- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-56-337/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10661-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daina Vaidachavičienė, Evaldas Vanagas, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- N. S.
- Advokatai
- Arvydas Penelis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Dainos Vaidachavičienės ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. gynėjo advokato A. Penelio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė vienerių metų laikotarpiui, uždraudžiant per bausmės vykdymo laikotarpį lankytis (duomenys neskelbtini), ir bendrauti su nukentėjusiąja N. S..
Iš R. K. nukentėjusiajai N. S. priteista 2 000 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo.
Iš R. K. N. S. priteista 1 310 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Iš R. K. valstybei priteista 50,54 Eur proceso (pašto) išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. K. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), ties pieno punkto pastatu, pievoje, privačioje Z. K. žemės valdoje, kilus konfliktui, kitų piliečių akivaizdoje, įžūliais, akivaizdžiai ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, žodinio konflikto su N. S. metu, tyčia spirdamas koja N. S., ne mažiau vieną kartą į pilvo apačią, padarydamas N. S. poodinę kraujosruvą gaktos srityje, kairės šlaunies vidiniame paviršiuje, tuo nukentėjusiajai N. S. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
2. Nuteistojo R. K. gynėjo advokato A. Penelio apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas padarė proceso pažeidimus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
2.1. Pažymi, kad šią bylą pradedant nagrinėti pirmos instancijos teisme nuteistojo gynėjas bylą nagrinėjančiam teisėjui pareiškė motyvuotą nušalinimą dėl to, jog aukštesnės instancijos teismas (Panevėžio apygardos teismas) baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 22 d. priėmė nutartį, kurioje kategoriškai ir vienareikšmiškai buvo konstatavęs nuteistojo kaltę dėl to, jog jis 2017 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini), ties pieno punkto pastatu, pievoje, žodinio konflikto su nukentėjusiąją metu tyčia spyrė nukentėjusiajai koja. Būtent lygiai toks pat kaltinimas nuteistajam buvo nagrinėjamas šioje baudžiamojoje byloje, kuri buvo pradėta nagrinėti pirmos instancijos teisme tik 2019 m. gegužės 6 d., nors aukštesnės instancijos teismas dar 2019 m. vasario 22 d. savo nutartyje buvo konstatavęs nuteistojo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo šioje baudžiamojoje byloje. Tikinama, kad dėl to pirmos instancijos teismas baudžiamosios bylos nebegalėjo nagrinėti objektyviai ir nešališkai, nes prieš pradėdamas 2019 m. gegužės 6 d. nagrinėti bylą teismo posėdyje jau turėjo aiškius ir tiesioginius aukštesnės instancijos teismo išaiškinimus dėl nuteistojo kaltės. Teigia, jog Panevėžio apygardos teismui priimant 2019 m. vasario 22 d. nutartį neabejotinai buvo žinoma esminė aplinkybė, jog pirmos instancijos teisme dar tik bus nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje pareikštas kaltinimas nuteistajam dėl to, jog jis tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje kaip ir nuteistieji baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) koja spyrė nukentėjusiajai. Pažymima, jog nuteistasis baudžiamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neigė naudojęs smurtą prieš nukentėjusiąją. Šių teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste tikinama, jog Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartyje aiškiai nurodė, jog baudžiamoji byla dėl nuteistojo veiksmų prieš nukentėjusiąją dar tik bus nagrinėjama pirmos instancijos teisme. O tai neabejotinai reiškia, kad nuteistojo kaltė naudojus smurtą prieš nukentėjusiąją, Panevėžio apygardos teismui priimant 2019 m. vasario 22 d. nutartį, dar nebuvo įrodyta, nes dėl nuteistajam pareikšto kaltinimo dar nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs joks nuosprendis. Todėl nuteistasis 2019 m. vasario 22 d. buvo laikomas nekaltas dėl smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją ir Panevėžio apygardos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo savo baigiamajame procesiniame dokumente pasisakyti dėl nuteistojo kaltės naudojus smurtą prieš nukentėjusiąją, kuri dar tik turėjo būti nustatinėjama apylinkės teisme kitoje baudžiamojoje byloje. Nurodo, kad atsižvelgus į tai, jog pirmosios instancijos teismai yra įpareigoti laikytis apeliacinės instancijos teismo įsiteisėjusioje nutartyje nustatytų aplinkybių, pateiktų išaiškinimų ir padarytų išvadų, šiuo atveju, susiklosčiusi faktinė ir teisinė situacija leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs Panevėžio apylinkės teismo teisėjas nebegalėjo objektyviai ir nešališkai nustatinėti nuteistojo kaltės smurtavus prieš nukentėjusiąją, kurią Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartyje jau buvo nustatęs ir konstatavęs. Taigi, nagrinėjama byla išnagrinėta objektyviai šališko teisėjo ir vien dėl šios aplinkybės skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, nes jis priimtas pažeidžiant nuteistojo teisę į teisingą teismą.
