido, sudraskytas veidas, pilvas, prie akies buvo mėlynė. Jautė fizinį skausmą visų E. prisilietimų metu. Įvykis, kurį E. pamatė jos kambaryje, iššaukė E. veiksmus. Prieš E. ateinant į miegamąjį, neturėjo sužalojimų ant kojų, veido. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji parodė, kad E. priėjo prie jos lovos kairės pusės, kurioje ji sėdėjo, ir pradėjo tampyti ją už plaukų, už plaukų tempė apie 3–4 kartus, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, po to pradėjo kumščiais daužyti į galvą, trenkė ir iš kairės, ir dešinės rankos kumščių bei plaštakų, trenkė apie 15 kartų, pataikė, sakytų, iš dešinės rankos, į veido sritį, tiksliau dešinės akies ir skruosto sritis, nagais apdraskė jai pilvo sritį. Po to, kai E. jai apdraskė pilvą, ji su abejomis rankomis čiupo jai už kairės kojos, čiurnos dalies ir ištempė ją iš lovos, ji nukrito, kai ji nukrito, pradėjo ją spardyti abejomis kojomis, spyrė apie 10 kartų į įvairias kojų vietas, porą kartų pataikė į dešinį pilvo šoną. O. S. (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodyta, kad kaltinamoji priėjo prie jos ir pradėjo kumščiais trenkti jai į galvos sritį, veidą (yra nubrozdinimai, mėlynės), toliau už plaukų ištempė iš lovos, pradėjo toliau mušti jai į kojas. Tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu (taip pat ir pareiškime) nukentėjusioji iš esmės nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes, nurodė kaltinamosios atliktų veiksmų eiliškumą, kilusias pasekmes ir kitas aplinkybes. Teismas nenustatė pagrindo netikėti prieš tai aptartais nukentėjusiosios parodymais, jie yra nuoseklūs, logiški, juos patvirtina kiti nagrinėjamoje byloje ištirti ir įvertinti įrodymai, be kita ko, iš dalies ir pačios kaltinamosios parodymai, taip pat iš dalies liudytojo V. P. parodymai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad jo žmona pagavo jį su kaimyne lovoje. Atėjo, pakėlė jį ir prasidėjo ginčas tarp jo ir žmonos, apsistumdė su žmona. Ji apsižodžiavo su O. visokiais žodžiais tarpusavyje. Jos truputį už plaukų patampė viena kitą ir viskas. Kambaryje vyko apsistumdymas. Stovėdamos apsistumdė. Už plaukų pasitampė viena kitą, bet jis neprileido, kad būtų konfliktas. O. smūgių rankomis, kojomis negalėjo būti, nes jis neleido. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) liudytojas parodė, kad jo žmona E. O. nesudavė nė vieno smūgio, arba bent jau jis nematė, kad būtų sudavusi. Teismas, vertindamas prieš tai aptartus liudytojo parodymus, pažymi, kad byloje nustatyta, jog kaltinamajai atėjus į nukentėjusiosios miegamąjį, V. P. buvo neblaivus ir miegojo, o dėl kilusio triukšmo prabudo tik vėliau, todėl dalies konflikto nematė. Be to, nustatyta, kad V. P. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš kaltinamąją pavartojimo, kuris buvo nutrauktas jiems susitaikius, šis vėl grįžo į šeimą, todėl, teismo vertinimu, minėtas liudytojas yra suinteresuotas duoti kaltinamajai palankius parodymus, kad ši išvengtų jai gresiančios baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelnintų, todėl jais nesivadovauja, o vadovaujasi ta jo parodymų dalimi, kuri sutampa su kitais nagrinėjamoje byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta ir tai, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) kreipėsi į gydymo įstaigą – VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurios ambulatorinio apsilankymo aprašyme (gydytojas ortopedas traumatologas) nustatyta, jog O. S. diagnozuoti blauzdos kiti paviršiniai sužalojimai, kojų paviršiniai sužalojimai, kraujosruvos, sumušė pažįstama moteris, o kitame ambulatorinio apsilankymo aprašyme (gydytojas oftalmologas) nustatyta, jog diagnozuotas akies voko ir periokulinės srities sumušimas, (duomenys neskelbtini) buvo sumušta pažįstamos moters. Šie nustatyti sužalojimai pagal nukentėjusiosios nusiskundimus patvirtina, kad kaltinamoji nukentėjusiąją ne tik buvo suėmusi už pečių ir plaukų bei ją papurtė, bet ir atliko kitus pareikštame kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus.

Toliau pažymėtina, kad 2023 m. lapkričio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3622/2023 (01) nustatyta, jog O. S. padarytos poodinės kraujosruvos veide, kojose, odos nubrozdinimai veide, pilve, kakle, rankose. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 15 trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek spardant kojomis, tiek suduodant ranka ar kokiu nors daiktu.

Dėl prieš tai aptartų įrodymų visumos teismui nekyla abejonių, kad kaltinamosios veiksmai – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją – tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais – nukentėjusiajai sukeltu fiziniu skausmu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat nekyla abejonių ir dėl to, jog kaltinamoji, smurtaudama prieš nukentėjusiąją, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai, ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Taigi, kaltinamosios E. K.–P. veika yra teisingai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

2 epizodas ((duomenys neskelbtini) E. K.–P. nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje)

