- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- 1-73-857/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10661-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Nukentėjusysis
- N. S.
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Arvydas Penelis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, registruotas užimtumo tarnyboje, nustatytas darbingumo lygis 50 procentų, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. K. 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), ties pieno punkto pastatu, pievoje, privačioje Z. K. žemės valdoje, kilus konfliktui, kitų piliečių akivaizdoje, įžūliais, akivaizdžiai ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, žodinio konflikto su N. S. metu, tyčia spirdamas koja N. S., ne mažiau vieną kartą į pilvo apačią, padarydamas N. S. poodinę kraujosruvą gaktos srityje, kairės šlaunies vidiniame paviršiuje, tuo nukentėjusiajai N. S. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltu neprisipažįsta. Kaltinamasis parodė, kad 2017-08-02 d. apie 17 val. ties pieno punktu buvo konfliktas su nukentėjusiąja, kuri yra jo kaimynė ir su ja nesutaria. Jis nuėjo aiškintis, pamatęs, kad yra N. S. ir ta moteris, kuri pas nukentėjusiąją dirba ir jį pastoviai užkabinėja. Pradėjo klausti faktų, turėjo aparatą, filmavo. Jis nekišo nukentėjusiajai aparato prie veido, jis buvo per atstumą. Nukentėjusioji jį puolė, trenkė per aparatą, iškrito objektyvas, jis pasilenkė jo paimti. Tuo metu N. S. suriko „muškit, ko laukiat“ ir visi padėjo mušti. Smūgiavo ir kūju. Jis nežino iš kur pas nukentėjusiąją atsirado tokie sužalojimai. Įvykio dieną jokių veiksmų dėl N. S. patirtų sužalojimų neatliko, į N. S. teritoriją nebuvo nuėjęs. Jis buvo nuėjęs tik prie bendro kelio. Ėjo neapsikentęs dėl pastovaus plūdimosi. Jam tvarkant elektrą skydinėje savo kieme, atėjo R. Š. ir pradėjo jį plūsti. Todėl jis nuėjo išsiaiškinti, kiek jį gali plūsti be priežasties, išjunginėti elektrą. Pas juos į kiemą nueiti jis negali, nes laksto palaidi šunys. Pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta.
Nukentėjusioji N. S. parodė, kad 2017-08-02 apie 17 val. 30 min., grįžusi į namus ir parvežusi P. Š. iš darbo adresu (duomenys neskelbtini), būdama jos motinai Z. K. priklausančioje pievelėje, ties pieno punktu, pamatė ateinantį R. K., kuris mosikavosi, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Įvykio vietoje taip pat buvo R. Š. ir Z. K.. Einant jai keliuku, R. K. pradėjo kibti prie jos, plūstis, sakė, kad P. Š. pradūrė jo automobilio padangas, kad iš skydinės išjunginėjo elektrą ir išsakė kitus priekaištus. Ji jam paprieštaravo dėl jo sakomų žodžių. Kaltinamais pradėjo keiktis, priartino fotoaparatą prie jos veido. Jai ranka atstūmus jo fotoaparatą, kaltinamasis ranka užsimojo trenkti jai į galvą. Jai atšokus ir bėgant į šalį, R. K. pribėgęs kažką jai sakė, bet ji neišgirdusi atsisuko ir tada R. K. jai spyrė į pilvo apačią, į kairės šlaunies vidinę pusę. Vieną smūgį koja tai tikrai prisimena, bet galėjo būti ir du. Ji susirietė ant žemės, jautė skausmą, buvo kraujosruvos. Kadangi buvo traukiamas užklimpęs traktorius, toje pievutėje buvo R. J., P. Š., S. J., Z. K., R. Š., J. P.. Pribėgę R. J. ir P. Š. sugriebę R. K. už rankų, laikė. Vyrams sugriebus kaltinamąjį, jis, norėdamas išsilaisvinti, pradėjo muistytis, draskytis, keiktis, sakė, kad pažiūrės kas jiems dabar bus, tada nubėgo į namus. Jai iškvietus policiją, pareigūnams paaiškino kas atsitiko. Atvykęs antras ekipažas pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą. Ji atsakė, kad medikų nereikia, ją nuveš nuosavu automobiliu. Po to pareigūnai nurodė sėsti į jų automobilį ir ją nuvežus į Biržų priimamąjį, ją apžiūrėjo gydytojai. Gydytojas nurodė gultis į ligoninę, tačiau ji nesigulė, nes dėl įvykio norėjo parašyti pareiškimą. Jai suleido vaistų nuo skausmo, patarė pradėjus skaudėti labiau, sugrįžti atgal, nes tokiu atveju galimai siųstų į Panevėžį detalesnei pilvo apžiūrai. Gydytojas nurodė jai gulimą režimą. Su policijos pareigūnais nuvažiavus į policijos komisariatą rašyti pareiškimo, ji suprato, kad ją veda į sulaikymo kamerą, kur nurodė laukti. Jai galimai pralaukus apie 2 val., atėjo policininkas ir nurodė pasirašyti, kad ji yra sulaikoma, jai nieko nebuvo paaiškinta. Ji nepasirašė, prasidėjus didesniems skausmams prašė iškviesti greitąją. Atėję pareigūnai nuvedė ją į policijos automobilį ir išvežė į Panevėžį. Panevėžyje jai buvo suteikta medicininė pagalba, buvo suleisti vaistai, duota tablečių. Rytojaus dieną, atvežus po apklausos, ji kreipėsi į šeimos gydytoją. Ją apžiūrėjusi šeimos gydytoja, ją išsiuntė į Panevėžį. Panevėžyje atlikus išsamius tyrimus, buvo pakirtas ambulatorinis gydymas. Šeimos gydytoja konstatavo vidinių organų sumušimus. Nedarbingumo pažymėjimą turėjo 1,5 mėn., jautė didelius skausmus, vartojo vaistus nuo skausmo, negalėjo dirbti, normaliai vaikščioti, patyrė baimę, stresą, negalėjo miegoti naktimis, prašo tenkinti civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. R. K. gyvena kaimynystėje, asmeniniai santykiai jau seniai yra kofliktiški. Tą dieną jos veiksmai negalėjo įtakoti R. K. tokių veiksmų prieš ją, ji nieko kaltinamajam nesakė, neprovokavo jo, nežino jo atėjimo priežasties. Dėl sužalojimų kilmės nurodė, kad dviračiu nevažinėja, tą dieną karvių nemelžė, buvo ką tik grįžusi.
Liudytojas P. Š. parodė, kad yra nukentėjusiosios mamos globotinis, kaltinamasis - kaimynas. Jis parodė, kad N. S. jį paėmus iš darbo ir grįžus namo, jie pamatė nuklimpusį traktorių. Traktorių buvo mėginama kitu traktoriumi ištraukti. Tuo metu atėjęs R. K. fotoaparatu filmavo, priėjo prie nukentėjusiosios. Jis nenugirdo apie ką jie kalbėjosi, ar ginčijosi, nes tuo metu buvo prie traktoriaus. Jis nematė, ar kaltinamais buvo užsimojęs trenkti nukentėjusiajai. Stumtelėjus fotoaparatą, užkabintą ant R. K. kaklo, R. K. du kartus koja spyrė N. S. į pilvo apačią. N. S. parkrito nuo smūgių, susirietus bandė trauktis, kad daugiau nespirtų. Jos stojo ginti R. J., S. J.. Jie visi kaltinamąjį bandė sulaikyti. Ant žemės jokios fotoaparato detalės nenukrito, fotoaparatas liko kaboti kaltinamajam ant kaklo. Sužalojimų jis nematė, sužalojimai buvo po drabužiais. Kaltinamasis parbėgo namo. Viskas vyko prie punktelio (duomenys neskelbtini) kaime, žemė toje vietoje priklauso Z. K.. R. K. jie nekvietė ateiti, jis atėjo pats. Įvykio vietoje taip pat buvo atvažiavusi pieno R. Š., buvo dar J. P.. Po įvykio nukentėjusioji negalėjo eiti dirbti 1,5 mėnesius ūkio darbų, gėrė vaistus, skundėsi, kad skauda.
Liudytojas R. J. parodė, kad nukentėjusioji yra jo sugyventinė, kaltinamasis - kaimynas. Jis parodė, kad 2017-08-02 d., ruošiantis važiuoti girdyti karvių, užklimpo traktorius. Ištraukinėjant traktorių už pieno punkto, atėjo R. K., kuris ant kaklo buvo pasikabinęs fotoaparatą. Prie punkto buvo R. Š., N. S., parvežusi P. Š. iš darbo, S. J., Z. K., J. P.. Eidamas troso matė grasinančiai šaukiantį R. K.. Jis pamatė, kaip susirietė ir ant kelių pargriuvo N. S., ji buvo susiėmusi už tarpkojo. Numetęs trosą, prilėkęs paklausė, kas atsitiko. Sugyventinė pasakė, kad jai spyrė R. K.. Paklausus R. K. ką jis čia daro, R. K. puolė jį. Jie kaltinamąjį sugriebė už rankų, norėjo sulaikyti. Jis N. S. liepė skambinti policijai. Atvykę policijos pareigūnai apkaltino juos, kad jie primušė R. K.. Jis nematė to momento, kai spyrė R. K., jis tik pamatė krintančią N. S.. N. S. jam po to rodė sužalojimą, sumušimo vietoje mėlynavo. N. S. dėl sužalojimų vyko pas medikus, dvi savaites negalėjo prižiūrėti gyvulių, nes negalėjo paeiti, ėjo susirietusi, jai skaudėjo, turėjo nedarbingumą.
