Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. V. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybės įmonė „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo tėvas K. V. nuo 1944 metų iki 1998 metų gyveno JAV, todėl visas pareiškėjui žinomas jo tėvo nekilnojamasis turtas ir kitas palikimas buvo JAV. Pareiškėjo tėvo K. V. mirties metu pareiškėjas gyveno JAV, todėl priėmė visą savo tėvo palikimą, buvusį JAV. Pareiškėjui buvo žinoma, kad jo tėvas K. V., grįžęs į Lietuvą 1998 metais jokio nekilnojamojo turto neturėjo, gyveno nuomojamame būste Vilniaus senamiestyje iki pat mirties. Dėl šių priežasčių pareiškėjas nesikreipė į Lietuvos notarą, nes pagrįstai mane, kad visas tėvo palikimas buvo pareiškėjo priimtas JAV. Pareiškėjas prisimena, kad po tėvo mirties klausė savo motinos, kartu su pareiškėjo tėvu kartu gyvenusios Vilniuje, ar yra koks nors turtas, dėl kurio reikėtų kreiptis į Lietuvos notarą, tačiau pareiškėjo motina jam patvirtino, jog nei ji, nei jos sutuoktinis jokio turto, dėl kurio reikėtų kreiptis į Lietuvos notarą neįgijo. Pareiškėjo tėvų nuomojamame bute likę vertingesni kilnojamieji daiktai buvo reikalingi pareiškėjo motinai, todėl pareiškėjas jų atskirai neinventorizavo ir netikrino.

2015 m. rugsėjo mėn. Vilniuje mirus pareiškėjo motinai ir pareiškėjo tėvo K. V. sutuoktinei G. G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas atvyko iš JAV į Lietuvą tvarkyti savo motinos daiktų. 2015 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas, tvarkydamas tėvų nuomojamame bute likusius daiktus rado savo tėvo K. V. ir motinos Gabrielės G. V. 2010 m. balandžio 23 d. sudarytą terminuoto kaupiamojo indėlio sutartį dėl

80 000,00 JAV dolerių. Tačiau pareiškėjui vis dar nebuvo žinoma, ar šios piniginės lėšos jo tėvų vėliau laikotarpyje nuo 2010 m. iki 2015 m. buvo panaudotos (indėlis uždarytas), todėl siekdamas nustatyti realią padėtį pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro Notarą Augustą Rasimavičių. Notaras išdavė pareiškėjui liudijimą, su kuriuo buvo kreiptasi į AB SEB banką su prašymu pateikti informaciją apie Gabrielės G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir jos velionio sutuoktinio sąskaitose esančius piniginių lėšų likučius.

Pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, nuostatas, galiojusias 2011 metais, VMI prie FM apskaitė valstybei perduotino (taip pat ir paveldėtino) turtą, gavusi informaciją apie numatomą palikimo perėjimą valstybei. Minėtų taisyklių 3.4 punkte buvo nurodyta, kad valstybės paveldėtas turtas apskaitomas pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

2011-01-19 VMI prie FM gavo Valstybinio mokslinio instituto Inovatyvios medicinos centro 2011-01-19 raštą „Dėl turto, apie kurio teisėtus paveldėtojus neturime duomenų“ Nr. 2S-8, kuriame nurodė, jog miręs Centro Gerontologijos ir reabilitacijos centro gyventojas K. V. paliko Centro depozitinėje sąskaitoje 280,23 Lt pinigų sumą, tačiau dėl palikto mirusiojo turto paveldėjimo nesikreipė niekas iš Centrui žinomų potencialių paveldėtojų.