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje teismas taip pat konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. K.–P. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: ji, (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, atidariusi automobilio „Toyota Avensis“ keleivio pusės priekines dureles, sugriebė O. S. už plaukų ir ne mažiau nei 3 kartus tyčia kumščiu sudavė jai į galvos sritį, po ko sugriebusi nukentėjusiąją už striukės, ištempė ją iš automobilio ir, paguldžiusi ant kapoto, sudavė ne mažiau nei 8 smūgius rankomis jai į pilvo sritį, po ko į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, jų akivaizdoje, sudavė 1 smūgį O. S. į galvos sritį, tuo sukeldama nukentėjusiajai O. S. fizinį skausmą, po ko žodinio konflikto metu tyčia dešine koja spyrė įvykio vietoje buvusiam G. J. į kairį šoną ties pilvu, tokiu būdu sukeldama nukentėjusiajam G. J. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji E. K.–P. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad kieme pamatė automobilį. Pagalvojo, kad jos vyras atvažiavo. Priėjusi prie automobilio atidarė dureles, O. S. buvo su striuke, su „kapišonu“, ir ji šią norėjo tempti už „kapišono“, tikriausiai sugriebė jai už plaukų, bet atsisuko į galą ir žiūri, kad nėra jos vyro, svetimi vyrai. Ji tada atsitraukė nuo automobilio. Vėliau prie policijos ji sudavė O. S. dešinės rankos delnu per veidą. Prie kito žmogaus ji visai nelindo. Ji taip elgėsi šoko būsenoje, nes buvo didelis šokas. Neištikimybė iššaukė jos agresiją. Teismas, įvertinęs kaltinamosios parodymus, kuriais ji neigia savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo, kitų byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumoje, juos laiko kaltinamosios pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti jai gresiančios baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl jais nesivadovauja, o vadovaujasi ta jos parodymų dalimi, kuri sutampa su kitais nagrinėjamoje byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. S. parodė, kad atbėgo E., atidarė duris, pradėjo tampyti ją iš mašinos už plaukų, sudavė ne mažiau nei 3 kartus. Jai kažkaip pavyko uždaryti duris, bet E. vėl atidarė duris, iš mašinos ją ištempė už plaukų, paguldė ant kapoto, sudavė kumščiais ne mažiau nei 6 kartus į veido ir į pilvo sritį. Po ko prie policijos E. jai sudavė 1 kartą kumščiu į veidą. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji buvo tempiama už plaukų ir jai buvo suduota į veido ir pilvo sritį. Taip pat pribėgusi E. spyrė G. J. iš kojos. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji parodė, kad kaltinamoji abejomis rankomis stvėrė ją už plaukų, po ko ji pajuto fizinį skausmą. Po to kumščiu trenkė 3 kartus į galvos sritį, 1 kartą į dešinės pusės sritį ir 2 kartus į kairę, ištempė ją iš mašinos, paguldė ant kapoto ir pradėjo vėl daužyti kumščiais į pilvo sritį, trenkė apie 6–8 kartus, sudavė jai kumščiu į galvą. E. trenkė G. iš kojos į šoną. O. S. (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodyta, kad E. atidarė jos dureles, pradėjo ją tempti už plaukų, sudavė jai į galvos sritį 3 kartus kumščiu, jai pavyko uždaryti dureles, bet E. jas vėl atidarė, tempė už plaukų, šiai pavyko ją ištempti iš mašinos, paguldyti ant kapoto, pradėjo vėl ją daužyti kumščiais į galvą, pilvo sritį. Pribėgusi E. sudavė G. iš kojos. Vėliau E. priėjo prie jos, vėl pradėjo grasinti, kad ji negyvens, ji padarys viską, kad kentėtų ji ir jos vaikai, taip pat po šių žodžių trenkė jai kumščiu į galvos sritį. Nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu (taip pat ir pareiškime) duoti parodymai yra aiškūs ir nuoseklūs, taip pat sutampa tarpusavyje, tokios pačios nukentėjusiosios nurodomos aplinkybės yra užfiksuotos ir (duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas, kuriame nurodyta, kad G. J. skundžiasi, jog juos užpuolė, suspardė, spyrė jam į šoną, taip pat (duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, kuriame nurodyta, jog pareigūnams skundžiamasi, kad atbėgo girta kaimynė, atsilupo duris, trenkė mašinas, lupo duris ir pradėjo tampyti, daužyti O. S. mašinoje, dar ir naktį ją sumušė, taip pat kaimynė išdaužė langą, taip pat spyrė G. J. į šoną; po kurio laiko iš toliau girdisi vyro šauksmas: „Vėl muša, vėl trenkė“; (duomenys neskelbtini) VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašyme (medicinos gydytojas) nurodyta, kad O. S. diagnozuotas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas; anamnezėje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), naktį, sumušė pažįstami asmenys.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. J. parodė, kad iš kažkur atsirado kaltinamoji, atidarė mašinos dureles, kur sėdėjo O. S., pradėjo tampyti ją už plaukų. Buvo suduota mažiausiai 3 smūgiai į veido sritį ir 3 smūgiai į galvos sritį, pasipylė smūgių kruša. Vienu metu pavyko uždaryti dureles, tačiau kaltinamoji jas vėl atidarė, ištraukė O. už plaukų į lauką, parvertė ant kapoto ir pradėjo daužyti rankomis į veidą ir kitas kūno vietas. Buvo smūgių kruša, buvo suduoti smūgiai vienas po kito. Atvykus policijai, į įvykio vietą grįžo kaltinamoji ir visi kiti dalyviai, kurie buvo atvykę prieš tai. Kol kalbėjo su policijos pareigūnais, išgirdo brolio ir O. riksmą, kad vėl O. sudavė. Mano, kad buvo suduoti ne mažiau nei 5–6 smūgiai. Nukentėjusioji rėkė „ką tu darai, kas čia vyksta, skauda“. Ištempus jį iš mašinos, pribėgo prie vairuotojo pusės durelių ir kaltinamoji, kuri buvo su kerziniais batais, ir spyrė jam į pilvą, pataikė į kairį pilvo šoną. Nuo smūgio jis susirietė. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis parodė, kad kaltinamoji sugriebė O. S. už plaukų, pradėjo tampyti, kelis kartus kumščiu trenkė jai į galvą ir veidą, paėmusi už plaukų arba striukės, ištempė O. S. į lauką, pradėjo ją kumščiais daužyti, parvertė ant jo mašinos kapoto ir toliau ją mušė rankomis, suduodama smūgius į galvą ir kitas kūno vietas. Taip pat kaltinamoji pakėlusi dešinę koją spyrė jam į kairį šoną ties pilvo sritimi. Jis pajuto fizinį skausmą. Kiek pamena, ji buvo apsiavusi „kerziniais“ batais. Matė, kad kaltinamoji sudavė O. S. kelis smūgius į galvą iš rankos. Kai jis bendravo su policijos pareigūnu, išgirdo O. riksmą. Šalia šių moterų stovėjo jo brolis D. J., kuris taip pat pradėjo šaukti, kad ta moteris sudavė smūgį O. į veidą. (duomenys neskelbtini) G. J. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole nurodyta, kad moteris, kuri iš karto pradėjo O. S. atžvilgiu naudoti fizinį smurtą, sugriebė O. S. už plaukų, kelis kartus kumščiu trenkė jai į galvą ir veidą. Ištempė O. S. į lauką, pradėjo ją kumščiais daužyti, parvertė ant jo mašinos kapoto ir toliau ją mušė rankomis. Tuo metu minėta neadekvati moteris koja spyrė jam į kairį šoną, jam grasino. Moteris O. S. sudavė smūgius į galvą. Sugrįžusi užpuolikė policijos pareigūnų akivaizdoje sudavė smūgį kumščiu į veido sritį O. S.. Nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei pareiškimas yra aiškūs ir nuoseklūs, taip pat sutampa tarpusavyje, tokios pačios nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės yra užfiksuotos jau minėtame 2024 m. gruodžio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole ir 2024 m. sausio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nenustatė pagrindo netikėti prieš tai aptartais nukentėjusiųjų parodymais, jie yra nuoseklūs, logiški, juos patvirtina kiti nagrinėjamoje byloje ištirti ir įvertinti jau aptarti įrodymai, be kita ko, iš dalies ir pačios kaltinamosios parodymai, taip pat liudytojo D. J. parodymai, iš dalies kaltinamojo L. A., liudytojų D. A., V. P. ir L. M. parodymai. Be to, teismas, vertindamas nukentėjusiojo G. J. parodymus, atsižvelgia ir į tai, kad jis anksčiau nepažinojo kaltinamosios, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis būtų suinteresuotas apkalbėti ar neteisingai apkaltinti E. K.–P., todėl jais remiasi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 28 d. apklaustas liudytojas D. J. parodė, kad tik O. S. atsisėdus į mašiną, prie jos durų pasirodė moteris, kuri rėkė ir stvėrė O. S. už plaukų. Ši moteris buvo girta, ji rėkė lyg būtų psichiškai nesveika, keikėsi įvairiais žodžiais. Ji ištempė O. S. iš mašinos ir lauke sudavė jai daug smūgių į įvairias kūno vietas, buvo ją parvertusi ir ant mašinos kapoto. Moteris pribėgusi spyrė jo broliui į šoną, išdaužė namo durų stiklą. Tuo metu atvyko policija, kurią iškvietė jo brolis. Atvykus policijai jie paaiškino, kad juos užpuolė. Minėta moteris policijos pareigūnų akivaizdoje vėl puolė O. ir sudavė jai smūgių. Teismas nenustatė pagrindo netikėti prieš tai aptartais liudytojo parodymais, jie yra nuoseklūs, logiški, juos patvirtina kiti nagrinėjamoje byloje ištirti ir įvertinti jau aptarti įrodymai, be to, liudytojas anksčiau nepažinojo kaltinamosios, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis būtų suinteresuotas apkalbėti ar neteisingai apkaltinti E. K.–P., todėl jais remiasi.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. A. parodė, kad E. pirma priėjo, o jis ėjo iš galo, todėl, ką ji tiksliai darė, nematė. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 26 d. L. A. parodė, kad jis su E. vartojo alkoholį, išgėrė nemažai. Tik E. nuėjus, jis išgirdo šauksmus ir nuėjo pažiūrėti, atėjęs pamatė, kad išdaužtas O. namo durų stiklas, kieme stovi atvažiavęs automobilis, prie kurio stovi O. ir E. bei vienas vyras, kurio nebuvo matęs.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. A. parodė, kad E. pradėjo eiti, todėl jos vyras paskui ją nusivijo, kad ją sustabdytų. Matė, kaip E. ir L. priėjo prie stovinčio automobilio. Ten vyko kažkokie judesiai, kažkas stumdėsi, šūkavo, visokie keiksmai. Buvo du vyrai, O. buvo, jie ten rėkavo, stumdėsi. Nematė, ką sesuo darė, tiesiog rėkavo viena ant kitos su O. Sesuo buvo prie automobilio keleivio durų, iš dešinės pusės, jas matė abi kartu. Nematė, kad sesuo prie policijos pareigūnų būtų šėrusi nukentėjusiajai. Tik girdėjo, kad sesuo kažką mėtė į duris, nes tuo metu ėjo nuo E. namų. Smūgių sudavimų nematė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad įpusėjus konfliktui buvo išėjęs į lauką, kad apramintų, kad nesimuštų ir nepridarytų problemų vieni kitiems. Buvo apsistumdymai kažkokie tarp žmonos ir O. Žmona O. už plaukų griebė. L. tempė E., o jis O. į šoną stūmė, kad nebūtų muštynių. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 17 d. liudytojas parodė, kad žino, jog jau atvykus pareigūnams, E. buvo sugriebusi O. už plaukų, tačiau iki tol jokių muštynių nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. M. parodė, kad L. išlipo iš mašinos, bandė stabdyti E., kad neitų pas O. ir daugiau problemų sau neprisidarytų. Jam nepavyko jos sulaikyti. Jie nuėjo iki O. E. užmatė, kad O. sėdi priekyje, ir bandė atidarinėti duris. Jos pradėjo su durimis daužytis, E. bandė ištraukti O. iš mašinos. Smurto jokio nebuvo tikrai. E. išdaužė durų langą gal su plyta. Jos su durimis labai stumdėsi, už striukės ar už megztinio, bet E. neištraukė O. iš ten. Vieną kartą gal griebė, bet jos negalėjo ištraukti. E. buvo priėjusi prie mašinos iš O. pusės, keleivio pusėje. L. buvo iš galo, bandė ją stabdyti, traukti nuo tos mašinos. L. ją traukė, o ji darė duris. G. J. nieko nesakė, kad jam buvo suduotas smūgis. E. griebė O. už plaukų. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 13 d. liudytoja parodė, kad L. išlipo iš mašinos ir bandė sustabdyti E., kuri atidarė dureles ir, sugriebusi O. už striukės, pradėjo ją tempti iš automobilio į lauką. Kažkuriuo momentu E. pavyko sugriebti O. už plaukų, bet jas išskyrė. Kažkuriuo metu E. su plyta ar trinkele išdaužė O. namų durų stiklą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo L. A., liudytojų D. A., V. P. ir L. M. parodymais, kitų byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumoje, vadovaujasi ta jų parodymų dalimi, kuri sutampa su kitais nagrinėjamoje byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais, o ta jų parodymų dalimi, kuria jie neigia kaltinamosios kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo, nesivadovauja. Tokios pozicijos teismas laikosi atsižvelgęs į tai, kad minėtus asmenis kaltinamąja sieja šeimos, giminystės ir draugystės ryšiai, todėl jie yra suinteresuoti padėti kaltinamajai išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės arba sušvelninti jos teisinę padėtį. Be to, kaltinamasis L. A. pats yra kaltinamas to paties konflikto metu smurtavęs prieš nukentėjusįjį G. J., taip pat jam buvo nustatytas sunkus 3,33 prom. neblaivumo laipsnis, kas, teismo įsitikinimu, lemia ir asmens gebėjimą tiksliai atsiminti buvusio įvykio detales; liudytoja D. A. yra kaltinamosios E. K.–P. sesuo ir kaltinamojo L. A. sutuoktinė; V. P. yra kaltinamosios sutuoktinis; liudytoja L. M. yra E. K.–P. ir kitų nurodytų asmenų draugė. Taip pat pažymėtina, kad nors minėti asmenys ir parodė tiksliai nematę, ką darė kaltinamoji (kiti nurodė nematę ir konflikto pradžios – L. A., V. P.), tačiau bendrais bruožais patvirtino buvus konfliktą tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios, tam tikrus kaltinamosios atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus.