Liudytoja Z. K. nurodė, kad nukentėjusioji yra dukra, kaltinamasis – kaimynas. Ji parodė, kad jos pievoje, netoli pieno punkto, nuklimpo traktorius. Vyrams bandant ištraukti traktorių, ji kalbėjosi su R. Š.. Atėjęs šaukdamas R. K., išplūdo ją ir R. Š. necenzūriniais žodžiais. Tuo metu grįžo N. S., parvežė P. Š. iš darbo. N. S. ir P. Š. paliko automobilį, kadangi buvo užklimpęs traktorius ir jie negalėjo prie jų privažiuoti, atėjo pėsčiomis. N. S. paklausus kas atsitiko, R. K. jai priartino fotoaparatą, kuris jam kabėjo ant kaklo. N. S. paklausus, kodėl jis taip elgiasi, pastūmė aparatą ranka. R. K. užsimojo jai trenkti, N. S. atsitraukė. Tada R. K. jai spyrė koja du kartus, vienas spyris buvo labai stiprus, į pilvo apačią. Ji stovėjo šalia, todėl aiškiai tą spyrį matė, nepastebėjo, ar spirdamas antrą kartą, pataikė. Po spyrio nukentėjusioji tuojau susirietė. Ji labai išsigando ir paklausė R. K., kodėl jis, būdamas vyras, spardo moterį. Ji bėgo į namus išgerti vaistų nuo spaudimo. Išgėrusi vaistus, einat iš kambario, matė pareinantį R. K. namo. R. K. yra konfliktiškas žmogus. N. S. sakė, kad labai skauda pilvą, gėrė vaistus nuo skausmo, 2 mėnesius turėjo nedarbingumą, ji matė tamsiai raudoną sumušimą N. S. pilvo apačioje.
Liudytojas J. P. parodė, kad matė, kaip R. K. spyrė N. S. į pilvą. Už ką spyrė, nežino. Teisėjas pagarsino liudytojo J. P. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 107-108).
Liudytojas J. P. 2018-02-01 apklausos metu parodė, kad pažįsta N. S., Z. K., S. J., P. Š. ir R. J., minėti asmenys gyvena (duomenys neskelbtini) , šalia jų kaimynystėje gyvena L. K. ir R. K.. Jis su L. K. ir R. K. nebendrauja. 2017 m. vasaros laikotarpyje jis truputį dirbo pas N. S.. Pamena jis tokį įvykį, kad 2017 m. vasarą nei mėnesio nei dienos jis nepamena, vakare jis buvo pas N. S.. Tuo metu buvo užklimpę traktoriai, prie traktorių buvo S. J. ir R. J.. Prie pieno punkto ant kelio stovėjo N. S., Z. K., P. Š., R. Š. ir jis buvo. Matė, kaip nuo savo kiemo ateina R. K. filmuodamas, ir kažką sakydamas. Matė, kaip jis filmuodamas priėjo arčiau stovinčių asmenų ant keliuko, t.y. prie N. S., Z. K., P. Š.. R. K. buvo užsimojęs trenkti ranka N. S.. Matė, kaip R. K. spyrė koja į pilvą N. S., ji galimai po spyrio pargriuvo ant žemės. Tada prie R. K. puolęs R. J. sudavė jam ranka ir, kad S. J. taip pat sudavė ranka, kur negali pasakyti. Taip pat ir P. Š. sudavė, rodos į veidą. Jis matė, kaip kažkuris, ar R. J., ar S. J. sudavė kūju R. K., kur tiksliai negali pasakyti. Kas suplėšė K. marškinėlius, negali pasakyti. Jis išsigando ir pasislėpė už pieninės pastato, tuo metu buvo išgėręs, todėl gerai visko nepamena. Pamena, kad atvažiavusi policija visus asmenis, kurie dalyvavo muštynėse, išsivežė (I t., b.l. 107-109).
Liudytojas patvirtino teisėjo pagarsintus jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas O. Č. nurodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaime kaimynai sumušė pranešėją. Vykstant į įvykio vietą buvo gautas dar vienas pranešimas iš kitos pusės. Viena pusė aiškino, kad įvyko konfliktas, sumušė. Kita pusė taip pat panašiai aiškino, kad buvo konfliktas ir sumušė kitą pusę. R. K. buvo išvežtas į Biržų ligoninę apžiūrai. N. S. skundėsi, kad jaučiasi blogai. Jie N. S. nuvežė į Biržų ligoninę. Po apžiūros visos pusės buvo pristatytos į policijos komisariatą. N. S., rodydama mėlynę, sakė, kad mėlynę įdėjo R. K.. Teisėjas pagarsino liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 115-116).
Liudytojas O. Č. 2018-01-08 apklausos metu parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 2d. jis dirbo kartu su kolege M. F., pagal slenkantį grafiką. Apie 17 val. buvo gautas pranešimas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus, kad (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas žmogus. Nuvykus į minėtą įvykio vietą pasitiko R. K. ir L. K.. Buvo matyti kad R. K. yra labai susijaudinęs, buvo matyti ant nugaros paraudimas. R. K. paaiškino, kad jį sumušė kaimynai. R. K. sakė, kad jam pas tuos kaimynus esanti moteris rodė nepadorius gestus. Tada jis pasiėmęs filmavimo kamerą nuėjo aiškintis. Jam befilmuojant ir einat artyn prie kaimynės N. S., ji griebė jam už kameros, tada jam nutrūko vaizdas. Po vaizdo nutrūkimo jį laikė du vyrai ir kiti trys asmenys jį mušė. Tada jis su kolege nuėjo aiškintis pas kitą pusę. N. S. paaiškino, kad jai būnant prie ūkinio pastato, atėjo jos kaimynas R. K. ir pradėjo konfliktuoti. Dėl to, kad R. Š. neva jam rodė nepadorius gestus. Taip pat prikaišiojo iš seniau vykusius konfliktus. Tada N. S. sakė, kad priėjęs artyn prie jos, R. K. spyrė jai į pilvo sritį ir dešinę koją. N. S. parodė, buvo matyti ant kojos mėlynė. Po to nuėjęs R. K. P. Š. trenkė į galvos sritį. Po tokių R. K. veiksmų, kiti buvę asmenys atbėgo ginti jos. Kas tiksliai ji negali įvardinti. Kadangi situacija buvo labai įtempta, kitu ekipažu atvyko į pagalbą kolegos. Atvažiavusi greitoji išvežė R. K. į ligoninę, o kiti asmenys buvo susodinti į policijos automobilius dėl aplinkybių išsiaiškinimo. Pamena, kad tarnybiniame automobilyje sėdėjo R. Š. ir N. S.. N. S. skundėsi pilvo ir kojos skausmu, todėl N. S. buvo pristatyta į Biržų rajono centrinės ligoninės priėmimo skyrių, jis su kolege paliko su N. S. ligoninėje, o R. Š. jis pristatė į Biržų rajono policijos komisariatą dėl aplinkybių išsiaiškinimo. Po medikų apžiūros į policijos komisariatą buvo pristatyta ir N. S. ( I t., b.l. 115-116).
Liudytojas patvirtino teisėjo pagarsintus jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas parodė, kad konfliktas vyko prie vedančio bendro keliuko ir prie ūkinių pastatėlių. Nesiaiškino aplinkybių, kam priklauso keliukas. Keliuku galima nuvažiuoti tiek pas vieną pusę, tiek pas kitą pusę. Mano, kad tai bendras keliukas. Galimai konfliktas prasidėjo nuo galimai nepadorių gestų. Nuvažiavę rado N. S., R. Š. ir kitus asmenis, priklausančius N. S. aplinkai. Visi buvo susijaudinę. Neatsimena, kokios spalvos buvo mėlynė ir kaip dėl patirtų sužalojimų ėjo N. S..
Liudytojas S. J. parodė, kad buvo kažkoks susistumdymas, dėl ko atvyko policija. Jį ir kitus vyrus nuvežė į Panevėžį, buvo apklaustas pareigūnų, visko neprisimena. Teisėjas pagarsino liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 75-76).