2.2. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados, kad „nors kaltinamojo gynėjas nurodo, kad yra prieštaravimai tarp nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir parodymų šioje byloje, tačiau teismas nevertina ir nelygina nukentėjusiosios N. S., liudytojų P. Š., S. J., R. J. ir R. Š. duotų parodymų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) su šioje byloje duotais parodymais, kadangi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji ir minėti liudytojai buvo kaltinamaisiais, o įstatymas numato, jog įtariamasis, kaltinamais turi teisę į gynybą ir duodami parodymus neprisiekia“ neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. keliamų reikalavimų. Pažymi, kad byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, jog nukentėjusiosios, liudytojų P. Š., S. J., R. J. ir R. Š. parodymai baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauti neteisėtai ar kaip nors netinkamai užfiksuoti, kad jų teisės parodymų davimo metu buvo kaip nors suvaržytos, kad jie išgauti apgaule ar prievarta ir pan. Apylinkės teismo apsisprendimas skundžiamame nuosprendyje nevertinti ir nelyginti nukentėjusiosios N. S., liudytojų P. Š., S. J., R. J. ir R. Š. duotų parodymų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) su šioje byloje duotais parodymais, laikytinas proceso pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui. Tai, kad minėti asmenys duodami parodymus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo prisiekę – nėra joks teisinis ar faktinis pagrindas atsisakyti teismui juos vertinti ir lyginti su kitais parodymais, nes to nenumato BPK 20 str. normos.
2.3. Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu nuteistasis buvo liudytojų P. Š., S. J. ir R. J. sumuštas. Pažymi, kad šios konfliktinės situacijos pirmos instancijos teismas pakankamai neįvertino, nors disponavo apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat visos bylos kontekste svarbi yra ir ta aplinkybė, kad konflikto metu pirmasis policijos patrulio iškvietimą inicijavo R. K., jis labiausiai ir nukentėjo muštynių metu. Kaip vėliau po muštynių paaiškėjo, nežymūs sužalojimai atsirado ir kartu su P. Š., S. J. ir R. J. buvusiai N. S.. Tačiau teismas taip ir nesiaiškino – ar nebuvo nežymus sužalojimai jai padaryti nuteistojo mušimo metu. Kaip paaiškėjo baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjant teismo posėdyje, nuteistasis S. J. smurtavo prieš R. K. mojuodamas ir suduodamas smūgius kūju, todėl juo N. S. ir galėjo būti netyčia kliudyta. Be to, P. Š., S. J. ir R. J. atliko itin intensyvius smurtinius veiksmus prieš R. K.: smūgiavo jam į įvairias kūno vietas, suplėšė jo rūbus, laikė už rankų, kai tuo tarpu pats R. K. visomis įmanomomis priemonėmis stengėsi išsilaisvinti iš smurtautojų. To įvykio metu buvo akivaizdus sąmyšis, kurio metu bet kuris iš įvykyje dalyvavusių asmenų galėjo netyčia kliudyti šalia stovėjusią N. S. ir nežymiai jai sutrikdyti sveikatą. Atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės skundžiamame nuosprendyje taip ir liko neištirtos ir motyvuotai nuosprendyje neišdėstytos.