Dėl prieš tai aptartų įrodymų visumos teismui nekyla abejonių, kad kaltinamosios veiksmai – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiuosius – tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais – nukentėjusiesiems sukeltu fiziniu skausmu, taip pat nekyla abejonių ir dėl to, jog kaltinamoji, smurtaudama prieš nukentėjusiuosius, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai, ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Taigi, kaltinamosios veika yra teisingai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

2 epizodas ((duomenys neskelbtini) E. K.–P. nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje)

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje teismas taip pat konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. K.–P. sugadino svetimą turtą, o būtent: ji, (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu paėmė grindinio trinkelę ir tyčia metė ją į O. S. namų duris, dėl ko išdužo durų stiklo paketas, taip sugadindama svetimą nukentėjusiajai O. S. priklausantį 587,93 Eur vertės turtą.

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji E. K.–P. savo kaltę dėl O. S. nuosavybės teise priklausančio turto sugadinimo pripažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) netoli durų buvo trinkelė, ji ją paėmė ir metė į durų stiklą, durų stiklas dužo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamosios E. K.–P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – nukentėjusiosios O. S. parodymai apie tai, kad E. spėjo paimti plytą ir išdaužyti lauko durų stiklą, už durų sutvarkymą ji sumokėjo apie 750 Eur; durys metalinės, keitė pagrindinę plokštę ir stiklo paketą viduje; metalinė plokštė irgi buvo apgadinta. Nukentėjusiojo G. J. parodymai apie tai, kad jis pradėjo skambinti 112; nesurinkus numerio, išgirdo dūžtančio stiklo garsą; pamatė, kad prie O. namo durų stovi kaltinamoji, kad yra išdaužtas durų stiklas, o ant žemės guli kaip ir plyta. Liudytojo D. J. parodymai apie tai, kad moteris išdaužė namo durų stiklą. Kaltinamojo L. A. parodymai apie tai, kad negali pasakyti, kada stiklas buvo išdaužtas; matė, kaip E. stiklą išdaužė, greičiausiai po įvykio. Liudytojos L. M. parodymai, kad kažkuriuo metu E. su plyta ar trinkele išdaužė O. namų durų stiklą. (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog apžiūrėjus įvykio vietą (duomenys neskelbtini), apie 1 m nuo durų į kairę yra akmens masės lauko plytelė, su kuria buvo išdaužtas lauko durų stiklas. 2024 m. sausio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), priėjus prie pat įėjimo durų matoma, kad jos yra tamsiai mėlynos spalvos su ne iki galo nuplėštu celofanu bei per vidurį esančiu stiklu, kuris yra išdaužtas, iš arčiau matomi sienos sugadinimai (nuotraukos Nr. 10 ir 11) ir durų stiklo (nuotrauka Nr. 12). Į bylą pateikta lokalinė sąmata, kurioje nurodyta, kad durų blokų keitimo (išorės durys) kaina yra 485,89 Eur (t. 2, b. l. 127, 133), su 21 proc. PVM – 587,93 Eur.

Dėl prieš tai aptartų įrodymų visumos teismui nekyla abejonių, kad kaltinamosios veiksmai –grindinio trinkelės paėmimas ir jos metimas į O. S. namų duris, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – durų stiklo paketo sudužimu ir svetimo nukentėjusiosios O. S. turto sugadinimu, taip pat nekyla abejonių ir dėl to, jog kaltinamoji, sugadindama nukentėjusiosios turtą, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai, ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad sugadinto svetimo turto vertė yra 587,93 Eur (11 MGL), kaltinamosios veika yra teisingai kvalifikuota kaip svetimo turto sugadinimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

2 epizodas ((duomenys neskelbtini) L. A. nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje)

Nagrinėjamoje byloje teismas taip pat konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. A. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: jis, (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, atidaręs automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojo dureles, dešine ranka sugriebė G. J. už dešinės pusės striukės priekio, jėga pradėjo jį tempti, o ištempęs iš automobilio, rankos kumščiu tyčia sudavė jam 1 kartą į kairį petį, taip sukėlė G. J. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. A. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad vyko žodinis konfliktas su dviem vyrais. Kalbėjo necenzūriniais žodžiais vieni ant kitų. Jis neatidarinėjo vairuotojo durelių, nes laikė E. Iš konflikto nebuvo pasišalinęs, nebuvo niekur išėjęs. Striukės neplėšė, į petį nedavė. Jis pasakė „kas tu toks, pasižiūrėk į save“, su keiksmažodžiais. Nežino, kodėl jį kaltina. Gal ir vartojo teismo nurodytus žodžius („velnias“). Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 26 d. kaltinamasis parodė, kad jis priėjęs atsistojo prieš E., kuri keikėsi su O. Kiek atsimena, iš automobilio išlipo antras vyras, kurio irgi nebuvo matęs, abu vyrai irgi keikėsi, visi šaukė. Apsižodžiavo su abiem minėtais vyrais, tačiau tarp jų jokio fizinio kontakto tikrai nebuvo. Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus, kuriais jis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo, kitų byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumoje, juos laiko kaltinamojo pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, todėl jais nesivadovauja, o vadovaujasi ta jo parodymų dalimi, kuri sutampa su kitais nagrinėjamoje byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Kartu pažymėtina, kad L. A. buvo nustatytas sunkus 3,33 prom. neblaivumo laipsnis, kas, teismo įsitikinimu, lemia ir asmens gebėjimą tiksliai atsiminti buvusio įvykio detales.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. J. parodė, kad iš mašinos išlipo mažiausiai 3 asmenys. Viena mergina, kuri sėdėjo už vairo, ir 2 jaunuoliai. Vienas iš jų – kaltinamasis L. A.. Jis pribėgo prie jo, t. y. prie jo vairuotojo pusės durelių, atidarė duris, pradėjo jį vadinti „gaidžiu“. Pradėjo tempti jį iš mašinos. Suėmė už dešinės pusės striukės, suplėšė striukės dešinės pusės šoną. L. A. vis rėkė jam į veidą „kas tu toks, tu velnias esi, aš tave užversiu“. Kaltinamasis užsimojo smūgiuoti jam į veidą. Tas smūgis praslydo pro jo veidą ir pataikė jam į kairį petį. Jis patyrė fizinį skausmą, atšoko nuo smūgio. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 22 d. nukentėjusysis parodė, kad tuo metu staigiai iš jo automobilio galo privažiavo automobilis ,,Honda Civic“, iš kurio iššoko dar keli asmenys. Galimai du vaikinai ir viena mergina. Vienas iš asmenų (aukštas, kiek prisimena, su balta liemene), iš karto priėjo prie jo kairės pusės vairuotojo durelių, jas atidarė, ir tuo pat metu prie jo pribėgo stambi neadekvati moteris. Tuomet šis vyriškis palinko į automobilio vidų arti jo, su dešine ranka sugriebė jam už dešinės pusės striukės priekio ir pradėjo tempti jėga jį iš mašinos. Jis tuo metu buvo pasisukęs į jį, neleido jam tempti, priešinosi. Tempimo metu šis suplėšė jo striukę, plyšo striukės dešinės pusės šonas. Ištempęs jį iš mašinos, vyriškis, kuris irgi buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis mosikavosi rankomis jam prieš veidą, rėkė neadekvačius žodžius, kaip pvz. ,,kas tu toks“, norėjo kumščiu smūgiuoti jam į veidą, užsimojo, bet pataikė vieną kartą į kairį petį. Jis patyrė nedidelį fizinį skausmą. (duomenys neskelbtini) G. J. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole nurodyta, kad vienas iš asmenų (aukštas) prišoko prie vairuotojo durų. Vyriškis pradėjo jam grasinti, kad jį užmuš, pakas, vadino visokiausiais necenzūriniais žodžiais. Tuomet šis vyriškis sugriebė jam už striukės ir pradėjo tempti jį iš mašinos. Tempimo metu suplėšė jo striukę. Ištempęs jį iš mašinos vyriškis, kuris irgi buvo akivaizdžiai neblaivus, norėjo kumščiu smūgiuoti jam į veidą, užsimojo, bet pataikė į kairį petį. Prie minėto protokolo yra pridėta suplėšytos striukės foto nuotrauka (t. 1, b. l. 86). Iš 2024 m. sausio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, nustatyta, jog nukentėjusysis į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodo iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y. kad vienas vyras pradėjo lupti jo duris, išsitraukė jį; vyras pradėjo grasinti, sakė: „gaidy, lipk iš mašinos, nes mes tave tuoj užversim“; jis išlipo, vyras trenkė. Nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimas bei į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams duoti paaiškinimai yra aiškūs ir nuoseklūs, taip pat sutampa tarpusavyje, juos patvirtina kiti nagrinėjamoje byloje ištirti ir įvertinti įrodymai. Teismas nenustatė pagrindo netikėti prieš tai aptartais nukentėjusiojo parodymais. Pažymėtina, kad nukentėjusysis konflikto metu kaltinamąjį L. A. matė pirmą kartą, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog nukentėjusysis turėtų tikslą apkalbėti ar neteisingai apkaltinti L. A..