Liudytojas S. J. 2018-05-11 apklausos metu parodė, kad jis yra R. K. kaimynas. Jis su juo nebendrauja ir nepalaiko jokių ryšių. Jis yra Z. K. draugas, gyvena kartu su ja. Taip pat toje pačioje sodyboje gyvena Z. K. dukra N. S. su draugu R. J.. Kartu dar gyvena ir buvęs jų globotinis P. Š.. Parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį, dienos tiksliai nepamena, bet tai buvo rugpjūčio mėnesio pradžioje, vakare, kiek tiksliai buvo valandų negali pasakyti, galėjo būti apie 17 valandą. Netoli N. S. sodybos užklimpo traktorius MTZ-82, kurį vairavo jis, traktoriumi vežė vandenį. Tada į pagalba pasikvietė R. J.. Tuo metu prie pieninės pastato galo, šalia kelio stovėjo būrelis žmonių. Tai buvo N. S., P. Š., Z. K. daugiau nepamena, kas buvo. Jis su R. J. darbavosi prie užklimpusio traktoriaus. R. J. ištraukė traktorių ir kažkur nuėjo. O jis tuo metu atrišinėjo vieną traktorių nuo kito. Jis matė, kaip prie būrelių stovinčių žmonių atėjo kaimynas R. K.. Jam toliau dirbant, vienu metu atsisukus pamatė, kad R. K. spyrė koja N. S. į pilvo sritį, kiek kartų spyrė negali pasakyti, bet jam atrodo daugiau negu du kartus. R. K. į jį buvo nugara. Po to tas būrelis žmonių atsirado ant kelio. Matė, kad R. K. mosikavosi rankomis, kiek pamena, kad mušėsi P. Š., R. J. su R. K.. Smūgiai nebuvo stiprius, daugiau mosikavosi negu mušėsi. Tada jis pribėgo prie R. K. iš nugaros, vieną kartą jam alkūnę sudavė į nugaros sritį. Tada atsirado R. K. draugė ir R. K. pasakė, kad reikia kviesti policiją. N. S. sakė, kad jai skauda pilvo sritį, girdėjo kaip jai gydytojai siūlė gultis į ligoninę, tačiau kiek pamena kažkas iš artimųjų pasakė, kad vėliau galės gultis. Jam N. S. rodė pilvą, matė mėlynę ant pilvo, dėl patirto sužalojimo N. S. gydėsi, skundėsi skausmu pilvo srityje (I t., b.l. 75-77).
Liudytojas patvirtino teisėjo pagarsintus jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytoja R. Š. parodė, kad nuvažiuodavo pas N. S. pieno, už kurį nukentėjusiajai padėdavo ūkyje. Tą dieną kai buvo užklimpę traktoriai, jos sėdėjo prie punktelio, šnekučiavosi. Atbėgęs R. K. buvo agresyviai nusiteikęs, mosikavosi kumščiais, visas vadino necenzūriniais žodžiais, pradėjo prie jos kabinėtis, ji tylėjo. R. K., atsinešęs fotoaparatą pradėjo kišti N. S. prie veido. N. jį atstūmė. Ji pamatė, kad R. K. spyrė nukentėjusiajai, kuri labai susirietė.
Teisėjas pagarsina liudytojos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 52-53).
Liudytoja R. Š. 2018-03-06 apklausos metu parodė, kad ji pažįsta N. S.. 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 17 val. ji dviračiu nuvažiavo pas N. S. pieno. Nuvažiavusi pamatė, kad yra užklimpęs traktorius, negalėjo ištraukti, todėl atsisėdo prie pieno punkto. Prie traktorių buvo S. ir R. jų pavardžių tiksliai nežino. Viskas buvo netoli N. S. sodybos, netoli pieno punkto. Tuo metu dar buvo N. S., Z. K., P. Š.. Atėjęs R. K., kuris gyvena N. S. kaimynystėje, filmavo galimai ar filmavimo kamera, ar fotoaparatu. R. K. prikišus N. S. prie veido filmavimo kamerą, ji ranka trenkė per kamerą, sakydama, "eik iš čia, netrukdyk." Tada R. K. pasilenkė pasiimti, kas buvo nukritę ant žemės. Ji nematė kaip R. K. spyrė N. S.. Po to įvyko konfliktas tarp N. S. ir R. K.. Daugiau ji nieko neatsimena, ir nieko daugiau neturi ką pasakyti. Kaip buvo sužalotas R. K. ji davė parodymus kitoje byloje ( I t., b.l. 52-53).
Liudytoja parodė, kad iš karto bijojo sakyti ką matė, ji pati buvo jo sumušta. Kur tik su juo besusitiktų, R. K. jai grasina dėl vaikų, ją užkabinėja. Ji gyvena vienkiemyje, bijo dėl vaikų, vaikai vėlai grįžta iš mokyklos. Nežino ar tie žodžiai skirti jai, ar vaikams. Ji viską matė, spyris buvo. Iki to spyrio N. S. neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš R. K.. Jie visi gražiai sėdėjo, jo niekas nekvietė. Ji matė, kaip spyrė tik vieną kartą, ir ji susirietė. Į kurią vietą spyrė N. S., tiksliai negali pasakyti, ji tik susiėmė už pilvo apačios. Galimai atbėgo N. S. gelbėti P., kuris gavo nuo R. K., nes tas tuo momentu buvo agresyvus. N. S. tuo momentu buvo suklupusi, vaitojo iš skausmo. Ji buvo visą laiką iki atvykstant policijai. R. K. sugyventinės per visą tą laiką nebuvo, L. K. atvyko prieš pat atvykstant policijai. Po įvykio N. S. skundėsi, kad jai skauda, atrodo, kad buvo kažkur mėlynės. Rodė N. S. mėlynes, kurioje kūno pusėje – neprisimena. N. S. vykstant į policiją, iš policijos vežant, skundėsi, kad skauda. Ją kartu su N. S. vežė į policiją. Po įvykio kiek susitikdavo su N. S., pastaroji dejuodavo dėl sumušimo. Po įvykio N. S. negalėjo dirbti, ji ją pavadavo. Tai tęsėsi tikrai savaitę laiko, tiksliau nebeprisimena. Jie R. K. neužkabinėjo, jį pamatė tik tada, kai jis buvo netoli pieno punktelio. R. K. ją pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, tada ji jam parodė negražų gestą. Negali tiksliai pasakyti, kada R. K. parodė nepadorų gęstą, ar jam einat, ar jam jau atėjus ir išgirdus jo plūdimąsi.
Ekspertas P. P. parodė, kad lieka prie savo pozicijos išdėstytos išvadoje. Parodė, kad teoriškai tarp ekspertų išvadų prieštaravimų nėra. Poodinės kraujosruvos nebūtinai pasirodo iš karto. Kraujosruvos gali atsirasti po 6 val. ir po paros, tai priklauso nuo poodinio riebalinio audinio storio. Mirusiuosius jie tyria tik praėjus 6 val., po mirties tam, kad spėtų išryškėti poodinės kraujosruvos. Poodinė kraujosruva neteikia informacijos apie kraujosruvą padariusį daiktą. Kai yra poodinė kraujosruva yra sakoma, kad ji yra padaryta kietu buku daiktu kurio savybių negali patikslinti. Kadangi kraujosruva yra vienos šlaunies vidinėje pusėje pvz., jei žmogus važiuoja vyrišku dviračiu, galima susižaloti tą vietą, taip pat prižiūrint gyvulius. Esmė, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Nebūtinai tai turėtų būti žmogaus koja. Priklauso ir nuo apsirengimo, kaip yra ta vieta pridengta. Spyris koja dažnai palieka ir odos nubrozdinimą.
Ekspertas N. R. parodė, kad lieka prie savo išvados. Parodė, kad surašant išvadą rėmėsi ambulatorinėmis kortelėmis, pateiktomis iš gydymo įstaigos. Tiesiogiai nukentėjusiosios neapžiūrėjo. Negali atsakyti ar išvada kistų, jei būtų pateikti papildomi medicininiai išrašai, reikėtų tai įvertinti, kas juose būtų parašyta. Jei yra įrašyta, kad sumušimo žymių nėra, tai dar nereiškia, kad tą vieta sužalota nebuvo, kurią apžiūrint žymės nematyti, kaip aiškino kolega, kad sužalojimo žymės arba kraujosruvos gali atsirasti vėliau, negu pirmomis minutėmis ar pirmomis valandomis po sužalojimo. Šiuo atveju nukentėjusioji į ligoninę kreipėsi po neilgo laiko tarpo po sužalojimo, todėl buvo galima ir nematyti jokių besiformuojančių kraujosruvų.