2.4. Atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant šią bylą išryškėjo akivaizdi aplinkybė, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios bei jos artimų giminaičių: motinos Z. K., sugyventinio R. J. ir jos kontroliuojamų bei nuo jos visiškai priklausomų asmenų R. Š., S. J., P. Š. ir J. P., t. y. visų byloje apklaustų liudytojų jau ilgą laiką yra konfliktinė situacija. Be to, po 2017 m. rugpjūčio 2 d. įvykusio konflikto nukentėjusioji, liudytojai R. Š., R. J., S. J. ir P. Š. buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir parai išvežti į (duomenys neskelbtini) areštinę. Jiems buvo iškelta baudžiamoji byla ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. buvo pareikšti įtarimai dėl nuteistojo sumušimo. Taigi, vien dėl šių aplinkybių visi minėti asmenys, tarpusavyje susitarę, turi pagrindą, kerštaudami nuteistajam, jį apkalbėti. Taip pat pažymima, jog liudytojai R. J., S. J., ir P. Š. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu yra nuteisti už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 17 val., t. y. tuo pačiu metu kaip ir šiuo atveju, sumušė nuteistąjį. Tai sudaro dar vieną pagrindą minėtiems asmenims apkalbėti nuteistąjį. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d., t. y. įvykio dieną, iki pietų nukentėjusioji, liudytojai Z. K., P. Š., S. J. ir R. J. buvo apklausti policijos pareigūnų dėl jų galimai kitų neteisėtų veiksmų prieš nuteistąjį. Todėl visiškai akivaizdu, jog po tokių pasiaiškinimų policijai jie visi buvo itin pikti ant nuteistojo ir jį 2017 m. rugpjūčio 2 d. vakare kerštaudami sumušė, o siekdami išvengti už tai atsakomybės – visi tarpusavyje susitarę, nusprendė apkalbėti nuteistąjį – esą tai jis smurtavo prieš nukentėjusiąją, o jie visi tik ją gynė. Nurodo, kad prieš pat 2017 m. rugpjūčio 2 d. įvykį liudytojai P. Š., J. P. ir Š. buvo nubausti administracine tvarka už tai, kad matant nuteistajam demonstratyviai šlapinosi jo kieme, o liudytojai Z. K. ir R. J. už tai, kad specialiai netinkamu laiku garsiai leido muziką ir tuo trukdė kaimynams, tame tarpe ir nuteistajam, ilsėtis. Be to, liudytoja Š. daug kartų administracine ir baudžiamąja tvarka bausta už melagingų parodymų davimą, o tai reiškia, kad ji yra patologinė melagė. Taigi, įvertinus aptartas faktines bylos aplinkybes – nukentėjusiosios, liudytojų R. Š., P. Š., S. J., R. J., Z. K. ir J. P. parodymai turi būti vertintini itin kritiškai, kaip asmenų, turinčių daugiau negu akivaizdų pagrindą pykti ant nuteistojo bei jį apkalbėti ir todėl jų parodymais negalima remtis šioje byloje.
2.5. Teigia, kad liudytoja R. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nematė kaip R. K. spyrė N. S., o posėdžio metu parodė, jog matė kaip kaltinamasis spyrė nukentėjusiajai ir kaip ji susirietė. R. Š. šią aplinkybę motyvavo tuo, kad bijojo kaltinamojo, sulaukė iš jo grasinimų. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo galimybių išsiaiškinti nurodomų faktų, prokuratūrai buvo pavesta nustatyti, ar nebuvo poveikio liudytojos R. Š. atžvilgiu. Tai, kas išdėstyta, akivaizdžiai atskleidžia neginčijamą aplinkybę, kad liudytojos R. Š. parodymais apskritai negalima vadovautis, ypač įvertinus tą faktą, jog ji eilę kartų bausta ir net teista už melagingų parodymų davimą.
2.6. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nelyginti J. P. kitoje byloje duotų parodymų neteisėtas, nes neatitinka BPK 20 str. keliamų reikalavimų. Pažymi, kad byloje nenustatyta ir nėra jokių duomenų, kad J. P. parodymai baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauti neteisėtai. O tai reiškia, kad vadovaujantis BPK 20 str. liudytojo J. P. parodymai baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintini įrodymais ir pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti jais.
2.7. Pabrėžia, jog iš karto po 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 17 val. vykusio įvykio gydytojui apžiūrint nukentėjusiąją ant jos kūno nesimatė jokių sumušimo ar kokio nors sužalojimo žymių. Tai patvirtina faktą, jog iškarto po 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 17 val. įvykusio konflikto ir mažiausiai iki 19 val. ant nukentėjusiosios kūno nebuvo ir negalėjo būti jokių sužalojimo žymių, kurias kas nors būtų galėjęs matyti, įžiūrėti, įžvelgti ir pan. Dėl to byloje esantys liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai apie tai, jog jie matė sužalojimus, yra melagingi.