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. S. parodė, kad G. J. vairavo mašiną, prie jo priėjo L. A. su grasinimais, rėkimais, keiksmažodžiais, atidarė duris ir pradėjo tempti G. J. iš mašinos. Ištempė iš mašinos. Ji matė, kad L. A. vieną kartą sudavė G. J. į viršutinę dalį. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji parodė, kad L. A. iš karto pribėgo prie G. J. automobilio, vairuotojo pusės durelių, su grasinimais ,,aš tave sukaposiu, užmušiu“. L. A. atidarė G. J. duris ir pradėjo jį tempti iš mašinos, ištempęs iš mašinos, jam sudavė į viršutinę kūno dalį, kiek matė, kumščiu. O. S. (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodyta, kad L. A. pradėjo laužti vairuotojo dureles, šaukti, kad nužudys G. J., užmuš jį, pravardžiavo įvairiais žodžiais, visais įmanomais būdais grasino jam. Atidaręs duris pradėjo tempti G. J. už striukės iš mašinos. L. A., matėsi, buvo stipriai išgėręs, kaip ir visi kiti šios kompanijos nariai. Matė, kad L. A. sudavė G. J. į viršutinę kūno dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 28 d. apklaustas liudytojas D. J. parodė, kad aukštas vyras šoko prie automobilio ir sudavė smūgį jo broliui, tada ištempė jį iš automobilio, suplėšė striukę.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad išėjo į lauką įpusėjus konfliktui. L. A. šoko prieš jį, dėl to jį pastūmė.

Prieš tai aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad L. A. konflikto metu buvo agresyviai nusiteikęs ir atliko jam inkriminuojamus smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, taip pat paneigia teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų D. A. ir L. M. bei kaltinamosios E. K.–S., kuriai įvykio metu buvo nustatytas sunkus 2,59 prom. neblaivumas, parodymus apie tai, kad L. A. tik bandė išskirti konfliktuojančias puses ir jis su niekuo nesimušė. Šioje dalyje teismas nesiremia liudytojų D. A. ir L. M. bei kaltinamosios E. K.–P. parodymais, kaip prieštaraujančiais nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumai, be to, kaip jau buvo nustatyta prieš tai, šie asmenys dėl šeimos ir draugystės ryšių yra suinteresuoti padėti išvengti L. A. gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Dėl prieš tai aptartų įrodymų visumos teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo veiksmai – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį – tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais – nukentėjusiajam sukeltu fiziniu skausmu, taip pat nekyla abejonių ir dėl to, jog kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai, ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Taigi, kaltinamojo veika yra teisingai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

3 epizodas ((duomenys neskelbtini) E. K.–P. nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje)

Nagrinėjamoje byloje teismas taip pat konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. K.–P. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą žmogui, o būtent: ji, (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., adresu (duomenys neskelbtini), namuose pas A. Č., žodinio konflikto metu tyčia sugriebė ir tampė O. S. už plaukų, abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau nei 6 kartus O. S. į veido sritį bei šonus, po ko kojomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau nei 6, O. S. į kojas, tuo sukeldama nukentėjusiajai O. S. fizinį skausmą ir padarydama pastarajai poodines kraujosruvas dešiniame šone, dešinėje šlaunyje, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. K.–P. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad 0,5–1 val. iki nuėjimo pas A. Č., O. S. juos provokavo, rodė gestus, o ir jie atgal. Draugė pasakė „einame, pakalbėsime su ja“. Nuėjus, jos susikibo už plaukų, O. S. įrėmė jai koją į pilvą, todėl ji negalėjo nieko padaryti, kol neatėjo L. U. ir jas išskyrė. Nebent už plaukų tempdama galėjo sukelti fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 10 d. kaltinamoji parodė, kad ji su E. U. nuėjo pas A. Č. prie terasos. Tada ji įėjo į vidų ir sugriebė O. S. už plaukų. Tuo pat metu O. S. su koja jai įsirėmė į pilvą. O. S. ji nespardė, tik buvo sugriebusi už plaukų, kuri jai taip pat dar su koja buvo įsirėmusi į pilvą. Nei jai trenkė kumščiais, nei kažkaip kitaip ją mušė. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 12 d. kaltinamoji parodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. ji atėjo su drauge E. U. pas kaimyną A. Č., pas kurį buvo O. S.. Paskui jas atėjo draugės vyras L. U. ir jos dukra. Konflikto metu jos viena kitai kibo už plaukų, O. S. jai įrėmė koją į pilvą. Tuo metu L. U. ir A. Č. jas bandė skirti rankomis. Teismas, įvertinęs kaltinamosios parodymus, kuriais ji iš dalies neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo, kitų byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumoje, juos laiko kaltinamosios pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti jai gresiančios baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl jais nesivadovauja, o vadovaujasi ta jos parodymų dalimi, kuri sutampa su kitais nagrinėjamoje byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. S. parodė, kad A. Č. apie 5–10 min. stovėjo ir kalbėjosi su jais lauke, už terasos durų, durys buvo uždarytos. L. U. žmona atidarė duris, pamatė ją, pradėjo su ja kalbėtis. E. K.–P. išgirdo jos balsą ir taip gavosi, kad visi įsiveržė į namus. Prasidėjo grumtynės. Konflikto metu kaltinamoji kojomis, rankomis, taip pat L. U. žmona bandė ją paliesti visais įmainomais būdais, kad sukeltų jai fizinį skausmą. Ji gynėsi, ėjo ir taip gavosi, kad nuo terasos durų ėjo link pagrindinio įėjimo, kur kampe kaltinamoji spardėsi kojomis ir bandė rankomis ją paliesti. Gavosi taip, kad kaltinamoji paėmė abejomis rankomis jos koją ir laikė. Ji paėmė kaltinamajai už plaukų ir tiesiog palenkė jos galvą. Ji paėmė už uodegos ir palenkė šiek tiek žemiau. Jai buvo suduota ne mažiau nei 15 kartų. Visur, kur pataikydavo, į veidą, rankas, pečius, kojas. Ji jautė fizinį skausmą dėl E. K.–P. ir L. U. veiksmų. Mėlynės buvo ant kojų, rankų, visur. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji parodė, kad A. Č. atidarė terasos duris ir išėjo į terasą, kur su atėjusiais žmonėmis šnekučiavosi apie 5 min. Kaltinamoji su kita jai nepažįstama moterimi pradėjo eiti link jos, bandė ją pasiekti rankomis ir kojomis bei jai suduoti. Kaltinamoji mušė ją abiejų rankų kumščiais ir sudavė jai į veidą bei šonus ne mažiau nei 15 kartų. Savo kojomis spardė jai į kojas, mėtė jai į galvą batus, laikė ją paėmusi už plaukų. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 22 d. nukentėjusioji parodė, kad kaltinamoji pirma puolė prie jos, bandė jai įspirti ir rankomis trenkti, ji bandė gintis, kiek kartų ši jai pataikė ir įspyrė, ji neprisimena, neskaičiavo, bet tikrai buvo ne mažiau 15 kartų. (duomenys neskelbtini) O. S. protokole–pareiškime nurodyta, kad nukentėjusioji praneša, jog E. P. mušė ją abiejų rankų kumščiais ir sudavė jai į veidą ir šonus ne mažiau nei 15 kartų. Po ko ji pajuto fizinį skausmą. Taip pat savo kojomis spardė jai į kojas, mėtė jai į galvą batus, stovėjusius ant grindų, ir laikė ją paėmusi už plaukų. Nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, protokolas–pareiškimas yra aiškūs ir nuoseklūs, taip pat sutampa tarpusavyje, juos patvirtina kiti nagrinėjamoje byloje ištirti ir įvertinti įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji ne tik apklausiama teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė kaltinamosios prieš ją atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus bei jai sukeltas pasekmes, tačiau tokios pačios aplinkybės yra nurodytos ir 2024 m. gruodžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) BPC garso įrašas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji skundžiasi, kad ją užpuolė E. P., ir ten dar yra du asmenys, nežino jų pavardžių, vyras su žmona; BIRT žiūryklės duomenyse, kur nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. buvo gautas O. S. pranešimas, jog E. P. mušė ją abiejų rankų kumščiais ir sudavė į veidą ir šonus ne mažiau 15 kartų, po ko ji pajuto fizinį skausmą; taip pat savo kojomis spardė jai į kojas, mėtė jai į galvą batus ir laikė paėmusi už plaukų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Č. parodė, kad kaimynė E. su draugais ar su draugu atėjo per galinį kiemą. Su ja buvo 2–3 asmenys, ir vyrai, ir moterys. Konfliktas įvyko galinėje namo dalyje, po to virtuvėje, koridoriuje ir t. t. Kaimynai konfliktavo, abi pusės susimušė. Buvo keli asmenys prieš vieną O. Buvo žodinis konfliktas, kuris perėjo į veiksmus. Rankos skraidėsi į visas puses. Jis bandė skirti. Po konflikto O. sakė, kad ją primušė. Atėjo žmonės, konfliktavo, ir jie visi mušėsi. E. dalyvavo tame konflikte. Tai buvo abipusis konfliktas. Sakytų, kad O. gynėsi, nes jų buvo daugiau. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) liudytojas parodė, kad pradėjo konfliktuoti, prasidėjo grumtynės, jis bandė skirti, žmonių buvo daug ir viskas vyko greitai bei aktyviai. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 17 d. liudytojas parodė, kad jis buvo tarp O. ir E. ir jos draugų. Jis vis bandė uždengti O. ir ginti nuo jų, todėl ir nematė, kiek kartų ir kas į ją pataikė. Prieš tai nurodyti liudytojo parodymai patvirtina, kad prieš O. S. smurtavo ne vienas asmuo, veiksmai buvo intensyvūs, jie truko kurį laiką, todėl prireikė imtis veiksmų, kad šiuos asmenis išskirtų. Teismas nenustatė pagrindo netikėti ar kritiškai vertinti šio liudytojo parodymus, nenustatyta, kad liudytojas turėtų pagrindą apkalbėti ar neteisingai apkaltinti E. K.–P. ar kitus asmenis.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. U., liudytojos V. P. ir E. U. parodė, kad kaltinamoji E. K.–P. su nukentėjusiąja O. S. buvo susikibusios už plaukų, nukentėjusioji buvo įrėmusi koją kaltinamajai į pilvą, L. U. jas išskyrė ir jie išėjo. T. y. parodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir kaltinamoji E. K.–P. – bendrais bruožais patvirtino buvus konfliktą tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios, tam tikrus kaltinamosios atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus.