Šalies argumentai
Ekspertas R. Ž. parodė, kad lieka prie savo pozicijos išdėstytos išvadoje. Pirmą kartą 2017-08-08 d., nukentėjusioji kreipėsi asmeniniu prašymu. Nurodė įvykio datą, laiką aplinkybes, kad buvo spirta du kartus į kairę šlaunį. Patyrė 2 smūgius. Nurodė, kad kreipėsi į ligoninę. Nukentėjusioji pateikė medicininius dokumentus iš Panevėžio ligoninės. Apžiūrėjo. Nustatė, kad yra kraujosruva kairės šlaunies vidinėje pusėje ir gaktos srityje. Įvertino Panevėžio ligoninės dokumentus. Dokumentuose buvo nurodyta, kad yra skausmingumas kairės klubinės ir kirkšnio srityje. Plati kraujosruva kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje. Pateikė išvadą. Po to jam buvo atsiųsta papildoma užduotis, papildomi med. dokumentai. Buvo surašyta papildoma išvada, kuri nesiskyrė nuo ankstesnės išvados, nes buvo nustatyti tie patys sužalojimai. Buvo papildomai pateikta Biržų ligoninės gydymo apskaitos kortelė iš kurios matosi, kad įvykis buvo apie 17 val., į ligoninę kreipėsi 18 val. 50 min., praėjus nepilnoms 2 valandoms. Gydytojas nurodė, kad sumušimo žymių nematyti. Jam apžiūrint kraujosruvos jau buvo. Sutinka su kolegomis, kad kraujosruvos gali atsirasti žymiai vėliau, kaip minėjo kolegos, kad priklauso nuo poodinio riebalinio audinio storio. Kuo audinio poodinis riebalinis sluoksnis didesnis, tuo kraujosruvos išryškėja vėliau. Ypač pas moterį yra storas gaktos poodinis sluoksnis. Pvz. kaktoje kraujosruva žymiai greičiau išryškėtų. Galėjo būti, kad tose vietose kraujosruvos vėliau išryškėjo. Biržuose ligoninėje apžiūrėjęs pacientę gydytojas galėjo ir nematyti, nes nebuvo išryškėję. Sužalojimai nurodyti med. dokumentuose ir ką jis matė, atitinka. Yra skirtingos lokalizacijos, gakta ir šlaunies vidinė dalis jos yra nesusisiekiančios ir galėjo būti, kad kraujosruvos buvo padarytos 2 trauminiais poveikiais. Trauminis poveikis ir smūgis yra skirtingi dalykai. Spiriant, pataikius į šlaunį, kojai slystant pataikant į gaktą, vis tiek gaunasi 2 trauminiai poveikiai vienu smūgiu. Pasilieka, kad sužalojimai buvo padaryti 2 trauminiais poveikiais. Biržų ligoninėje buvo nustatyta, kad čiuopiant buvo skausminga šlaunies viršutinio trečdalio ir kirkšnies sritis. Kirkšnis, gakta yra papilvė, jos yra gretimos struktūros. Kitas asmuo tai gali įvardinti, kad skauda pilvą. Pilvo skausmas galėjo išryškėti nuo gaktos sužalojimo. Taip pat ir nuo šlaunies viršutinio trečdalio sužalojimo. Pilvas greičiausiai skaudėjo nuo gaktos sumušimo, nes gaktos srityje buvo kraujosruva nuo trauminio poveikio. Ligoninėje buvo diagnozuotas skausmas. Kirkšnis, gakta yra vienoje vietoje. Greičiausiai jai gaktą ir skaudėjo, nes kraujosruva buvo ne kirkšnyje, o gaktoje. Nežino, kodėl įrašė kirkšnį. Identifikuoti sužalojimo įrankio pagal kraujosruvą tikrai negalima. Pagal lokalizaciją tikrai tokių kraujosruvų nepasidarysi pvz., nugriuvęs. Smulkiai neišskirsi, tiesiog kietu buku daiktu. Nebent jai spyrė, pataikė, slydo ir atsimušė į gaktą, galima būtų įsivaizduoti, kad buvo spirta 1 kartą, o gavosi 2 trauminiai poveikiai.
Iš 2018-02-26 Pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, kad pareiškėja N. S. nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), ties pieno punkto pastatu, pievoje, privačioje žemės valdoje, kilus konfliktui, kitų piliečių akivaizdoje, kaimynystėje gyvenantis R. K.koja spyrė N. S., pataikydamas į kairės šlaunies vidinę pusę bei pilvo apatinę dalį. Nuo spyrio jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po įvykio ji iškvietė policiją ir kreipėsi pas teismo medicinos ekspertą. Specialisto išvada patvirtina, kad jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b.l. 1-2).
Iš 2018-06-21 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad N. S. parodė vietą, kur ji buvo R. K. sužalota. Įvykio vieta buvo fotografuojama, padarytas planas-schema (I t., b.l. 42-48). Iš protokolo matyti, kad nusikalstama veika vyko prie pieno punkto pastato kampo, 6 metrai nuo žvyruoto keliuko.
Iš VŠĮ Biržų ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), gydytojo (kitų specialistų) įrašo matyti, kad įraše užfiksuota jog prieš 1,5 val. pacientė nukentėjo muštynių metu, kitas vyras spyrė į šlaunį ir kirkšnio sritį. Objektyviai apžiūrint sumušimo žymių nematyti, skausmingas šlaunies viršutinis trečdalis ir kirkšnies sritis, pilvas minkštas, neskausmingas, peristaltika normali, bendras kraujo tyrimas be pakitimų. Diagnozė: (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 82, 124).
Iš vyriausiojo patrulio O. Č. 2017-07-03 tarnybinio pranešimo dėl kūno sužalojimo matyti, kad nukentėjusiajai sėdint prie ūkinio pastato, atėjo kaimynas R. K. ir pradėjo konfliktuoti dėl to, kad neva R. Š. jam rodė nepadorius gestus, nukentėjusiąją kaltino, jog jam pradurta automobilio padanga, buvo išjungta elektra. Jai atsakius, iš kur jis tai ištraukė, kaltinamasis nukentėjusiajai spyrė iš kojos du kartus į pilvo ir kojos sritį. Tarnybiniu automobiliu nukentėjusiąją vežant, ji skundėsi pilvo ir kojos skausmais, dėl ko policijos pareigūnai ją pristatė į VŠĮ Biržų ligoninės priėmimo skyrių dėl apžiūros (1 t., b. l. 110-111).
Iš 2017-08-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus teismo medicinos eksperto specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. S. padaryta poodinės kraujosruvos gaktos srityje, kairėje šlaunyje, paveikus kietais bukais daiktais, 2 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b.l. 125).
Iš 2018-04-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus teismo medicinos eksperto specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. S. nustatyta poodinės kraujosruvos gaktos srityje, kairės šlaunies vidiniame paviršiuje, paveikus kietais bukais daiktais, 2 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėmis nurodymu būdu, t.y. spiriant, ir laiku, t.y. 2018-08-02. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b.l. 142-143).
Iš 2018-07-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, matyti, kad LR BPK 98 str. tvarka R. K. pateikė vaizdo įrašą, kur jį 2017-07-02 buvo sužaloję kaimynai, kuris įrašytas į CD diską (I t., b.l. 160-161). Minėtas CD diskas su vaizdo įrašu yra laikomas supakuotas voke (I t., b.l. 166).
Iš 2018-07-30 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta CD laikmena su vaizdo įrašu ir nuotraukomis, kurį 2018-07-27 d. pateikė R. K. (I t., b.l. 163-165), kurioje užfiksuotas įvykių intervalas nuo kaltinamojo priėjimo prie nukentėjusiosios ir liudytojų iki kol nukentėjusioji trenkė per aparatą ir vaizdas dingo.
Kaltinime nusikalstamos veikos vieta nurodyta - ties pieno punkto pastatu, pievoje, privačioje N. S. žemės valdoje, tačiau iš nukentėjusiosios ir liudytojos Z. K. parodymų matyti, kad ties pieno punkto pastatu esanti pieva priklauso liudytojai Z. K., todėl kaltinimas šioje dalyje tikslintinas.