Šalies argumentai
2.8. Tvirtina, kad byloje yra nenuginčyti ir nepaneigti duomenys, jog duodami parodymus liudytojai R. J., S. J., Z. K., O. Č. ir nukentėjusioji meluoja ir tokiais parodymais apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl šių liudytojų parodymų, kad jie nėra medikai ir gali klysti nurodydami odos pakitimų pobūdį nuo smūgio, jie galėjo skirtingai vertinti, kur matė sumušimus, davė parodymus praėjus dviem metams po įvykio, o pačio įvykio metu buvo kilęs didelis chaosas, prieštarauja bylos objektyviems duomenims. Pažymi, kad teismo posėdžio metu buvo apklausti visi išvadas pateikę teismo medicinos ekspertai ir jie patvirtino savo išvadas. Teismo ekspertai patvirtino faktą, kad sužalojimai ant nukentėjusiosios kūno galėjo išryškėti praėjus tik šešioms valandoms po įvykio. Šios aplinkybės patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 17-19 val. ant nukentėjusiosios kūno nebuvo ir negalėjo būti jokių mėlynių. Atkreipia dėmesį, jog iš į bylą pateikto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusioji buvo apsirengusi kelnėmis. Todėl liudytojo O. Č. 2018 m. kovo 9 d. apklausos metu duoti parodymai yra akivaizdžiai melagingi, nes nukentėjusioji negalėjo pakelti jokių šortų, nes jais nemūvėjo ir negalėjo būti jokių mėlynių, nes 18.50 val. ligoninėje jos nebuvo nustatytos. Taip pat šiuo atveju nebuvo pašalinti Z. K. parodymuose esantys prieštaravimai dėl jos iš karto po įvykio tariamai ant nukentėjusiosios matyto tamsiai raudono sumušimo. Nesutinka su tuo, jog negalima remtis kitoje byloje duotais nukentėjusiosios parodymais.
3. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepadarė proceso pažeidimų, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjas pagrįstai nenusišalino nuo bylos. Teisėjas vadovaujasi tik įstatymu, yra nepriklausomas. Tikina, kad kitų teismų priimti sprendimai ar nustatytos faktinės aplinkybės įtakos konkrečios bylos nagrinėjimui neturi. R. K. gynėjas pareiškime dėl nušalinimo nenurodė nei vieno BPK 58 str. išdėstyto pagrindo nušalinimui. Kiti argumentai teismo nebuvo laikomi pagrindu nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. 2019 m. vasario 22 d. apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytos teismo nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, kuriose yra aprašyti ir R. K. tam tikri veiksmai, nereiškia, kad teismas konstatavo pastarojo kaltę. Vadovaujantis BPK 242 str. 1 d. teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tiesiogiai ištyrė bylos įrodymus, todėl teismas nelygino kitoje byloje duotų liudytojų parodymų. Mano, kad kiti skundo teiginiai vertinti kaip pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti bausmės už padarytą tyčinį nesunkų nusikaltimą – viešosios tvarkos pažeidimą. Nuteistojo R. K. parodymai vertintini kritiškai, nes matyti, kad jis pats pripažįsta, jog ilgą laiką nesutaria ir konfliktuoja su nukentėjusiąją bei liudytojais. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, tinkamai įvertino visų asmenų parodymus. Nurodo, kad nuteistojo teiginys, kad nukentėjusiajai sužalojimą galėjo padaryti kažkuris iš muštynėse dalyvavusių asmenų, neparemtas jokiais objektyviais bylos duomenimis ir yra tik prielaidos. Pažymi, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusioji – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
7. Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. BK 284 str. nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).
8. Baudžiamajai atsakomybei pagal 284 str. veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).
9. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, baudžiamosios bylos medžiagą ir pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, konstatuoja, kad pagrindo R. K. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus duomenis, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir pagrįstai R. K. pripažino kaltu pagal BK 284 str. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktais pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų nekartoja, o tik papildo.