Teismas, įvertinęs minėtų asmenų parodymus kitų byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumoje, vadovaujasi ta jų parodymų dalimi, kuri sutampa su kitais nagrinėjamoje byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais, o ta jų parodymų dalimi, kuria jie neigia kaltinamosios kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo, nesivadovauja. Tokios pozicijos teismas laikosi atsižvelgęs į tai, kad minėtus asmenis su kaltinamąja sieja šeimos ir draugystės ryšiai, todėl jie yra suinteresuoti padėti kaltinamajai išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės arba sušvelninti jos teisinę padėtį. Be to, kaltinamasis L. U. pats yra kaltinamas to paties konflikto metu smurtavęs prieš nukentėjusiąją O. S.; liudytoja E. U. yra kaltinamosios E. K.–P. draugė, o V. P. – dukra.

Taip pat pažymėtina, kad 2024 m. lapkričio 19–20 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėti A. Č. pateikti vaizdo įrašai, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 00:16:05 val. per kiemą link terasos atbėga dvi moterys – E. K.–P. ir E. U. ir iš karto per terasą įeina į namo vidų. Iš paskos per kiemą ateina L. U. ir V. P.. L. U. įeina per terasą į namo vidų, V. P. iš pradžių sustoja terasoje, vėliau įeina į namo vidų. 00:17:53 val. iš namo į terasą išeina L. U., paskui jį iš namo išeina A. Č.. Abu vyrai pastovėję terasoje ir pakalbėję, grįžta į namo vidų. 00:18:40 val. L. U. vėl pasirodo terasoje, kiek pastovėjęs, nueina tolyn. 00:20:33 L. U. per namo kiemą vėl grįžta link terasos. Užlipęs ant terasos sustoja, iš namo išeina V. P., kiek pastovėję ir pakalbėję abu užeina į namo vidų. 00:22:28 val. terasoje pasirodo E. K.–P., kuri iš karto vėl grįžta į namo vidų. 00:30:34 val. iš namo į terasą išeina V. P., rankoje ji laiko E. K.-P. blizgią striukę, 00:32:37 val. per kiemą nubėga tolyn. 00:33:13 val. iš namo išeina E. U., paskui ją E. K.–P. ir L. U.. E. U. šlubuoja, visi trise nueina per kiemą tolyn.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad visas konfliktas A. Č. namuose truko apie 17 min., E. K.–P., E. U., L. U. ir V. P. tiesiog užėjo pas A. Č. į namus. L. U. buvo išėjęs, po ko vėl grįžo, V. P. 3 minutės iki pabaigos taip pat išėjo, taigi, šie asmenys viso konflikto ir jo eigos nematė.

Toliau pažymėtina, kad 2024 m. vasario 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 523/2024 (01) nustatyta, jog O. S. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame šone, dešinėje šlaunyje kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), prieš 3–6 paras iki apžiūros. Neatmetama, kad poodinės kraujosruvos dešiniame šone, dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje galėjo būti padarytos smūginiu kieto buko daikto (daiktų) poveikiu (kito asmens suduotais smūgiais). Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos nukentėjusiosios rankomis. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Dėl prieš tai aptartų įrodymų visumos teismui nekyla abejonių, kad kaltinamosios veiksmai – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją – tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais – nukentėjusiajai sukeltu fiziniu skausmu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat nekyla abejonių ir dėl to, jog kaltinamoji, smurtaudama prieš nukentėjusiąją, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai, ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Taigi, kaltinamosios E. K.–P. veika yra teisingai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

3 epizodas ((duomenys neskelbtini) L. U. nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje)

Nagrinėjamoje byloje teismas taip pat konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. U. sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: jis, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val., adresu (duomenys neskelbtini), namuose pas A. Č., konflikto metu panaudojo fizinį smurtą O. S. atžvilgiu, t. y. dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė O. S. į galvą, kairės pusės pakaušio sritį, taip nukentėjusiajai O. S. sukeldamas fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. U. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad pamatė, jog terasoje kažkas vyksta. V. pasakė „mama ten, pas A.“. Jis su A. Č. pradėjo skirti. Matė daug žmonių pas A. Č. prie terasos durų ar viduje, nuo namo matėsi. E. K.–P. ir O. S. buvo susikibusios už plaukų. Lindo tarp jų jas skirti. Jis kumščiu netrenkė, galėjo stumiant jai ar E. trenkti. Stūmė greičiausiai į petį ar pilvą. Jam dalyvaujant, konfliktas truko daugiausiai 2–3 min. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 2 d. L. U. parodė, kad vakaro eigoje E. su E. išėjo parūkyti. Tačiau ilgai negrįžo, dėl to jis išėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Išėjęs į lauką pamatė, kad priešais name vyksta kažkokios grumtynės. Toliau kambaryje, priešais lauko duris, kampe grūmėsi E. su O. Matė, kad O. su keliu buvo prispaudusi E. prie žemės, rovė jos plaukus ir ją tąsė. O. E. nepaleido, todėl jis bandė jas atskirti, įlindo tarp jų, tada pradėjo E. ir O. stumti į skirtingas puses, kad jas atskirtų vieną nuo kitos. Jam pavyko jas atskirti. O. paleido E., tada jis padėjo E. atsikelti nuo žemės, po ko padėjo atsikelti ir žmonai, ir pasakė joms, kad eitų namo. Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus, kuriais jis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo, kitų byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumoje, juos laiko kaltinamojo pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, todėl jais nesivadovauja, o vadovaujasi ta jo parodymų dalimi, kuri sutampa su kitais nagrinėjamoje byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. S. parodė, kad atitraukus E., kažkuriuo metu ant jos pradėjo eiti L. U.. Priėjęs prie jos, jis dešinės rankos kumščiu trenkė jai į galvą, jai buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas. L. U. vieną kartą trenkė jai į kairės pusės pakaušį. Kai L. U. jai sudavė, ji pradėjo rėkti, kad iškvies policiją, dėl ko jie tikriausiai išsigando ir pasišalino. Ji jautė fizinį skausmą dėl E. ir L. U. veiksmų. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji parodė, kad tuo metu nepastebėjo, kaip prie jos atsidūrė minėtas nepažįstamas vyriškis, kuris trenkė jai vieną kartą dešinės rankos kumščiu į galvą, kairės pusės pakaušio sritį. Po ko ji pajuto fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 22 d. apklausta nukentėjusioji parodė, kad tada iš niekur nieko, ją įžeidinėjant, kaip tiksliai, jau neprisimena, priėjo E. draugės vyras, kuris dešinės rankos kumščiu vieną kartą stipriai trenkė į kairės pusės galvos sritį – pakaušį. Po įvykio ji dvi dienas pragulėjo lovoje, jai labai skaudėjo galvą, ją pykino, ji vėmė, vaistai skausmo nenuėmė. Smegenų sutrenkimo simptomus ir negalavimus jautė iki savaitgalio. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 27 d. nukentėjusioji parodė, kad (duomenys neskelbtini) pas kaimyną A. vykusio konflikto metu nepažįstamas vyras, kaip dabar žino, kad tai buvo L. U., jai dešinės rankos kumščiu trenkė į kairę galvos pusę, smūgio metu ji stovėjo pas A. namuose, koridoriuje, o L. U. prie jos priėjo, kas vyko po šio smūgio, neatsimena. Dėl to ji pajuto fizinį skausmą, šitas smūgis jai buvo suduotas jau po to, kai ją ir E. atskyrė vieną nuo kitos, todėl jis tikrai nebuvo suduotas bandant jas atskirti. (duomenys neskelbtini) O. S. protokole–pareiškime nurodė, kad, be kita ko, nepažįstamas vyriškas trenkė dešinės rankos kumščiu jai į galvą, kairės pusės pakaušio sritį; po smūgio patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, protokolas–pareiškimas yra aiškūs ir nuoseklūs, taip pat sutampa tarpusavyje, juos patvirtina kiti nagrinėjamoje byloje ištirti ir įvertinti įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji ne tik apklausiama teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė kaltinamojo prieš ją atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus bei jai sukeltas pasekmes, tačiau tokios pačios aplinkybės yra nurodytos ir 2024 m. gruodžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) BPC garso įrašas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji skundžiasi, kad ją užpuolė E. P., ir ten dar yra du asmenys, nežino jų pavardžių, vyras su žmona; vyras trenkė jai į veidą, būdamas, (duomenys neskelbtini), name; BIRT žiūryklės duomenyse, kur nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. buvo gautas O. S. pranešimas, jog nepažįstamas vyras trenkė jai dešinės rankos kumščiu į galvą, kairės pusės pakaušio sritį; po smūgio O. S. pajuto fizinį skausmą. Taip pat bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) buvo suteikta skubiosios medicinos gydytojo išplėstinė paslauga dėl sukrėtimo (t. 2, b. l. 80).