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 17 val. ant bendro naudojimo žvyruoto keliuko ir pievos nukentėjusioji ir liudytojai užsiėmė savo buities reikalais – R. J. ir S. J. traukė pievoje užklimpusį traktorių, P. Š., N. S., R. Š., Z. K., J. P. tai stebėjo, šnekučiavosi. Tuo metu kaltinamasis R. K., jo žodžiais, siekdamas pasiaiškinti su R. Š. dėl jos ranka jam parodytų nepadorių gestų, iš namų pasiėmęs fotoaparatą bei juo filmuodamas, ėjo prie ant kelio ir pievos buvusių minėtų asmenų. Tai patvirtina tiek pastarųjų, tiek paties kaltinamojo parodymai. Liudytoja R. Š. patvirtino, kad nepadorių gestų būta, tačiau neprisiminė kuriuo momentu ji tuos gestus rodė. Nors R. K. parodė, kad link šio būrio žmonių ėjo siekdamas pasiaiškinti su R. Š. dėl jos ranka jam parodytų nepadorių gestų, byloje surinkti įrodymai (tarp jų ir paties R. K. į bylą pateiktas žodinio konflikto vaizdo įrašas) rodo ką kita. Nukentėjusioji ir liudytojai vienodai parodė, kad, filmuodamas fotoaparatu, R. K. iš karto priėjo prie N. S. ir jai priekaištavo dėl įvairių praeities įvykių (anksčiau supjaustytos jo automobilio padangos, kažkada išjungtos elektros), kaltino dėl to P. Š.. Tai patvirtino ir pats R. K.. Minėtos aplinkybės matyti ir jo į bylą pateikto šio žodinio konflikto vaizdo įraše (1 t., b. l. 166). Tarp judviejų kilo žodinis konfliktas, kurio metu N. S. primygtinai reikalavo R. K. juos palikti ramybėje, net nuo jo nusisuko, tačiau pastarasis į jos prašymus visiškai nereagavo. Kiti įvykio vietoje buvę asmenys į konfliktą tarp R. K. ir N. S. nesikišo, stovėjo nuošaliau, darbavosi, kaltinamojo neužkabinėjo ir jam jokių pretenzijų nereiškė. Iš minėto vaizdo įrašo aiškiai matyti ir tai, kad žodinio konflikto metu R. K. labai arti prie N. S. veido prikišo savo fotoaparatą, ko neiškentusi N. S. ranka sudavė per fotoaparatą ir tada vaizdo įrašas nutrūko. Iš to seka, kad būtent R. K. ir buvo tas asmuo, kuris pats ieškojo priekabių, jam nebuvo jokių suprantamų ir bent kiek paaiškinamų priežasčių veltis į konfliktą su N. S. dėl galimai praeityje buvusių įvykių. Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusiajai trenkus per aparatą, iškrito objektyvas ir jis pasilenkė jo paimti. Tuo metu N. S. suriko „muškit, ko laukiat“ ir visi padėjo jį mušti. Tačiau nukentėjusioji parodė, kad jai ranka atstūmus kaltinamojo fotoaparatą, kaltinamasis ranka užsimojo jai trenkti į galvą. Jai atšokus į šalį, R. K. pribėgęs kažką jai sakė, bet ji neišgirdusi atsisuko ir tada R. K. jai spyrė į pilvo apačią, į kairės šlaunies vidinę pusę. Kaltinamasis neprisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, t. y. neigia spyręs N. S., tačiau nukentėjusioji iš karto po įvykio nurodydama įvykio aplinkybes policijos pareigūnams, tiek kreipdamasi pas medikus, tiek rašydama pareiškimą, tiek apklausiama davė nuoseklius parodymus, kad kaltinamasis jai spyrė koja, pataikydamas į kairės šlaunies vidinę pusę ir pilvo apatinę dalį. Kaltinamasis neigia buvus fizinį kontaktą, tačiau jo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 284 straipsnio padarymo patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytojų O. Č., P. Š., S. J., R. J., J. P., Z. K. duoti parodymai, liudytojos R. Š. teisme duoti parodymai, taip pat ir byloje esantys rašytiniai duomenys: iš 2018-02-26 pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, kad nukentėjusioji N. S. iš karto po įvykio kvietė policiją dėl R. K. veiksmų, t.y. dėl spyrio koja į kairės šlaunies vidinę pusę bei pilvo apatinę dalį. Nurodė, kad po įvykio kreipėsi pas teismo medicinos ekspertą (I t., b. l. 1-2); iš karto po įvykio iš N. S. apžiūros pas medikus matyti, kad gydytojo įraše užfiksuota jog prieš 1,5 val. pacientė nukentėjo muštynių metu, kitas vyras spyrė į šlaunį ir kirkšnio sritį. Objektyviai apžiūrint sumušimo žymių nematyti, skausmingas šlaunies viršutinis trečdalis ir kirkšnies sritis, pilvas minkštas, neskausmingas (I t., b. l. 82); iš vyriausiojo patrulio O. Č. 2017-07-03 tarnybinio pranešimo dėl kūno sužalojimo matyti, kad nukentėjusiajai sėdint prie ūkinio pastato, atėjo kaimynas R. K. ir pradėjo konfliktuoti dėl to, kad neva R. Š. jam rodė nepadorius gestus, nukentėjusiąją kaltino jog jam pradurta automobilio padanga, buvo išjungta elektra. Jai atsakius, iš kur jis tai ištraukė, kaltinamasis nukentėjusiajai spyrė iš kojos du kartus į pilvo ir kojos sritį. Tarnybiniu automobiliu nukentėjusiąją vežant, ji skundėsi pilvo ir kojos skausmais, dėl ko policijos pareigūnai ją pristatė į VŠĮ Biržų ligoninės priėmimo skyrių dėl apžiūros (1 t., b. l. 110-111); minėtas aplinkybes liudytojas patvirtino posėdžio metu: iš liudytojo policijos pareigūno O. Č. parodymų matyti, kad policijos pareigūnus kvietė tiek viena konflikto pusė, tiek kita, nuvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji nurodė, kad jai spyrė R. K., rodė mėlynę, skundėsi jog jai skauda pilvą dėl R. K. prieš ją panaudoto fizinio smurto, dėl ko policijos pareigūno buvo nuvežta į ligoninės priėmimo skyrių; Iš 2017-08-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus teismo medicinos eksperto specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. S. padaryta poodinės kraujosruvos gaktos srityje, kairėje šlaunyje, paveikus kietais bukais daiktais, 2 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b.l. 125); minėtas išvadas patvirtina ir 2018-04-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus teismo medicinos eksperto specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 142-143). Todėl teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios pirminiais parodymais duotais iš karto po įvykio, nes jie buvo išsamūs, be to, juos patvirtina ir visi kiti byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai, liudytojų parodymai. Iš visų byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad tą dieną apie 17 val. vyko žodinis konfliktas tarp N. S. ir R. K. bei, kad neužilgo šis konfliktas peraugo į fizinį kontaktą. Liudytojai P. Š., S. J., Z. K. parodė matę, kaip R. K. spyrė nukentėjusiajai, dėl ko pastaroji iš skausmo susirietė. R. J. ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 69-70) ir teisme nuosekliai parodė, kad girdėjo ir matė žodinį konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios bei tą momentą, kai nukentėjusioji susirietė, pačio spyrio nematė. J. P. ir R. Š. taip pat patvirtino matę spyrį, o jie yra nukentėjusios kaimynai. Todėl teismas daro išvadą, kad, nors kaltinamasis neigia, fizinis kontaktas tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko. Kaltinamojo gynėjas labai daug dėmesio skiria liudytojų – P. Š., S. J., R. J., Z. K., R. Š., J. P. parodymų turiniui, akcentuodamas juose esančius įvairius prieštaravimus bei netikslumus, šių proceso dalyvių artimus ryšius, tačiau iš bylos matyti, kad dar iki nagrinėjamo įvykio santykiai tarp abiejų konflikte dalyvavusių pusių (iš vienos pusės – kaltinamojo, iš kitos pusės nukentėjusiosios ir liudytojų P. Š., S. J., R. J., Z. K., R. Š.) buvo gerokai įtempti bei tai tęsėsi jau ilgą laiką, todėl liudytojų parodymais remiamasi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys. Be to, teismas pažymi jog ir pačio kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, nes pats kaltinamasis pripažįsta jog ilgą laiką nesutaria ir konfliktuoja su nukentėjusiąja ir liudytojais, buvo baustas administracine tvarka už tai, kad 2017-07-27, t.y. 6 dienos iki įvykio nagrinėjamo šioje byloje, atėjęs į nukentėjusiosios kiemą, išvadino ją žeidžiančiais žodžiais.
Nors kaltinamojo gynėjas nurodo, kad yra prieštaravimai tarp nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų baudžiamojoje byloje Nr. 1-738-847/2018 ir parodymų šioje byloje, tačiau teismas nevertina ir nelygina nukentėjusiosios N. S., liudytojų P. Š., S. J., R. J. ir R. Š. duotų parodymų baudžiamojoje byloje Nr. 1-738-847/2018 su šioje byloje duotais parodymais, kadangi baudžiamojoje byloje Nr. 1-738-847/2018 nukentėjusioji ir minėti liudytojai buvo kaltinamaisiais, o įstatymas numato jog įtariamasis, kaltinamasis turi teisę į gynybą ir duodami parodymus neprisiekia.
Kaltinamojo gynėjas byloje pateikė duomenis apie liudytojos R. Š. administracinį baustumą, iš kurio matyti, kad liudytoja yra bausta pagal ANK 481 straisnio 1 dalį už tai, jog 2017-07-28 apie 17.40 val. prie L. K. namų netinkamai elgėsi viešoje vietoje, plūdo necenzūriniais žodžiais R. K. ir L. K. bei šlapinosi netoli jų sodybos (III t., b. l. 44-45); taip pat duomenis apie liudytojos teistumą, kad ji 2011 ir 2014 metais nuteista pagal BK 235 straispnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą (III t., b. l. 46-47). Taip pat kaltinamojo gynėjas byloje pateikė duomenis apie liudytojo P. Š. administracinį baustumą, iš kurio matyti, kad liudytojas yra baustas pagal ANK 481 straisnio 1 dalį už tai, jog 2017-08-02 tiksliai nenustatytu laiku šlapinosi ant L. K. priklausančio daržo ir pievos (III t., b. l. 65-66). Kaltinamojo gynėjas byloje pateikė duomenis apie liudytojo R. J. administracinį baustumą, iš kurio matyti, kad liudytojas yra baustas pagal ANK 488 straisnio 1 dalį už tai, jog 2017-07-27 apie 22.07 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme nakties metu garsiai leido muziką ir taip trikdė kaimynų poilsį ir ramybę (III t., b. l. 71). Liudytojai dėl minėtų veikų yra nubausti, teismas jau pažymėjo, kad kaltinamojo santykiai su liudytojais ir nukentėjusiąja buvo gerokai įtempti bei tai tęsėsi jau ilgą laiką, todėl liudytojų parodymais remiamasi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys. Teismas taip pat įvertino tą faktą, kad liudytoja R. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nematė kaip R. K. spyrė N. S., o posėdžio metu parodė, jog matė kaip kaltinamais spyrė nukentėjusiajai ir kaip ji susirietė. R. Š. minėtą aplinkybę motyvavo tuo, kad bijojo kaltinamojo, sulaukė iš jo grąsinimų. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nėra galimybių išsiaiškinti nurodomų faktų, prokuratūrai pavestina nustatyti, ar nebuvo poveikio liudytojos R. Š. atžvilgiu.
