- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-12
- Bylos Nr.
- e2-4800-1134/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-77-3-00020-2026-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- S. Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė, veikdama Klaipėdos apylinkės teismo vardu,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atsakovui S. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo S. Š. ieškovės naudai 287,33 Eur negrąžinto kredito; 16,73 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. rugsėjo 19 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką; 14,90 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 287,33 Eur, nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. liepos 15 d.), ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos 52,99 Eur; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad pradinė kreditorė UAB „ESTO“ su atsakovu 2022 m. liepos 7 d. sudarė pirkimo išsimokėtinai sutartį Nr. 7230546117, kuria atsakovui buvo suteiktas 409,90 Eur vartojimo kreditas. Atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (nemokant sutarties grafike nustatytų įmokų), pradinė kreditorė sutartį nutraukė. Teigia, kad pradinė kreditorė visas reikalavimo teises į atsakovą perleido ieškovei.
Atsiliepimas
3. Atsakovas S. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo atmesti arba sumažinti prašomus priteisti nuostolius (negautas pajamas), bei sumažinti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad tarp šalių buvo sudaryta išperkamosios nuomos/ vartojimo kredito sutartis, įmokos buvo mokamos, tačiau dėl objektyvių finansinių sunkumų atsakovas nebegali tęsti mokėjimų. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašomu priteisti nuostolių (negautų pajamų) ir bylinėjimosi išlaidų dydžiu, mano, kad šios sumos yra neproporcingos ir nepagrįstos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2026 m. vasario 12 d. 13.30 val.
Atsiliepimas
5. Teismas priimdamas sprendimą šioje civilinėje byloje vadovaujasi ieškovės pateiktu patikslintu ieškiniu, bei atsakovo atsiliepimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškinį dalyje – dėl negrąžinto kredito ir mokėjimo palūkanų priteisimo, iš esmės pripažįsta (jo neginčija), todėl dėl jos surašomi sutrumpinti motyvai. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašomu priteisti nuostolių (negautų pajamų) ir bylinėjimosi išlaidų dydžiu, mano, kad šios sumos yra neproporcingos ir nepagrįstos.
7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „ESTO“ su atsakovu 2022 m. liepos 7 d. sudarė pirkimo išsimokėtinai sutartį Nr. 7230546117, kuria atsakovui buvo suteiktas 409,90 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 14,90 proc.) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pradinė kreditorė sutartį nutraukė 2024 m. rugsėjo 19 d. Anot ieškovės, atsakovas pagal sutartį viso sumokėjo 302,06 Eur, kurie paskirstyti: 122,57 Eur kreditui dengti, 179,49 Eur – palūkanoms.
8. Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „ESTO“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ 2024 m. sausio 5 d. buvo sudaryta Periodinio reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2024-01/01, kurios pagrindu UAB „Legal Balance“ perėmė reikalavimo teises į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis atsakovui procesiniai dokumentai, be kita ko, ieškinys su reikalavimo perleidimo sutartimi, įteikti tinkamai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Dėl to konstatuotina, jog ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų pagal sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1, 7 dalys).
Dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo.
9. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
10. Nagrinėjamu atveju atsakovas sutarties neginčija, bei neneigia fakto, jog jam buvo suteiktas vartojimo kreditas. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas grąžino 122,57 Eur, todėl negrąžinta kredito dalis sudaro – 287,33 Eur (409,90 Eur – 122,57 Eur). Atsakovas taip pat neginčija ir ieškovės reikalavimo dėl kredito priteisimo, bei pripažįsta, kad dėl objektyvių finansinių sunkumų įmokų nebemoka. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu galimai turi finansinių sunkumų, nepaneigia jo pareigos atsiskaityti su ieškove. Pastebėtina, kad šalys dėl taikos sutarties sudarymo gali susitarti ir vykdymo procese (CPK 595 straipsnis), be to, atsakovas gali pasinaudoti savo teise ir prašyti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo arba atidėjimo (CPK 284 straipsnis). Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 287,33 Eur negrąžinto kredito (bendrųjų vartojimo kredito teikimo sąlygų 3.3, 7.3 papunkčiai; CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, CPK 6.873 straipsnis).
Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.
11. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 16,73 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo (2024 m. rugsėjo 19 d.).
12. Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensacinių palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
13. Pagal tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 14,90 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal minėtos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2026 m. liepos 15 d. Sutartį nutraukus 2024 m. rugsėjo 19 d., ieškovė suskaičiavo mokėtinas 16,73 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 15 d. iki sutarties nutraukimo dienos (likusi nepadengta 23 įmoka pagal sutarties grafiką 0,85 Eur + 24 įmoka 5,30 Eur + 25 įmoka 5,09 Eur + 26 įmoka 4,87 Eur + 27 įmokos dalis, apskaičiuota iki sutarties nutraukimo dienos 4,66/30 x 4 d.=0,62 Eur).