Prieš tai šiame teismo nuosprendyje aptarti liudytojo A. Č. parodymai patvirtina, kad prieš O. S. smurtavo ne vienas asmuo, veiksmai buvo intensyvūs, jie truko kurį laiką, todėl prireikė imtis veiksmų, kad šiuos asmenis išskirtų. Kaip jau buvo nurodyta, teismas nenustatė pagrindo netikėti ar kritiškai vertinti šio liudytojo parodymus, nenustatyta, kad liudytojas turėtų pagrindą apkalbėti ar neteisingai apkaltinti L. U. ar kitus asmenis.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. K.–P. parodė, kad nematė, jog L. U. būtų sudavęs O. S.. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. U. parodė, kad atsimena momentą, kai atėjo vyras, bandė jas išskirti. Vyras padėjo jai atsistoti ir jie išėjo. Kai vyras jas skyrė, ji viso veiksmo nematė, nes buvo nusisukusi į kitą sienos pusę. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. P. parodė, kad nematė, jog L. U. būtų sudavęs O.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal nukentėjusiosios O. S. parodymus, kuriuos patvirtina kiti byloje ištirti ir įvertinti įrodymai, L. U. jai sudavė smūgį jau konflikto pabaigoje, t. y. ją ir E. K.–P. jau išskyrus, vertintina, kad E. K.–P. ir negalėjo matyti šio smūgio, tuo tarpu E. U. patvirtino nemačiusi aptariamo momento, nes buvo nukritusi ir nusisukusi, o kaip nustatyta iš jau aptarto (duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėti A. Č. pateikti vaizdo įrašai, konflikto pabaigoje V. P. nedalyvavo, nes buvo išėjusi, taigi, nieko pamatyti taipogi negalėjo.

Dėl prieš tai aptartų įrodymų visumos teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo veiksmai – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją – tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais – nukentėjusiajai sukeltu fiziniu skausmu, taip pat nekyla abejonių ir dėl to, jog kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai, ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Taigi, kaltinamojo veika yra teisingai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajai E. K.–P. skirtinos bausmės ir susiję klausimai

Teismas, skirdamas bausmes E. K.–P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmes E. K.–P., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – kaltinamoji padarė tris baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus kito žmogaus sveikatai ir vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Nusikalstami veiksmai nulėmė pasekmes – buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios O. S. sveikata ir jai sukeltas fizinis skausmas, buvo sukeltas fizinis skausmas ir nukentėjusiajam G. J., taip pat sugadintas O. S. nuosavybės teise priklausantis turtas.

Nors kaltinamoji savo kaltę dėl jai inkriminuojamų trijų nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pripažino iš dalies (t. y. kad ji atliko dalį nurodytų smurtinio pobūdžio veiksmų, taip pat kad šių veiksmų pasekoje nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą), taip pat pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, tačiau šios aplinkybės nepripažintinos kaltinamosios atsakomybę dėl nurodytų nusikalstamų veiksmų lengvinančiomis aplinkybėmis pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 dalį (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis), nes, kaip jau buvo nurodyta, kaltinamoji savo kaltę pilnai pripažino tik dėl vienos jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, be to, kaltinamoji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nuoširdaus gailesčio dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų neišreiškė, savo elgesio kritiškai nevertino, dėl padarytų veiksmų neišgyveno, padarytų veikų padarinių sušvelninti nesistengė (atlyginti žalą, atsiprašyti nukentėjusiosios ir pan.).

Toliau teismas vertina, kad yra nustatyta kaltinamosios atsakomybę dėl (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 2 dalyje, nes byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamosios smurtinį protrūkį prieš nukentėjusiąją nulėmė tai, kad po kaltinamosios namuose vykusios šventės, kurioje dalyvavo ir nukentėjusioji, kaltinamajai pasigedus savo sutuoktinio, ši jį rado kartu su nukentėjusiąja pastarosios namuose, miegamajame, lovoje miegančius pusnuogius, be apatinių drabužių, kas neabejotinai vertintina kaip moralės požiūriu nepriimtinas nukentėjusiosios elgesys, kas kaltinamąją stipriai paveikė, sukėlė jai šoką, susijaudinimą ir nulėmė neadekvačią bei neapgalvotą reakciją.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nenustatė kaltinamosios atsakomybę dėl (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, bei (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, lengvinančių aplinkybių. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaltinamoji pati ėjo pas nukentėjusiąją pasižiūrėti, ar jos sutuoktinis pasiėmė jos nuneštus drabužius, pamatė atvažiavusį automobilį, kuriame sėdėjo abu nukentėjusieji ir kiti asmenys, ir smurtavo prieš abu nukentėjusiuosius (pažymėtina, kad nukentėjusysis G. J. net nebuvo susijęs su prieš tai vieną dieną įvykusiu konfliktu), taip pat sugadino svetimą turtą. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) kaltinamoji su drauge nutarė nueiti pas nukentėjusiąją, kuri tuo metu svečiavosi pas kaimyną, ir išsiaiškinti santykius, nes ši prieš 0,5–1 val. rodė gestus ir taip provokavo, tačiau nuėjimo metu buvo namo viduje. Teismo vertinimu, prieš tai nurodyti laikotarpiai – beveik 1 para ir 0,5–1 val. yra reikšmingi, kurių metu kaltinamoji turėjo apgalvoti savo elgesį ir susilaikyti nuo neapgalvotų veiksmų, tačiau to nepadarė, ėjo pas nukentėjusiąją, ieškojo su ja kontakto ir įvykdė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji visų konfliktų metu buvo vartojusi alkoholio, tačiau tik antro epizodo metu ((duomenys neskelbtini)) jai buvo nustatytas konkretus girtumo laipsnis – 2,59 prom. Dėl nurodytos aplinkybės, taip pat dėl prieš tai išdėstytų visų trijų konfliktų kilimo priežasčių (pirmasis kilo dėl tiesiogiai pamatyto santuokinės neištikimybės fakto, antrasis – dėl pamatyto atvažiavusio automobilio ir dėl to, kad kaltinamoji pagalvojo, jog čia atvažiavo jos sutuoktinis, trečiasis – dėl nukentėjusiosios gestų rodymo), teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje nustatytintina kaltinamosios atsakomybę dėl (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). Dėl kitų epizodų ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenustatytintina, nes nėra duomenų apie konkretų kaltinamosios girtumą, be to, minėtuose epizoduose įvykdytas veikas nulėmė kitos nurodytos priežastys.

Teismas, skirdamas bausmes, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios E. K.–P. asmenybę – neteista (t. 2, b. l. 151–152), per paskutinius trejus metus 13 kartų bausta administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 153–158), dirbanti (t. 2, b. l. 159–160; t. 3, b. l. 77–76), darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 3, b. l. 170), ištekėjusi, turi du vaikus, iš kurių vienas mažametis (t. 2, b. l. 149–150; t. 3, b. l. 171), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas ir prokurorės siūlomas laisvės apribojimo bausmes, jų trukmę nustatant trumpesnę už šios bausmės rūšies vidurkį, be intensyvios priežiūros, nustatant BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose, 6 dalyje nustatytus įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokios bausmės ir jų dydžiai nebus akivaizdžiai per griežti ar per švelnūs, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, kaltinamajai skirtinos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, pridėtinų bausmių dalis nustatant atsižvelgus į prieš tai išdėstytas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu E. K.–P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 187–189), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Kaltinamajam L. A. skirtina bausmė ir susiję klausimai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas L. A. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į peties sritį ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokią išvadą dėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės teismas daro atsižvelgęs į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas 3,33 prom. (sunkus) girtumas, iš nukentėjusiojo G. J. ir liudytojo D. J. parodymų nustatyta, jog kaltinamasis elgėsi neadekvačiai, rėkė, vis klausė „kas tu toks?“, be to, kaltinamasis nukentėjusiojo G. J. anksčiau nebuvo matęs ir nežinojo, kas šis asmuo yra, tačiau jį tempė iš automobilio ir sudavė smūgį, taigi, L. A. apsvaigimas nuo alkoholio neabejotinai buvo nusikalstamos veikos padarymo priežastis.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo L. A. asmenybę – neteistas (t. 3, b. l. 79–80), per paskutinius trejus metus 3 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dvi paskirtos baudos sumokėtos, apie paskutinės baudos sumokėjimą duomenų nėra, dirbantis (t. 3, b. l. 81), vedęs, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant trumpesnę už šios bausmės rūšies vidurkį, be intensyvios priežiūros, nustatant BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 6 dalyje nustatytus įpareigojimus: tęsti darbą, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Ikiteisminio tyrimo metu L. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 25–26), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Kaltinamajam L. U. skirtina bausmė ir susiję klausimai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas L. U. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į galvos sritį ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo L. U. asmenybę – neteistas (t. 3, b. l. 1, 75–76), per paskutinius trejus metus 1 kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta bauda sumokėta, dirbantis ir vykdantis individualią veiklą (t. 3, b. l. 2–3), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant trumpesnę už šios bausmės rūšies vidurkį, be intensyvios priežiūros, nustatant BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 6 dalyje nustatytus įpareigojimus: tęsti darbą, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, toks bausmės dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Ikiteisminio tyrimo metu L. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 13–14), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa (jos teisių perėmėjas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) 2024 m. rugsėjo 13 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 206,60 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, nes nukentėjusioji O. S. buvo sužalota ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų (t. 2, b. l. 79). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiosios O. S. gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai buvo teikiamos kompiuterinės tomografijos (71,47 Eur), ortopedo traumatologo (25,05 Eur), oftalmologo (25,05 Eur), vidaus ligų gydytojo paslaugos (25,05 Eur), o (duomenys neskelbtini) – skubiosios medicinos gydytojo išplėstinė paslauga dėl sukrėtimo (59,98 Eur) (t. 2, b. l. 80).