11. Nuteistasis R. K. viso proceso metu savo kaltę neigė ir tvirtino, kad N. S. sužalojimai atsirado ne dėl jo veiksmų, o apeliaciniame skunde pabrėžė, kad įvykio metu buvo akivaizdus sąmyšis, kurio metu bet kuris iš įvykyje dalyvavusių asmenų galėjo netyčia kliudyti šalia stovėjusią N. S. ir nežymiai sutrikdyti jai sveikatą. Tačiau šių R. K. teiginių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys ir tai akivaizdžiai prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui, todėl jie atmetami ir vertinami išimtinai kaip R. K. pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
12. R. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą neabejotinai patvirtina viso proceso metu duoti išsamūs ir nuoseklūs nukentėjusiosios N. S. parodymai, jog 2017 m. rugpjūčio 2 d., apie 17 val. 30 min, grįžusi į namus ir parvežusi P. Š. iš darbo, būdama jos motinai Z. K. priklausančioje pievelėje, ties pieno punktu, pamatė ateinantį R. K., kuris mosikavosi, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Įvykio vietoje taip pat buvo R. Š. ir Z. K.. Priėjęs R. K. pradėjo kibti prie jos, plūstis. Ji jam paprieštaravo dėl jo sakomų žodžių. R. K. pradėjo keiktis, priartino rankoje turėtą fotoaparatą prie jos veido. Jai atstūmus fotoaparatą R. K. ranka užsimojo trenkti jai į galvą. Jai atšokus ir bėgant į šalį, R. K. pribėgęs kažką jai sakė, bet ji neišgirdusi atsisuko ir tada R. K. jai vieną ar du kartus spyrė į pilvo apačią, į kairės šlaunies vidinę pusę. Ji susirietė ant žemės, jautė skausmą, buvo kraujosruvos. Kadangi buvo traukiamas užklimpęs traktorius, toje pievutėje buvo R. J., P. Š., S. J., Z. K., R. Š., J. P.. Pribėgę R. J. ir P. Š. sugriebę R. K. už rankų, laikė. Vyrams sugriebus, R. K., norėdamas išsilaisvinti, pradėjo muistytis, draskytis, keiktis, sakė, kad pažiūrės kas jiems dabar bus, tada nubėgo į namus. Pažymėjo, kad tą dieną jos veiksmai negalėjo įtakoti R. K. tokių veiksmų prieš ją, ji nieko jam nesakė, neprovokavo, nežino jo atėjimo priežasties. Analogiškas įvykusio įvykio aplinkybes N. S. nurodė ir savo 2018 m. vasario 26 d. surašytame pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Taip pat šias aplinkybes nurodė ir į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui O. Č.. O. Č. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad N. S. paaiškino, jog R. K. spyrė jai koja du kartus į pilvo ir į kojos sritį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu O. Č. šiuos savo pateiktus duomenis patvirtino. Nukentėjusiosios duotus parodymus taip pat patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų P. Š., R. J., Z. K., J. P., S. J. parodymai. P. Š. parodė, kad N. S. jį paėmus iš darbo ir grįžus namo jie pamatė nuklimpusį traktorių, kurį buvo mėginama kitu traktoriumi ištraukti. Tuo metu atėjęs R. K. fotoaparatu filmavo, priėjo prie nukentėjusiosios. Stumtelėjus fotoaparatą R. K. du kartus spyrė N. S. į pilvo apačią. N. S. parkrito nuo smūgių, susirietus bandė trauktis. Jie visi R. K. bandė sulaikyti. R. K. jie nekvietė ateiti, jis atėjo pats. Liudytojas R. J. parodė, kad ištraukinėjant traktorių atėjo R. K., kuris ant kaklo buvo pasikabinęs fotoaparatą. Prie pieno punkto buvo R. Š., N. S., S. J., Z. K. ir J. P.. Eidamas troso matė grasinančiai šaukiantį R. K.. Jis pamatė, kaip susirietė ir ant kelių pargriuvo N. S., ji buvo susiėmusi už tarpkojo. Pribėgęs paklausė kas nutiko. N. S. pasakė, kad jai spyrė R. K.. Paklausus R. K. ką jis čia daro, R. K. puolė jį. Jie R. K. sugriebė už rankų, norėjo sulaikyti. Liudytoja Z. K. paaiškino, kad jos pievoje, netoli pieno punkto, nuklimpo traktorius. Vyrai bandė jį ištraukti. Tuomet šaukdamas atėjo R. K., prie N. S. priartino jam ant kaklo kabėjusį fotoaparatą, o N. S. jį (fotoaparatą) pastūmė ranka nuo savęs. R. K. užsimojo jai trenkti, o N. S. atsitraukus jai spyrė du kartus. Vienas spyris buvo labai stiprus, į pilvo apačią. Ar pataikė antrą kartą nepastebėjo. Po spyrio nukentėjusioji tuojau susirietė. Liudytojas J. P. teigė matęs kaip R. K. spyrė N. S. į pilvą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad matė, kaip nuo savo kiemo ateina R. K. filmuodamas ir kažką sakydamas. Matė, kaip R. K. spyrė į pilvą N. S., o ji galimai po spyrio pargriuvo ant žemės. Liudytojas S. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirbo prie traktoriaus. Matė kaip atėjo R. K. ir kaip spyrė N. S. į pilvo sritį, kaip mosikavosi rankomis. Tai, kad įvykusį konfliktą inicijavo būtent R. K. patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip R. K. prieina prie nukentėjusiosios, reiškia jai priekaištus, vėliau prikiša turimą fotoaparatą jai labai arti veido, o ši į tai reaguodama ranka suduoda per fotoaparatą ir po to vaizdo įrašas nutrūksta. Aplinkybę, jog N. S. buvo padaryti sužalojimai, pagrindžia specialistų išvados. Iš 2017 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. S. padarytos poodinės kraujosruvos gaktos srityje, kairėje šlaunyje, paveikus kietais bukais daiktais, 2 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokie patys sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas buvo nurodytas ir 2018 m. balandžio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. lapkričio 13 d. surašytoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad tyrimui pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvių duomenų apie N. S. kūno sužalojimą nėra, tačiau tai nesudaro pagrindo netikėti prieš tai aptartomis specialistų išvadomis ir teigti, kad N. S. nebuvo sužalota. 2017 m. lapkričio 13 d. specialisto išvada buvo priimta remiantis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d., 18 val. 50 min, apžiūrint N. S. sumušimo žymių nematyti. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklausti ekspertai P. P., N. R. ir R. Ž. parodė, kad po sumušimo kraujosruvos gali atsirasti žymiai vėliau. Taigi, įvertinus šią aplinkybę, pirminės apžiūros, kuri vyko praėjus 1 val. 50 min. po įvykusio įvykio, metu N. S. patirtų sužalojimų galėjo ir nesimatyti. Be kita ko pažymėtina, kad minėtoje ambulatorinėje kortelėje buvo nurodyta, jog čiuopiant skausminga šlaunies viršutinio trečdalio ir kirkšnies sritis, diagnozė: kairės kirkšnies srities ir kairės šlaunies sumušimas. Taigi, nors sumušimo vizualiai ir nesimatė, tačiau jis buvo konstatuotas.
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad R. K. atlikti veiksmai visiškai atitinka BK 284 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį, t. y. jis tyčia viešoje vietoje, įžūliais ir vandališkais veiksmais, žodinio konflikto metu panaudodamas prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, dėl ko jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, parodė nepagarbą aplinkiniams, juos šokiravo, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė jį pripažinti kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. Š. taip pat teigė, kad matė, kaip R. K. spyrė N. S., nors apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė priešingai. R. Š. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu paaiškino, kad iš pradžių bijojo sakyti ką matė, kadangi pati buvo R. K. sumušta. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. gruodžio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose buvo priimta nutartis, kuria buvo nuspręsta, įsiteisėjus skundžiamam nuosprendžiui, praneši Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kad R. Š. atžvilgiu buvo galimai padaryta nusikalstama veika numatyta BK 233 str. 1 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti, be šios liudytojos parodymų byloje yra pakankamai įrodymų pagrindžiančių R. K. kaltę, todėl aptarta aplinkybė nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės ir nesudaro pagrindo jį naikinti.