14. Kaip minėta, kredito sutarties nutraukimas neatleidžia skolininko nuo pareigos sumokėti palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo. Taigi ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, susidariusių iki kredito sutarties nutraukimo, priteisimo tenkinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 16,73 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų.
Dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
15. Be jau minėtų reikalavimų, ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 14,90 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 287,33 Eur, nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. liepos 15 d.), ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos 52,99 Eur.
16. Atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu, kadangi tokie nuostoliai yra hipotetiniai ir turi būti pagrįsti realiu priežastiniu ryšiu, nuostolių dydis turi būti įrodytas, sutarties nutraukimas savaime nereiškia, kad visos būsimos palūkanos automatiškai priteistinos kaip „negautos pajamos“. Prašo šioje dalyje atmesti ieškinį, arba sumažinti prašomą priteisti nuostolių sumą iki protingos ir pagrįstos ribos.
17. Nustatyta, kad kredito sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kredito sutartis su atsakovu nutraukta 2024 m. rugsėjo 19 d. Dėl to, vadovaujantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, už laikotarpį po sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos pagal sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Kredito sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.
20. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Dėl to taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusi šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų.
21. Kaip jau buvo konstatuota, atsakovas pažeidė sutartį ir kuri nutraukta būtent dėl atsakovo kaltės. Dėl nurodytos priežasties darytina išvada, kad byloje nustatyta pirmoji atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina sąlyga – atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). Be to, byloje nustatyta, kad žalingi padariniai kilo iš atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. žalingų padarinių nebūtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų. Akivaizdu, kad jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, t. y. nebūtų pažeidęs sutarties, būtų įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus ir laiku būtų mokėjęs įmokas, sutartis nebūtų nutraukta ir ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių. Dėl to konstatuotina, kad byloje nustatyta antroji atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtinoji sąlyga – atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovės atsiradusių nuostolių priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).
22. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 249 straipsnio 1 dalis). Pagal nurodytą CK normą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). CK įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Ieškovė įrodė aptariamus kriterijus.
23. Sutarties šalys susitarė dėl tokios paskolos grąžinimo tvarkos, pagal kurią visą suteiktą paskolą kartu su mokėjimo palūkanomis atsakovas grąžina iki 2026 m. liepos 15 d. Taigi, iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas – palūkanas, kurių metinė norma – 14,90 proc., t. y. 52,99 Eur palūkanas (249,21 Eur visa mokėtina palūkanų suma – 179,49 Eur atsakovo sumokėtos palūkanos – 16,73 Eur palūkanos priteistos iki sutarties nutraukimo).
24. Kadangi sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti 14,90 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, po sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (52,99 Eur), kurias ji būtų gavusi, jeigu prievolė pagal sutartį būtų buvusi vykdoma sutartyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas ieškovei iš atsakovo priteisia 14,90 proc. metinių palūkanų negautų pajamų forma, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, po sutarties nutraukimo dienos (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2026 m. liepos 15 d., neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (neviršijant 52,99 Eur sumos) .
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
25. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 357,05 Eur (287,33 Eur + 16,73 Eur + 52,99 Eur Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
26. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
27. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti savo nuožiūra (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
28. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
29. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalaujama teisinės pagalbos apmokėjimo suma ir prašo bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti, nes ji yra neproporcinga ginčo vertei.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 23 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį. Šios advokato išlaidos neviršija Rekomendacijose 8.2 papunktyje nurodyto maksimalaus dydžio. Aplinkybė, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos beveik atitinka ginčo sumą, savaime nesudaro pagrindo mažinti ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju procesinius dokumentus rengęs advokatas turėjo individualizuoti situaciją, modifikuoti įprastai teikiamus dokumentus, komplektuoti ieškinio priedus. Reikšminga aplinkybė ir ta, kad atsakovas neginčijo turintis pareigą mokėti skolą, tačiau su pradine kreditore ar ieškove neatsiskaitė nei po sutarties nutraukimo 2024 m. rugsėjo 19 d., nei bylos nagrinėjimo metu, t. y. atsakovas geranoriškai nevykdo savo sutartinių prievolių tuo prisiimdamas riziką dėl su tuo susijusių galimų kilti neigiamų pasekmių, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
31. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti šioje byloje yra faktiškai patirtos, susijusios su nagrinėjama byla, racionalios ir nėra perteklinės, teisinio pagrindo mažinti šias išlaidas byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, ir, teismui ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinas 23 Eur dydžio žyminis mokestis ir 400 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso – 423 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).
32. Teismo turėtos pašto išlaidos (7,49 Eur) neviršija 8 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279, 441 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 287,33 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų ir 33 ct) negrąžintą kreditą, 16,73 Eur (šešiolikos eurų ir 73 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 14,90 (keturiolika ir devyniasdešimt šimtųjų) proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 287,33 Eur, nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. liepos 15 d.), ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (52,99 Eur), 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (357,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 423 Eur (keturių šimtų dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.