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad dėl (duomenys neskelbtini) E. K.–P. prieš nukentėjusiąją pavartoto smurto, šiai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – jai buvo padarytos poodinės kraujosruvos veide, kojose, odos nubrozdinimai veide, pilve, kakle, rankose; dėl patirtų sužalojimų O. S. (duomenys neskelbtini) buvo gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų (iš viso 146,62 Eur). Taip pat byloje konstatuota, kad dėl (duomenys neskelbtini) L. U. prieš nukentėjusiąją pavartoto smurto – smūgio dešinės rankos kumščiu į O. S. galvą, kairės pusės pakaušio sritį, šiai buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl ko O. S. (duomenys neskelbtini) buvo gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų (59,98 Eur). Teismas vertina, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai, priteisiant jos naudai iš E. K.–P. 146,62 Eur turtinei žalai atlyginti ir iš L. U. 59,98 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistas sumas, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji O. S. 2024 m. gruodžio 18 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo priteisimo solidariai iš E. K.–P. ir L. U. (t. 2, b. l. 94–95). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užpuolimų metu jai buvo suduoti daugybiniai smūgiai į įvairias kūno vietas, dėl ko ji patyrė didelį fizinį skausmą, didelį šoką, didelius dvasinius išgyvenimus. Dėl patirto fizinio smurto nukentėjusiajai buvo nustatyti daugybiniai viso kūno sužalojimai. Fizinis skausmas tęsėsi ilgą laikotarpį. Ji buvo sužalota pažįstamų žmonių akyse, o (duomenys neskelbtini) ir savo mažametės dukros akivaizdoje, taip ji buvo pažeminta. Šių užpuolimų metu jai daugiausiai buvo sužalotos labiausiai pažeidžiamos ir matomos kūno vietos – veidas ir galva, į kurias buvo suduoti daugybiniai smūgiai. Dėl patirtų traumų buvo sutrikdytas normalus jos gyvenimo tempas: ji gydytojų nurodymu turėjo kelias savaites po užpuolimų laikytis tausojančio režimo, nes buvo sumušta ir galva; po (duomenys neskelbtini) užpuolimo nukentėjusiajai nustatytas ir galvos smegenų sutrenkimas; po (duomenys neskelbtini) užpuolimo kelias dienas nukentėjusioji pragulėjo lovoje, ją nuolat pykino, ji vėmė, vaistai nuo pykinimo nepadėjo, dėl ko gydytojai paskyrė ambulatorinį gydymą. Taip pat dėl daugybinių sužalojimų apie dvi savaites po sužalojimų jai teko dirbti nuotoliu iš namų, ilgą laiką buvo apribotas ir sutrikdytas normalus bendravimas su bendradarbiais, pažįstamais. Dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užpuolimų ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, išgąstį, bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės, nes tiek užpuolimų metu, tiek po jų, net ir bendraujant su atvykusiais policijos pareigūnais E. K.–P. grasino nukentėjusiajai susidorojimu, smūgiavo nukentėjusiajai į veidą net ir policijos pareigūnų akivaizdoje, nedviprasmiškai leido suprasti, kad smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu tęsis ir toliau, rašinėjo nukentėjusiajai grasinančias ir įžeidžiančias žinutes. Jos pusnuogės nuotraukas kartu su įžeidžiančiais komentarais E. K.–P. išsiuntinėjo bendriems pažįstamiems, netgi jos mamai, nepilnamečiui sūnui, brolio žmonai, kaimynui, taip pat grasino, kad šias nuotraukas pamatys visi. Toks nuolatinis smurtavimas jos atžvilgiu sukėlė ir kitus reikšmingus neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, fizinių ir psichologinių bendravimo galimybių sumažėjimą, nepasitikėjimą aplinkinių atžvilgiu, netgi baimę būti savo namuose ar lauke prie savo namų. Šiuos psichologinius padarinius nukentėjusioji tebejaučia ir šiandien. Tai ypač trikdo kasdieniniame gyvenime.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. S. paaiškino, kad ji buvo pareiškusi civilinį ieškinį 10000 Eur sumai. Tikslina savo civilinį ieškinį ir prašo priteisti jai už pirmus du epizodus po 2500 Eur iš E. K.–P., o už trečią epizodą – 3000 Eur iš E. K.–P. ir L. U. solidariai. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuotos mėlynės ant kojų, pilvo, veido, sudraskytas veidas, pilvas, prie akies buvo mėlynė. Jautė fizinį skausmą visų kaltinamosios prisilietimų metu. Pirko tepalus, gydymas truko apie 1,5–2 savaites, nedarbingumo neėmė, nes galėjo dirbti nuotoliu iš namų. Po (duomenys neskelbtini) epizodo jai buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas, dėl ko ji kreipėsi į Lazdynų ligoninę, gydėsi apie 2 savaites. Daugiau nei savaitę svaigo galva, vėmė. Ji gali dirbti iš namų, todėl pirmas tris dienas nedirbo, o po to dirbo iš namų. E. K.–P. pas A. Č. namuose padarė visus nurodytus sužalojimus. Buvo sukeltas fizinis skausmas. Jai buvo padaryta neturtinė žala, buvo stresinė situacija, bemiegės naktys, nerviniai priepuoliai. Ji apie 2 savaites gulėjo namuose, vartojo raminamuosius vaistus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji E. K.–P. (duomenys neskelbtini) tyčiniais nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios O. S. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamoji tyčia griebė ant lovos sėdinčiai O. S. už plaukų ir ne mažiau nei 4 kartus tempė, po ko kairės ir dešinės rankų kumščiais sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau nei 15, O. S. į galvos ir veido sritį, bei nagais apdraskė jai pilvą, po ko abejomis rankomis griebė už O. S. kairės kojos čiurnos ir nutempė ją nuo lovos, o šiai nukritus ant žemės, koja spyrė jai ne mažiau nei 10 kartų į įvairias kojų vietas, dešinį šoną, tuo sukeldama nukentėjusiajai O. S. fizinį skausmą ir padarydama pastarajai poodines kraujosruvas veide, kojose, odos nubrozdinimus veide, pilve, kakle, rankose. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamosios padarytos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos nukentėjusioji O. S. patyrė skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažeminta, kreipėsi į gydymo įstaigą. Tačiau teismas turi pareigą nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Pažymėtina, kad dalis kaltinamosios nukentėjusiajai padarytų sužalojimų buvo matomoje kūno vietoje – veide. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nustatyta, jog kaltinamosios smurtinį protrūkį prieš nukentėjusiąją nulėmė tai, kad po kaltinamosios namuose vykusios šventės, kurioje dalyvavo ir nukentėjusioji, kaltinamajai pasigedus savo sutuoktinio, ši jį rado kartu su nukentėjusiąja pastarosios namuose, miegamajame, lovoje miegančius pusnuogius, be apatinių drabužių, kas neabejotinai vertintina kaip moralės požiūriu nepriimtinas nukentėjusiosios elgesys, kas kaltinamąją stipriai paveikė, sukėlė jai šoką, susijaudinimą ir nulėmė neadekvačią bei neapgalvotą reakciją. Be to, byloje nenustatyta, kad dėl patirtų fizinių sužalojimų ir psichologinių išgyvenimų nukentėjusioji būtų nedarbinga, jai būtų skirtas medikamentinis gydymas, ji lankytųsi pas psichologus, būtų ilgam pakeitusi savo gyvenimo būdą ar įpročius. Atsižvelgus į visas šias išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios patirta neturtinė žala dėl kaltinamosios E. K.–P. (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veiksmų vertintina 100 Eur suma.