15. R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas, kadangi Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 22 d. priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kategoriškai ir vienareikšmiškai konstatavo jo kaltę, o pirmosios instancijos teismas yra įpareigotas laikytis apeliacinės instancijos teismo įsiteisėjusioje nutartyje nustatytų aplinkybių, pateiktų išaiškinimų ir padarytų išvadų. Šie apelianto skundo argumentai atmetami. Pažymėtina, kad R. K. minimoje 2019 m. vasario 22 d. Panevėžio apygardos teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. kaltė nėra vertinama ir nustatyta. Šioje nutartyje tiesiog nurodoma, jog yra duomenų, kad po to, kai N. S. ranka sudavė per R. K. rankoje laikytą fotoaparatą, R. K. prieš ją panaudojo fizinį smurtą – koja jai spyrė į pilvo apačią, bei pažymėta, kad pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. K. pareikštas kaltinamas pagal BK 284 str., tai yra tik konstatavo objektyvų faktą, jog dėl R. K. veiksmų nagrinėjama baudžiamoji byla, tačiau šių veiksmų ar R. K. galimos kaltės nevertino bei nepasisakė ir būsimo teismo sprendimo niekaip neįtakojo.
16. R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis įvykio aplinkybes, privalėjo vadovautis N. S., P. Š., S. J., R. J. ir R. Š. duotais parodymais baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir šiuos R. K. teiginius. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, minėti asmenys baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamieji, jie gynėsi nuo pareikštų kaltinimų ir paaiškinimus teikė neprisiekę, todėl jų minėtoje byloje duoti parodymai negali būti lyginami su šioje baudžiamojoje byloje duotais parodymais, kuriuos jie davė prisiekę BPK nustatyta tvarka ir pasirašytinai įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
17. R. K. teigimu, šiuo atveju, sprendžiant dėl jo kaltės, negalėjo būti remiamasi liudytojų Z. K., R. J., R. Š. ir nukentėjusiosios parodymais, kadangi tarp jų ir jo jau ilgą laiką yra konfliktinė situacija. Apeliantas mano, kad visi liudytojai yra tarpusavyje susitarę, jį apkalba ir jam kerštauja. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai nėra vieninteliai R. K. kaltės įrodymai. Apylinkės teismas, įvertinęs sudėtingus liudytojų, nukentėjusiosios ir R. K. santykius, minėtais parodymais rėmėsi tiek, kiek jie atitinka kitus bylos duomenis. Taigi, R. K. skundo teiginiai atmetami.
18. R. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nelyginti liudytojo J. P. duotų parodymų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) su jo parodymais nagrinėjamoje byloje. Šie R. K. skundo argumentai atmetami. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas remtis vien tik J. P. šioje byloje duotais parodymais baudžiamojo proceso pažeidimo nepadarė, kadangi J. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nuosekliai teigė, jog matė, kaip R. K. spyrė nukentėjusiajai N. S.. Tai, kad apklausiamas šioje byloje jis negalėjo nurodyti konkrečių aplinkybių, susijusių su paties R. K. sumušimu, neturi esminės reikšmės, kadangi šiuo atveju nustatinėjamos ne R. K., o N. S. patirto sužalojimo aplinkybės.
19. Apelianto skunde pagrįstai nurodoma, kad 2018 m. kovo 9 d. apklausos ikiteisminiame tyrime metu O. Č. neteisingai nurodė tai, jog N. S. įvykio metu mūvėjo šortus, kadangi iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad ji mūvėjo kelnes. Teisėjų kolegijos vertinimu šis netikslumas neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo O. Č. parodymų pripažinti nepatikimais. Kaip jau minėta, šiuo atveju svarbiausia nustatyti N. S. sumušimo faktą, kas ir buvo padaryta. Be to, liudytojas buvo apklaustas prabėgus nemažam laiko tarpui po įvykio, todėl tam tikras įvykio aplinkybes jis galėjo prisiminti netiksliai.
20. BK 284 str. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Pirmosios instancijos teismas R. K. už šio nusikaltimo padarymą skyrė laisvės apribojimo bausmę vienerių metų laikotarpiui, uždraudžiant per bausmės vykdymo laikotarpį lankytis (duomenys neskelbtini) ir bendrauti su nukentėjusiąja N. S.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nuosprendį bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas R. K. teisingai parinko ir paskyrė bausmę už BK 284 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir nustatė jos dydį. Taip pat šiuo atveju apeliantui buvo tinkamai parinktas ir skirtas draudimas. Paskirtąją bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra pagrindo.
21. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, keisti ar naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvai nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Nuteistojo R. K. gynėjo advokato Arvydo Penelio apeliacinį skundą atmesti.