Nors kaltinamojo gynėjas nurodo, kad yra prieštaravimai tarp liudytojo Z. P. parodymų baudžiamojoje byloje Nr. 1-738-847/2018 ikiteisminio tyrimo metu ir posėdžio metu, tačiau, vadovaujantis BPK 242 straipsnio 1 dalimi, teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tiesiogiai ištiria bylos įrodymus, todėl teismas nelygina kitoje byloje duotų liudytojo parodymų ir be to, duodamas parymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, Z. P. aiškiai parodė, kad matė kaltinamojo spyrį nukentėjusiajai, tik neprisiminė visų įvykio aplinkybių, susijusių su kaltinamojo sumušimu, kas šioje byloje nėra aktualu, nes kaip pats nurodė, buvo išsigandęs ir pasislėpė.
Nors kaltinamojo gynėjas nurodo, kad yra prieštaravimai tarp liudytojos Z. K. parodymų baudžiamojoje byloje Nr. 1-738-847/2018 ir parodymų šioje byloje, kad galimai liudytoja apklausiama baudžiamojoje byloje Nr. 1-738-847/2018 parodė jog N. S. buvo spirta kelis kartus, o nagrinėjamos bylos posėdžio metu parodė, kad buvo spirta tik vieną kartą. Tačiau iš 2019-05-06 teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytoja parodė jog R. K. spyrė koja vieną, kitą kartą, vienas spyris buvo labai stiprus, į pilvo apačią. Ji stovėjo šalia, todėl aiškiai tą spyrį matė, nepastebėjo, ar spirdamas antrą kartą, pataikė. Po spyrio nukentėjusioji tuojau susirietė (II t., b.l. 160). Taip pat kaltinamojo gynėjas nurodo, kad liudytoja patvirtino jog ant nukentėjusiosios matė mėlynę, tačiau iš 2019-05-06 teismo posėdžio garso įrašo ir protokolo matyti, kad liudytoja aiškiai parodė, kad matė tamsiai raudoną sumušimą, tačiau tai dar nebuvo mėlynė (II t., b. l. 161). Be to atsižvelgtina, kad liudytoja nurodė, jog įvykio metu patyrė šoką, buvo labai susijaudinusi, nes buvo spirta jos dukrai.
Kaltinamojo gynėjas pažymi, kad N. S. 2018-02-26 pareiškime (I t., b. l. 1-2) nurodyta, jog vienu momentu R. K. prikišo savo fotoaparatą prie pat veido ir ranka užsimojo jai trenkti į galvą. Ji išsigando tokio R. K. elgesio, ranka pastūmė nuo savęs R. K. laikomą fotoaparatą ir puolė bėgti, tačiau kaltinamasis ją pasivijo ir koja jai spyrė, pataikydamas į kairės šlaunies vidinę pusę bei pilvo apatinę dalį. Teismas pažymi, kad posėdžio metu nukentėjusioji N. S. parodė, jog kaltinamasis pradėjo keiktis, priartino fotoaparatą prie jos veido. Jai ranka atstūmus jo fotoaparatą, kaltinamasis ranka užsimojo trenkti jai į galvą. Jai atšokus ir bėgant į šalį, R. K. pribėgęs kažką jai sakė, bet ji neišgirdusi atsisuko ir tada R. K. jai spyrė į pilvo apačią, į kairės šlaunies vidinę pusę. Analogiškus parodymus nukentėjusioji davė 2018-04-19 apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 30-31). Teismas nemato prieštaravimų tarp nukentėjusiosios pareiškime pateiktų faktų ir duotų parodymų, kadangi visais atvejais nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis užsimojo jai trenkti, todėl ji instinktyviai, jausdama pavojų, traukėsi nuo jo, stengdamasi pabėgti, nurodydama jog puolė bėgti, t.y. taip apibūdindama savo ketinamus ir pradėtus daryti veiksmus. Gynybai neaišku, kaip ir kokiu būdu R. K., būdamas N. S. už nugaros, sugebėjo jai įspirti į vidinę šlaunies pusę, tačiau teismas įvertina, kad kaltinamasis yra fiziškai stipresnis už nukentėjusiąją, be to nukentėjusioji aiškiai parodė, kad kaltinamajam kažką jai sakant, ji pasisuko į jo pusę. Taip pat kaltinamojo gynėjas argumentuoja, kad N. S. neigė bet kokį savo artimųjų ar nuo jos priklausomų asmenų smurtą prieš R. K., tuo tarpu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad P. Š., S. J., R. J. įvykio metu smurtavo prieš R. K.. Tačiau teismas dar kartą pažymi, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-738-847/2018 nukentėjusioji buvo kaltinamąja, todėl nevertina jos parodymų minėtoje byloje.
Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad liudytojo policijos pareigūno O. Č. parodymai yra melagingi, kadangi jis ilgus metus kartu mokėsi su N. S. dukra, dėl to yra geras N. S. pažįstamas ir yra suinteresuotas jai padėti. Tačiau iš gynėjo pateikto į bylą 2019-04-09 (duomenys neskelbtini) mokyklos rašto Nr. S-92 Dėl informacijos pateikimo matyti, kad I. S. minėtoje mokykloje mokėsi nuo 2000-09-01 iki 2009-08-31, o O. Č. – nuo 2000-09-01 iki 2010-06-23 (III t., b. l. 36). Vien tas faktas, kad šie asmenys tuo pačiu metu mokėsi minėtoje mokykloje, nepatvirtino fakto, jog O. Č. dėl to yra geras nukentėjusiosios draugas ir kažkaip būtų suinteresuotas dėl šios bylos baigties. Apklausiamas teisme liudytojas aiškiai parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją žino tiek, kiek tai susiję su darbu (III t., b. l. 5). Byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių šiuos liudytojo žodžius.
Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad iš apskaitos kortelės matyti, kad apžiūrint nukentėjusiąją jokių sumušimo žymių nesimatė ir todėl 2017-11-13 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada, kad medicininiuose dokumentuose objektyvių duomenų apie N. S. kūno sužalojimą nėra. Iš VŠĮ Biržų ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), gydytojo (kitų specialistų) įrašo matyti, kad įraše užfiksuota jog prieš 1,5 val. pacientė nukentėjo muštynių metu, kitas vyras spyrė į šlaunį ir kirkšnio sritį. Objektyviai apžiūrint sumušimo žymių nematyti, skausmingas šlaunies viršutinis trečdalis ir kirkšnies sritis, pilvas minkštas, neskausmingas, peristaltika normali, bendras kraujo tyrimas be pakitimų. Diagnozė: (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 82, 124). Teismas pažymi, kad nors kortelėje nurodyta jog sumušimo žymių nematyti, tačiau čiuopiant buvo skausmingas šlaunies viršutinis trečdalis ir kirkšnies sritis ir nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini) . Todėl jei nebūtų objektyvių duomenų dėl sumušimo, gydytojas nebūtų nustatęs tokios diagnozės. Iš 2017-11-13 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) I t., b. l. 123-124) ir ją atlikusio eksperto N. R. parodymų teisme matyti, kad ekspertas rašydamas išvadą rėmėsi ambulatorinėmis kortelėmis pateiktomis iš gydymo įstaigos, tiesiogiai nukentėjusiosios neapžiūrėjo. Jis posėdžio metu parodė, kad jei yra įrašyta, jog sumušimo žymių nėra, tai dar nereiškia, kad ta vieta sužalota nebuvo, kurią apžiūrint žymės nematyti, kad sužalojimo žymės arba kraujosruvos gali atsirasti vėliau, negu pirmomis minutėmis ar pirmomis valandomis po sužalojimo. Šiuo atveju nukentėjusioji į ligoninę kreipėsi po neilgo laiko tarpo po sužalojimo, todėl buvo galima ir nematyti jokių besiformuojančių kraujosruvų. Iš 2017-08-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus teismo medicinos eksperto specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. S. padaryta poodinės kraujosruvos gaktos srityje, kairėje šlaunyje, paveikus kietais bukais daiktais, 2 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b.l. 125). Teismo posėdžio metu ekspertas R. Ž., kuris surašė minėtą išvadą, parodė, kad apžiūrėjo nukentėjusiąją, taip pat rėmėsi nukentėjusiosios pateiktais medicininiais dokumentais iš Panevėžio ligoninės. Nustatė, kad yra kraujosruva kairės šlaunies vidinėje pusėje ir gaktos srityje. Įvertino Panevėžio ligoninės dokumentus. 2018-04-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus teismo medicinos eksperto specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina 2017-08-08 išvadas (I t., b.l. 142-143).
