Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. Z. ir P. K. dėl neterminuoto ir laikino tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas P. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovo atstovas advokatas K. K. su ieškovės ieškiniu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog J. Z. ir P. K. yra nepilnamečio vaiko U. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

2019 m. liepos 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką U. Z. iš jo motinos J. Z. ir tėvo P. K..

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu U. Z. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta G. G..

2019 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu U. Z. globėju paskirtas BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“, vaikas apgyvendintas pas budinčią globėją.

2019 m. spalio 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu U. Z. nustatyta laikinoji globa BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“.

2020 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu U. Z. nustatyta laikinoji globa Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“.

Iš 2019 m. lapkričio 26 d. globos namų „Užuovėja“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog U. Z. galimai nukentėjo nuo seksualinės prievartos. Nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, jog galimai keltina prielaida, jog berniuko patirtys, amžiaus neatitinkančios žinios bei susirūpinimas intymumu kyla iš jo kartotinai stebėtų intymių mamos bei jos draugo lytinių santykių, kurie stipriai paveikė vaiko psichiką, apsunkino gebėjimą išlaikyti ribas santykyje su kitu.

Iš 2019 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tarimo valdybos 3 – iojo skyriaus rašto nustatyta, jog Klaipėdos apskrities VPK KP SNTV 3 – iajame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį, dėl jaunesnio negu šešiolika metų asmens tvirkinimo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. priėmė nuosprendį, kuriuo atsakovė pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, 153 straipsnio 1 dalyje ir jos draugas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 153 straipsnio 1 dalyje.

Ieškovės paaiškinimais, atsakovai J. Z. ir P. K. yra žinoma. Jie, kaip šeima, nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. liepos 14 d., dėl socialinių įgūdžių stokos bei vaiko nepriežiūros, buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Iš apskaitos išbraukta jiems išvykus gyventi į kitą savivaldybę. J. Z. ir P. K., kaip šeimai nuo 2018 m. liepos 9 d. taikomas atvejo vadybos procesas.

Iš 2020 m. birželio 12 d. Pagalbos plano nustatyta, kad 2020 m. birželio 12 d. organizuotas atvejo vadybos posėdis, kuris vyko elektroninio ryšio priemonėmis dėl šalyje paskelbto karantino. Nustatyta, kad atsakovė po praleistų metų VšĮ „Taikos kelias“ reabilitacijos centre, nuo 2020 m. birželio mėn. yra išrašyta. Centre atsakovė baigė dalį jai skirtos „12 žingsnių“ programos, t. y. baigė „8 žingsnius“. Pasak atsakovės, reabilitaciją tęs Klaipėdoje. Atvejo vadybos posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad dabar ji jaučiasi stipresnė, nori bandyti gyventi pati savarankiškai, sūnų nori auginti pati. 2020 m. liepos 7 d. atsakovė užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Atsakovė paatviravo, kad turi stiprių abejonių, ar jai pavyks rasti darbą. Šiuo metu jokių pajamų atsakovė neturi, gyvena iš savo motinos ir močiutės pajamų. Atsakovė paaiškino, kad ji supranta, jog jai reikia adaptuotis, apsiprasti su visuomene, moteris paaiškino, kad jaučiasi pasimetusi. Su atsakovu P. K. atvejo vadybininkui susisiekti nepavyko. Atvejo vadybos posėdžio metu buvo konstatuota, kad vaiko mama yra nepajėgi auginti vaiką, nes neseniai grįžo iš reabilitacijos įstaigos, kur metus laiko buvo izoliuota nuo visuomenės, neturi darbo ir savarankiškų pajamų, be to, grįžo gyventi į savo motinos ir senelės namus, t. y. į tą aplinką kurioje prieš U. buvo smurtaujama. Grįžusi iš reabilitacijos atsakovė kelis kartus buvo atvykusi į ŠVGC pasimatyti su sūnumi, tačiau po susitikimo su sūnumi, kada vaikas suprato, kad mama pas jį atėjo tuščiomis, t. y. be lauktuvių, jį ištiko agresijos priepuolis, ko pasėkoje buvo sulaužyti po ranka pakliuvę žaislai, apgadinta ŠVGC skyriaus siena, o vaikui teko kviesti medicininę pagalbą. Nurodyta, kad vaikas turi didelių specialiųjų poreikių, laikotarpyje nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. gulėjo Respublikinės ligoninės Vaikų (duomenys neskelbtini) skyriuje.