VMI prie FM, vadovaudamasi aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis bei įvertinusi Centro rašte pateiktą informaciją, pradėjo veiksmus dėl K. V. turto paveldėjimo valstybės vardu. Vykdydama paveldėjimo valstybės vardu procedūras, VMI prie FM kreipėsi į finansų įstaigas ir jau 2011 -05-09 SEB banko raštu išsiaiškino apie šiame banke esančias mirusiojo banko sąskaitas bei lėšų likučius. Papildomai buvo nustatyta, kad, Valstybės įmonė „Regitra“ duomenimis, K. V. priklausė viena transporto priemonė - 1994 m. Oldsmobile Cutlass (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri šiuo metu išregistruota, nesant techninės apžiūros ir (ar) draudimo. Apie pradėtus K. V. turto paveldėjimo valstybės vardu veiksmus VMI prie FM 2013-02-11 raštu Nr. (28.8-08-4)-RNA-4913 informavo mirusįjį pergyvenusią sutuoktinę G. G. V., kurios buvo paprašyta informuoti VMI prie FM apie savo apsisprendimą imtis veiksmų palikimui priimti.

2013-05-13 raštu Vilniaus m. 3-asis notarų biuras VMI prie FM patvirtino, kad iki 2013-05-17 K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla neužvesta, mirusiojo įpėdiniai dėl palikimo nesikreipė. 2015-12-17 VMI prie FM kreipėsi į Vilniaus m. 3-asis notarų biurą su prašymu išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą K. V. turtui, tačiau minėto biuro notarė VMI prie FM telefonu informavo, kad palikėjas turi sūnų, kuris ketina kreiptis dėl mirusio tėvo palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad Gyventojų registre nėra duomenų apie K. V. ir G. G. V. esamus (buvusius) vaikus, todėl apie pareiškėją, t. y. įstatyminį K. V. turto paveldėtoją, VMI prie FM nežinojo. Suinteresuotas asmuo pareiškėjo K. V. pareiškimui neprieštarauja. Prašė civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Valstybės įmonė „Turto bankas“ nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo K. V. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas spręstų, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui, po K. V. mirties palikimui priimti įstatymų nustatytą terminą, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymui patenkinti. Prašė civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas CK 5.57 straipsnio pagrindu.

Teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas K. V. yra mirusiojo K. V. sūnus. Pareiškėjo tėvas K. V. testamento sudaręs nebuvo. Po K. V. mirties pareiškėjas laiku į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. 2015 m. rugsėjo mėn. Vilniuje mirus pareiškėjo motinai ir pareiškėjo tėvo K. V. sutuoktinei Gabrielei G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas atvyko iš JAV į Lietuvą tvarkyti savo motinos daiktų. 2015 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas, tvarkydamas tėvų nuomojamame bute likusius daiktus rado savo tėvo K. V. ir motinos G. G. V. 2010 m. balandžio 23 d. sudarytą terminuoto kaupiamojo indėlio sutartį dėl 80 000,00 JAV dolerių. Tačiau pareiškėjui vis dar nebuvo žinoma, ar šios piniginės lėšos jo tėvų vėliau laikotarpyje nuo 2010 m. iki 2015 m. buvo panaudotos (indėlis uždarytas), todėl siekdamas nustatyti realią padėtį pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro Notarą Augustą Rasimavičių. Notaras išdavė pareiškėjui liudijimą, su kuriuo buvo kreiptasi į AB SEB banką su prašymu pateikti informaciją apie G. G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir jos velionio sutuoktinio sąskaitose esančius piniginių lėšų likučius. AB SEB bankas pateikė 215 m. lapkričio 5 d. atsakymą dėl informacijos pateikimo Nr. 07.4.08-5035, kuriame buvo nurodyta, kad Gabrielei G. V. ir jos sutuoktinio K. V. vardu atidarytose banko sąskaitose laikoma: 11 133,90 JAV dolerių, 7,96 JAV dolerių, 81 978,15 JAV dolerių neįskaičiuojant palūkanų. Tik gavęs atsakymą iš banko, pareiškėjas sužinojo, kad yra galimybė kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas yra vienintelis savo tėvo K. V. pirmos eilės įpėdinis.

CK 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011). Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Teismas laiko nustatyta, kad pareiškėjas K. V., kaip palikėjo sūnus, turi teisę į po K. V. mirties atsiradusį palikimą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikimas atsirado 2010 m. spalio 29 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), palikimo atsiradimo vieta – (duomenys neskelbtini) (CK 5.4 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą. Teismas pripažįsta, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo prašymas tenkinamas, terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 576, 577, 578, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), JAV, pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) JAV terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.