Gynėjas nurodo, kad iš pateiktos teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš bylos aplinkybių negalima nustatyti, kada tiksliai N. S. buvo padaryti išvadose nurodyti sužalojimai, kad jie galimai padaryti prieš 5-9 paras iki apžiūros. Be to išvadoje nurodyta, kad nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti ir dėl kitų aplinkybių, pvz. važiuojant dviračiu, įspiriant karvei ir, kad kraujosruvos žmogaus kūne išryškėja per 6 val. ar pirmą parą, todėl apie 17-19 val. ant N. S. kūno negalėjo būti jokių mėlynių. Tačiau įvertinus teismo medicines konsultacinę išvadą ir eksperto P. P. parodymus, nustatyta, kad minėta išvada neprieštarauja specialistų išvadoms, kuriose nukentėjusiajai padaryti sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 5-9 paros iki apžiūros. Įvykis vyko 2017-08-02 apie 17.00 val., tyrimas pradėtas 2017-08-08 11.10 val., t.y. 6 dienos po įvykio, kas patenka į 5-9 dienų intervalą. Išvadoje nurodyta, kad poodinės kraujosruvos padarytos kietais bukais daiktais, kurių patikslinti nėra galimybės. Ekspertas R. Ž. posėdžio metu parodė, kad identifikuoti sužalojimo įrankio pagal kraujosruvą tikrai negalima. Tačiau iš įvykio aplinkybių matyti, kad prieš pat įvykį nukentėjusioji automobiliu parvežė liudytoją P. Š. iš darbo, iš karto po įvykio policijos pareigūnų buvo nuvežta į ligoninės priėmimo skyrių (2017-08-02 18.50 val.), po to buvo sulaikyta, patalpinta į areštinę, 2018-08-04 19.15 val. kreipėsi į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę (I t., b. l. 142). Todėl gynybos teiginiai, kad sužalojimas galėjo atsirasti važiuojant dviračiu, įspiriant karvei ir pan., neparemti jokiais objektyviais bylos duomenimis ir yra tik prielaidos. Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad poodinės kraujosruvos paprastai išryškėja per 6 val. ar pirmą parą, o esant storam poodiniam riebaliniam audiniui ir vėliau. Ekspertai P. P., N. R. ir R. Ž. posėdžio metu nurodė, kad jei medicininiame išraše įrašyta, kad sumušimo žymių nėra, tai dar nereiškia, kad tą vieta sužalota nebuvo, kurią apžiūrint žymės nematyti, sužalojimo žymės arba kraujosruvos gali atsirasti vėliau, negu pirmomis minutėmis ar pirmomis valandomis po sužalojimo. Todėl konstatuotina, kad konsultacinė išvada neprieštarauja specialistų išvadoms, ir teismui nėra pagrindo išvadomis abejoti. Prieštaravimų posėdžio metu neįžvelgė ir ekspertas P. P., kuris ir surašė teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą.
Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad 2018-04-16 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria grindžiamas kaltinimas, gauta pažeidžiant teisės aktus, todėl ja negalima remtis. Tačiau reikia pažymėti, kad ekspertas N. R. pirminį tyrimą atliko tik remdamasis pirminiais (2017-08-02) medicinos dokumentų duomenimis, neapžiūrėjo pačios N. S. ir tyrimas buvo atliktas 2017-11-13. Tuo tarpu ekspertas R. Ž. pirmą tyrimą atliko 2017-08-08, remdamasis VšĮ Panevėžio ligoninės medicinos dokumentų išrašo duomenimis ir kas ypač svarbu, apžiūrėjo pačią nukentėjusiąją. Generalinio prokuroro 2011 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. I-14 patvirtintų “Rekomendacijų dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo” 28 punkte nustatyta, jog papildomą tyrimą (ekspertizę) paprastai atlieka tas pats specialistas (ekspertas), kuris atliko pirminį tyrimą (ekspertizę). BPK 286 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad įvertinęs ekspertizės aktą kaip nepakankamai išsamų ar nepakankamai pagrįstą, teismas turi teisę paskirti naują ekspertizę ir pavesti ją daryti tam pačiam ar kitam ekspertui. Todėl teismas neįžvelgia pagrindų, darančių specialisto išvadą negaliojančia. Be to reikia pažymėti, kad kaltinamojo gynėjo prašymu posėdyje buvo apklausti visi trys ekspertai, teismo medicines konsultacinės specialisto išvada buvo sulyginta su specialistų išvadomis ir jokių prieštaravimų tarp jų nenustatyta.
Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad teismo posėdžio metu liudytojai R. J., Z. K., P. J., O. Č. parodė, kad iš karto po įvykio N. S. rodė jiems pilvą ir visi jie matė mėlynę ant skirting vietų: ant kojos, pilvo, gaktos srityje, kirkšnyje, tai nesutampa su asmens ambulatorinės gydymo apskaitos kortelėje užfiksuota informacija, kad objektyvių sumušimo žymių nesimato. Tačiau teismas pažymi, kad minėti asmenys nėra medikai ir turi galimybę klysti, nurodydami odos pakitimų pobūdį nuo smūgio, ir įvertintina tai, kad odos pakitimai iš karto po spyrio gali skirtis nei nuvykus po 1,5 val. pas medikus. Išvadose buvo konstatuotos dvi kraujosruvos: kairės šlaunies vidinėje pusėje ir gaktos srityje, todėl suprantama, kad liudytojai pagal savo supratimą galėjo skirtingai įvardinti, kur matė sumušimus – apatinėje pilvo dalyje, ant kojos, gaktos srityje, ar kirkšnyje. Teismas įvertina, kad liudytojai teisme davė parodymus praėjus dviems metams po įvykio, pačio įvykio metu buvo kilęs didelis chaosas, dėl ko buvo kviečiamas net antras policijos ekipažas.
Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad būtent L. K. iškvietė policiją. Atvykus policijai, N. S. policijos pareigūnams jokio oficialaus pareiškimo neįteikė. Tokiu būdu N. S. nekvietė policijos dėl tariamo jos sumušimo tą dieną ir tokį pareiškimą įteikė policijai tik 2018-02-26, t.y. po 7 mėnesių ir tik tada, kai policija iš esmės buvo ištyrusi baudžiamąją bylą Nr. 1-738-847/2018 ir visos šios bylos aplinkybės N. S. buvo žinomos. Tačiau iš 2018-02-26 N. S. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad policija buvo iškviesta (I t., b. l. 1). Posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad ji kvietė policijos pareigūnus. P. J. parodė, kad jis liepė N. S. skambinti į policiją. Liudytojas policijos pareigūnas O. Č. posėdžio metu parodė, kad jau vykstant į įvykio vietą pagal pirmą pranešimą, buvo gautas dar vienas pranešimas iš kitos pusės. Viena pusė aiškino, kad įvyko konfliktas, sumušė. Kita pusė taip pat panašiai aiškino, kad buvo konfliktas ir sumušė kitą pusę. Iš tiesų N. S. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo policijoje gautas 2018-02-27, tačiau tame pareiškime aiškiai nurodyta, jog dėl tos dienos įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39231-17, tačiau šiame tyrime R. K. dėl prieš ją padarytos veikos įtarimai nebuvo pareikšti, o priešingai nukentėjuosiuoju buvo pripažintas R. K., o jai pareikšti įtarimai pagal BK 284 str. Todėl pareiškime nurodoma, kad esant tokioms aplinkybėms, ji buvo priversta kreiptis tuo pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. K. atžvilgiu dėl prieš ją padarytos veikos. Be to negalima teigti, jog N. S. nieko nedarė: ji kvietė policijos pareigūnus, kreipėsi į medikus dėl sumušimo, į teismo medicinos ekspertą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. Todėl N. S., pamačiusi, kad pagal jos pranešimą nebuvo vykdomas tyrimas, pateikė policijai pareiškimą.
Šio nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta pagrindinis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Tik viešoje vietoje padarytos veikos, esant kitiems BK 284 straipsnyje numatytiems požymiams, gali būti kvalifikuojamos pagal BK 284 straipsnį Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ilsėtis ar užsiimti teisėta veikla.
Šioje byloje kaltinamasis R. K. ties pieno punkto pastatu, pievoje, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, sukėlė konfliktą, spyrė koja nukentėjusiajai, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl to buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis. Iš 2018-06-21 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad N. S. parodė vietą, kur ji buvo R. K. sužalota. Įvykio vieta buvo fotografuojama, padarytas planas-schema. Iš protokolo ir plano – schemos matyti, kad nusikalstama veika vyko prie pieno punkto pastato kampo, šalia žvyruoto keliuko (I t., b.l. 42-48). Pats kaltinamasis neneigia jog konfliktas įvyko viešoje vietoje, ties pieno punktu. Iš 2018-07-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, matyti, kad LR BPK 98 str. tvarka R. K. pateikė 2017-07-02 vaizdo įrašą, kuris įrašytas į CD diską (I t., b.l. 160-161). Iš vaizdo įrašo matyti, kad 2017-08-02 17.22 val. filmuotojas artėja prie būrelio žmonių, iš kurių ant kelio stovi trys moterys. Sukonfliktavus su nukentėjusiąja, pastarajai trenkus per kamerą, vaizdas dingo. Minėtas aplinkybes dėl įvykio vietos patvirtina ir įvykio vietoje buvę liudytojai: P. Š., S. J., R. J., J. P., Z. K., R. Š..
BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai.
Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan. R. K. minėti veiksmai buvo įžūlūs, prieštaraujantys padoraus elgesio taisyklėms. Aplinkybę, kad dėl R. K. veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka, rodo tokie faktai: dėl R. K. veiksmų buvo sutrikdytas kitų žmonių darbas, buities reikalai (buvo traukiams iš pievos įklimpęs traktorius), kiti žmonės turėjo įsikišti į konfliktą, nukentėjusioji kvietė policiją. Tai aiškiai rodo, kad aplinkiniai suvokė, jog pažeista viešoji tvarka ir rimtis ir reikia policijos įsikišimo. Be to policijos pareigūnams dėl kilusios sumaišties į pagalbą teko kviesti antrą ekipažą.
Visais atvejais BK 284 straipsniui taikyti būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Bylos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų (tame tarpe R. Š. ir J. P.) akivaizdoje, jų darbas, buities reikalai buvo sutrikdyti, nukentėjusioji buvo priversta kviesti policiją, dėl ko darytina išvada, jog įvykio metu buvę asmenys pasijuto nesaugiai, dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta žmonių veikla, kaltinamojo veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Teismų praktikoje laikytina, jog viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Nepaisant to, kad veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, nes jie nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog R. K. turėjo tyčią sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Tiriamu atveju kaltinamasis suvokė, jog viešoje vietoje konfliktuodamas su nukentėjusiąja, spirdamas nukentėjusiajai be tai pateisinančios, menkavertės priežasties (nukentėjusioji sudavė per fotoaparatą) demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nors ir veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, t. y. veikė neapibrėžta tyčia.
Visų šių duomenų pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pagrįsti. Jo veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti teisingai, kadangi jis viešoje vietoje – 2017 m. rugpjūčio 2 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) , ties pieno punkto pastatu, pievoje, privačioje N. S. valdoje, kitų piliečių akivaizdoje, įžūliais, vandališkias veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, žodinio konflikto metu tyčia spirdamas N. S. ne mažiau vieną kartą į pilvo apačią, taip nukentėjusiajai N. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamojo padarytas tyčinis nusikaltimas – viešosios tvrakos pažeidimas (Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnis) – yra nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant jam bausmę, taip pat atsižvelgiama ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kad smurtinio pobūdžio nusikaltimas padarytas žmogaus sveikatai, kaltės formą ir rūšį, kad buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertintina, kad kaltinamasis R. K. neteistas (I t., b.l. 170), administracine tvarka per 1 metus iki šio nusikaltimo padarymo baustas veiną kartą pagal LR ANK 481 str. 1 d. už tai, kad 2017-07-27 apie 20.00 val. Jis atėjęs į N. S. kiemą, ją išvadino valkata ir kitokio pobūdžio žeidžiančiais, menkinančiais ir žeminančiais jos garbę ir orumą žodžiais (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra) (I t., b. l. 171-172). Kaltinamasis – nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje (I t., b. l. 173), jo žodžiais turintis neįgalumo grupę, išsiskyręs, duomenų, kad būtų registruotas Biržų psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ir psichinių ligų, byloje nėra. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes - tai, kad nusikaltimas sveikatai padarytas savo kaimynei ir byloje yra duomenų, kad prieš tai kaltinamasis yra išvadinęs žeidžiančiais žodžiais nukentėjusiąją, dėl ko baustas administracine tvarka. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgtina į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas sankcijoje numatytas mažesnis nei vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 1-2 d., 140 str. 1 d.) ir paskirtinas teismo draudimas - per bausmės vykdymo laikotarpį lankytis adresu (duomenys neskelbtini) ir bendrauti su nukentėjusiąja N. S. (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 4 d., 5 d. 1 p.). Toks įpareigojimas skirtinas todėl, kad teismo nuomone, būtent šis skiriamas įpareigojimas ribos R. K. elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti kitų Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji N. S. pareiškė 2000,00 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį ir taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiojamos nuo teismo sprendimo dėl civilinio ieškinio priteisimo įsiteisėjimo dienos iki visiško šio sprendimo įvykdymo. Neturtinę žalą vertina tokia suma, nes dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, kuriais jis nežymiai sutrikdė jos sveikatą, be rimtos priežasties ji buvo užpulta ir sumušta savo namų teritorijoje, patyrė ne tik didelį išgastį, bet ir buvo sužalota, ji patyrė šoką, jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, sunkūs dvasiniai išgyvenimai, emocinis sukrėtimas. Po įvykio ji buvo pristatyta į gydymosi įstaigą, kurioje jai buvo suteikta pirminė medicininė pagalba. Vėlaiu jai buvo leidžiami nuskausminamieji vaistai, nes skausmas buvo nepakeliamas, negalėjo normaliai vaikščioti, ilgą laiką gydėsi, turėjo nedarbingumą, negalėjo dirbti žemės ūkio darbų ir buityje. Patyrė nepatogumus, buvo apsunkintas jos kasdieninis gyvenimas, sumažėjusios bendravimo galimybės, dėl patirto įvykio metu išgąsčio atsirado baimės jausmas – viena bijodavo išeiti iš namų, jausdavosi nesaugiai, bijojo, kad vėl gali būti užpulta kaltinamojo.
Kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai interesai, kuriuos taip pat gina teisė. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, kreipėsi į medikus.
Byloje nustatyta, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jos atžvilgiu buvo naudotas smurtas, jai sukeltas fizinis skausmas, baimė, todėl yra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Įvertinant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į neturtinės žalos nustatymo kriterijų visumą, į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, į nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo laipsnį (nežymus), kaltinamojo turtinę padėtį (registruotas užimtumo tarnyboje, turi 50 procentų darbingumo lygį) bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes – kad veika įvykdyta prieš negalinčią deramai apsiginti moterį viešoje vietoje. Padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas, padarytas tyčia. Įvertinant aukščiau išdėstytus motyvus, nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 2000,00 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo, civilinio ieškinio dalyje, visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., 6.263 str.).
Daiktiniai įrodymai, kardomosios priemonės ir kiti bylos klausimai
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.
Nukentėjusioji pateikė tris sąskaitas už teisines paslaugas (2019-01-07 Nr. 68/2017 300,00 Eur sumai už teisinę konsultaciją ir ieškinio parengimą; 2019-07-09 Nr. 68/2017(1) 600,00 Eur už atstovavimą teisiamuosiuose posėdžiuose (2019-01-07, 2019-05-06); 2019-10-23 Nr. 68/2017 (2) 950,00 Eur už atstovavimą teisiamuosiuose posėdžiuose (2019-07-09 (posėdis vyko 2019-07-10), 2019-09-04, 2019-10-03, 2019-10-23) ir patikslinto ieškinio parengimą), t.y. 1850,00 Eur. Nukentėjusioji teismui pateikė 2019-07-10 pinigų paėmimo kvitą 320,00 Eur sumai, 2019-04-02 mokėjimo nurodymą 250,00 Eur sumai (III t., b. l. 10-11), 2019-10-23 pinigų priėmimo kvitą 740 Eur sumai, t.y. 1310,00 Eur sumai. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiosios turėtas advokato atstovavimo išlaidas. Nors sąskaitos išrašytos 1850,00 Eur sumai, tačiau teismui pateikti mokėjimus patvirtinantys dokumentai 1310,00 Eur sumai, todėl spręstinas klausimas dėl 1310,00 Eur sumos priteisimo. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, vykusių posėdžių skaičių, ieškinio ir patikslinto ieškinio apimtį, įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, teismas sprendžia, kad toks prašymas yra pagrįstas, proceso išlaidų dydis yra proporcingas suteiktai teisinei pagalbai ir turi būti kaltinamojo atlygintas. Iš kaltinamojo priteistina 1310,00 Eur nukentėjusiosios naudai atstovavimo išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Daiktinis įrodymas – CD diskas su vaizdo įrašu ir nuotraukomis, kuris yra supakuotas į voką (I t., b. l. 163-165), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
Iš kaltinamojo priteistinos teismo turėtos proceso (pašto) išlaidos valstybei (III t. pažyma, BPK 103 str. 6 p., 105 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 115 straipsniu, 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, uždraudžiant per bausmės vykdymo laikotarpį lankytis (duomenys neskelbtini) ir bendrauti su nukentėjusiąja N. S..
R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Priteisti nukentėjusiajai N. S., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), iš R. K. 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo, civilinio ieškinio dalyje, visiško įvykdymo.
Priteisti nukentėjusiajai N. S., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) , iš R. K. 1310,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Daiktinį įrodymą – CD diską su vaizdo įrašu ir nuotraukomis, kuris yra supakuotas į voką, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Iš R. K. priteisti 50,54 Eur (penkiasdešimt eurų 54 centus) proceso (pašto) išlaidų valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.