Dėl tėvų valdžios ribojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvai neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu, laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus teisinius kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovui P. K. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko U. Z. atžvilgiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra visiškai nusišalinę nuo savo nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiūros, išlaikymo jam neteikia, vaiku nesidomi, jo beveik nelankė ir nesiekė susigrąžinti į šeimą. Toks atsakovo, kaip tėvo, pareigų nevykdymas – vangus bendravimas su vaiku, domėjimosi jo kasdiene buitimi, ugdymu ir sveikata stoka, vertintini kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams. Byloje nenustatyta duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad atsakovo šeimoje padėtis gali iš esmės pasikeisti. Atsakovui P. K. buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, atsakovas žino apie šios civilinės bylos iškėlimą, tačiau bylos eiga nesidomėjo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Iš trečiojo asmens atstovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas vaiką aplankė du kartus, apsilankymas truko labai trumpai. Berniukas apie tėvą nekalba, nereiškė noro bendrauti su atsakovu. Todėl atsakovo neterminuotas tėvo valdžios apribojimas jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra teisėta ir teisingiausia priemonė, nes užtikrina vaiko teises ir interesus augti bei vystytis saugioje aplinkoje, turėti galimybę būti įvaikintam ir augti šeimoje. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama laikinai apriboti atsakovei J. Z. motinos valdžią nepilnamečio vaiko U. Z. atžvilgiu. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo atsižvelgdamas į vaiko interesus prašė neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią. Nurodė, kad šiuo metu vaiko psichinė būsena yra stabilizuota, o vaiko grįžimas į tą pačią aplinką, kurioje buvo tvirkinamas, pažeistų vaiko interesus.

Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 376 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti teismo vaidmenį šeimos bylose, nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Todėl teismo, nagrinėjančio klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, nesaisto nei ieškinio (prašymo) dalykas, nei faktinis pagrindas. Pažymėtina, kad šios kategorijos byloje teismo nevaržo teisinis reikalavimo pagrindas: kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CPK 135 straipsnio 1 dalis ir kitos civilinio proceso normos nenustato ieškovui pareigos nurodyti ieškinyje jo teisinį pagrindą, o jei ieškovas nurodo ieškinio teisinį pagrindą, tai jis teismui neprivalomas ir nevaržo teismo, sprendžiant ginčą, jį keisti ir taikyti kitą, negu nurodė ieškovas, nes teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė 2021 m. sausio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu nuteista už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2019 m. liepos 1 d., nenustatytą skaičių kartų savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), bei V. K. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žinodama, kad sūnus U. Z. yra mažametis, bendrininkaudama su V. K., tarpusavyje lytiškai santykiavo minėto mažamečio akivaizdoje, kas lėmė nukentėjusiojo U. Z. socialinės adaptacijos, psichologinės raidos ir kitus socialinio bendravimo sutrikimus, prasidedančius vaikystėje (F94.8), tokiu būdu tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį – savo mažametį sūnų, ir nesunkiai sutrikdė mažamečio šeimos nario U. Z. sveikatą. Taigi nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjama situaciją yra pasikeitusi, atsakovės ir jos draugo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, į šias aplinkybes ieškovės atstovas neatsižvelgė. Ši atsakovės nusikalstama veika yra grubi ir nepateisinama. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė toliau bendrauju su V. K., tai patvirtino pati atsakovė. Teismas vertina, kad atsakovės elgesys, t. y. bendravimas su V. K., vaiko lankymas globos namuose su minėtu asmeniu, vaiko atžvilgiu yra nepriimtinas ir pažeidžiantis vaiko interesus. Atsakovė neturi savo gyvenamosios vietos, ji gyvena ten pat, kur buvo tvirkinamas vaikas. Atsakovė niekada vaiko neaplanko viena, visada ateina su savo mama, arba kaip jau minėta, su savo draugu. Trečiasis asmuo patvirtino, kad tarp atsakovės ir vaiko nėra stipraus emocinio ryšio, vaikas su mama nenori bendrauti, o mama nededa pakankamai pastangų gerinti bendravimą su vaiku. Per visą laikinosios globos laikotarpį atsakovė nepakeitė savo gyvenimo būdo, kaip pati minėjo, buvo „paslydusi“ ir pradėjusi vartoti alkoholį, todėl teigti, kad atsakovė yra išsprendusi alkoholio vartojimo problemas, negalima. Atsakovė neturi pajamų išlaikyti vaiką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sudariusi sąlygas vaikui grįžti į šeimą, netgi priešingai, atsakovė nesistengia sudaryti vaikui saugių gyvenimo sąlygų. Duomenų, kad padėtis atsakovės šeimoje galėtų pasikeisti – nėra, todėl motinos valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu atsakovei turėtų būti apribota neterminuotai. Esant nurodytam, teismas sprendžia, kad egzistuoja pagrindas atsakovei J. Z. neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnamečio vaiko U. Z. atžvilgiu. Atsakovei vengiant atlikti savo pareigą auklėti vaiką, darant vaikui žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu ir vaiku nesirūpinant, neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečio jos vaiko atžvilgiu laikytina teisingiausia ir labiausiai vaiko interesus užtikrinančia priemonė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, viršijant pareikštus reikalavimus, neterminuotai apribojama J. Z. motinos valdžią nepilnamečio vaiko U. Z. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Apribojus tėvų valdžią, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jų teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, t. y. pasikeitus situacijai ir atsakovams pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį, doru elgesiu siekiant nepilnamečio vaiko palankumo savo atžvilgiu, priimant Tarnybos pagalbą, vykdant rekomendacijas ir galimą veiksmų planą, atsakovai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Kartu atsakovams išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tačiau tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką U. Z., gim. (duomenys neskelbtini).

Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė prašo iš atsakovo P. K. sūnaus išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei iš atsakovės J. Z. sūnaus išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė nekilnojamojo bei kilnojamojo turto neturi, gyvena su mama ir močiute. Atsakovė niekur nedirba, yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, jokių pajamų negauna, finansiškai jai padeda mama su močiute. Atsakovė turi kalbos defektą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu ji neišgalėtų mokėti 200 Eur išlaikymą sūnui, tačiau 100 Eur išlaikymą galėtų mokėti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog atsakovė turi sveikatos sutrikimų, iš jos priteisiamas 100 Eur išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. kovo 9 d.) iki jo pilnametystės.

Atsakovas apie savo turtinę padėtį byloje duomenų nepateikė. Ieškovės, trečiojo asmens žiniomis, atsakovas dirba užsienyje. Byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą, į tai, kad dirba, gauna pajamas, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę, iš jo priteisiamas ieškovės prašomas išlaikymas, t. y. po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 24 d.) iki jo pilnametystės.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko U. Z. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtini Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Šiuo metu U. Z. yra nustatyta laikinoji globa. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) globėju paskirtas Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“. Todėl nepilnamečio U. Z. gyvenamoji vieta iki vaiko teisių apsaugos institucijos dokumentų dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo paruošimo, pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje U. Z. buvimo vietoje Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“.

Lietuvos Respublikos CPK 496¹ straipsnio 1-2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir tą pačią dieną nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl U. Z. nuolatinės globos ir jo globėjo paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, 496¹ straipsniu, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), į vaiką U. Z., gim. (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui P. K., gim. (duomenys neskelbtini), į vaiką U. Z., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės J. Z. išlaikymą nepilnamečiui vaikui U. Z., po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2021 m. kovo 9 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą.

Priteisti iš atsakovo P. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui U. Z., po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2020 m. liepos 24 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą.

Nepilnamečio vaiko U. Z. gyvenamąją vietą nustatyti laikinojoje globos įstaigoje - Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“ iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo.

Sprendimo dalis dėl tėvų neterminuoto valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiui U. Z., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.