Toliau nustatyta, kad kaltinamoji E. K.–P. (duomenys neskelbtini) tyčiniais nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai O. S. fizinį skausmą. Kaltinamoji tyčia sugriebė O. S. už plaukų ir ne mažiau nei 3 kartus tyčia kumščiu sudavė jai į galvos sritį, po ko sugriebusi nukentėjusiąją už striukės, ištempė ją iš automobilio ir, paguldžiusi ant kapoto, sudavė ne mažiau nei 8 smūgius rankomis jai į pilvo sritį, po ko į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, jų akivaizdoje, sudavė 1 smūgį O. S. į galvos sritį. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamosios padarytos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos nukentėjusioji O. S. patyrė skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažeminta kitų asmenų akivaizdoje. Tačiau teismas turi pareigą nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog dėl patirto fizinio skausmo ir psichologinių išgyvenimų nukentėjusioji būtų nedarbinga, jai būtų skirtas medikamentinis gydymas, ji lankytųsi pas psichologus, būtų ilgam pakeitusi savo gyvenimo būdą ar įpročius. Atsižvelgus į visas šias išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios patirta neturtinė žala dėl kaltinamosios E. K.–P. (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veiksmų vertintina 500 Eur suma.

Taip pat nustatyta, kad kaltinamoji E. K.–P. (duomenys neskelbtini) tyčiniais nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios O. S. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamoji tyčia sugriebė ir tampė O. S. už plaukų, abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau nei 6 kartus O. S. į veido sritį bei šonus, po ko kojomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau nei 6, O. S. į kojas, tuo sukeldama nukentėjusiajai O. S. fizinį skausmą ir padarydama pastarajai poodines kraujosruvas dešiniame šone, dešinėje šlaunyje. Tuo tarpu kaltinamasis L. U. aptarto įvykio metu tyčiniais nusikalstamais veiksmais sukėlė O. S. fizinį skausmą. L. U. tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė O. S. į galvą, kairės pusės pakaušio sritį, dėl ko nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) kreipėsi į gydymo įstaigą. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų padarytų smurtinio pobūdžio nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji O. S. patyrė skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažeminta kitų asmenų akivaizdoje. Tačiau teismas turi pareigą nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Byloje nenustatyta, kad dėl patirtų fizinių sužalojimų ir psichologinių išgyvenimų nukentėjusioji būtų nedarbinga, jai būtų skirtas medikamentinis gydymas, ji lankytųsi pas psichologus, būtų ilgam pakeitusi savo gyvenimo būdą ar įpročius. Atsižvelgus į visas šias išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios patirta neturtinė žala dėl kaltinamųjų E. K.–P. ir L. U. (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veiksmų vertintina 900 Eur suma.

Teismas apibendrina, kad nukentėjusiosios O. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš kaltinamosios E. K.–S. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš kaltinamosios E. K.–S. ir kaltinamojo L. U. solidariai – 900 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistas sumas, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje). Teismo vertinimu, tokia neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis G. J. 2025 m. sausio 7 d. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam iš kaltinamojo L. A. 200 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat iš kaltinamųjų E. K.–P. ir L. A. solidariai 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo (t. 2, b. l. 98–99). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) užpuolimo metu L. A., suėmęs už striukės, be jokios priežasties tempdamas G. J. iš automobilio, suplėšė jo vilkėtą striukę. Striukė buvo pirkta už 200 Eur. Po užpuolimo striukė nebetinkama naudoti. Striukės įsigijimo dokumentų nėra išsaugojęs, tačiau jis padarytą turtinę žalą vertina 200 Eur. Taip pat dėl (duomenys neskelbtini) įvykdyto užpuolimo, buvo patirtas ne tik fizinis skausmas, stresas, dvasinis sukrėtimas, išgyvenimai, nepatogumai, didelė gėda, bet ir pažeminimas, nes jis buvo be jokios suprantamos priežasties užpultas, sumuštas viešoje vietoje, dėl ko atsirado psichologinis diskomfortas. Iki šios dienos, važiuodamas pas krikšto dukrą, patiria neigiamas emocijas, kad vėl sutiks neblaivius ir neadekvačius asmenis. Dėl to jis ilgą laiką jautė nuolatinę baimę, įtampą, emocinę depresiją, pažeminimą. Kaltinamųjų kaltės nepripažinimas, nuo pat įvykio pradžios bandymas kaltę permesti pačiam nukentėjusiajam, nenoras atsiprašyti, rodo, kad šie asmenys nėra linkę adekvačiai vertinti situaciją ir yra linkę bet kokiais išgalvotais motyvais pateisinti savo nusikalstamą elgesį.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. J. parodė, kad jis buvo užpultas viešoje vietoje grupės girtų asmenų. Jam buvo šoko būsena, nesuprato, kas vyksta. Buvo sukeltas didelis išgąstis, moraliniai išgyvenimai. Baisiai jautėsi tą dieną. Visą savaitę prastai jautėsi, buvo prastai emociškai. Moralinius, dvasinius išgyvenimus vertintų 1000 Eur. Taip pat buvo suplėšyta striukė, kurią pirko mažiau nei prieš metus už 200 Eur. Plyšo ne tik išorinė dalis, bet ir vidinė, pamušalas, todėl teko ją išmesti.

Nustatyta, kad kaltinamoji E. K.–P. (duomenys neskelbtini) tyčiniais nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam G. J. fizinį skausmą. Kaltinamoji tyčia dešine koja spyrė įvykio vietoje buvusiam G. J. į kairį šoną ties pilvu. Kaltinamasis L. A. aptarto įvykio metu tyčiniais nusikalstamais veiksmais taip pat sukėlė G. J. fizinį skausmą. L. A. tyčia dešine ranka sugriebė G. J. už dešinės pusės striukės priekio, jėga pradėjo jį tempti, o ištempęs iš automobilio, rankos kumščiu tyčia sudavė jam 1 kartą į kairį petį. Be to, nustatyta, kad L. A. suplėšė nukentėjusiojo striukę. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų padarytų smurtinio pobūdžio nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis G. J. patyrė skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažemintas kitų asmenų akivaizdoje. Taip pat teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo L. A. veiksmų – striukės suplėšymo – nukentėjusysis patyrė finansinių nuostolių. Tačiau teismas turi pareigą nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Byloje nenustatyta, kad dėl patirto fizinio skausmo ir psichologinių išgyvenimų nukentėjusysis būtų nedarbingas, jam būtų skirtas medikamentinis gydymas, jis lankytųsi pas psichologus, būtų ilgam pakeitęs savo gyvenimo būdą ar įpročius, smūgiai nebuvo suduoti į galvos ar veido sritį. Atsižvelgus į visas šias išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo patirta neturtinė žala dėl kaltinamųjų E. K.–P. ir L. A. (duomenys neskelbtini) smurtinio pobūdžio nusikalstamų veiksmų vertintina 400 Eur suma, o patirta turtinė žala dėl kaltinamojo L. A. veiksmų pasekoje suplėšytos striukės vertintina 200 Eur suma.

Teismas apibendrina, kad nukentėjusiojo G. J. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamųjų E. K.–S. ir L. A. solidariai – 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, o civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina pilnai, priteisiant jam iš kaltinamojo L. A. – 200 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistas sumas, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje). Teismo vertinimu, tokia neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiosios O. S. atstovas advokatas A. Alimas pateikė teismui prašymą išieškoti solidariai iš kaltinamųjų E. K.–P. ir L. U. 1234,20 Eur patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, pateikė šį prašymą pagrindžiančius dokumentus, t. y. PVM sąskaitą faktūrą su suteiktų paslaugų detalizacija ir mokėjimo nurodymą 1234,20 Eur sumai (t. 3, b. l. 186–188).

BPK 103 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad proceso išlaidas, be kita ko, sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas <...>. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgęs į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo trukmę ir apimtį (advokatas teikė nukentėjusiajai teisines paslaugas bylą nagrinėjant teisme; atstovavo nukentėjusiąją keturiuose teisimuosiuose posėdžiuose), daro išvadą, kad nukentėjusiosios už teisines paslaugas sumokėtas atlygis advokatui atitinka proporcingumo kriterijus, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos nukentėjusios naudai iš kaltinamųjų dalimis – iš E. K.–P. (nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdytos 4 nusikalstamos veikos) 987,36 Eur ir L. U. 246,84 Eur (nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdyta 1 nusikalstama veika).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamas veikas tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 2 vnt. kompaktiniai diskai, laikomi vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos trečiojo tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304–305, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti E. K.–P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ((duomenys neskelbtini) veika), ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pripažinti E. K.–P. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ((duomenys neskelbtini) veika), ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pripažinti E. K.–P. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pripažinti E. K.–P. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ((duomenys neskelbtini) veika), ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. K.–P. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jai subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu E. K.–P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Pripažinti L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ((duomenys neskelbtini) veika), ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu L. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Pripažinti L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ((duomenys neskelbtini) veika), ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu L. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš E. K.–P. 146,62 Eur turtinei žalai atlyginti ir iš L. U. 59,98 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistas sumas, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje), priteistas sumas nurodant sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, kaip mokėjimo paskirtį nurodant „Žala PSDF už O. S. gydymą“.

O. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš E. K.–P. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti ir iš E. K.–P. ir L. U. solidariai 900 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistas sumas, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje), kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

G. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš E. K.–P. ir iš L. A. solidariai 400 Eur neturtinei žalai atlyginti ir iš L. A. 200 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistas sumas, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje), kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti O. S. naudai iš E. K.–P. 987,36 Eur, o iš L. U. – 246,84 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 2 vnt. kompaktinius diskus, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Teisėja Eglė Ramanauskienė